Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Cemnolonskiui, atsakovei R. R. ir jos atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. R. patikslintą ieškinį atsakovei R. R., trečiasis asmuo UAB bankas ,,SB lizingas“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, bei atsakovės R. R. patikslintą priešieškinį ieškovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovo patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, atsakovės patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl šalių santuokos nutraukimo

22. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis, kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

23. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

24. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

25. Teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia, kad jis jau eilę metų yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau apie šią priklausomybę atsakovė žinojo prieš jiems sudarant santuoką ir tai jai netrukdė už jo ištekėti. Tai rodo, kad atsakovei iš esmės buvo priimtinas toks ieškovo gyvenimo būdas ir ją tenkino toks šeimos modelis. Tai nereiškia, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovo priklausomybės, tačiau teigti, kad ieškovui vienam taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo. Teismas sutinka, kad atsakovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas taip pat stengiasi įveikti savo priklausomybes. Iš ieškovo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis nuo 2015 m. liepos mėn. dalyvauja Metadono programoje, nes nori nutraukti heroino vartojimą, reguliariai lankosi gydytojo, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijose, nors kartais, kaip pats pripažįsta, paslysta ir pavartoja, ką patvirtina ir į bylą atsakovės pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Nors atsakovė teigia, kad ji ne kartą bandė padėti savo sutuoktiniui įveikti šią ligą, vežiojo jį pas gydytojus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Teismo posėdžiuose atsakovė paaiškino, kad nors su ieškovu gyveno vienuose namuose, tačiau jų bendras gyvenimas apsiribojo tuo, kad ji gamindavo valgį, tvarkydavo namus, skalbdavo ir lygindavo rūbus, o laisvalaikį pagrinde leisdavo tik su dukra. Teismas pažymi, kad priklausomybės santykiams esant itin sudėtingiems, į juos įtraukiamas ne tik tiesiogiai priklausomas asmuo, bet ir su juo artimai susiję asmenys, todėl, susiformavus netinkamam tarpusavio elgesio modeliui, pakeisti jį be specialistų pagalbos gali būti labai sudėtinga, tačiau dėl tokio netinkamo santykių modelio dažniausiai kalti yra abu santykio dalyviai, o ne vienas jų.

28. Be to, ieškovas nurodė, kad ir atsakovė turėjo priklausomybių, ji dažnai ir nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir byloje pateikta Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2348, kurioje nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės iškvietimu dėl ieškovo garsiai klausomos muzikos, policija pačiai atsakovei nustatė 0,79 promilių girtumą. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

29. Byloje apklausta liudytoja D. E. R. nurodė, kad ji yra ieškovo mama. Sūnus narkotikus vartoja jau seniai, dar iki santuokos su atsakove. Jie abu gyveno Anglijoje, o 2010 metais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno ieškovo tėvams priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame jų kieme. Ieškovo tėvai supirko viską, kas būtina šeimai gyventi – baldus, indus, buitinę techniką. Kartu su šeima grįžo ir atsakovės dukra iš ankstesnių santykių, kuri taip pat apsigyveno kartu su jais. Liudytojai yra žinoma, kad tuo metu R. taip pat vartojo narkotikus, o vėliau pradėjo vartoti alkoholį. Kaip nurodė liudytoja, atsakovė gėrė kasdien, todėl tarp sutuoktinių kildavo barniai. Pati liudytoja ne kartą prašė atsakovę mesti gerti, sakė, kad jai dar reikia užauginti vaikus, buvo parnešusi įvairių lankstinukų, literatūros, tačiau niekas nepadėjo. Kadangi gyveno tame pačiame kieme, beveik kasdien užeidavo pas vaikus pažiūrėti kaip jiems sekasi. M. su R. miegodavo atskirose kambariuose ir R. kambaryje ji dažnai rasdavo tuščių alkoholio butelių. Tiesa, marti tai nuo jos slėpdavo, tuščių butelių niekada nemesdavo į šiukšlių dėžę, stengdavosi juos išsinešti.

30. Byloje apklausta liudytoja M. B. nurodė, kad ji yra artima ieškovo mamos draugė ir kaimynė, todėl dažnai pas ją lankydavosi. Ne kartą matė atsakovę išgėrusią, tada ji užgauliodavo M., priekaištaudavo jam, kad jis neuždirba šeimai pinigų. Be to, kad R. geria, jai dažnai sakydavo ir D., kartą parodė pas ją esančius tuščius butelius, paslėptus spintelėje už šiukšlių dėžės. M. alkoholio visai nevartojo.

31. Liudytojas J. U. nurodė, kad jis yra M. draugas ir gana dažnai pas jį lankosi. Nors pats nematė, kaip R. vartojo alkoholį, tačiau dažnai nuo jos sklisdavo alkoholio kvapas, tada su M. ji kalbėdavo pakeltu tonu, provokuodavo konfliktus, trankydavo duris.

32. Byloje liudytoju apklaustas atsakovės tėvas A. B. parodė, kad nors paskutiniais metais pas dukrą lankydavosi retai, tačiau ir tais kartais matydavo, kad tarp sutuoktinių nėra jokio artumo, jokio švelnumo, jie gyveno atskirai, kiekvienas sau. Dukra jam pasakojo, kad vyras prieš ją smurtaudavo.

33. Atsakovės mama N. B. nurodė, kad paskutiniais metais tarp dukters ir jos sutuoktinio dažnai vykdavo konfliktai, tačiau dukra dėl skyrybų nesikreipė. Jai buvo žinoma, kad ieškovas turi priklausomybę nuo narkotikų, o dukra tik retkarčiais per šventes kokią šampano taurę išgerdavo.

34. Byloje apklausta liudytoja I. B. paaiškino, kad pas seserį namuose lankydavosi tik iki kokių 2018-2019 metų, paskui visiškai nustojo pas juos lankytis, kol nereikėjo seseriai padėti išsikraustyti iš tų namų. Todėl apie sesers gyvenimą tuo laikotarpiu ji žino tik iš sesers ir dukros I. pasakojimų. I. ne kartą jai yra sakiusi, kad nori, jog tėvai išsiskirtų ir jos su mama išeitų iš tų namų, nes tėvai nesutaria ir nuolat pykstasi. Ir pati yra mačiusi konfliktus tarp sutuoktinių, kaip ieškovas nuolat seseriai prikaišiodavo, kad sesuo gyvena iš jo pinigų, niekur nedirba. Taip pat nurodė, kad kartą teko ginti seserį ir nuo fizinio ieškovo smurto, tačiau pripažino, kad tuo metu visi buvo neblaivūs, tame tarp ir atsakovė. Nurodė, kad sesuo nutraukti santuoką neapsisprendė, nes bijojo likti viena.

35. Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje vykdavo konfliktai ir nesutarimai ir visa tai rodo, kad M. R. ir R. R. gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, skirtingai suvokė bendrus šeimos ir kito sutuoktinio poreikius, nesistengė jų suprasti. Abi šalys pažeidė savo pareigas ir bendro gyvenimo taisykles, nerėmė viena kitos moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis).

36. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai, gyvendami kartu nenorėjo stengtis išsaugoti jų santuoką, buvo neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, neturėjo bendro intereso dėl šeimos gerovės. Todėl ieškovo M. R. ir atsakovės R. R. santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

37. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei nurodžius, jog ji nori susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinama ikisantuokinė pavardė „B“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „R“.

38. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra veiksnūs bei darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas ir po santuokos nutraukimo – nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

39. Iki santuokos sudarymo sutuoktiniai susilaukė dukters I. R., gimusios (duomenys neskelbtini) kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė. Atsakovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepareiškė. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

40. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis). Ieškovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja prieštarautų vaiko interesams.

41. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovę su dukra sieja artimas ryšys, šalys sutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, darytina išvada, kad I. R. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina neprieštarauja vaiko interesams.

42. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnametės I. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

43. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

44. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam iš jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

45. Šalims nutraukiant santuoką teismas privalo išspręsti nepilnamečio vaiko I. R. išlaikymo klausimą po santuokos nutraukimo. Atsakovė R. R. prašo priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai 391,41 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dienos, kai atsakovė dėl objektyvių priežasčių išsikraustė iš ieškovo valdomų namų ir išsinuomojo butą. Nuo sekančios dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 1 d., atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai po 592,96 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dienos, iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

48. Ieškovas su tokiomis nurodytomis atsakovės sumomis, reikalingomis dukters išlaikymui nesutinka, mano, kad jos yra pernelyg užaukštintos ir nepagrįstos. Pagal savo finansines galimybes sutinka dukters išlaikymui mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį.

49. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius, ieškovo prašoma priteisti vaiko išlaikymui 150,00 Eur suma yra per maža patenkinti I. R. poreikius.

50. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti jokių skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu.

51. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

52. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 840,00 Eur arba maždaug 633,00 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924,00 Eur arba maždaug 709,00 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė vaiko išlaikymui iš ieškovo prašo didesnės sumos, nei pusę minimalios mėnesinės algos, todėl ji privalo pagrįsti nurodomas sumas.

53. Į bylą atsakovė pateikė tik įrodymus, iš dalies patvirtinančius jos patiriamas išlaidas, t. y. būsto nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad už nuomojamą butą atsakovė kas mėnesį moka po 490,00 Eur, savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad už nuomojamą butą atsakovė nuomotojui per 5 mėnesius yra sumokėjusi 433,59 Eur už suteiktas komunalines paslaugas (vidutiniškai po 86,72 Eur/mėn.) ir 22,99 Eur už dukters treniruotes sporto klube Lemon Gym. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašomomis priteisti būsto išlaidomis, tenkančiomis jo nepilnametei dukrai, nurodydamas, kad jos abi ir toliau gali gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, jo motinai priklausančiame name arba susirasti pigesnį butą, pavyzdžiui vieno kambario. Teismas su tokia ieškovo nuomone nesutinka. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, šeima gyveno ieškovo motinai priklausančiame būste, todėl akivaizdu, kad prasidėjus skyrybų procesui, jame gyventi nebegali. Šalių dukrai šiuo metu yra beveik 15 metų, todėl mergaitė privalo turėti savo nuosavą erdvę poilsiui ir mokymuisi, todėl jai reikalingas atskiras kambarys. Atsakovės nuomojamo būsto nuomos kaina neviršija šiuo metu Kauno mieste nuomojamų butų kainos, todėl laikoma, kad atsakovė šias išlaidas pagrindė. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis yra 320,00 Eur, o rašytiniais įrodymais pagrindė tik 288,36 Eur sumą (490,00 Eur +86,72 Eur/2=288,38 Eur), todėl atsakovės prašoma priteisti 320,00 Eur suma mažinama iki 288,00 Eur. Atsakovė vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad dukrai per mėnesį reikia 60,00 Eur būreliui, tačiau įrodymus pateikė tik apie lankomą Lemon Gym sporto klubą, už kurį moka po 22,99 Eur, todėl ši suma taip pat mažinama iki 23,00 Eur.

57. Pažymėtina, kad nors atsakovė nurodo, kad šiuo metu dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1 271,67 Eur, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad būtent tokio dydžio išlaikymas dukrai ir yra teikiamas, ar kad pati atsakovė turi galimybes skirti savo dukrai tokio dydžio išlaikymą, kai jos pačios gaunamas pajamas sudaro tik apie 900,00 Eur.

58. Apibendrinant išdėstytą, teismas sprendžia, kad šalių nepilnametės I. R. poreikiams patenkinti iki 2023 m. balandžio 1 d., iki kol atsakovė su dukra persikėlė į nuomojamą butą, reikalinga suma buvo apie 603,00 Eur, kuri buvo pakankama, atitinkanti šalių dukters amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas), o po šios datos, prisidėjus nuomojamo būsto išlaidoms – apie 891,00 Eur.

59. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

60. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

61. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

62. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių turtinę padėtį patvirtina, kad nei ieškovas, nei atsakovė jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas gyvena savo mamai priklausančiame name, atsakovė su dukra butą nuomojasi. Atsakovė teigia, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus, galėtų be didelių keblumų išlaikyti savo nepilnametę dukrą, kadangi jam buvo padovanotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kurį ieškovas netrukus po gavimo vėl padovanojo motinai. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pažymos, butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausė tik nuo 1997 m. gegužės 14 d. iki 1997 m. rugpjūčio 28 d., dar gerokai prieš šalims susipažįstant. Iki 1997 m. gegužės 14 d. minėtas butas priklausė D. E. R. Tiek ieškovas, tiek D. E. R. paaiškino, kad butas trumpam buvo perrašytas ieškovo vardu tik tam, kad jis gautų JAV vizą. Kadangi praėjus tuk 3 mėnesiams po dovanojimo butas buvo perduotas atgal buvusiai savininkei, tikėtina, kad būtent tokiu tikslu ir buvo sudarytas dovanojimo sandoris. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti ir iš gautų lėšų teikti išlaikymą dukrai.

63. Ieškovas taip pat neturi ir transporto priemonių, atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Audi A5, kuri yra įsigyta už paimtą kreditą ir už kurią atsakovė moka 158,27 Eur mėnesines įmokas. Ieškovas niekur nedirba, jam iki 2025 m. sausio 22 d. nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Ieškovo teigimu nedarbingumas jam yra nustatytas dėl depresijos, be to medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovui yra diagnozuota ir lėtinė inkstų liga, 3 stadija. Nuo 2023 m. sausio 12 d. ieškovas yra registruotas užimtumo tarnyboje. Ieškovo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro gaunama 173,00 Eur šalpos neįgalumo pensija. Atsakovė R. R. dirba UAB „Laustiga“, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1 300,00 -1 800,00 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė už ieškovo, kuris dirbti negali dėl savo nedarbingumo ir faktiškai yra išlaikomas mamos, kuri už savo sūnų netgi teikia išlaikymą nepilnametei šalių dukrai, todėl nors teismas ir nustatė, kad šiuo metu nepilnametės dukters I. R. išlaikymui reikia apie 891,00 Eur per mėnesį, tačiau ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis su atsakove, o vaiko išlaikymo našta trečiajam asmeniui negali būti perkelta.

64. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio vaiko poreikius visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas atsakovės priešieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovo M. R. nepilnametės dukters I. R. išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2023 m. balandžio 1 d. – po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. R. R. paskiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

65. Nustačius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, spręstina, ar yra pagrindas iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgiant į šį nurodytą išaiškinimą, valstybės mokami vaiko pinigai nagrinėjamu atveju iš nepilnametės poreikių sumos nėra atimami ir paliekami papildomiems nenumatytiems I. R. poreikiams tenkinti, tame tarpe ir sveikatos problemoms (mergaitė serga bronchine astma) spręsti.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

66. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

67. Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

69. Teismo posėdyje atsakovė sumažino savo reiškiamo išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 9 690,76 Eur, nurodydama, kad pripažįsta, jog iš ieškovo mamos paskutinius 3 metus gaudavo dukters išlaikymui po 100,00 Eur per mėn., t. y. yra gavusi 3 600,00 Eur, todėl iš savo priešieškinyje nurodytos sumos atima šią sumą, bei 800,00 Eur, kurie yra sumokėti mokėjimo nurodymais, taip pat 900,00 Eur, kuriuos močiutė dukrai per tą laikotarpį duodavo grynais pinigais. Nurodo, kad dukters poreikiai tuo laikotarpiu iš esmės buvo tokie patys, kaip ir šiuo metu, išskyrus išlaidas gyvenamajam būstui.

70. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Kartu gyvenantys vaiko tėvai jo išlaikymo klausimą sprendžia bendru sutarimu. Šis susitarimas apima tiek vaikų išlaikymo formos, tiek tvarkos nustatymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, ir tėvams gyvenant kartu kiekvieno iš tėvų indėlis į vaikų išlaikymą finansine prasme gali būti nevienodas priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.

72. Nagrinėjamu atveju ieškovas neneigia, kad jis niekur nedirbo ir negaudavo pakankamų pajamų šeimai išlaikyti, tačiau jiems niekada nieko netrūko, nes šeimą rėmė jo mama. Šeima gyveno ieškovo mamai priklausančiame name, mama mokėjo visus mokesčius už butą, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie D. E. R. mokėtus mokesčius (UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, UAB „Jungtis“ UAB „Ignitis“ (už dujas ir elektrą)), duodavo kas savaitę po 50,00 Eur maistui, taip pat dukrai dienpinigių, pirkdavo dukrai mokyklines prekes, drabužius, avalynę, apmokėdavo mokyklines išvykas ir pan. Šias aplinkybes patvirtino ir pati D. E. R., kuri byloje buvo apklausta liudytoja, ir kuri nurodė, kad išlaikė sūnaus šeimą, kadangi sūnus pats dėl savo sveikatos to padaryti negalėjo. Taip pat šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir byloje apklausti liudytojai M. B., J. U., kurie nurodė, jog jiems žinoma, kad ieškovo mama išlaikė R. šeimą, pirko maistą, mokėjo mokesčius, duodavo atsakovei pinigų dukters išlaikymui. Taip pat ir atsakovės mama N. B. parodė, jog jai žinoma, kad dukters šeimą rėmė ieškovo mama, ji ir mokesčius mokėjo, ir maistą pirko, nors ir jie su vyru stengėsi pagal išgales padėti, nes matė, kad atsakovei sunku. Liudytojai patvirtino, kad skirtingomis sumomis duodavo pinigų R. šeimai. Atsakovės tėvas A. B. patvirtino teismui, kad jam niekada dukra nesiskundė, kad jos dukrai ko nors trūksta ar nepakanka lėšų jos išlaikymui. Atsakovės sesuo I. B. patvirtino, kad kol buvo gyvas ieškovo tėvas, sesuo su vyru dalyvavo ieškovo tėvų versle, jie užsiėmė trumpalaike butų nuoma, R. tvarkė butus, ir jiems tuo metu nieko netrūko. Vėliau šeimai padėjo visi, abiejų sutuoktinių tėvai, atsakovės sesuo, todėl mergaitei niekada nieko netrūko.

73. Be to, į bylą pateiktas pačios atsakovės R. R. 2022 m. spalio 27 d. ranka rašytas raštelis, kuriame nurodoma, kad ji gauna iš D. E. R. M. R. dukters I. R. išlaikymui kas mėnesį po 200,00 Eurų nuo 2010 metų ir nemoka jokių komunalinių mokesčių, taip pat nuo 2010 metų gauna po 50,00 Eur kas savaitę maisto išlaidoms. Ir nors teismo posėdyje atsakovė ginčijo, kad šiuos pinigus iš ieškovo mamos gaudavo, nurodydama, kad 2010 metais valiuta dar buvo litas, o raštelyje minimi eurai, tačiau pripažįsta, kad šį raštelį parašė savo ranka ir niekieno neverčiama, o visų ištirtų aplinkybių byloje visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių šeimą kol šalys gyveno kartu iš esmės išlaikė ieškovo mama D. R.. Tuo labiau, kad po šito raštelio pasirašymo, prasidėjus šalių skyrybų procesui, tuos pačius pinigus D. E. R. ir toliau mokėjo atsakovei, tik pavedimu į jos banko sąskaitą ir šį faktą atsakovė pripažįsta.

74. Teismas pažymi, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai šeimoje kiekvienu konkrečiu atveju yra individualūs, todėl ir vaikų išlaikymo klausimas kiekvienoje šeimoje, nepaneigiant abiejų tėvų pareigos išlaikyti vaikus, sprendžiamas individualiai. Paprastai šeimoje nėra kaupiama rašytinių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių drabužių, maisto produktų ar kitų kasdieniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Todėl tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės ir jose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai ieškovės paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

75. Byloje nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu sutuoktiniai gyveno vienuose namuose, ieškovas, nors niekur nedirbo, tačiau prie šeimos išlaikymo prisidėjo savo mamos pinigais ir kitokia teikiama parama. Teismas pažymi, kad šalims gyvenant santuokoje galioja prezumpcija, jog jos tvarko bendrą ūkį ir išlaiko nepilnamečius vaikus kartu, be to, net gyvenant santuokoje, jei vienas iš tėvų neteikia išlaikymo vaikui, antrasis turi galimybę prisiteisti išlaikymą teismo keliu, tačiau atsakovė tokia teise nepasinaudojo, vadinasi ieškovo teikiamo išlaikymo dukrai jai pakako. Taigi, teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams gyvenant kartu ir tvarkant bendrą šeimos ūkį, ieškovas tiek savo gaunamos pašalpos pinigais, tiek savo mamos lėšomis bei parama iš esmės prisidėjo ir prie nepilnametės dukters materialinio išlaikymo. Taigi, iš pateiktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

76. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

1) M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių šeštadieniais - sekmadieniais, pasiimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 11.00 val. šeštadienį ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. sekmadienį, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

78. Atsakovė R. R. nurodo, kad su ieškovo siūloma bendravimo tvarka sutinka.

79. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir į tai, kad šalys dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos sutaria, darytina išvada, kad ieškovo siūloma bendravimo su dukra tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į vaiko nuomonę.

80. Siekiant išsiaiškinti šalių dukters nuomonę šiuo klausimu išvadą teikiančiai institucijai buvo pavesta apklausti mergaitę. Iš byloje pateikto 2023 m. lapkričio 13 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad I. R. nurodė, jog su tėvu nesimatė nuo 2023 m. kovo mėn., tėtis jai niekada nepaskambina, tik du kartus buvo parašęs žinutę. Kol gyveno kartu, tėtis mergaitės gyvenime nelabai dalyvavo, laisvalaikį kartu jie leisdavo tik kai I. buvo visai maža. Mergaitės mokymusi ir gyvenimu domisi tik mama. Mergaitė nėra labai artima ir su močiute, tėčio mama, bet kai gyveno visi kartu, močiutė jai duodavo dienpinigių, kartais ką nors nupirkdavo. I. nurodo, kad jos mama nenuteikinėja prieš tėtį, nedraudžia jiems bendrauti, tačiau mergaitė tėčio bijo, nes jis yra linkęs muštis ir ji nežino ko galima iš jo tikėtis. Nurodo, kad ji nenori su tėvu bendrauti ir su juo praleisti kas antrą savaitgalį ar šventes. Sutiktų tik kad tėtis jai paskambintų.

81. Teismas pažymi, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri maksimaliai ribotų ieškovo teises bendrauti su dukra, todėl nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dėti pastangas, kad tėvo ir dukters tarpusavio ryšys būtų kuo greičiau atkurtas. Taigi, kadangi atsakovė nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškovo pasiūlytos bendravimo tvarkos, jokių pastabų ar savo pageidavimų dėl jos nepareiškė, laikoma, kad šiuo klausimu tarp šalių ginčo nėra ir nustatoma ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

82. Pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje, tuo atveju, jeigu situacija dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pasikeistų (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Be to, šalims nurodytina, kad spręsdami tarpusavio ginčus, jie turi imtis visų įmanomų priemonių taikiai tartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, stengiantis kuo mažiau įtraukti nepilnametį vaiką į tarpusavio konfliktą, paisyti nepilnamečio vaiko nuomonės ir jo interesų.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei įsipareigojimų kreditoriui vykdymo po santuokos nutraukimo

83. Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti visi turtiniai sutuoktinių klausimai. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

84. Byloje nustatyta, jog gyvendami santuokoje sutuoktiniai turto, priklausančio jiems bendrosios nuosavybės teise, neįgijo. Abu sutuoktiniai neginčija fakto, kad automobilis Audi A5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės R. R. vardu, yra įsigytas už 2021 m. vasario 26 d. Vartojimo kredito sutartimi suteiktas lėšas. Kadangi pačioje vartojimo kredito sutartyje yra nurodyta, kad prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė ir skirta atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl po santuokos nutraukimo šis automobilis asmeninės nuosavybės teise lieka atsakovei R. R.. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

85. Atsakovė R. R. nurodo, kad automobilis buvo pirktas šeimoms reikmėms tenkinti, todėl ir prievolė pagal šią kredito sutartį turi būti pripažinta solidaria, o vidiniuose santykiuose tarp šalių nustatyta, jog po santuokos nutraukimo visas įmokas pagal sutartį dengs atsakovė. Ieškovas M. R. nurodo, kad nesutinka, jog prievolė kreditoriui būtų pripažinta solidaria, o kadangi iki ieškinio padavimo dienos pagal kredito sutartį sumokėta iš viso 2 920,12 Eur, kurie buvo mokami iš bendrų santuokinių lėšų, pusė šios sumos, t. y. 1 460,06 Eur, jam turi būti priteista kaip piniginė kompensacija.

86. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. atsakovė R. R. su UAB „SB lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai buvo suteiktas 9 000,00 Eur kreditas asmeniniams poreikiams tenkinti. Vartojimo kredito sutartyje yra prierašas, kad atsakovė patvirtino, jog prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, skirta asmeniniams jos poreikiams tenkinti, išskyrus atvejus, kai prieš sudarant šią sutartį buvo gautas sutuoktinio sutikimas kreditui gauti, tvarkyti asmens duomenis ir vertintas jo kreditingumas. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad tuo metu kai ėmė kreditą, ieškovas niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo, todėl kreditą ji ėmė savo vardu ir jį išduodant buvo vertinamos tik jos vienos pajamos, be to, bankas jokių kitokių duomenų ir nereikalavo. Įmokas bankui visada mokėjo iš savo asmeninių lėšų, tą patį ketina daryti ir po santuokos nutraukimo. Atsakovas taip pat nurodė, kad apie atsakovės paimtą kreditą sužinojo tik jau bylą nagrinėjant teisme. Jam buvo žinoma, kad atsakovė perka automobilį, tačiau jis galvojo, kad jį perka iš savo santaupų. Taigi, kadangi byloje nustatyta, jog kreditas buvo paimtas be sutuoktinio sutikimo ir nevertinant jo kreditingumo, teismas nemato pagrindo modifikuoti Vartojimo kredito sutarties, pripažįstant ją solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Pažymėtina, kad kreditorius tokio reikalavimo taip pat nepareiškė, o pati atsakovė patvirtino, kad ir po santuokos nutraukimo pati toliau vykdys prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui. Todėl teismas, apibendrindamas kas išdėstyta, po santuokos nutraukimo vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoja ir palieka ją asmenine atsakovės R. R. prievole.

87. Kadangi, kaip jau buvo minėta, vartojimo kredito sutartis yra asmeninė atsakovės prievolė, ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 1 460,06 Eur piniginę kompensaciją, t. y. pusę sumokėtų įmokų pagal šią kredito sutartį, kurios buvo sumokėtos šalims gyvenant santuokoje, todėl laikytina, kad jos buvo mokamos iš bendrų santuokinių lėšų. Teismas su tokia ieškovo nuomone nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Teismas sutinka, kad atsakovė kredito įmokas mokėjo būdama santuokoje, todėl preziumuojama, kad jos buvo mokėtos iš santuokinių lėšų, t.y. atsakovės ir tikėtina ieškovo motinos teikiamų šeimai lėšų, tačiau, kaip buvo nustatyta, vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta tikslu įsigyti asmeninį automobilį. Nors pačioje kredito sutartyje yra nurodoma, kad vartojimo sutartis yra skirta asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, tačiau pats ieškovas pripažino, kad gyvenant santuokoje automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti – juo vežiojama šalių nepilnametė dukra į mokyklą, gydymo įstaigas, atostogauti, automobiliu buvo vykstama į parduotuves nupirkti šeimai reikalingų prekių ir pan. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš santuokinių lėšų kreditoriui sumokėtos lėšos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už santuokinių lėšų panaudojimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

88. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

89. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Iš esmės byloje ginčas kilo tik dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo.

90. Kadangi šeimos bylose yra sudėtinga apskaičiuoti tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl įvertinus, kad iš penkių ginčijamų reikalavimų teismas patenkino tris ieškovo ir du atsakovės reikalavimus, teismas, skaičiuodamas matematine proporcija, laiko, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60,00 proc. ir atitinkamai atsakovės patenkintų reikalavimų dalis – 40,00 proc.

91. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

92. Ieškovas M. R. pateikdamas ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei advokato padėjėjui Žilvinui Cemnolonskiui pagal jo pateiktas sąskaitas už teisines konsultacijas, ieškinio ir patikslinto ieškinio, atsiliepimų į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, už pasirengimą atstovavimą teisme pinigų priėmimo kvitais Nr. LAT Nr. 891378, LAT891389, LAT891395, iš viso sumokėjo 3 350,00 Eur.

93. Atsakovė R. R. pateikdama priešieškinį sumokėjo 185,00 Eur žyminį mokestį bei advokatui Dainiui Židanavičiui pagal jo pateiktas sąskaitas už teisines konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį, priešieškinio ir patikslinto priešieškinio, kitų procesinių prašymų parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 2022 m. lapkričio 23 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. gegužės 28 d., 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. spalio 23 d. ir 2024 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymais iš viso sumokėjo 5 057,06 Eur.

94. Teismas pažymi, kad abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, ir atsižvelgiant į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, vykusių teismo posėdžių skaičių ir rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos, todėl atsižvelgiant į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 2 040,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (50,00 Eur + 3 350,00 x 60 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina 2 096,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (185,00 Eur + 5 057,06 Eur x 40 proc.) (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

95. Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą (2 096,82 Eur – 2 040,00 Eur), galutiniu sprendimu atsakovei R. R. iš ieškovo M. R. priteisiama 56,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96. Iš atsakovo valstybei priteisiama 95,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc./ 75 proc.). Ieškovas informuojamas, kad žyminis mokestis valstybei turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

97. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, (santuokos sudarymo įrašo Nr. 1258), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei R. R. grąžinti ikisantuokinę pavardę – B., ieškovui M. R. palikti prigimtinę pavardę – R.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo priešieškinio pateikimo dienos 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2023 m. balandžio 1 d. – po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 10 dienos į atsakovės R. R. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovę R. R. paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiek tai nepažeidžia nepilnametės I. R. interesų:

1) M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių šeštadieniais - sekmadieniais, pasiimdamas dukrą iš dukros gyvenamosios vietos 11.00 val. šeštadienį ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. sekmadienį, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

2) Lyginiais metais tėvas M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip.

3) Nelyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas su dukra bendrauja mama R. R., tėvas M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja Šv. Kūčių dieną, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą gruodžio 24 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip.

4) Tėvas M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja kiekvienais metais nuo sausio 2 d. iki sausio 5 d., pasiimdama dukrą iš dukros gyvenamosios vietos sausio 2 d. 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sausio 5 d. 18.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip.

5) Nelyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu tėvas M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 12.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 18.00 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą bei nuo pirmojo ketvirtadienio po Šv. Velykų 10.00 val., pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos iki pirmojo šeštadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

6) Lyginiais metais Šv. Velykų atostogų metu tėvas M. R. su nepilnamete dukra I. R. bendrauja nuo trečiosios dienos po Šv. Velykų dienos (antradienio) 12.00 val. pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos iki ketvirtadienio po Šv. Velykų 18.00 val., grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

7) Kiekvienais metais dukra I. R., nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį - Tėvo dieną praleidžia su tėvu M. R., jam pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18.00 val., jei šalys nesusitaria kitaip.

8) Kiekvienais metais dukra I. R., nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį - Motinos dieną praleidžia su motina R. R., jei šalys nesusitaria kitaip.

9) M. R. ir R. R. įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos adreso, telefono numerių, elektroninio pašto adresų pasikeitimus.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą: automobilį Audi A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. R. asmeninės nuosavybės teise.

Nemodifikuoti 2021 m. vasario 26 d. atsakovės R. R. su UAB „SB lizingas“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir prievolę pagal šią vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo palikti asmenine atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti atsakovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,82 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,00 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.