- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-1010-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26882-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Luminor bank AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos filialą, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją atsakovo V. V. su sūnumi I. V. bei globotiniu P. P. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais: 1) kas antrą neporinį (pirmą, trečią ir t.t.) mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų penktadienį nuo 16.30 iki 17.00 val. ir grąžindamas vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų sekmadienį iki 20.00 val.; 2) kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 21.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą prie kiemo vartų.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jau metus laiko apskritai nebendrauja su vaikais I. V. ir P. P. (pasibuvimui buvo susitikęs su vaikais maždaug penkis kartus), o atsisakymą bendrauti su vaikais motyvuoja tuo, kad jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl įpareigojimo nesilankyti ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė prašo nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo tvarką ne tik su biologiniu sūnumi, bet ir su globotiniu, kad globotinis nesijaustų diskriminuojamas ir šeimoje turėtų vienodas teises kaip ir biologinis šalių vaikas. Nustačius atsakovo bendravimo tvarką tik su biologiniu sūnumi, globotinis patirtų emocinių nepatogumų ir jaustųsi nemylimas. Atsakovo atsisakymas bendrauti su vaikais kenkia vaikų interesams, kas leidžia daryti išvadą, kad ši situacija turėtų būti laikinai sureguliuota. Ieškovės vertinimu, šiuo prašymu siūloma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka užtikrins nepilnamečių vaikų teisę į dienos režimą, be kita ko, poilsį, ryšio su atsakovu (tėvu ir globėju) išlaikymą bei atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko ir globotinio interesus bendrauti ir dalyvauti vienas kito gyvenime.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių nurodytų prašyme, nepagrindė jos prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos būtinybės. Pažymėjo, jog su sūnumi I. atsakovas stengiasi bendrauti kaip įmanoma dažniau, o su globotiniu P. bendrauja ne tiek dažnai, kadangi dėl sveikatos būklės reikia kuo mažiau patirti streso ir nervinės būsenos, o kadangi globotinis yra labai aktyvus, turintis specialiųjų poreikių, todėl bendravimas su juo ribotinas, nenustatant konkretaus grafiko. Ieškovės nurodyta bendravimo su vaikais tvarka kas antrą savaitgalį ar antradieniais/ketvirtadieniais nėra galima dėl atsakovo darbo specifikos, kadangi dažnai tenka važiuoti į darbą ir šeštadieniais, būna dažni iškvietimai. Nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 2 d. ieškovei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus 3 VPK (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13343-19) dėl ieškovės smurto prieš sūnų I.. Galimai nustačius smurtą prieš vaiką, sūnus bus apgyvendintas su atsakovu, o ieškovei bus nustatyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka. Teismui nusprendus, jog atsakovo laikinoji bendravimo su vaikais tvarka yra būtina, prašo nustatyti tokią laikinąją bendravimo tvarką su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi I. 2 kartus per savaitę po 2-3 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje, tikslų susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 1 dieną suderinęs su ieškove ir sūnumi; 2) atsakovas bendrauja su globotiniu P. be jokio grafiko, po 2-3 val. globotinio gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę ir vaiko elgesį, tikslų susitikimo laiką ne vėliau kaip prieš 1 dieną suderinęs su ieškove.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškovės prašymui neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, nutartį leido vykdyti skubiai.
6. Teismas sprendė, jog ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį bei darbo dienomis, pasiimant vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų, atitinka teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas. Tai, kad atsakovui taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra prioritetinis lyginant su vaikų saugios aplinkos šeimos namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje užtikrinimu.
7. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, negali nustatyti optimalios (reikalingos ir būtinos) skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau siekiant, kad tėvo ir vaikų ryšys nenutrūktų, nustatytinas laikinas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais. Teismas sprendė, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šioje bylos nagrinėjimo stadijoje labiau atitinka vaikų interesus, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Dėl atsakovo nurodomo 2019 m. balandžio 2 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13343-9 ieškovei teismas pažymi, jog į bylą duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nepateikti, tačiau vien tai, kad atsakovas inicijavo ikiteisminį tyrimą ieškovei, nereiškia, kad ieškovė bus pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės elgesys daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams nėra pateikta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Laikinosios apsaugos priemonės nustatymas neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kas reiškia, jog teismas priėmė nemotyvuotą, įrodymais nepagrįstą nutartį.
8.2. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Šiuo atveju, teismui patenkinus ieškovės prašymą ir nustačius laikiną bendravimo su vaikais tvarką, o būtent, bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį, sutampa su ieškovės ieškinyje nurodyta ir prašoma po santuokos nutraukimo nustatyti bendravimo tvarka. Konkrečios valandos ar paėmimo vietos nurodymas, esmės nekeičia, todėl laikytina, jog bendravimo tvarka ta pati kaip ir nurodyta ieškinyje. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šią aplinkybę turėjo įvertinti ir atitinkamai dalies dėl bendravimo su vaikais kas antrą savaitgalį, netenkinti, kaip tapačios ieškinio reikalavimams.
8.3. Teismas, visiškai nevertino atsakovo pateikto atsiliepimo ir jame nurodytų aplinkybių, o vadovavosi tik ieškovės pateiktu prašymu. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad globotinis P. yra vaikas, turintis specialiųjų poreikių, negana to, kaip pati ieškovė savo straipsnyje buvo nurodžiusi, globotinis yra linkęs į homoseksualumą, kas apsunkina atsakovo bendravimą su abiem vaikais vienu metu, juolab, pasiimant juos su nakvyne. Be to, atsakovo finansinės galimybės neleidžia nuomotis viso buto su nemažiau nei dviem kambariais, kadangi tokio buto nuomą neskaitant komunalinių mokesčių, sudaro apie 400-500 EUR. Atsakovas neturi realios galimybės apgyvendinti/apnakvindinti abiejų vaikų skiriant jiems po atskirą kambarį, kas nepažeistų jų teisių ir interesų.
8.4. Teismas nevertino atsakovo sveikatos būklės dėl galimybės apriboti bendravimo su globotiniu P. tvarką, nors byloje duomenys apie tai buvo pateikti anksčiau. Atsakovui dar 2002 m. buvo operuotas navikas, diagnozuotas skydliaukės hormono padidėjimas, padidėjęs AKTH hormonas, kuris rodo galimą auglio padidėjimą. Ryšium su sveikatos būkle rekomenduojama vengti streso. Taip pat nebuvo vertinama, tai, jog ieškovei gaunant pinigus už globą, o atsakovui pagal nustatytą tvarką bendraujant su globotiniu jokia dalis finansiškai nekompensuojama, nors pagal bendravimo tvarką atsakovas su globotiniu turėtų praleisti nuo dviejų vakarų iki dviejų parų bei dviejų vakarų per savaitę.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-11 nutarties rezoliucinę dalį, išdėstant ją sekančiu būdu:
9.1. Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais:
9.1.1. kas antrą neporinį (pirmą, trečią ir t.t.) mėnesio savaitgalį, atsakovas pasiima vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų penktadienį nuo 16.30 iki 17.00 val. ir grąžina vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų sekmadienį nuo 19:30 val. iki 20.00 val.;
9.1.2. kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, atsakovas pasiima vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 17.30 val. ir tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą prie kiemo vartų.
9.2. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
10.1. Nagrinėjama byla yra priskirtina šeimos bylų kategorijai, o tokiose bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama taip pat ir laikino ginčo situacijos sureguliavimo, apsaugoti vaiko interesus. Pirmos instancijos teismas nutartyje vertino teisinį pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir ją nustatė pagal tai, kad atsakovas labai ilgai (keletą metų) su vaikais nebendrauja apskritai, namie apsilanko tik siekdamas kontroliuoti ieškovę skundų rašymo tikslais, bet laiko vaikams neskiria. Atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Ši pareiga turi būti vykdoma vaikų interesais.
10.2. Teismo nutartyje ieškinio reikalavimai ar motyvais nėra vertinami, todėl pagrindo teigti, kad teismas pasisakė dėl ieškovės reikalavimų turinio, nėra. Be to, pastebėtina, kad teismo pritaikyta laikinoji bendravimo tvarka nėra tapati ieškinio reikalavimams, nes ieškiniu nėra prašoma nustatyti konkrečių vaikų paėmimo ir grąžinimo valandų, teismo nutartimi nėra aptartas bendravimas per šventes, atostogas ir tėvų gimtadienius – tai rodo, kad teismas nevertino ieškinio reikalavimų ir dėl jų nepasisakė.
10.3. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, kad bendrauti su vaikais jam neleidžia jo sveikatos būklė, ieškovė pažymi, kad atsakovas dirba net kelių įmonių direktoriumi, turi taip pat ir įmonės akcijų, kas rodo, kad atsakovo sveikatos būklė yra pakankamai gera. Jeigu atsakovas gali dirbti vadovaujantį darbą, kam jo sveikatos būklė nėra kliūtis, galima pagrįstai abejoti atsakovo procesine pozicija, jog būtent dėl sveikatos būklės jis negali bendrauti su vaikais.
10.4. Atsakovo teiginiai, kad su globotiniu P. P. jis bendrauti negali dėl vaiko homoseksualumo, yra nesuderinami su atsakovo, kaip globėjo pareigų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko globa yra abiejų globėjų – tiek ieškovės, tiek ir atsakovo vienodais pagrindais vykdytina pareiga. Globotinis yra mažametis vaikas, turintis elgesio sutrikimų, tačiau vadinti vaiką homoseksualiu negalima. Atsakovas turėtų globotinį ugdyti, savo elgesiu parodyti vaikui deramą pavyzdį, o ne apkaltinti vaiką homoseksualumu ir atsisakyti su juo bendrauti.
10.5. Nutartyje yra konkrečiu laiko intervalu apibrėžtas vaikų pasiėmimo laikas, tačiau vaikų grąžinimo laikas apibrėžtas tik maksimalia laiko riba, nenurodant konkretaus laiko tarpo, per kurį atsakovas vaikus turi grąžinti, o ieškovė – paimti. Tai įneša neaiškumo dėl konkretaus vaikų grąžinimo laiko, trukdo antstoliui vykdyti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kvestionuojamas nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
14. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti laikinąją atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes netgi ir nesant tokios tvarkos, teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ir nepasidarys neįmanomu. Be to, atsakovo manymu, laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieškinio reikalavimui, todėl negali būti tenkinamos. Su tokiais atsakovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.
15. CK 3.165 straipsnio nuostatos numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimas nėra tapatus ieškinio tenkinimui, nes ieškinio pagrįstumas įvertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, tiriant ir įvertinant visus byloje esančius įrodymus, išklausant ginčo šalis, o šeimos bylose, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, atskirais atvejais ir vaiko nuomonę (CPK 265, 380 str.). Be to, ieškovė yra pareiškusi daugiau reikalavimų nei išspręsta taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl konstatuoti, jog ginčijama nutartimi jau buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su vaikais nustatymo, nėra pagrindo.
16. Atsakovas, nesutikdamas su teismo nustatyta laikina su vaikais bendravimo tvarka, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad globotinis P. yra vaikas, turintis specialiųjų poreikių, linkęs į homoseksualumą, kas apsunkina atsakovo bendravimą su abiem vaikais vienu metu, juolab, pasiimant juos su nakvyne. Taip pat pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis ir atsakovo sveikatos būklė dėl kurios jam būtina vengti streso, neleidžia tinkamai pasirūpinti vaikais pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pasisakydamas dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus. Vaiko globa yra abiejų globėjų – tiek ieškovės, tiek ir atsakovo vienodais pagrindais vykdytina pareiga. Abu vaikai turi teisę į kokybišką bendravimą su abiem tėvais. Tai, kad globotinis turi elgesio sutrikimų negali būti priežastis šį vaiką ignoruoti ir jam skirti mažiau atsakovo dėmesio nei savo biologiniam sūnui. Vaikai yra panašaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)gimimo) ir jiems vienodai reikalingas bendravimas su atsakovu. Skirtingos bendravimo tvarkos su kiekvienu iš vaikų nustatymas pažeistų globotinio interesus, o taip pat gali pakenkti ir pačių vaikų tarpusavio kokybiškam bendravimui. Atsakovo teiginiai, kad dėl 2002 m. buvo operuoto naviko ir diagnozuotas skydliaukės hormono padidėjimo jam rekomenduojama vengti streso, nelaikytini svarbiais argumentais, leidžiančiais ignoruoti globotinio poreikius bendrauti su tėvu. Kaip ieškovė teisingai pastebėjo, atsakovas yra kelių įmonių direktorius ir jeigu atsakovas gali dirbti vadovaujantį darbą, kam jo sveikatos būklė nėra kliūtis, galima pagrįstai abejoti atsakovo procesine pozicija, jog būtent dėl sveikatos būklės jis negali bendrauti su vaikais. Atsakovo argumentai susijęs su globotinio homoseksualumu yra deklaratyvaus pobūdžio nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl ir šių argumentų pagrindu nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymu iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirųjų skundų motyvais nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
18. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi bendravimo su vaikais tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri galės būti ir tokia, kokios pageidauja ieškovė, arba atsakovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia.
19. Ieškovė prašo patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį nustatant, kad nutartyje yra konkrečiu laiko intervalu apibrėžtas vaikų pasiėmimo laikas, tačiau vaikų grąžinimo laikas apibrėžtas tik maksimalia laiko riba, nenurodant konkretaus laiko tarpo, per kurį atsakovas vaikus turi grąžinti, o ieškovė – paimti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma konkreti valanda nuo kada atsakovas privalo ieškovei pristatyti vaikus, o ieškovė juos priimti, taip pat į šalių konfliktinius santykius, rezoliucinę dalį patikslina pagal ieškovės prašomą patikslinti bendravimo tvarką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir ją išdėstant taip:
„Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyti laikiną atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais:
kas antrą neporinį (pirmą, trečią ir t.t.) mėnesio savaitgalį, atsakovas pasiima vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų penktadienį nuo 16.30 iki 17.00 val. ir grąžina vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų sekmadienį nuo 19:30 val. iki 20.00 val.;
kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį ir ketvirtadienį, atsakovas pasiima vaikus prie įėjimo į vaikų gyvenamosios vietos kiemo vartų iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 iki 17.30 val. ir tą pačią dieną nuo 20.30 val. iki 21.00 val. grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą prie kiemo vartų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.