- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-414-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26882-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Luminor bank AS
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor bank AS, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) išreikalauti iš atsakovo dokumentus apie jo gaunamą darbo užmokestį bei dokumentus apie kitas pajamas, gaunamas kaip dividendus; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. bendravimo tvarką su atsakovu; 5) priteisti iš atsakovo po 552 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki jo pilnametystės; 6) palikti ieškovei pavardę „V.“; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) nustatyti, kad šalių kredito įmokas pagal solidarią prievolę pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B po santuokos nutraukimo moka ieškovė, o Luminor bank AS šalių įsipareigojimai išlieka solidarūs; 9) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 10) priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat priimtas atsakovo priešieškinis ieškovei, kuriuo prašoma: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus I. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės; 4) palikti ieškovei pavardę „V.“, ieškovui „V.“; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą; 6) nustatyti, kad šalių kredito įmokas pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. Kredito sutartį Nr. BK 09/09/22B po santuokos nutraukimo palikti vykdyti asmeniškai ieškovei; 7) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės sumažinimą; 8) priteisti iš ieškovės 5 000 Eur dydžio kompensaciją už ieškovės asmeninio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą iš bendrų šeimos lėšų; 9) įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas patekti atsakovui į butą, esantį (duomenys neskelbtini); 10) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą išsikelti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios pirties, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. atsakovas telefonu informavo ieškovę, jog nusprendė apsigyventi pirtyje, esančioje šalims priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroje teritorijoje su namu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad šiuo metu atsakovui yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, todėl jam apsigyvenus minėtoje pirtyje, būtų pažeisti jos ir vaikų interesai.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškovės prašymui neturi pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad jam apsigyvenus šalims priklausančioje pirtyje, jis nepažeistų ieškovės ir nepilnamečių vaikų teisių, nes pirtis įrengta kaip atskiras objektas, nutolęs nuo šeimos gyvenamojo būsto. Pirtyje yra sukurtos visos asmeniui norinčiam čia apsigyventi gyvenimo sąlygos. Atsakovas negali gyventi šalims priklausančiame name, tačiau priežasčių, dėl kurių jis negalėtų gyventi kitoje šalims priklausančioje patalpoje, nėra. Atsakovas nori apsigyventi pirtyje, nes nebeturi kur gyventi. Atsakovas, neturėdamas kitos galimybės, nusprendė laikinai prisiglausti pirtyje. Atsakovo teigimu, jis nei prieš ieškovę, nei prieš vaikus nesmurtauja, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jam apsigyvenus pirtyje galėtų būti pažeisti ieškovės ar vaikų interesai.
6. Atsakovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį šio turto nuosavybės perleidimą arba apsunkinimą prievolėmis iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas ginčas dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos; uždrausti ieškovei vesti pašalinius asmenis į sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pirtį, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad ieškovė į šalių bendrus namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), ne tik vedasi pašalinius asmenis, bet ir organizuoja jiems susibūrimus, leidžia švęsti šventes, nuomoja pirtį visiškai nepažįstamiems asmenims. Tokiu būdu ieškovė pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, nes atsakovas jam priklausančiu turtu negali naudotis, o ieškovė ne tik juo pati naudojasi, bet ir leidžia naudotis kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų keitimo tikslas šeimos bylose, kuriose nagrinėjami klausimai dėl nepilnamečių vaikų interesų, yra užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas siekia apsigyventi pirtyje, esančioje šalims priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroje teritorijoje su namu (duomenys neskelbtini), iš kurio teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovą išsikelti, nustatęs atsakovo gyvenimą skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų. Ieškovės teigimu, yra pagrindas sugriežtinti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą išsikelti ir iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios pirties, esančios (duomenys neskelbtini), nes ši pirtis yra šalia šeimos gyvenamojo namo esančiame žemės sklype, todėl atsakovui apsigyvenus šioje pirtyje, būtų pažeisti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovo gyvenimą skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės (ieškovės), gyvenančių (duomenys neskelbtini), nustatė įvertinęs šalių vaikų amžių, sveikatos būklę (globojamojo vaiko sveikatos ypatumus), vaikų lankomos ugdymo įstaigos buvimo vietą ir siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje bei nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos, konstatavęs, jog dėl šalių nuolatinių konfliktų vaikams namų aplinka neužtikrina emocinio saugumo, vaikai yra priversti stebėti susiklosčiusią situaciją, kuri sukelia jiems daug neigiamų ir sveikatai kenksmingų išgyvenimų.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą išsikelti iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios pirties siekia uždrausti atsakovui naudotis minėta pirtimi, nurodydama, jog tai trukdys pirtį naudoti rekreacijai, nuomai ir gauti ieškovei šiuo metu reikalingų lėšų pragyvenimui, vaikų ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymui. Teismas sprendė, kad tai, jog šalys nesusitaria dėl jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios pirties naudojimosi sąlygų, nėra susiję su vaikų saugios aplinkos šeimos namuose (duomenys neskelbtini) užtikrinimu, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad tėvai turi pareigą užtikrinti, jog nepilnamečių vaikų interesai, emocinė ir fizinė sveikata būtų apsaugoti vaikams geriausiu būdu. Iš šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų matyti, kad savo veiksmais jie nesiekia spręsti jų santuokos nutraukimo byloje susidariusią situaciją, o dar labiau giliną konfliktą, tuo neabejotinai visų pirma darydami didelę žalą savo nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Dėl ieškovės atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių teismas susidarė klaidingą įspūdį, kad ieškovės laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašė tam, kad galėtų naudoti pirtį rekreacijai, nuomai ir gauti iš to lėšų pragyvenimui, vaikų ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymui.
13.2. Pirtis yra nepritaikyta nuolatiniam gyvenimui (ji neturi šildymo sistemos, atskiros vandens, elektros apskaitos, virtuvės), todėl darytina išvada, kad atsakovas iš tiesų neplanuoja gyventi pirtyje, bet siekia kito tikslo – daryti ieškovei psichologinį spaudimą ir ją kontroliuoti.
13.3. Atsakovui yra paskirta kardomoji priemonė – nebendrauti su sūnumi I. Kadangi vaikai nuolat žaidžia kieme ir yra labai pasiilgę tėčio, ieškovei būtų neįmanoma užtikrinti, kad ši kardomoji priemonė nebūtų pažeista. Be to, vaikams būtų sukelti ambivalentiški jausmai, matant tėtį gyvenant pirtyje.
13.4. Teismas neįvertino to, kad yra nustatyti atsakovo smurto panaudojimo faktai praeityje, todėl egzistuoja tokio smurto naudojimo ateityje tikimybė.
13.5. Tarnyba pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių yra prašoma dėl vaikų interesų, tačiau byloje esantys įrodymai ir ieškovės atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai įrodo, kad ieškovės tikslas yra ne vaikų interesai, o jos pačios nauda, t. y. galimybė nuomoti pirtį, tam kad gautų papildomų lėšų. Kadangi ieškovė pripažino aplinkybę, kad nuomoją pirtį ir iš to gauna papildomas pajamas, akivaizdu, jog ieškovei yra nenaudinga, kad atsakovas turėtų galimybę gyventi pirtyje.
14.2. Priešingai nei teigia ieškovė, pirtis yra pritaikyta gyvenimui, yra galimybė joje įsivesti ir atskirą komunikaciją. Namas, kuriame gyvena ieškovė, ir pirtis yra du atskiri objektai, todėl atsakovas, gyvendamas pirtyje, nei vaikų, nei pačios ieškovės interesų nepažeistų ir jokios grėsmės nekeltų.
14.3. Ieškovės veiksmai yra neprognozuojami, todėl pats atsakovas laikosi atstumo nuo ieškovės, nes žino, kad už bet kokį nesusipratimą ar pasisakymą ieškovė gali tuoj pat teikti nepagrįstus skundus policijos pareigūnams.
14.4. Pati ieškovė pripažįsta, kad vaikai pasiilgsta atsakovo. Ši aplinkybė rodo, kad jų emocinis ryšys yra susiformavęs ir vaikai tėvo nebijo ir neturi tam pagrindo, nes atsakovas savo vaikų nemušė ir nemuša.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
19. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis).
20. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
21. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami ir šalių nepilnamečiai vaikai, pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini).
22. Aptariamu atveju ieškovė siekia išplėsti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, uždraudžiant atsakovui lankytis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad ši pirtis yra šalia šeimos gyvenamojo namo, todėl atsakovui apsigyvenus šioje pirtyje, būtų pažeisti ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesai.
23. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovą gyventi skyrium – buvo pritaikytos ne dėl to, kad atsakovas prieš nepilnamečius vaikus naudotų fizinį ir (ar) psichologinį smurtą (teismui nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes), bet dėl nuolatinių sutuoktinių konfliktų, tarpusavio santykių aiškinimosi ir vienas kito įžeidinėjimų, kuriuos buvo priversti matyti nepilnamečiai vaikai.
24. Jau nurodyta, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, esminis dėmesys teiktinas prioritetine laikytinai vaikų teisių ir interesų apsaugai. Išanalizavęs ir įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindo išvadai, kad atsakovo lankymasis (gyvenimas) šalims nuosavybės teise priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), galėtų pažeisti nepilnamečių vaikų teises ar teisėtus interesus. Pati ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad vaikai yra labai pasiilgę tėvo. Ieškovės pateiktame Tarnybos 2019 m. kovo 21 d. rašte nurodoma, kad nei fizinio, nei psichologinio smurto apraiškų prieš vaikus nėra nustatyta, taip pat pažymėta, kad vaikams yra svarbus santykis tiek su mama (ieškove), tiek su tėvu (atsakovu), todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau.
25. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pritaikytos ir šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios atsakovui gyventi viename name su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, yra pakankamos ir užtikrina nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog pirtis jai reikalinga rekreacijos tikslais (kassavaitiniams susitikimams su draugais) bei nuomai, iš kurios ieškovė gauna papildomas pajamas. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog šalys nesusitaria dėl jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios pirties naudojimosi sąlygų, nėra susiję su ramios ir saugios aplinkos vaikams užtikrinimu.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį nepakeistą.