Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-91-999/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-30
Bylos Nr.: 1A-91-999/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-40140-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vaida Baumilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis: A. B.
Nukentėjusysis: R. K.
Civilinis ieškovas: R. K.
Advokatai: Gintas Gustaitis, Darius Karabinas

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-999/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40140-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.6.4.4.; 2.4.2.1.; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės ir Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Anastasijai Baigienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nukentėjusiajam R. K. ir jo atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,ekspertei S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – ir nuteistasis) ir nukentėjusiojo R. K. (toliau – ir nukentėjusysis) atstovo advokato Ginto Gustaičio (toliau – ir nukentėjusiojo atstovas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti R. K. nusikalstama veika padarytą žalą, bei uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su R. K.. Civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį nuspręsta tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje R. K. civilinio ieškinio nuspręsta netenkinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 13 d., apie 17 val. 50 min., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius R. K. ranka arba koja į veido sritį, taip smurtaudamas R. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nuteistasis neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas savitas įvykio aplinkybes, tačiau jo pateiktą versiją paneigia ne tik byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai, bet ir paties nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi parodymai.

3. Skirdamas bausmę nuteistajam A. B. apylinkės teismas, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, sprendė, jog nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi A. B. dėl nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, nesigailėjo, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytas didesnis nei minimalus.

4. Spręsdamas dėl nukentėjusiojo R. K. civilinio ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo prašomą priteisti turtinę žalą, be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiojo drabužiai apskritai buvo nepataisomai sugadinti, todėl nusprendė jo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti. Tuo tarpu spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas konstatavo, jog nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštaravo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitiko įstatymo reikalavimų bei teismų praktikos. Todėl teismas nustatė neturtinės žalos dydį - 1 000 Eur, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo padarinius, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir naują – išteisinamąjį nuosprendį.

5.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, vadovavosi išimtinai nukentėjusiojo parodymais, neišsamiai išsiaiškino reikšmingas bylos aplinkybes. Pasak apelianto, tarp nukentėjusiojo parodymų, duotų tuoj po nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, yra akivaizdūs esminiai prieštaravimai dėl smūgių skaičiaus, jų mechanizmo ir atsiradusių sužalojimų. Be to, ekspertės išvada prieštarauja nukentėjusiojo parodymams.

5.2. Skunde analizuoja nukentėjusiojo parodymus, kurie, pasak nuteistojo, yra prieštaringi, neatitinka kitų bylos duomenų. Mano, kad teismas nukentėjusiojo parodymus turėjo vertinti kritiškai, dėl blogų jo su nuteistuoju tarpusavio santykių.

5.3. Pasak apelianto, nukentėjusysis krito ant medinės tvoros ir ją net sulaužė, o tvoroje buvo vinys, į kuriuos jis galėjo susižaloti, šios aplinkybės nebuvo paneigtos, nors ir nors apklausus specialisto išvadą surašiusią teismo medicinos ekspertę ji paneigė tokią galimybę.

5.4. Nuteistojo teigimu, nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

5.5. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų A. parodymus, kadangi A. A. įvykio nematė, ji ilgą laiką kelia civilinius klausimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o G. A. pakeitė savo parodymus, todėl mano, kad jis sąmoninga siekia padėti nukentėjusiajam. Pažymi, kad pats liudytojas nematė suduodant smūgių, tik sprendžia apie tai. Tuo tarpu kiti apklausti asmenys muštynių tiesiogiai nematė, o liudytoja A. C. matė tik kaip nuteistasis pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant tvoros ją sulaužydamas. Liudytojas A. B. nurodė, kad jokių kitų sužalojimų, apart nubrozdinimų, ant K. veido nebuvo, kraujuojančių žaizdų nematė, o R. K. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, jie nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis. Liudytoja G. G. matė nukentėjusįjį po keleto dienų, bet nebuvo sužalojimų, o liudytojas T. G. taip pat nurodė, kad nematė sužalojimų ant K. veido.

5.6. Nuteistasis nurodo, kad yra fiziškai stipresnis, praeityje sportavęs, dirba fizinį darbą, todėl sudavus tokį smūgį skaičių nukentėjusiajam, pastarasis būtų patyręs lūžius, o ne nubrozdinimus ar anksčiau lūžusios nosies sumušimą.

5.7. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įvertino neturtinės žalos dydį, kadangi neaišku, kuo remiantis priteistas toks žalos dydis. Juolab, kad šiuo metu nukentėjusysis piktybiškai toliau užkabinėja nuteistąjį gatvėje, siekia provokuoti, kelia nepagrįstus kaltinimus ir taip elgiasi sąmoningai, tyčia.

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų – priteisti nukentėjusiajam 200 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 2500 Eur proceso išlaidų patirtų ikiteisminiame tyrime ir pirmoje teisminėje instancijoje.

6.1. Skunde nurodo, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius išgyvenimus ir nepatogumus – skausmą, jam iki šiol neramu, ar nuteistojo smurtas nesukėlė liekamųjų reiškinių. Nukentėjusysis juto didelę baimę, nes atrodė, kad nuteistasis ketina jį sunkiai sužaloti ar nužudyti, jam trūko oro. Nukentėjusiajam buvo poreikis lankytis gydymo įstaigose, vartoti medikamentus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime. Jis buvo sumuštas viešoje vietoje, savo kaimyno dėl mažareikšmių priežasčių, namo grįžo kruvinu veidu. Įvykis iki šiol aptarinėjamas kaimynų, dėl ko nukentėjusysis jaučiasi pažemintas, susitikdamas su kaimynas jaučiasi nesmagiai, vengia kontaktų. Jis patiria nuolatinę baimę, kurią kelia nuteistasis. Nukentėjusiojo sudėtingą sveikatos būklę po užpuolimo patvirtino ir liudytoja R. K.. Visų šių aplinkybių visete nukentėjusiojo patirta žala yra 10 000 Eur.

6.2. Analizuodamas kasacinio teismo praktiką, nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad šiuo metu yra ženkliai padidėjęs pragyvenimo lygis, įvyko sąlyginai didelė infliacija, ko pasekmėje anksčiau buvusi pinigų perkamoji galia yra ženkliai sumažėjusi. Konstatuoja, kad asmenų neturtiniai išgyvenimai kiekvienais metais vertinami mažiau, į ką teismai turėtų atsižvelgti ir koreguoti priteistinas sumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1000 Eur nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes.

6.3. Nurodo, kad incidento metu nuteistasis smurtaudamas suplėšė nukentėjusiojo kelnes ir megztinį, kurių vertė 200 Eur, šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. K.. Nors nukentėjusysis negali pagrįsti tikslaus žalos dydžio, kadangi drabužiai buvo išmesti, o jų įsigijimo dokumentai nėra išsaugoti.

6.4. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, byloje pateikti įrodymai, kad nukentėjusysis patyrė 2500 Eur teisinių paslaugų išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš viso neišsprendė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą nukentėjusysis R. K. prašo jį atmesti.

7.1. Atsiliepime nurodo, kad nepaisant nuteistojo keliamų abejonių, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas yra objektyviai nustatytas specialistės išvadomis. Jos patvirtina, kad R. K. buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai, kurie galėjo būti suduoti tiek rankomis, tiek kojomis, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl nuteistojo prieš jį panaudoto smurto.

7.2. Sutinka, kad nukentėjusiojo parodymai dėl prieš jį nuteistojo panaudoto smurto ir pasekmių atskirose proceso stadijose nėra idealiai sutampantys, tačiau tai normalus reiškinys turint omeny, kad baudžiamasis procesas truko kone dvejus metus. Visgi esminės aplinkybės – nuteistojo užpuolimas, suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, pargriuvimas ant tvoros dėl nuteistojo veiksmų – sutampa viso baudžiamojo proceso metu.

7.3. Teigia, kad reikšmingos aplinkybės tai, jog įvykis įvyko 17.50 val., o nukentėjusiojo sutuoktinė Bendrajam pagalbos centrui paskambino 18.15 val. Atvykusiems medikams nukentėjusysis parodė, kad jį užpuolė ir sumušė kaimynas, ką paliudijo apklaustas greitosios pagalbos medikas. Jis taip pat parodė, kad apžiūrėjęs nukentėjusįjį matė nubrozdinimus veido srityje, matė kruvinus drabužius, pagal spalvą kraujas buvo tos dienos, nukentėjusiojo džemperis buvo suplyšęs. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde šie liudytojo parodymai nepagrįstai iškraipomi.

7.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnas T. G. patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi, kad jį užpuolė kaimynas, matė ant veido kraują, nukentėjusysis buvo labai emocionalus, su juo buvo sunku susikalbėti, jis skundėsi, kad viską skauda, tirpsta rankos ir kojos.

7.5. Teigia, kad netgi kritiškai vertinant G. A. parodymus dėl jo akivaizdoje nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam, jis mažų mažiausiai girdėjo vykstantį konfliktą, grumtynes, nukentėjusiojo dejones ir aimanas. Taip pat A. A. pro langą matė, kaip nuteistasis stovėdamas už tvoros buvo sulinkęs ir mosavo rankomis. Šie liudytojų parodymai yra netiesioginiai įrodymai ir vertinant juos santykyje su kitais įrodymais patvirtina nuteistojo smurtavimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo tarpu A. B. nepateikė įrodymų, kurie verstų suabejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

7.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde ignoruoja aplinkybes, kad jam panaudojus smurtą, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, baimę, nerimą, šoką, turėjo nepatogumų, susijusių su baudžiamuoju procesu, kas aiškiai rodo R. K. patirtą neturtinę žalą, o nuteistasis nepaneigė jos dydžio.

8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis palaikė savo atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir patenkinti R. K. apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialistė S. B., siekiant ištirti, ar nukentėjusiojo sužalojimai atitinka faktines bylos aplinkybes.

9.1. Apklausiama kaip specialistė S. B. patvirtino byloje pateiktas specialisto išvadas, kuriomis buvo remiamasi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nurodė, kad nukentėjusiojo R. K. patirti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Specialisto išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, nukentėjusysis nebuvo atvykęs apžiūrai, medicininiuose dokumentuose buvo tik greitosios medicinos pagalbos fiksuoti parodymai. Apžiūroje Kauno klinikose buvo fiksuoti galvos plaukuotosios dalies nubrozdinimai, nosies patinimas, buvusio kraujavimo iš nosies požymiai. Nurodė, jog priimdama išvadą, kad nukentėjusiojo sužalojimai nėra būdingi griuvimui, rėmėsi vokiečių literatūros kūriniu „Teisės medicinos pagrindai“, pagal kurį remiamasi „skrybėlės“ taisykle – viskas kas yra virš skrybėlės bryliaus, nebūdinga griuvimui, juo labiau, kad yra daugybiniai odos nubrozdinimai. Nosies sumušimas irgi nėra būdingas griuvimui, galimas, bet nebūdingas. Vienkartiniam griuvimui nebūdingi sužalojimai ir nosies, ir galvos vienu metu. Jeigu griūtų, tai nosies viršūnė yra labiausiai atsikišusi veido dalis ir nosies viršūnėje turėtų būti nubrozdinimas, o jeigu yra tik sumušimas, tai griuvimui nebūdinga. Specialistė nurodė, jog negali pasakyti, ar galima nustatyti, kaltinamojo smūgių jėgą ir jų pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo fizinį sudėjimą. Paaiškino, kad nukentėjusysis daug kuo skundėsi, krūtinės, nugaros skausmu, tačiau objektyviai tas nebuvo užfiksuota, o jei nukentėjusysis būtų atvykęs apžiūrai, galbūt būtų kažkas matęsi, nes iš karto po įvykio ne visada spėja išryškėti poodinės kraujosruvos. Nubrozdinimai, žaizdos visada matosi, nes tai yra odos vientisumo pažeidimas, o kol išryškėja poodinės kraujosruvos, būna patinimas, plyšta kraujagyslės. Negali pasakyti, ar pakartotinė ekspertizė duotų rezultatų. Nukentėjusysis buvo apžiūrėtas neurologo, skundėsi, kad svaigsta, bet neurologas apžiūrėjęs nustatė, kad buvo kraujagyslių ligos, o tai yra liga ir su sužalojimais nesusiję. Taip pat nurodė, jog negali atsakyti, ar turi reikšmės išvadai griuvimas ne ant lygaus paviršiaus, o ant tvoros: vienas kažkuris sužalojimas galėjo būti dėl griuvimo ant tvoros, bet visi sužalojimai negalėjo būti vien dėl griuvimo. Paaiškino, kad tokie nubrozdinimai yra būdingi, būdingos lokalizacijos smūginiams poveikiams, taigi, sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiais ranka, koja, į veido sritį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nukentėjusiojo R. K. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde prašoma nuteistąjį išteisinti, kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Be to, nuteistas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusysis R. K. apeliaciniu skundu nesutinka dėl to, kaip skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas civilinis ieškinys bei prašo išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo kaltės

11. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-15-648/2024). Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K- 587- 697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-458/2020). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

14. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 13 d., apie 17 val. 50 min., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius R. K. ranka arba koja į veido sritį, taip smurtaudamas R. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį A. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o tokias išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimo, tinkamai argumentuodamas ir nurodydamas, kurie byloje esantys duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę bei kurie duomenys paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis R. K. pats krito ant tvoros ir taip susižalojo. Tai, kad nuteistasis byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

16. Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, kiek tai liečia patį sužalojimo faktą, mechanizmą, paliktos spragos, apsiribota tik konfliktiškai prieš jį nusiteikusio kaimyno – nukentėjusiojo R. K. parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis. Jei teismas rėmėsi specialistės išvada, tai ji savaime prieštarauja ir paties nukentėjusiojo parodymams. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nuosekliai ir detaliai išanalizuoti visi šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, vertinant juos ne selektyviai ir nesuteikiant nei vienam išskirtinės reikšmės, tačiau priešingai – visus įrodymus jungiant į logišką įvykių grandinę, kuri paneigia nuteistojo iškeltą įvykių versiją, jog jis nemušė nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš naujo jų nekartos, o tik akcentuos esminius šiai teisinei situacijai aktualius aspektus.

17. Apeliantas skunde nurodo tai, kad fizinio smurto nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu nenaudojo. Apelianto A. B. manymu nukentėjusysis įvykio metu susižalojo pats – krisdamas ant tvoros. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nuosekliai ir detaliai išanalizuoti visi šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, nesuteikiant nei vienam išimtinės reikšmės, visus įrodymus jungiant į logišką įvykių grandinę, kuri paneigia nuteistojo iškeltą įvykių versiją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

18. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

19. Baudžiamojoje byloje pateikta 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. K. konstatuoti odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. spalio 13 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 97-99). Be to, 2024 m. sausio 15 d. gauta papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad remiantis medicininiais dokumentais, R. K. konstatuota odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas (1 t., b. l. 118-120). 2024 m. gegužės 9 d. specialistė S. B. paaiškinimo protokole parodė, kad nesant kitų priekinio kūno paviršiaus sužalojimų, be to, yra odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, o ne priekiniame veido paviršiuje, atsikišusiose dalyse, abiejose specialisto išvadose konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi, taigi, R. K. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti krentant visa jėga ant medinės tvoros veidu, ištiesus rankas (2 t., b. l. 88). Apeliacinės instancijos teisme iš dalies atnaujinus įrodymų tyrimą, specialistė palaikė savo išvadą, todėl, atsižvelgiant į specialistės parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo A. B. skundo argumentu, jog nukentėjusysis sužalojimus patyrė vien nukrisdamas ant tvoros. Nors kai kurie nukentėjusiojo R. K. sužalojimai ir galėjo būti padaryti krentant ant tvoros, tačiau nukentėjusiojo sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui.

20. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

21. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo A. B. pagrįstumu, vien dėl jo paties nenuoseklių, tarpusavyje prieštaringų parodymų. Pagal baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teisiamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme, A. B. tvirtino, kad jo draugė jam buvo pasakojusi, jog R. K. ją įžeidinėjo. Įvykio dieną jis buvo namuose, pamatė gatve einantį R. K., todėl išėjo iš namų, jį pašaukė. R. K. buvo vienas, neatsimena, ar kažkur šalia buvo G. A. (3 t., b. l. 46). Akistatos metu A. B. nurodė, kad pats girdėjo, kaip R. K. įžeidinėjo jo tėvus ir draugę, kad įvykio dieną jis ėjo į parduotuvę ir pamatė gatvėje R. K. kalbantį su kaimynu G. A. (2 t. b. l. 55), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. B. tvirtino, kad eidamas gatve į parduotuvę jis sutiko R. K., paklausė kokią jis teisę turi nepagarbiai kalbėti apie jo tėvus, tada nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti. Nuteistojo parodymai sistemingi tik toje dalyje, kurioje jis tvirtina, kad nukentėjusysis R. K. spyrė jam į tarpkojį, pradėjo bėgti ir nukrito ant tvoros (1 t., b. l. 164-165).

22. Nesutiktina su nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiojo R. K. parodymai atskirose proceso stadijose skyrėsi ir buvo prieštaringi. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2023 m. spalio 13 d. buvo namuose, laukė atvykstant meistrų, pamatė, kad G. A. skina gėles, todėl priėjo prie jo. Tuo metu priėjo ir A. B., pasakė, kad nori pabendrauti. G. A. pasitraukė toliau, o A. B. pasakė, kad neva nukentėjusysis visokiais žodžiais vadino jo žmoną ir tėvus, klausė, ar nori gauti į snukį už tai. Nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją, o A. B. iškart jam trenkė. Nukentėjusysis susmuko, nuo keleto smūgių dengėsi veidą rankomis, bet gavo į nosį vieną smūgį. Nukentėjusysis atsikėlė, pradėjo bėgti, kaltinamasis jį pasivijo ir spyrė su koja į nugarą. Nukentėjusysis krito ant kaimyno tvoros su rankomis. Nukentėjusysis griebė pagaliuką ir pradėjo jį vaikyti nuo savęs, tačiau kaltinamasis parvertė jį ant žemės ir su koja spaudė krūtinės sritį, sakė, kad nukentėjusysis yra „pyderastas“ ir kitus žodžius. Iš viso buvo suduoti 7 smūgiai. Pirmą kartą sudavė iš kumščio į galvą, iš karto buvo antras ir trečias smūgiai. Po to spyrė į nugarą su koja ir tris kartus krūtinę su koja spaudė. Krentant ant tvoros buvo suplėšyti jo drabužiai. Analizuojant bylos duomenis galima matyti, jog viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai iš esmės nesikeitė. Nežymūs netikslumai dėl smūgių skaičiaus, galimai nulemti nukentėjusiojo šoko būsenos, nesudaro apygardos teismui pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais (2 t., b. l. 144-145)

23. Šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik pačio nukentėjusiojo bei nuteistojo apklausų metu duotus parodymus, tačiau ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina fizinio smurto panaudojimo faktus. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jog įvykis įvyko apie 17.50 val., o nukentėjusiojo sutuoktinė Bendrajam pagalbos centrui paskambino 18.15 val. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Garso įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), data 2023 m. spalio 13 d., įrašo pradžios laikas 18.15 val. Įrašo trukmė 1.22 min. Paleidus garso įrašą girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos. Pranešėja kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jos vyrą sumušė kaimynas, kruvinas veidas dabar, mušė rankomis, spardė. Sumušė adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau Liudytoja R. K. patvirtino, jog jos sutuoktinis R. K. grįžo namo, šaukė, kad jį sumušė. Taip pat ji matė sužalojimus - kaktoje buvo negili žaizda, kraujosruva ant skruosto ir ausies (3 t., b. l. 5).

24. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rudenį. Buvo užpultas žmogus, sumuštas veidas. Liudytojas atvyko su slaugytoju ir vairuotoju, rado nukentėjusįjį sėdintį ant suoliuko, jis buvo susiėmęs už galvos, matėsi nubrozdinimai. Paklausus, kas nutiko, pasakė, kad užpuolė kaimynas. Nukentėjusį asmenį apžiūrėjo, pamatavo kraujospūdį, šis skundėsi, kad svaigsta galva, tad buvo išvežtas į gydymo įstaigą (2 t., b. l. 161).

25. Liudytojas T. G., parodė, kad jis atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą ir nukentėjusysis jam pasakė, kad jį sumušė kaimynas. Liudytojas nurodė, kad jam nukentėjusiojo sužalojimai nebuvo panašūs į tokius, kuriuos galėtų pats pasidaryti (3 t., b. l. 44). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų užfiksuotuose vaizdo įrašuose – vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnė prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame guli vyriškis, jo paklausus kas nutiko, vyras aiškina, kad jį sumušė kaimynas (1 t., b. l. 132). Liudytoja A. A. apklausos metu paaiškino, jog ji buvo namuose, į namus grįžo jos vyras G. A. ir pasakė, kad gatvėje mušasi, minėjo kaimynų A. B. ir R. K. vardus. Ji tada nuėjo prie lango ir pamatė, kad pro langą matosi namo kampas, kaimynų tvora. Matė stovinčią A. B. figūrą, R. K. nematė, A. B. buvo sulinkęs ir mosikavosi rankomis, kojomis, tiksliau jo judesių apibūdinti negali. Tik vėliau sužinojo, kad ant tvoros nukritęs buvo R. K. (2 t., b. l. 78-79)

26. Liudytojas G. A. papildomos apklausos metu parodė, kad tą dieną A. B. priėjęs prie jo ir R. K., pasisveikino su juo, toliau jau kalbėjo tik su R. K., į jį nekreipdamas dėmesio. Jie kalbėjo taip, kad A. B. R. K. klausė, ar šis nori į snukį, R. K. sakė, kad jei nori, duok. Po šių R. K. žodžių, A. B. priėjo ir du kartus rankos kumščiais sudavė R. K. į veidą. Po suduotų smūgių R. K. pradėjo nuo jo trauktis ir ėjo link savo namų, jis taip pat nuėjo į savo namų kiemą. Jau būdamas namų kieme, jų abiejų jau nematė, tik girdėjo, kad toliau vyksta konfliktas, kad jie galimai stumdosi, girdėjo kaip R. K. aimanuoja, dūsauja (2 t., b. l. 82-83) Liudytoja R. K. patvirtino, jog jos sutuoktinis R. K. grįžo namo, šaukė, kad jį sumušė. Taip pat ji matė sužalojimus - kaktoje buvo negili žaizda, kraujosruva ant skruosto ir ausies. Kai atvyko greitoji, vyras pasakojo, kad laukė meistrų, kieme tvarkėsi kaimynas G. A., su kuriuo jis kalbėjosi, iš kiemo atėjo A. B. ir jį sumušė, pagriovė ant kaimynų medinės tvoros. A. B. mušė jam per veidą, su koja buvo prispaudęs krūtinę (3 t., b. l. 5). Liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai R. K. pasakojo, jog jį sumušė A. B., kad jis krito ant tvoros, tvora iš tikrųjų buvo išversta (3 t., b. l. 6).

27. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į liudytojos A. C. – A. B. sugyventinės – parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurie skiriasi nuo paties nuteistojo parodymų, t. y. liudytoja nurodė, kad ji su A. B. įvykio vakarą vakarieniavo namuose, kai tuo tarpu pats A. B. pateikė kitokias versijas, pvz., jog ėjo į parduotuvę. Taip pat liudytoja nurodė, kad A. B. nukentėjusiajam sudavė, ką iš esmės neigia pats kaltinamasis (3 t., b. l. 14). Pažymėtina ir tai, jog liudytoja yra suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus, taigi šie parodymai vertintini kritiškai.

28. Apygardos teismo vertinimu, aptartuose parodymuose aiškiai ir nuosekliai išdėstyta pagrindinė įvykių eiga, parodymai bei kiti įrodymai vieni kitiems neprieštarauja, o esantys nežymūs netikslumai nedaro esminės įtakos parodymų patikimumui. Visi šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui juos vertinti kaip vientisą iš tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių įrodymų grandinę, kas atitinka BPK reikalavimus bei teismų suformuotą įrodinėjimo standartą. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti įrodymai, pagrindžiantys A. B. kaltę, teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų aprašymu. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė byloje esančių įrodymų visumos pagrindu, nustatytomis aplinkybėmis. Papildomų, bylai reikšmingų aplinkybių, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir priimti A. B. išteisinantį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Aptartų liudytojų parodymai, specialisto išvados, specialistės paaiškinimai, patvirtina, kad 2023 m. spalio 13 d. nukentėjusysis R. K. buvo sumuštas nuteistojo A. B..

29. Nesutiktina su A. B. apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad nukentėjusiojo parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai ir atsargiai, nes nukentėjusysis neneigia, kad jų tarpusavio santykiai blogi, o grindžiant kito asmens kaltę išimtinai konfliktiškuose santykiuose esančių asmenų parodymai gali būti neteisingi. Teismas pažymi, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tuo tarpu ankstesni konfliktai vykę nuteistojo ar nukentėjusiojo atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis patyrė fizinius sužalojimus dėl A. B. teisei priešingų veiksmų.

Dėl bausmės

30. Apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

31. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas A. B. tiek bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas antrą kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (ankstesni teistumai išnykę). A. B. baustas administracine tvarka, daugiausiai kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau 2023 m. spalio 5 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 20 d., būdamas namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo šūkauti, vėliau tyčia su ranka išdaužė savo kaimynės A. A. namų miegamojo kambario plastikinio lango vieną stiklo paketą. Šios aplinkybės A. B. charakterizuoja neigiamai, matyti, kad jis yra linkęs smurtauti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, nesigaili, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl bausmės dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

32. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė nei per griežtą, nei per švelnią sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veika, tiek ir jo asmenybei bei atitinka bausmės paskirtį. A. B. skirti švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

33. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

34. Nukentėjusysis R. K. byloje apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį, prašydamas apylinkės teismo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur turtinės žalos už sugadintus drabužius, tai yra suplėšytus megztinį ir kelnes (2 t., b. l. 64-67). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 1000 Eur neturtinės žalos, o dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį atmetė.

35. Nukentėjusysis ir jo atstovas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kaip skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas civilinis ieškinys ir prašo jų byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai: priteisti nukentėjusiajam R. K. 200 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde ir baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas dėl neturtinės žalos pažymėjo, jog atsižvelgiant į infliaciją, pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos turėjo priteisti daugiau, tačiau rėmėsi pakankamai sena teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos dydžio

36. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, sveikatos sužalojimo laipsnį, sunkumą, trukmę, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus, asmens turėtų galimybių praradimą įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-697/2025).

37. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. K. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, t. y. padarytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas, todėl sutiktina, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus (Nr. 1A-98-526/2026).

39. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

40. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi pakankamai sena teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujausioje teismų praktikoje neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023, 2K-183-628/2025, 2K-186-495/2025, 2K-2-788/2026).

41. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo manyti, jog nukentėjusysis patyrė neatitaisomos žalos jo likusiam gyvenimui, ar itin stiprių ilgalaikių emocinių išgyvenimų, dėl kurių reikėtų didinti ir taip jau pakankamai didelę neturtinės žalos sumą, priteistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam pagal šiuo metu vyraujančius neturtinės žalos dydžius priteisiamus baudžiamosiose bylose, taigi nukentėjusiajam R. K. neturtinės žalos suma nedidintina.

Dėl turtinės žalos dydžio

42. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam R. K. priteistinos turtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų drabužių vertę, be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiojo drabužiai apskritai buvo nepataisomai sugadinti, todėl R. K. nepagrindus turtinės žalos dydžio, jo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas.

43. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

44. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

45. Nukentėjusysis R. K. tiek ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog megztinis buvo brangus, atsiųstas iš Amerikos, tačiau pirkimo čekių, kokia buvo tų drabužių vertė, neišsaugojo. Rūbus išmetė, nes jie buvo purvini ir suplyšę, nes niekas neįspėjo, kad reikia drabužius saugoti, nenusifotografavo. Liudytoja – nukentėjusiojo sutuoktinė R. K. patvirtino, jog drabužiai buvo sugadinti, todėl buvo išmesti. Liudytojas A. B., greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, atvykęs iš karto po įvykio, pastebėjo nukentėjusiojo drabužius, kurie buvo kruvini, džemperis suplyšęs (2 t., b. l. 162).

46. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nors byloje nustatyta, kad drabužiai po įvykio buvo išmesti dėl sugadinimo, o jų pirkimo čekiai neišsaugoti, teismui nėra pagrindo manyti, kad turtinė žala visiškai nebuvo patirta, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek aukščiau nurodyti liudytojai patvirtino, jog po konflikto nukentėjusiojo drabužiai buvo sugadinti. Vadovaudamasi protingumo principu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į natūralų drabužių nusidėvėjimą, nutaria nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam 50 Eur turtinę žalą iš nuteistojo A. B..

Dėl proceso išlaidų, patirtų pirmoje instancijoje metu, atlyginimo

47. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

49. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio ir nukentėjusiojo R. K. apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo nukentėjusiajam, kurios pirmosios instancijos teisme sudaro 2 500 Eur. Prašymą priteisti minėtas išlaidas 2025 m. spalio 20 d. pateikė nukentėjusiojo atstovas advokatas Gintas Gustaitis (3 t., b. l. 67 – 71). Tokių nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų dydis yra pagrįstas pateiktomis sąskaitomis ir kvitais. Įvertinus nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos apimtį (advokatas susipažino su bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime, paruošė ir į bylą pateikė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį atskiruose proceso veiksmuose, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, dalyvavo septyniuose teismo posėdžiuose, jiems ruošėsi, rengė prašymus) nėra pagrindo konstatuoti, jog ši bendra nukentėjusiojo atstovavimo suma, yra per didelė. Ji neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrįsta ir būtina, todėl nukentėjusiajam proceso išlaidos patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, priteistinos.

Dėl proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje

50. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. K. taip pat prašo priteisti 1150 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 170-174). Byloje esantys mokėjimo įrodymai patvirtina, kad R. K. 2026 m. sausio 12 d. atliko 850 Eur mokėjimą savo atstovui ir 2026 m. vasario 27 d. atliko 300 Eur mokėjimą savo atstovui už paslaugas. Prašyme pažymima, kad 450 Eur buvo apmokėta už apeliacinio skundo surašymą; 400 Eur apmokėta už atsiliepimo į nuteistojo apeliacinio skundo surašymą; 300 Eur už pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliaciniame skunde buvo nagrinėjama ne tik pagal paties nukentėjusiojo, bet ir nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo nuteistasis prašė jį išteisinti. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų, tame tarpe ir apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas. Patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir nėra neproporcingai didelės suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, tačiau apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl yra pagrindas prašymą dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies, priteisiant pusę prašomos sumos – 575 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

51. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2026 m. balandžio 1 d. patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 410,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. B. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. B. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba A. B. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti – priteisti nukentėjusiajam R. K. iš nuteistojo A. B. turtinę žalą - 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Priteisti nukentėjusiajam R. K. iš nuteistojo A. B. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) patirtų proceso išlaidų bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

Priteisti nukentėjusiajam R. K. iš nuteistojo A. B. 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) patirtų proceso išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2026 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėDaina DyburienėVaida Baumilė