Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. G. bei jo atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2024 m. spalio 15 d. veika) 1 metų laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. balandžio 3 d. veika) 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalimi, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuosprendžiu, nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas nukentėjusiajam V. G. iš kaltinamojo R. V. 2677,17 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Taip pat nuosprendžiu priteistas V. G. iš R. V. 2 783 eurų proceso išlaidų atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. V. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų 2024 m. spalio 15 d., apie 16.20 val., gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, žodinio konflikto metu įlipo į mikroautobusą ,,Iveco“ ir pradėjo smurtauti prieš V. G., mušdamas jį rankų kumščiais, abejomis rankomis sugriebęs už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, R. V. nuteistas ir už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų bei sugadino svetimą turtą, o būtent: 2025 m. balandžio 3 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini)konflikto metu tyčia du kartus sudavė V. G., sėdinčiam automobilyje ,,Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į galvą, taip padarydamas odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies kaktinės srities kairėje, bei į automobilio 763,11 eurų vertės vairą, taip jį sugadindamas.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti apkaltinamąjį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendį ir dalį ir R. V. pagal BK 140 str. l d., 187 str. l d. išteisinti, nesant nusikaltimo požymių, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; teismui nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio l d. nuosprendį ir grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; vadovaujantis BPK 325¹ str. 4 d. p., baudžiamąją bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atnaujinti įrodymų tyrimą ir peržiūrėti bei įvertinti byloje esančius vaizdo įrašus.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog skundžia tą teismo nuosprendžio dalį, kuria jis, R. V., pripažintas kaltu pagal BK 140 str. l d. ir 187 str. l d., bei priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, išskyrus nepriteistą neturtinės žalos atlyginimą, dėl transporto priemonės veidrodėlio ir galinio žibinto sugadinimo, taip pat nurodo, jog sutinka su teismo sprendimu toje dalyje, jog nėra patvirtintos aplinkybės, dėl nukentėjusiojo automobilio durų sugadinimo. Mano, jog skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus (BPK 20 str. 5 d.); neįvertino reikšmingų gynybos argumentų; padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir pažeidė in dubiopro reo principą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2024 m. spalio 15 d. įvykis buvo neteisingai kvalifikuotas. Mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad R. V. veikoje nėra viešosios tvarkos pažeidimo požymių ir kaltinimas pagal BK 284 str. Nepasitvirtino, tačiau teismas nepagrįstai ir be pakankamo motyvavimo perkvalifikavo veiką pagal BK 140 str. 1 d. Nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad R. V. panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, siekė ne pažeisti viešąją tvarką ar rimtį, tačiau išspręsti asmeninius savo ir nukentėjusiojo nesutarimus. Atsižvelgiant į nuosprendyje aptartas aplinkybes, į tai, kad tokiais tyčiniais veiksmais 2024 m. spalio 15 d. jis, R. V., dėl asmeninių paskatų nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jo veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 str. l dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis buvo kaltinamas ir byla kaltinamojo akto pagrindu buvo nagrinėjama, dėl jo galimai padarytos nusikalstamos veikos 2024 m. spalio 15 d. pagal BK 284 str. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai perkvalifikavo jo galimai padarytą nusikalstamą veiką iš 284 str. į 140 str., todėl mano, jog šiuo pagrindu teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas šioje dalyje. Mano, jog byloje nebuvo nustatyta ir neįrodyta, kad jis, R. V., 2024 m. spalio 15 d. veikė tyčia siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip to reikalauja BK 140 str. l d. sudėtis. Nurodo, jog kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų ir asmenų parodymų, R. V. siekė tik atimti iš nukentėjusiojo telefoną ir ištrinti jame vaizdo įrašą, kuriuo nukentėjusysis šantažavo nuteistąjį. Jo veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą ar sužalojimą. Mano, jog teismas apsiribojo formaliu veikos pervardijimu, tačiau neįvertino subjektyviosios pusės, nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiama išvada dėl tyčios, nepasisakė dėl gynybos argumentų šiuo klausimu. Mano, tokiu būdu buvo pažeistas BPK 305 str. reikalavimas motyvuoti nuosprendį, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

3.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nesutiktina su teismo nuosprendžiu toje dalyje, jog V. G. (nukentėjusysis) detaliai nurodė, kad 2025 m. balandžio 3 d., jam sustojus kaltinamasis R. V. sudavė jam du smūgius su medine lenta jam sėdinčiam automobilyje, trenkė į automobilio veidrodėlį, kitas smūgis buvo į automobilį. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodo, jog tokie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir abejoti šia apimtimi ištirtų įrodymų nėra pagrindo. Pažymi, jog tuo pačiu, teismo nuosprendyje nurodyta, jog kaltinimai R. V. yra ir dėl 2025 m. balandžio 3 d. įvykio metu nukentėjusiojo automobilio dešinės pusės galinio žibinto sugadinimo. Be to, teismas nurodė, jog nukentėjusysis galėjo sąžiningai klysti dėl šio žibinto sugadinimo, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo. Mano, jog nagrinėjamu atveju, dėl kaltinime ir nuosprendyje nurodytos 2025 m. balandžio 3 d. įvykdytos nusikalstamos veikos byloje yra akivaizdūs ir objektyvūs įrodymai - nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, kuris patvirtina, kad nuteistasis R. V. niekaip negalėjo sužaloti nukentėjusiojo medine lenta ir tuo labiau padaryti sugadinimus nukentėjusiojo transporto priemonei. Pažymi, jog iš vaizdo įrašo, nuo l sek. matyti, kad nuteistasis R. V. ateina link nukentėjusiojo transporto priemonės neturėdamas rankoje jokio daikto, tuo labiau, medinės lentos. Šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis. Po to, vaizdo įraše iki 6 sek. matoma, jog nuteistasis R. V. vis dar yra lauke (išorėje), o nukentėjusysis sėdi savo transporto priemonėje. Po to, įrašo 7 sek. matoma, kad vaizdas atsukamas į transporto duris, kurios yra uždarytos, vaizdo įrašo 8 sek. matyti, kad transporto priemonė dideliu greičiu pajuda iš vietos ir nuvažiuoja. Apelianto manymu, šis vaizdo įrašas patvirtina, kad fiziškai yra neįmanoma, per 1,5 sek (nuo nuteistojo paskutinio matymo išorėje iki transporto priemonės išvažiavimo), pasiimti medinę lentą, atidaryti transporto priemonės duris, suduoti du smūgius į galvą, pataikyti į transporto priemonės vairą ir dar suduoti su medine lenta į šios transporto priemonės (nuvažiuojančios dideliu greičiu) galinį dešinės pusės žibintą. Mano, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis yra apie 190 cm ūgio patvirtina tai, kad jam sėdint transporto priemonėje, yra neįmanoma užsimojus smūgiuoti į jo galvos paviršių, kadangi nuo rankos užsimojimo ir pataikymo į galvą sėdint automobilyje, trukdo durų rėmas. Apelianto tvirtinimu, kitas argumentas, paneigiantis nukentėjusiojo versiją yra tai, kad vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad būtų atidarytos transporto priemonės durys (vairuotojo). Nurodo, jog nukentėjusysis taip pat teigė, kad po smūgių medine lenta, pastaroji sulūžo, tačiau, įvykio vietoje ar transporto priemonėje nulūžusios lentos dalies nebuvo rasta. Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar ant išimtos medinės lentos yra nukentėjusiojo kraujo likučių. Mano, jog paties nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir jais nėra pagrindo pasitikėti, kadangi ir teismas nuosprendyje nurodė, kad nepasitvirtino nukentėjusiojo „nuoseklūs“ parodymai dėl sugadinti galinio dešinio žibinto. Apeliantas mano, jog tai rodo, kad nukentėjusiojo parodymai yra nelogiški ir prieštaraujantys elementariems fizikos dėsniams. Mano, jog jeigu nukentėjusysis sąžiningai klydo dėl galinio žibinto sugadinimo, tai reiškia, kad galėjo klysti ir dėl sužalojimų. Ir jei nukentėjusysis galėjo klysti dėl vienos esminės aplinkybės, tai sudaro pagrįstą abejonę ir dėl kitų jo parodymų patikimumo, įskaitant ir tariamus smūgius medine lenta. Mano, jog tai, kad nukentėjusysis turėjo tikslą ir motyvą teikti neteisingus ir nepagrįstus paaiškinimus, patvirtina 2025 m. spalio 15 d. įvykio metu atliktas nukentėjusiojo vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusysis aiškiai ir grasinančiai pasako nuteistajam R. V., jog <,,tau bus dovanėlių“>, <,,aš tau paruošiau“>, <,,tu čia negyvensi“>; <,,neduosiu durniui gyventi ramiai“>. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu paklausius nukentėjusiojo, ką jis turėjo omenyje sakydamas šiuos žodžius, nukentėjusysis nepaaiškino ir nepaneigė, jog grasino. Apelianto manymu, visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, dėl jo, nuteistojo R. V., galimybės padaryti sužalojimus nukentėjusiajam.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. G. bei jo atstovas advokatas R. Skėrys prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi - priteisti nukentėjusiajam V. G. iš nuteistojo R. V. 3 181,66 Eur turtinei žalai atlyginti bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vertindamas 2024-10-15 įvykį, teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybės apie apgadintą nukentėjusiajam V. G. nuosavybės teise priklausančio mikroautobuso „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlio bei durelių apgadinimą, kadangi, teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių buvimo kyla tam tikrų abejonių. Vertindamas 2025-04-03 įvykį, teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio žibinto sugadinimu, kadangi teismui nepakako įrodymų abejonėms dėl šios aplinkybės panaikinti. Nukentėjusiojo ir jo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pašalino iš kaltinimo nurodytas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam priklausančių transporto priemonių apgadinimu, o tai nulėmė ir mažesnės turtinės žalos atlyginimo sumos nukentėjusiajam priteisimą nei buvo prašoma civiliniame ieškinyje. Mano, jog byloje esantys nuoseklūs įrodymai neginčijamai liudija, kad R. V. 2024-10-15 užpuolęs nukentėjusįjį taip pat pažeidė ir jo mikroautobusą „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog jokių duomenų, kad nukentėjusiojo nurodyti mikroautobuso pažeidimai galėjo būti padaryti ne 2024-10-15 įvykio metu, o prieš šį įvykį ar po jo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo aiškų pagrindą R. V. pripažinti kaltu 2024-10- 15 padarius ne tik nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir jo turto sugadinimą, kvalifikuojamą pagal BK 187 straipsnio l dalį, tačiau visiškai nepagrįstai to nepadarė. Pažymėjo, jog iš kaltinimo pašalinęs paminėtas aplinkybes dėl nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės apgadinimo 2024-10-15 įvykio metu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2024-10-15 jam padarytos 268 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog nukentėjusiojo pateikti rašytiniai įrodymai (UAB (duomenys neskelbtini) defektacijos aktas) pagrindžia, kad nukentėjusysis 2024-10-15 dėl nusikalstamos R. V. veikos, kuomet jis trankė bei lankstė nukentėjusiojo transporto priemonės veidrodėlį, trankė durelėmis, patyrė 268 Eur turtinę žalą, kuri šiuo atveju nukentėjusiajam privalėjo būti atlyginta visiškai.

4.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nemotyvuotai iš kaltinimo pašalino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad R. V. 2025-04-03 konflikto metu trenkė medine lenta per nukentėjusiajam priklausančio automobilio „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį dešinės pusės žibintą ir jį išdaužė (buvo nuskeltas žibinto baltos spalvos stiklas) ir dėl to sumažino priteistinos turtinės žalos dydį.

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas itin formaliai ir neišsamiai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajam padaryta neturtine žala, todėl, išnagrinėjęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, teismas nepagrįstai šį nukentėjusiojo reikalavimą tenkino tik iš dalies ir priteisė jam nedidelę, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų neatitinkančią sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, jog nukentėjusysis V. G. nuteistojo R. V. fizinį ir psichinį smurtą patiria jau ne pirmą kartą, sistemingi R. V. smurto išpuoliai prieš V. G. jau ilgą laiką neigiamai atsiliepia tiek fizinei, tiek psichinei nukentėjusiojo sveikatai. Šioje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad dėl 2024-10-15 ir 2025-04-03 patirtų tyčinių sužalojimų ir turto apgadinimo nukentėjusysis patyrė itin didelį šoką, skausmą, neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, tarp jų - baimės ir bejėgiškumo jausmą. Nurodo, jog po aptartų išpuolių nukentėjusysis nuolat lankosi pas gydytojus, jį kamuoja nugaros, galvos skausmai, sutriko miegas, reikalingas pastovus gydymas. Pažymėjo, kad R. V. sužalojus nukentėjusįjį, gydytojai konstatavo, jog nukentėjusiajam yra užspaustas kaklo nervas nugaros srityje. Užspausto nervo gydomosios procedūros nukentėjusiajam nepadėjo, bus reikalinga galimai net chirurginė operacija. Dėl užspausto nervo nukentėjusysis patiria didelius galvos skausmus, sutrikusią koordinaciją bei ženkliai padidėjusį kraujospūdį. Taigi, nukentėjusysis neigiamus išgyvenimus patyrė ne tik dėl prieš jį ir jo turtą tiesiogiai nukreiptų nusikalstamų veikų, bet ir dėl R. V. padaryto sveikatos sutrikdymo. Pažymi, jog šių individualių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš viso neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, ignoravo faktą, kad R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiojo sužalojimą kartą jau buvo atleistas, jam taip pat buvo taikytas įpareigojimas vengti kontakto su nukentėjusiuoju. Pažymi, kad šiuo atveju matyti, jog už kiekvieną iš R. V. smurtinių nusikalstamų veikų epizodų nukentėjusiajam iš esmės buvo priteista tik po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, jog tokio dydžio neturtinės žalos priteisimas ne tik kad yra akivaizdžiai neproporcingas nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, bet ir neatitinka aktualios teismų praktikos bylose, kai nusikalstama veika yra sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata.

5. Atsiliepimų į nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. G. bei jo atstovo advokato R. Skėrio apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo ir jo atstovo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. G. bei jo atstovo advokato R. Skėrio apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Nuteistojo R. V. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvadomis, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia jo, R. V., kaltę dėl V. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo dvejuose epizoduose (2024 m. spalio 15 d. ir 2025 m. balandžio 3 d.) bei svetimo turto sugadinimo. Nukentėjusysis V. G. ir jo atstovas nesutinka su nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu, prašo tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi ir priteisti didesnius tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl nuteistojo R. V. apeliacinio skundo

10. Išanalizavusi baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. V. dėl jam inkriminuotų, BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų, buvo nuteistas pagrįstai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas patikrino byloje surinktų įrodymų patikimumą, leistinumą, išvadas grindė atidžiai įvertinęs tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad nuteistasis R. V., žodinio konflikto metu įlipęs į mikroautobusą ,,Iveco“ ir pradėjo smurtauti prieš V. G., mušdamas jį rankų kumščiais, abejomis rankomis sugriebęs už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei kito konflikto metu tyčia du kartus medine lenta sudavė V. G., sėdinčiam automobilyje ,,Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į galvą, taip padarydamas odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies kaktinės srities kairėje, bei į automobilio 763,11 eurų vertės vairą, taip jį sugadindamas.

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

12. Nors R. V. savo kaltę dėl visų trijų nusikaltimų viso proceso metu neigė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jo kaltė padarius V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą dvejuose epizoduose (2024 m. spalio 15 d. ir 2025 m. balandžio 3 d.) bei svetimo turto sugadinimą neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, o būtent: nukentėjusiojo V. G., liudytojo A. G. (A. G.), liudytojo E. A., apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti keturi vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kamerų, apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas Nr. UCUV9459, 2024-10-15 fotolentelės, tarnybinio pranešimo, 2024-10-17 specialisto išvados, 2024-10-15 ROIK, iš V. G. pareiškimo, iš 2025-04-03 ROIK, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, iš policijos pareigūnų įvykio vietoje filmuotų kūno kamerų vaizdo apžiūros, iš V. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūros, iš specialisto išvados bei kita bylos medžiaga. Vien tai, kad nuteistojo R. V. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, padarius minėtus nusikaltimus, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vertinant nuteistojo R. V. kaltę pirmame epizode (2024 m. spalio 15 d.), svarbu tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. detaliai nurodė aplinkybes, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra konfliktiški dėl pravažiavimo. Jis buvo sustabdytas važiuojant savo automobiliu, jam kaltinamasis trukdė pravažiuoti važiuoti, ranka trenkę į automobilio veidrodėlį, tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, kuris dėl jo filmavimo peraugo į smurto panaudojimą. Kaltinamasis, įlipęs į automobilį, fizine jėga bandė atimti iš jo telefoną, sudavė smūgius, smaugė jam kaklą. Tik nutraukus kaltinamojo grandinėlę, jam pavyko išsilaisvinti ir smurtiniai veiksmai baigėsi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų, įlipo į automobilį iš keleivio pusės, puolė link nukentėjusiojo, kuris filmavo telefonu. Nors patys smurtiniai veiksmai vaizdo įraše nėra matomi, tačiau kad būtent dėl to įvyko grumtynės, abejonių nekyla, tai patvirtina specialisto išvadoje fiksuoti sužalojimai. Tai, kad buvo sužalojimai ant aklo bei rankų plaštakų, patvirtino ir liudytojas A. G., kuris bendravo su nukentėjusiuoju iškart po įvykio. Byloje taip pat apklaustas tuo metu kartu su kaltinamuoju buvęs liudytojas E. A.. Jis matė įvykio aplinkybes, t. y. kaip kaltinamasis įlipo į automobilį, tačiau tvirtina nematęs muštynių ar smūgių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie liudytojo E. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis galėjo matyti įvykį, nes buvo įvykio metu greta kaltinamojo, be to, pats nurodo, jog padėjo rinkti obuolius, iškritusius po grumtynių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. V. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kaltinime nurodytus smūgius, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vertinant nuteistojo R. V. kaltę antrame epizode (2025 m. balandžio 3 d.), svarbu tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. detaliai nurodė, kad jam sustojus kaltinamasis trenkė į automobilio veidrodėlį, tačiau jo nesugadino, taip pat sudavė du smūgius jam sėdinčiam automobilyje. Dėl šių smūgių jis buvo sužalotas (nežymus sveikatos sutrikdymas), kitas smūgis buvo į automobilį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo V. G. parodymai pagrįstai vertintini kaip nuoseklūs, kadangi jis šias aplinkybes nurodė tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek detalizuodamas konflikto aplinkybes iškart į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Smūgių pasekmės nurodytos ir užfiksuotos specialisto išvadoje, taip pat iškart įvykio vietoje fiksuotose nuotraukose, vaizdo įrašuose. Iš policijos pareigūnų, atvykusių iškart po kvietimo, įvykio vietoje filmuotų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, jog nukentėjusysis detaliai nurodo aplinkybes apie kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o policijos pareigūnas detalizuoja matomus sužalojimus ir apgadinimus (vaizdo įrašas PSS-20250403-170727UTC+0300(3)) (3 t., b. l. 49-51). Tokie byloje esatys įrodymai patvirtina padarytus sužalojimus, taip pat vairo apgadinimus. Todėl abejoti šia apimtimi ištirtų įrodymų apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

15. Pažymėtina, jog nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nepripažįsta aplinkybės, jog sužalojimus nukentėjusiajam V. G. ir jo automobiliui jis padarė su medine lenta. Pažymėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog iš V. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūros nustatyta, kad jame matoma, kaip nukentėjusysis V. G. sėdi automobilyje už vairo, bei filmuoja su telefonu. Vaizdo įrašas be garso, trukmė 13 sek. Matomas kelias iš abiejų pusių kelkraščiuose stovi automobiliai, kairėje pusėje baltos spalvos mikroautobusas, dešinėje tamsios spalvos mikroautobusas. Priešais automobilį matoma, kad pareina vyriškis, kaip nustatyta įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu R. V.. R. V. rankose nieko neturi, eina link automobilio vairuotojų šoninių durelių, tačiau kas vyksta po to, nesimato, nes telefonas nukrypsta į šoną, po to į automobilio vairą, matoma, kad automobilis pradeda važiuoti. Tuo įrašas baigiasi (3 t., b. l. 52-54). Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. V. kaltu dėl V. G. sužalojimo bei jo turto sugadinimo, nedetalizavo, jog smūgiai V. G. ir jo automobiliui buvo suduoti būtent su medine lenta, tačiau akivaizdu, jog šie smūgiai buvo suduoti būtent R. V. ir sukėlė nukentėjusiajam ir jo turtui akivaizdžias pasekmes - nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą. Vien tai, kad negalima neabejotinai patvirtinti, kad smūgiai buvo suduoti su medine lenta, R. V. kaltės dėl smūgių sudavimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo bei turto sugadinimo nepanaikina.

16. Taigi, nusikalstamų veikų – nežymaus sveikatos sutrikdymo dvejuose epizoduose – padarymo faktą patvirtina visuma byloje nustatytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad R. V. 2024 m. spalio 15 d. apie 16.20 val. gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, žodinio konflikto metu įlipo į mikroautobusą ,,Iveco“ ir pradėjo smurtauti prieš V. G., mušdamas jį rankų kumščiais, abejomis rankomis sugriebęs už kaklo, pradėjo jį smaugti, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat R. V. 2025 m. balandžio 3 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu tyčia du kartus medine lenta sudavė V. G., sėdinčiam automobilyje ,,Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į galvą, taip padarydamas odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies kaktinės srities kairėje, bei į automobilio 763,11 eurų vertės vairą, taip jį sugadindamas, taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, baudžiamasis įstatymas R. V. pritaikytas teisingai, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo V. G. apeliacinio skundo

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. G. ir jo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu civiliniu ieškiniu ir mano, jog priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra per maži, nepagrįstai nuspręsta nepripažinti tam tikrų įvykio aplinkybių, nepakankamai įvertinti nusikaltimais padaryti nukentėjusiajam dvasiniai išgyvenimai, jų pasekmės bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusiojo V. G. atstovas advokatas R. Skėrys pateikė civilinį ieškinį dėl 3181,66 eurų turtinės žalos bei 10 000 eurų neturtinės žalos (3 t., b. l. 190-196), nurodydami, jog nuo patirtų smurtinių R. V. veiksmų V. G. patyrė sveikatos sužalojimus, sąlygojusius turtinę ir neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodė, jog pirmuoju epizodu dėl turto sugadinimo padaryta 268 eurų, antruoju – 2949,00 eurų turtinė žala (4 t., b. l. 18).

21. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. G. pareikštą civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir skundžiama nutartimi nukentėjusiajam V. G. iš R. V. priteisė 2677,17 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, likusią civilinio ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tik iš dalies tenkino nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato R. Skėrio pateiktą civilinį ieškinį, išanalizavo visas bylos aplinkybes, įvertino abiejų įvykių metu V. G. patirtus sužalojimus, pagrįstai įvertino turto sužalojimo mąstą ir pobūdį bei išsamiai įvertino nukentėjusiojo V. G. patirtas dvasines kančias, taip pat atsižvelgė ir į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto, dėl ko nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nei apeliacinės instancijos teismui, nei pirmosios instancijos teismui, nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus ir emocijas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės susijusios su V. G. patirtais neigiamais išgyvenimais bei nepatogumais būtent dėl patirtų tyčinių smurtinių veiksmų, todėl sutiktina, kad tai neabejotinai lėmė neigiamus išgyvenimus, emocijas, sukeltą baimės, bejėgiškumo jausmą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, specialisto išvadose nustatytų sužalojimų kiekį, mastą, jų pobūdį ir lokalizaciją, žalos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą abiejų konfliktų atvejais bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 2000 eurų.

22. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir jos atstovas nurodo kelias LAT bylas, kuriose priteisti ženkliai didesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai už nežymaus sveikatos sutrikdymą. Iš tiesų, vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, yra teismų praktika panašiose bylose. Analizuojant teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiesiems svyruoja nuo 100 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-696/2017 (priteista 500 Eur), 2K-103-788/2018 (priteista 700 Eur), 2K-347-976/2018 (priteista 300 Eur ir 500 Eur), 2K-38-788/2020 (priteista 800 Eur), 2K-86-628/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-128-489/2020 (priteista 400 Eur), 2K-180-719/2020 (priteista 500 Eur), 2K-205-719/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-48-495/2021 (priteista 1 000 Eur), 2K-142-303/2021 (priteista 600 Eur), 2K-274-654/2022 (priteista 1 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-132-988/2022 (priteista 1 200 Eur), 1A-138-1035/2022 (priteista 1 000 Eur), 1A-219-851/2022 (priteista 300 Eur), 1A-290-891/2022 (priteista 600 Eur), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022 (priteista 100 Eur), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022 (priteista 500 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-143-282/2020 (priteista 500 Eur), 1A-296-616/2021 (priteista 500 Eur), 1A-70-309/2023 (priteista 400 Eur), 1A-116-300/2023 (priteista 500 Eur), 1A-148-300/2023 (priteista 900 Eur).

23. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam V. G. priteistas 2677,17 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimas atitinka turtinės ir neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam V. G. iš nuteistojo R. V. priteistas civilinis ieškinys yra realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiško pobūdžio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir dėl to keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

25. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. G. bei jo atstovas advokatas R. Skėrys prašo priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo V. G. bei jo atstovo advokato R. Skėrio apeliacinius skundus, kurie yra atmetami, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo V. G. patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos iš nuteistojo R. V..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. bei nukentėjusiojo V. G. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus atmesti.