Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-112-446/2019 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo E. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

28. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti ieškovės reikalavimai nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, priteisti neturtinės žalos atlyginimą, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, taip pat, kuriomis sumažintas prašomas priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymas ir priteista iš ieškovės atsakovui piniginė kompensacija už ieškovės asmeninio turto pagerinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutuoktinių kaltės

30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad santuoka išimtinai nutrūko dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktini kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

31. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

32. Byloje esantys įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nuo pat santuokinio gyvenimo su ieškove pradžios (2009 m. balandžio 9 d.) turėjo rimtų problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko šalys gan dažnai konfliktavo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu atsakovas buvo nubaustas už KET pažeidimus, kai būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Be to, atsakovas ir pats pripažino, kad jis per mažai skyrė dėmesio šeimai ir sutuoktinei, išgerdavo. Tačiau dėl šių konfliktų šeima neiširo, (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė antras vaikas L. M., o 2016 m. liepos 30 d. jie susituokė (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas, 2015 metais išvykęs dirbti į Norvegiją, ne dirbo, o girtavo, visiškai neprisidėjo prie šeimos ir vaikų išlaikymo, grįžęs namo būdavo piktas ir agresyvus, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais, ir visa tai vyko mažamečių vaikų akivaizdoje, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikė. Be to, pateikti duomenys apie atsakovo gautas pajamas Norvegijoje, šalių įgytą turtą, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima ir jos poreikiais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino 2018 m. liepos 18 d. ir 2018 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimus dėl ikiteisminių tyrimų nutraukimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pradėtus pagal šalių pareiškimus vienas kito atžvilgiu, kaip neturinčius jokios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti, kadangi jie pradėti šalims faktiškai nebegyvenant santuokinio gyvenimo ir nebevedant bendro ūkio, o jau prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo teisme.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje ir nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų būti lojaliai pažeidimą, o liudytojų A. G. ir I. G. parodymai, kad ieškovė artimai bendravo su A. G., nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto, nes vien tik bendravimas su šiuo asmeniu, nepalaikant jokių artimesnių ryšių, nelaikytinas neištikimybe, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šių liudytojų ir šalių paaiškinimai kartu leidžia spręsti, kad nurodytos aplinkybės atsakovui sudarė tam tikrą pagrindą tarpusavio santykiuose nebepasitikėti ieškove, o ji nesiėmė jokių veiksmų, kad šios abejonės būtų pašalintos ir sutuoktinių tarpusavio santykiai pagerėtų, t. y. nesiėmė priemonių, kad santuoka ir šeima būtų išsaugoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi.

35. Ieškovė L. M., grįsdama apeliacinio skundo reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo E. M. kaltės, apeliaciniame skunde taip pat vadovaujasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tam, jog būtų galima preziumuoti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sutuoktinio šeimos palikimo ir visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus pagrindu, įstatyme reikalaujama dviejų aplinkybių viseto: pirma, šeimos palikimo, antra, visiško nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka šaliai, kuri jomis grindžia materialųjį – teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

37. Ieškovė L. M. tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad šeimyninių santykių su atsakovu nebepalaikė, nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio nuo 2016 m. vasario mėn., t. y. praėję vieneri metai. Tačiau byloje esantis santuokos liudijimas (patvirtinantis bažnytinės santuokos sudarymą 2016 m. liepos 30 d.), bei liudytojo V. M. parodymai, kad dar 2017 m. ieškovė, lankydamasi pas juos su N. M. svečiuose, E. M. elgesiu nesiskundė, bei paties atsakovo paaiškinimai, kad tik 2017 m. spalio mėnesį grįžęs į Lietuvą pastebėjo, kad sutuoktinė šalinasi jo, nors ir gyveno viename name, tačiau šeimyninių santykių nepalaikė, tokį ieškovės teiginį paneigia. Nustačius, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2017 m. spalio mėn., laikytina, kad prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu E. M. ir L. M. pateikė nepraėjus vieneriems metams nuo faktinio santuokos iširimo, t. y. 2018 m. vasario 26 d.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

39. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog dėl iširusios santuokos yra kalti abu sutuoktiniai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

40. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad buvo netinkamai taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies reikalavimai ir be pagrindo ieškovei nepriteista neturtinė žala.

Dėl išlaikymo dydžio

41. Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi dėl vaikams priteisto išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį dydžio, prašo išlaikymą sūnui A. M. padidinti iki 275 Eur kas mėnesį, o dukrai L. M. - iki 300 Eur kas mėnesį. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį – 200 Eur kiekvienam vaikui, neišsamiai vertino nepilnamečių vaikų poreikius, nesąžiningai ir neteisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotais ir nuosekliai išplėtotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentai nesutinka, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius bei jų tėvų (šalių) turtinę padėtį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

42. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

43. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

45. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

46. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

47. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams nustatymo, įvertino abiejų tėvų gaunamas pajamas iš darbinės veiklos, atsakovo indėlį prisidėjus prie šeimos gyvenimo sąlygų gerinimo, įvertino vaikų poreikius ir abiejų tėvų galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties (žr. nutarties 44–47 punktus), taikytiną nagrinėjamu atveju.

48. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas labai nesąžiningai ir neteisingai įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. kad teismas visiškai nevertino atsakovės pastangų gauti pakankamas pajamas ir patenkinti visus vaikų poreikius, ir atsakovo abejingumo šiuo klausimu, be to, teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas prieš skyrybų teisminį procesą pablogino savo turtinę padėtį (2018 m. balandžio 9 d. sutartimi padovanojo jo paveldėtą ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, o 2018 m. balandžio 10 d. pardavė paveldėtą 3,5579 ha žemės sklypą).

49. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, vertino šalių paaiškinimus ir jų pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos siekia apie 600 Eur, o ieškovės – apie 850 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo prieš skyrybų procesą sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, jų pagrindu parduoto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę, nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje papildomų duomenų (t. y. sandorių sudarymą pagrindžiančių sutarčių), pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl mažos realizuoto turto vertės, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, teismas įvertino atsakovo galimybes dirbti bei teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties vertinimo, neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismo sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu, įvertinus ir tai, kad ieškovė su vaikais lieka gyventi šeimos įsirengtame būste.

50. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

51. Be to, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

52. Ieškovė taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. – 7 150 Eur, bei išlaikymo nepilnametei dukrai L. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. – 7 800 Eur. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu atsakovės argumentu.

53. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

54. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso, ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

55. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog sutuoktiniai iki 2018 m. balandžio 11 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu rūpinosi vaikais, juos išlaikė, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo atmetė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ją paneigia byloje esantys įrodymai.

56. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo nuo 2017 m. spalio mėn. (nutarties 37 p.). Taigi, šalims nuo 2017 m. spalio mėnesio faktiškai pradėjus gyventi skyrium, atsakovui E. M. kilo pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė L. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo teismui pateikė 2018 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo E. M. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Byloje pateiktas 2018 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovas vaikų išlaikymą pradėjo teikti nuo 2018 m. balandžio mėnesio po 160 Eur kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio teikė savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą ar kitaip prisidėjo prie vaikų priežiūros, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už 6 mėnesius po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (iš viso 2 400 Eur, kiekvienam po 1 200 Eur).

57. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo E. M. išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. M. ir L. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. po 1 200 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovei, pagerinimą priteisimo

58. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo atsakovui priteista 15 000 Eur pinginė kompensacija yra neteisinga, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 15 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją remdamasis vien deklaratyviais argumentais, subjektyvia, šališka nuomone, atsakovui neįrodžius savo prisidėjimo prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto dalies pagerinimo – darbų sąnaudų, lėšų apimties ir dydžių.

59. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. M. apeliacinio skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei L. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1534 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kiemo statinių (šulnio, lauko, tualeto, tvoros), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovės seseriai I. G.. Nekilnojamojo turto nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2002 m. sausio 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės L. M. ir atsakovo E. M. santuoka įregistruota 2009 m. balandžio 18 d. (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)).

61. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2004 metų ir santuokos metu nuo 2009 m. pavasario iki 2017 metų rudens ieškovei ir jos seseriai priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas, tvarkomas, gerinamas ir į jį investuojamos lėšos. Iš byloje esančios 2018 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viso nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nurodyta 52 200 Eur.

62. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.).

63. Atsakovas E. M. nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovei L. M. priklausančio nekilnojamojo turto dalies, kuri yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, tačiau prašė priteisti iš ieškovės 15 000 Eur kompensaciją už ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ne esminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą ir konstatavęs, kad santuokos metu atlikta turto pagerinimo darbų už 30 000 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisė 15 000 Eur kompensaciją. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie ieškovės asmeninio turto pagerinimo, tačiau byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai paneigia tokius atsakovės teiginius. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo santuokos sudarymo iki 2017 metų spalio mėnesio vedė bendrą ūkį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirbo (statybų srityje), iš to gavo pajamas. Tuo tarpu atsakovo išsaugoti kvitai, limitinių kortelių kopijos, sąskaitos faktūros patvirtina, kad jis santuokos metu pirko statybines medžiagas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas savo gaunamas lėšas naudojo ne šeimos poreikių tenkinimui ir tokiu būdu neprisidėjo prie ginčo turto išlaikymo, pagerinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai (pastatytas priestatas, įrengta katilinė, vonios kambarys, nuotekų sistema, namo šiltinimas, stogo dangos pakeitimas, kambarių remontas, nauja grindų danga, elektros instaliacija, šildymo sistemos pakeitimas, mansardos apšiltinimas, pavėsinės statyba, drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimas, nauji namo laiptai, namo fasado apšiltinimas ir dekoratyvinio tinko uždėjimas) laikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai pakeičiančiais daiktą. Kadangi atsakovas investavo į ginčo turto remontą ir pagerinimą savo uždirbtas lėšas, prie nekilnojamojo turto pagerinimo prisidėjo savo, savo giminaičių, draugų darbu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jis turi teisę į piniginę kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant tik dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Konstatavus ne esminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, atsakovui kilo pareiga įrodyti prisidėjimą prie nekilnojamojo turto pagerinimo: darbo sąnaudų, lėšų apimtis ir dydžius. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas paveldėjimo metu buvo pritaikytas nuolat jame gyventi, ieškovė paveldėjo 100 procentų baigtumo statinius, pagrindiniame name buvo įvesta elektra ir vietinis centrinis šildymas, ūkiniuose pastatuose – elektra. Kaip nurodė šalys, gyvenant santuokoje buvo pastatytas priestatas, įrengta katilinė, vonios kambarys, atliktas kambarių remontas, įvesta nuotekų sistema, atliktas namo šiltinimas, pakeista stogo danga, įrengta lietaus nuotekų sistema ir drenažas, aptinkuotas namo fasadas, tvarkomas kiemas, aplinka, perkama buitinė technika ir baldai. Pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 6 140 Eur; gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 24 200 Eur, ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 1 900 Eur; ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 909 Eur, kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nenurodyta. Taigi, nurodyto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (be pagerinimo darbų) 2018 m. sausio 1 d. buvo 32 339 Eur. Tuo tarpu byloje esanti 2018 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad viso nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 52 200 Eur. Lyginant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutines rinkos vertes be pagerinimo darbų ir su pagerinimo darbais, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovas neįrodė, jog į turto pagerinimą buvo investuota daugiau kaip 22 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio, neteisingai nustatė į nekilnojamąjį turtą bendrai investuotos pinigų sumos.

66. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, kiek konkrečių darbų, medžiagų pirko, kiek investavo į turto pagerinimą, į tai, kad remonto metu atsakovas pats gyvenamajame name gyveno, prie turto pagerinimo darbų prisidėjo savo darbu, į tai, kad byloje esantys duomenys (ieškovės banko sąskaitos išrašas) patvirtina, jog ieškovei L. M. jos mama E. M. 2011 birželio 5 d. pervedė 3 000 Lt (880,78 Eur), 2011 m. liepos 26 d. – 1 000 Lt (293,59 Eur), 2011 m. rugpjūčio 24 d. – 2 000 Lt (587,19 Eur), 2011 m. rugpjūčio 10 d. 2 000 Lt (587,19 Eur), 2014 m. liepos 18 d. 3 000 Lt (880,78 Eur), pagrįsta ir teisinga kompensacijos suma atsakovui už prisidėjimo prie ieškovei priklausančio turto pagerinimo darbus yra 7 770 Eur.

67. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl kompensacijos už turto pagerinimą iš ieškovės atsakovui priteisimo keistinas, sumažinant atsakovui priteistiną sumą iki 7 770 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

68. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

69. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo proporcijas, taip pat į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir kompensacijos priteisimo ieškinys ir priešieškinys lieka patenkinti iš dalies, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. iš dalies patenkinti du reikalavimai: iš atsakovo priteista dalis išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams (2 400 Eur už abu vaikus) ir sumažinta atsakovui priteistos kompensacijos suma nuo 15 000 Eur iki 7 770 Eur.

71. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovo priteistina 240 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 106 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

72. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje duomenų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. M. reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės L. M. atsakovui E. M. priteista 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) kompensacija už asmeninio turto pagerinimą, nustatant, kad iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistina kompensacijos suma už asmeninio turto pagerinimą yra 7 770 Eur (septyni tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt eurų).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 346 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.