- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1146-794/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26882-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- Luminor bank AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos filialą, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų.
2. Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei I. V. nuomoti tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą (ir/ar kambarius), esantį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančią pirtį, iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas ginčas dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos.
3. Nurodė, kad tretiesiems asmenimis išnuomoti vaikų kambariai ir pirtis, todėl vienas nepilnametis vaikas miega ant grindų virtuvėje, o kitas – katilinėje. Nuomininkai laiko vilkšunį, kurio vaikai bijo. Pažymėjo, jog teisiškai turtas priklauso abiem sutuoktiniams, todėl bet kokiems su turto perleidimu susijusiems sandoriams reikalingas ir atsakovo kaip bendrasavininko sutikimas. Atsakovas jam priklausančiu turtu naudotis negali. Kadangi pirtyje jau kartą buvo kilęs gaisras, atsakovas įtaria, kad nuomojant pirtį ir kambarius, turtas bus trečiųjų asmenų suniokotas arba stipriai pablogintas, dėl ko kyla grėsmė šio turto vertės sumažėjimui.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas neteikia vaikams tinkamo išlaikymo, neprisideda prie namo paskolos mokėjimo. Ieškovės lietuvių kalbos mokytojos atlyginimas yra tik 700 EUR. Kadangi atsakovas nemoka paskolos įmokų, bankas kiekvieno mėnesio 21 d. iš ieškovės sąskaitos nuskaito 583,91 EUR atsakovo pradelsto mokėjimo dengimui. Pagal ieškovės darbo grafiką jos darbas trunka ilgiau negu vaikų užimtumas mokykloje, o atsakovas vaikų priežiūrai kelia itin aukštus standartus ir neleidžia vaikų palikti vienų nė vienai valandai. Atsakovas ne tik atsisako pasibūti su globotiniu, kartais ir sūnumi, bet ir iškviečia VVTAĮT skyriaus ir policijos pareigūnus, jeigu randa vaiką, nors ir pusvalandžiui, paliktą vieną. Dėl tos priežasties ieškovei nuolat reikia samdyti auklę, kas per mėnesį kainuoja dar ne mažiau kaip 200 EUR (1 valanda auklės darbo – 4 EUR). Pažymėjo, kad patalpų nuomai ieškovė rado tvarkingą šeimą. Nuomininkas R. J. sugeba kontroliuoti vaikų konfliktus ir kartais berniukams atstoja tėvą. Atsakovui atsisakius globotinį kartu su sūnumi vežtis prie jūros, nuomininkų šeima abu vaikus pasiėmė kartu į VICHY vandens parką. Nuomininkai į savo būstą turi atskirą įėjimą ir nedaro jokios įtakos vaikų gyvenimo kokybei. Atsakovo pateikta informacija apie kieme lakstantį ir keliantį pavojų vaikų saugumui šunį neatitinka tikrovės ir nėra patvirtinta jokiais dokumentais. Ieškovės teigimu, dalies kotedžo nuomos uždraudimas stabdytų paskolos mokėjimą laiku ir sukeltų problemas tiek bankui, tiek finansinius nuostolius ieškovei bei atsakovui.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad I. V. ir V. V. šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. I. V. rūpinasi ir domisi vaikų ugdymo procesu, esant reikalui kreipiasi į gydymo įstaigas, geranoriškai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, tačiau ne visuomet teikia tikslingą informaciją apie įvykius šeimoje. Su šeima dirbantys specialistai patvirtino, kad namuose kartais stinga tvarkos, vaikai neturi asmeninės erdvės, namų darbus atlieka prie valgomojo stalo. 2019-02-20 vykusio apsilankymo šeimoje metu pastebėta, kad namuose jau yra įrenginėjami atskiri kambariai vaikams, kuriamos asmeninės erdvės, pastatytos lovos bei rašomasis stalas. Nepilnametis I. V. Tarnybos darbuotojams papasakojo, kad mama kiekvieną sekmadienį lanko šokių pamokas, išvažiuoja 2-3 valandoms ir grįžta. Tuo tarpu jie lieka namuose kaimynų, kurie gyvena antrame namo aukšte, priežiūroje. Pasak vaiko, mama juo ir broliu rūpinasi, gamina skaniai valgyti, jie puikiai sutaria su kaimynais, o ypač su jų dukra. Atvejo vadybininkė R. S. 2019-05-10 pateikė informaciją, kad I. V. su vaikais gyvena dviejų aukštų name su patogumais. Šeima įsikūrė pirmame namo aukšte, kuriame yra virtuvė-svetainė bei vaikams skirti du nedideli kambariai. Namuose yra reikalingi baldai, vaikų kambariuose yra lovos, rašomasis stalas. Būste ne rečiau kaip kas 10 dienų lankosi socialinė darbuotoja. Apsilankymo metu buvo pastebėta, kad namuose palaikoma švara ir tvarka, būstas šiltas, vaikai turi savo kambarius, kuriuose yra jų daiktai. Buitinės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams augti ir vystytis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovo V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nustatė, jog ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog paskolą bankui ir mokesčius šiuo metu moka ieškovė, kuri su vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame kotedže (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo į bylą nepateikta. Šalių nekilnojamajam turtui – minėtam kotedžui ir (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiai pirčiai išlaikyti reikalingos lėšos. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis minėtam turtui išlaikyti nepakankamas, todėl iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo siekiant išsaugoti ir tinkamai išlaikyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, ieškovė ėmėsi priemonių – nuomoja kotedžo antrą aukštą bei pirtį tretiesiems asmenims, kurios esamoje situacijoje, kuomet šalys nuolatos konfliktuoja ir kelia grėsmę vaikų sveikatai ir saugumui, yra racionalios ir būtinos. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jo įtarimus, kad nuomojant pirtį ir kotedžo dalį gali susidaryti situacija, kad turtas bus trečiųjų asmenų suniokotas arba stipriai pablogintos jo techninės savybės. Teismas nenustatė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl vaikams nesaugių ir sveikatai kenksmingų gyvenimo sąlygų.
Šalies argumentai
8. Teismas, įvertinęs su prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijusius duomenis, sprendė, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jo interesams ir turtinėms bei asmeninėms neturtinėms teisėms, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo abstraktų prašymą, paremtą argumentais, teismas netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismui netaikius apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebuvo įvertinta, jog tokiu būdu yra pažeisti apelianto kaip atsakovo ir lygiaverčio turto savininko interesai. Apelianto teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan., nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas tik atkartojo ieškovės atsiliepime nurodytas aplinkybes ir leido ieškovei būti pranašesnei už apeliantą. Teismas nevertino to, jog ieškovė turi galimybę naudotis bendru turtu, o atsakovas jau ilgą laiką negali net gyventi jame. Teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, turėjo atsižvelgti į tai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje, kurioje jis buvo prieš ieškinio/priešieškinio teismui pateikimą.
12.1. Teismas netenkinęs atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė LR CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės savininkų teises ginančias materialines teisės normas, t. y. LR CK 4.88 str. Apelianto, kaip bendrasavininko teisės ir interesai yra pažeidžiami ieškovei neteisėtai be atsakovo sutikimo, kuris pagal įstatymus yra būtinas, nuomojant bendrą turtą ir iš to gaunant pajamas. Bendro turto vertė ne didėja, kaip nurodo ieškovė savo atsiliepime, o kaip tik mažėja, nes dėl trečiųjų asmenų turtas yra dėvimas bei niokojamas (nuomojamame turte vyko gaisras), praranda vertę, o ieškovė atlieka turto remontą/pagerinimus tik tam, kad užtaisyti gedimus po nuomininkų naudojimosi patalpomis. Be to, ta aplinkybė, jog patikslintu priešieškiniu prašoma nekilnojamąjį turtą natūra palikti ieškovei, nesuteikia jai teisės dar bendra jungtine nuosavybe esantį turtą valdyti be atsakovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismas neanalizavo aplinkybių dėl vaikų interesų ir teisių pažeidimo, dėl vykusio gaisro, lakstančio šuns, suprastėjusių vaikų gyvenimo sąlygų, pašalinių asmenų gyvenimo/naudojimosi mūsų bendru turtu. Tiek iš apelianto pateiktų prašymo priedų, tiek iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktos informacijos matyti, jog ieškovė pažeidė vaikų teises, pablogino jų esamą padėtį, užleidusi gyventi nuomininkus, o vaikus apgyvendinus virtuvėje/katilinėje. Pašalinių asmenų gyvenimas šalių nekilnojamame turte bei greta esančios pirties nuomavimas vakarėliams, kai kitame pastate gyvena du nepilnamečiai vaikai, nėra laikoma proporcinga ir adekvačia priemone, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikį gyventi ramioje aplinkoje.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. V. prašo Vilnius miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovas tikėtinai nepagrindė, kad dėl ieškovės naudojimosi turtu ir jo valdymo turtas buvo sugadintas ar sumažėjo jo vertė. Priešingai – savo atskirajame skunde atsakovas pripažįsta, kad ieškovė savo iniciatyva turtą remontuoja, dėl ko turto vertė nemažėja, bet dar ir padidėja. Be to, turto įprastinis nusidėvėjimas atsiranda ir dėl to, kad turtu naudojasi ieškovė ir vaikai, todėl visiškai eliminuoti įprastinį turto nusidėvėjimą negalima.
Šalies argumentai
14.2. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad vaikai miega katilinėje ir virtuvėje ant grindų, nepasitvirtino. 2019-03-12 Tarnybos atsakymu į atsakovo skundą nurodyta, kad ieškovė atsakymo pateikimo dienai įrenginėjo namo 1 aukštą sau ir vaikams. Šiuo metu abiejų vaikų kambariai yra visiškai įrengti, o ieškovės ir jos vaikų gyvenamosios patalpos sudaro 70 kv. m., kas yra beveik dvigubai daugiau negu ieškovės iki santuokos įgytas butas, kuriame po santuokos nutraukimo vaikams teko gyventi ir kuriame sūnus neturėjo savo kambario. Ieškovė taip pat pažymi, kad nuomininkai į savo būstą turi atskirą įėjimą ir nedaro jokios įtakos vaikų gyvenimo kokybei, o atsakovo pateikta informacija apie kieme lakstantį ir keliantį pavojų vaikui saugumui šunį yra nebeaktuali, kadangi nuomininkai, turėję šunį, savo iniciatyva yra nutraukę nuomos sutartį ir šiuo metu name gyvena kiti nuomininkai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždrausti ieškovei nuomoti tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą (ir/ar kambarius), esantį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančią pirtį, iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas ginčas dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. CK normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas ne ieškinio (nagrinėjamu atveju – priešieškinio) reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, jog galimas palankus ieškovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jo, bei jo nepilnamečių vaikų interesams ir turtinėms bei asmeninėms neturtinėms teisėms, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje dėl santuokos nutraukimo.
17. Apeliantas teigia, kad teismo prašė taikyti konservacinės paskirties laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei nuomoti namą bei pirtį, nes ieškovei turtą nuomojant jis labiau dėvisi, jo būklė prastėja, tačiau teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo pateiktų į bylą įrodymų, vadovavosi tik ieškovės pozicija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip neįtakojančius pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjas pastebi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų bei duomenų apie tai, kad dėl ieškovės naudojimosi turtu ir jo valdymo (įskaitant ir trumpalaikės nuomos paslaugą), turtas buvo sugadintas ar sumažėjo jo vertė. Priešingai, savo atskirajame skunde atsakovas pripažįsta, kad ieškovė savo iniciatyva turtą remontuoja, dėl ko turto vertė ne mažėja, bet didėja, o apelianto skunde akcentuojamą faktinę aplinkybę, jog gaisras pirtyje kilo dėl jos nuomos tretiesiems asmenims, paneigia į bylą pateikta Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad gaisras pirtyje kilo dėl jos įrengimo trūkumų. Be kita ko, nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad turto įprastinis nusidėvėjimas atsiranda ir dėl to, kad turtu naudojasi ieškovė ir vaikai, todėl visiškai eliminuoti įprastinį turto nusidėvėjimą šiuo atveju yra visiškai neteisinga ir nelogiška.
19. Vertinant atskirojo skundo argumentus susijusius su tuo, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių apsaugą, kurie gyvena mažesniuose kambariuose, nei gyveno iki šiol, svarbu atkreipti dėmesį į Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto skyriaus pateiktą informaciją (el. b. 9 t., b. l. 97-107) apie tai, jog šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena dviejų aukštų name su patogumais. Šeima įsikūrė pirmame namo aukšte, kuriame yra virtuvė – svetainė, bei vaikams skirti du nedideli kambariai. Namuose yra reikalingi baldai, vaikų kambariuose yra lovos, rašomasis stalas. Būste ne rečiau kaip kas 10 dienų lankosi socialinė darbuotoja. Apsilankymo metu buvo pastebėta, kad namuose palaikoma švara ir tvarka, vaikai turi kambarius, kuriuose yra jų daiktai. Buitinės gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikams augti ir vystytis. Taip pat pažymėtina, kad nuomininkai į savo būstą turi atskirą įėjimą ir nedaro jokios įtakos vaikų gyvenimo kokybei. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovo pateikta informacija apie kieme lakstantį ir keliantį pavojų vaikų saugumui nuomininkų šunį yra ne tik nepatvirtinta jokiais įrodymais, bet ir jau nebeaktuali, kadangi nuomininkai, turėję šunį, savo iniciatyva yra nutraukę nuomos sutartį ir šiuo metu name gyvena kiti nuomininkai (el .b. 10 t., b. l. 26).
20. Šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo į bylą nepateikta. Šalių nekilnojamajam turtui – kotedžui ir (duomenys neskelbtini), žemės sklype esančiai pirčiai išlaikyti reikalingos lėšos. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis šalių turtui išlaikyti nepakankamas, todėl iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo siekiant išsaugoti ir tinkamai išlaikyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, ieškovė ėmėsi priemonių – nuomoja kotedžo antrą aukštą bei pirtį tretiesiems asmenims, kurios esamoje situacijoje, kuomet šalys nuolatos konfliktuoja ir kelia grėsmę vaikų sveikatai ir saugumui, yra racionalios ir būtinos. Kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta, atsakovas nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2019-05-13 nutarties nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginių, kad nuomojant pirtį ir kotedžo dalį gali susidaryti situacija, kad turtas bus trečiųjų asmenų suniokotas arba stipriai pablogintos jo techninės savybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatęs atsakovo nurodytų aplinkybių dėl vaikams nesaugių ir sveikatai kenksmingų gyvenimo sąlygų, turėjo pagrįstą pagrindą atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl, darytina išvada, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidė interesų derinimo ir proporcingumo principų bei atsižvelgė į abiejų bylos šalių, bei jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Ginčo atveju atsakovo, kaip turto bendrasavininko, teisė nesutikti su ieškovės sprendimu nuomoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą ir iš to gauti pajamas, įvertinus jau nurodytas aplinkybes ir taikytinos priemonės laikiną pobūdį, nėra reikšmingesnė ir labiau gintina, nei ieškovės teisė išsaugoti ir tinkamai išlaikyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, ji nuomojant tretiesiems asmenims ir taip gaunant pajamas, būtinas kredito grąžinimo įsipareigojimams vykdyti.
21. Dėl atskirojo skundo teiginio, jog teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes apie atsakovo, kaip turto bendrasavininko, teisių pažeidimus ieškovei nuomojant patalpas, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju – atsakovui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Kai vertinamas ieškinio (priešieškinio) prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys (priešieškinys) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (priešieškinio) argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Vadinasi, ieškinio (priešieškinio) preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio (priešieškinio) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovo (nagrinėjamu atveju – atsakovo) nurodytiems argumentams pagrįsti ar jo reikalavimams patenkinti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė neįvertinęs apelianto teisių pažeidimo, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Jeigu atsakovo teisės yra kokiu nors būdu pažeidžiamos, jis jas turėtų ginti ieškinio instituto pagalba, o ne teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nutraukiant šalių santuoką ieškovei priteisti nekilnojamuosius daiktus, tame tarpe ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokoje įgytą turtą. Taigi šiuo priešieškinio reikalavimu atsakovas iš esmės nesiekia priimti asmeninėn nuosavybėn santuokoje įgyto nekilnojamojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei sutinka, kad minėtas butas ir žemės sklypas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei. Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti ieškovei I. V. nuomoti tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą (ir/ar kambarius), esantį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančią pirtį – yra nesusiję su pareikštais priešieškinio reikalavimais ir nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ateityje. Byloje nėra ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Todėl tai, kad atsakovas nesutinka su ieškovės sprendimu nuomoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą ir iš to gauti pajamas, siekiant išsaugoti ir tinkamai išlaikyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, neteikia pagrindo manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas ar apsunkintas. Pažymėtina, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Todėl konstatavus, jog šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas ar netaps neįmanomu įvykdyti, atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, akivaizdžiai varžant ieškovės teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, būtų nesuderinamas su interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais.
24. Sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esanti pirtis buvo įgyti santuokos metu, t. y. šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, jog civilinė byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo dar nėra išnagrinėta, turtas nepadalintas, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę naudotis bendrai, nepažeisdami vienas kito teisių ir teisėtų interesų. Tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju labiau pagrįsta yra išsaugoti ir tinkamai išlaikyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą ji nuomojant tretiesiems asmenimis ir gaunant iš to pajamas, tam, kad būtų užtikrintas šio turto išsaugojimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas kol bus padalintas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad byloje nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, būtinų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, pagrįstai apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.