Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu A. B. skiriant įpareigojimą tęsti darbą/pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2025 m. rugpjūčio 7 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2023 m. spalio 13 d., apie 17 val. 50 min., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius R. K. ranka arba koja į veido sritį, taip smurtaudamas R. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad dirba Kaunas apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju. Atsimena įvykį apie kurį klausia tyrėja, pamainos metu dirbo kartu su vyresn. tyrėja I. B., kuri šiuo metu jau nebedirba. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad kaimynas sumušė pranešėjos vyrą. Jiems atvykus pranešime nurodytu adresu, jau įvykio vietoje buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kurio darbuotojai apžiūrinėjo nukentėjusį vyrą, nurodė, kad jis bus išvežtas į gydymo įstaigą. Nukentėjęs vyras paaiškino, kad jį sumušė kaimynas, ant vyro veido matėsi kraujas. Atsimena, kad bendraujant su kitais asmenimis, buvusiais įvykio vietoje, jie visi nurodė, kad konflikto nematė. Bendravo vėliau ir su galimai nukentėjusį sumušusiu vyru, atsimena, kad vyras buvo neblaivus. Vyras pasakojo, kad konflikto metu pastūmė kaimyną, po ko šis nukrito ant tvoros, daugiau šiam nieko nedarė. Vėliau nuvyko į Kauno klinikas, bendravo su nukentėjusiu vyru, tačiau vyras skundėsi prasta savijauta, todėl pareiškimo iš jo nepriėmė, surašė šaukimą atvykti į apklausą. Daugiau ką papildomai nurodyti neturi, prašo vadovautis iškarto po įvykio surašytu tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 66).

Po parodymų pagarsinimo liudytojas papildomai nurodė, kad praėjo daug laiko nuo įvykio, geriau atsimena tai, kas vyko ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Atsimena, kad bendraujant su kaltinamuoju, jis nurodė, kad pastūmė kaimyną į tvorą.

2023 m. lapkričio 17 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvada Nr. G 2408/2023 (02), kurioje nurodyta, kad R. K. konstatuota odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. spalio 13 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 97–99).

2024 m. sausio 15 d. gauta papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvada Nr. pG 2590/2023 (02), kurioje nurodyta, kad remiantis medicininiais dokumentais, R. K. konstatuota odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas. Toliau į klausimus atsakyta išvadoje Nr. G 2408/2023 (02) (1 t., b. l. 118–120).

2024 m. gegužės 9 d. specialistė S. B. paaiškinimo protokole parodė: Ar specialisto išvadoje Nr. G 2408/2023 (02) R. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti krentant visa jėga ant medinės tvoros veidu, ištiesus rankas? Atsakymas: nesant kitų priekinio kūno paviršiaus sužalojimų, be to, yra odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, o ne priekiniame veido paviršiuje, atsikišusiose dalyse, specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (2 t., b. l. 88).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Garso įrašas pavadinimu „2023_10_13_18-15-18_(duomenys neskelbtini)“, data 2023 m. spalio 13 d., įrašo pradžios laikas 18.15 val. Įrašo trukmė 1.22 min. Paleidus garso įrašą girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos. Pranešėja kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jos vyrą sumušė kaimynas, kruvinas veidas dabar, mušė rankomis, spardė. Sumušė adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125–126).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikta „BODY“ kūno kamerų įrašų apžiūra:

1. Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS20231013-18425UTC+0300“, užfiksuotas pareigūno kūno kamera, vaizdo įrašo trukmė 17 minučių 4 sekundės. Matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, matomas greitosios pagalbos automobilis ir netoliese stovintys asmenys. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnė prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame guli vyriškis, jo paklausus kas nutiko, vyras aiškina, kad jį sumušė kaimynas. Policijos pareigūnė paklausė kodėl jį mušė, vyras pasakoja, kad „atseit jo žmoną pavadinau prostitute“, vyras pasakoja, kad yra liudininkų mačiusių įvykį, kitas kaimynas. Vyras pasakoja, kad su kaimynu sukonfliktuodavo, bet tik žodžiais, niekada nesmurtaudavo. Policijos pareigūnų paklaustas, ar turi pretenzijų, vyras sako, kad rašys pareiškimą. Vyras skundžiasi galvos svaigimu, nori važiuoti į ligoninę. Vyras pasakoja, kad kaimynas jam trenkė iš rankos, jis griebė pagalį norėdamas gintis, tačiau kaimynas išplėšė pagalį ir prispaudė su koja jam krūtinę, vyras prisistato, kaip R. K.. Pareigūnai vyro klausia, kur prasidėjo konfliktas, R. K. aiškina, kad konfliktas kilo šalia namų esančioje gatvelėje. Policijos pareigūnui einant link tarnybinio automobilio, prisistato žmonės, jų paklausta, ar įvykio nematė, šie teigia, kad nieko nematė, tačiau turi prie namo kameras, kurios greičiausiai bus įvykį užfiksavusios, kartu su pareigūne peržiūrinėja kameras telefone. Matoma, kaip policijos pareigūnai bendrauja su kaimynais, turinčiais vaizdo kamerą. Matoma, kaip policijos pareigūnai eina pakalbėti su kaimynu, šis teigia, kad nieko nematė, tik girdėjo, kad vyksta konfliktas, asmenys apsistumdė, kieme turi vaizdo stebėjimo kameras. Vaizdo įraše 0.11.50 matoma, kaip policijos pareigūnai bando patekti pas galimai smurtavusį asmenį A. B.. Matoma, kaip policijos pareigūnai kaimynų klausinėja, ar turi A. B. telefono numerį, po kiek laiko girdima, kaip policijos pareigūnai prisiskambina asmeniui, susitaria ateiti pasikalbėti. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

3. Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS20231013-200048UTC+0300“, užfiksuotas pareigūno kūno kamera, vaizdo įrašo trukmė 4 minutės 44 sekundės. Vaizdo įrašas užfiksuotas ligoninėje, matomas ant neštuvų gulintis vyras sužalotu veidu. Vyras dėl blogos savijautos negali rašyti pareiškimo, dėl to jam policijos pareigūnai pasiūlo įteikti šaukimą ir nurodytu laiku atvykti į policijos komisariatą. Atvykus į komisariatą pareigūnai jį apklaus, įteiks objektų tyrimą nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, kad nustatyti sužalojimo mąstą. Vyras pasako savo telefono numerį, pareigūnė jam paskambina, kad vyras turėtų pareigūnės telefono numerį. Vyras pasako, kad konfliktą turėjo matyti kaimynas. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

4. Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS20231013-200759UTC+0300“, užfiksuotas pareigūno kūno kamera, vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 50 sekundžių. Vaizdo įrašas užfiksuotas ligoninėje, matomas ant neštuvų gulintis vyras sužalotu veidu. Vyras dėl blogos savijautos negali rašyti pareiškimo, dėl to jam policijos pareigūnai pasiūlo įteikti šaukimą ir nurodytu laiku atvykti į policijos komisariatą pirmadienį. Vyras sutinka, sakė jam akyse migla. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

5. Peržiūrimas vaizdo ir garso įrašas „PSS20231013-203209UTC+0300“, užfiksuotas pareigūno kūno kamera, vaizdo įrašo trukmė 4 minutės 13 sekundžių. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas įteikia R. K. šaukimą, vyras pasirašo. R. K. patikslina, kad jį kaimynas užpuolė apie 18 valandą, kai jis laukė meistrų, kurie suvirins vartus, priėjo paklausti kaimyno G. A., ar nematė autobusiuko, tada atėjo A. B., kuris sakė, kad jis išvadino jo žmoną prostitute, nors jos net nepažįsta. R. K. nesipriešino, A. B. jam iš pasalų trenkė, gavo 4 smūgius, nubėgo iki tvoros, tada jį A. B. parvertė, smūgiavo kumščiais ir spardė kojomis, spaudė su koja krūtinę. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 128–130).

Akistata tarp įtariamojo A. B., dalyvaujant gynėjai Jolantai Ramoškienei ir nukentėjusiojo R. K., dalyvaujant įgaliotam atstovui Gintui Gustaičiui:

Klausimas R. K.: Ar galite papasakoti apie 2023 m. spalio 13 d., apie 17.50 val., ties (duomenys neskelbtini), įvykusį įvykį, dėl kurio kreipėtės į policiją ir parašėte pareiškimą? Kokius veiksmus prieš jus atliko A. B.? Atsakymas: aš nuėjau prie kaimyno G. A. tvoros, nes pamačiau kaimyną, jo paklausiau, ar nepravažiavo autobusiukas, nes aš kaip tik laukiau atvykstančių meistrų. Mums besišnekučiuojant, atėjo prie mūsų kaimynas A. B., kuris pasakė, kad nori su manimi pasikalbėti, jis pasakė, kad aš jo žmoną ar draugę išvadinau prostitute, aš tos moters nepažįstu, esu ją galimai matęs per vieną gimtadienį. A. B. man sakė, kad aš jo draugę išvadinau prostitute, klausė manęs „ar noriu į snukį“, aš jam pasakiau, jei man suduos, aš iškarto skambinsiu policijai. Mums kalbantis kaimynas G. A. buvo šalia, turėjo viską matyti. Po to kai aš pasakiau, kad skambinsiu policijai, jis nieko nelaukdamas rankų kumščiais sudavė man 4 smūgius į galvos sritį, po jo suduotų smūgių aš susilenkiau, tačiau ant žemės nenukritau, po suduotų smūgių aš atgavęs sąmonę pradėjau bėgti link savo namų. Man bėgant link namų, mačiau, kad jis bėga man iš paskos, ties kaimynų tvora jis koja man spyrė į nugarą, aš priekiu kritau į tvorą, nuo ko tvora sulūžo, aš nukritęs apsiverčiau ant nugaros. Aš tada gulėdamas nugara ant žemės griebiau pagaliuką iš nulūžusios tvoros ir jam pasakiau, kad jis prie manęs draugiau nelįstų. Man gulint, jis man, nemačiau kaip, 2 kartus spyrė į galvą ir krūtinės sritį, rankas, tada jis mane koja buvo stipriai prispaudęs prie žemės, dėl ko man buvo sunku kvėpuoti, jis mane prispaudęs keikė necenzūriniais žodžiai, vadino „gnyda, svolačiumi, pyderastu“. Aš jam vis kartojau, kad jis mane paleistų, jis atkėlė koją man nuo krūtinės ir nemačiau kaip 2 kartus man dar spyrė į kairį šoną ir į galvos sritį. Tada išėjo.

Klausimas A. B.: Ar girdėjote R. K. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: su tuo ką pasakė R. K. nesutinku, tai yra visiškas melas. Aš girdėjau kaip „baliavodamas“ pas kaimynus ir būdamas neblaivus R. K. negražiai kalbėjo apie mano tėvus, pasakė „visa šeima debylų“, draugę vadino prostitute. Kiek tiksliai praėjo laiko nuo tada, kai aš girdėjau jį taip kalbant, įvardinti negaliu, tačiau pirmą kartą po to kai girdėjau jį taip kalbant, eidamas į parduotuvę pamačiau R. K. gatvėje kalbantį su kaimynu G. A., aš priėjęs pasisveikinau su G. A., o R. K. pasakiau, kokią ji teisę turi taip kalbėti apie mano mirusius tėvus. G. A. man su juo pasisveikinus nuėjo link savo namų, nežinau, ar jis matė tolimesnius įvykius. R. K. man sakė „asile debile, ką tu čia man aiškini“ tada spyrė man į tarpukojį ir tada pradėjo bėgti nuo manęs, bėgdamas jis vis pasižiūrėdavo ar aš jį vejuosi, tačiau aš jo nesivijau, nes man skaudėjo tarpukojį, aš buvau susilenkęs. Jis bėgdamas vis dairėsi į mane, nežinau tiksliai kaip, tačiau jam galimai susisuko galva ar susipynė kojos ir jis krito į kaimynų tvorą ją išlauždamas. Kaimynų tvora yra sena, jau supuvusi, todėl ji lengvai išlūžo. Aš jam nukritus pasakiau „čia tave taip Dievas nubaudė“, tai sakydamas buvau toje pačioje vietoje, kurioje jis man ir spyrė, prie jo priėjęs nebuvau. Mačiau, kad jis nukritęs ten vartosi ant tvoros, tačiau prie jo nėjau. Ir jei aš būčiau davęs jam bent vieną smūgį, tai jis nelakstytų, o gulėtų 15 minučių. Ką mes kalbame apie tiek smūgių, jam nuo mano vieno smūgio būtų išbyrėję dantys ar lūžęs žandikaulis. Tačiau tokie sužalojimai jam padaryti nebuvo, todėl čia yra visiškas melas ką jisai kalba.

Klausimas R. K.: Ar girdėjote A. B. pateiktą atsakymą, ar supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: Girdėjau ką atsakė, neigiu jo versiją, lieku prie savo anksčiau išdėstytų aplinkybių. Apie jo tėvus kalbu tik labai gerai.

Ginto Gustaičio klausimas R. K.: Patikslinkite kiek smūgių jums buvo suduota pradžioje konflikto ir kiek paskui buvo suduota smūgių gulint? Kada geriau atsiminate įvykio aplinkybes, pirminės apklausos metu ar dabar? Atsakymas: Įvykio aplinkybes atsimenu tiek tada, tiek ir dabar, tačiau prašau vadovautis kaip parašyta mano pirminėje apklausoje. Pirma man buvo duoti 4 smūgiai rankomis, o paskui, man gulint suduoti dar 5 smūgiai.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Kokį motyvą turi nukentėjusysis jus apkalbėti? Atsakymas: Aš nežinau kokį jis motyvą turi, jis turėtų atsakyti.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Gal pastebėjo ar R. K. buvo sumuštas iš anksčiau, ar matė kažkokius sužalojimus? Atsakymas: Tą dieną kai kalbėjome aš nepastebėjau, kad jis būtų sumuštas, nes pats įvykis įvyko labai staigiai, viskas vyko apie pusę minutės.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Kodėl jūsų nuomone R. K. jums spyrė? Atsakymas: Nežinau, reikėtų jo klausti.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Sakėte apklausos pradžioje, kad nežinote R. K., tačiau kalbėjot, kad jo žmona? Atsakymas: aš su juo nebendrauju, tačiau toje gatvėje jau gyvenu 50 metų, todėl vieni apie kitus žinome, girdime apkalbas. Esu bendravęs su R. K. šeima, žinojau jo žmonas. Mūsų santykiai niekada nebuvo konfliktiški. Jis man gulėdamas ant žemės grasino, kad aš jam turėsiu sumokėti tūkstančius, teigė, kad pažįsta visus Kauno prokurorus.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Ar bute neblaivus įvykio metu? Atsakymas: aš įvykio metu buvau visiškai blaivus.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Minėjote, kad po spyrio jums labai skaudėjo, ar kreipėtės dėl sužalojimo pas medikus? Atsakymas: ne;

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Jūs pradžioje nurodėte, kad tarp jūsų yra blogi santykiai, ar tie blogi santykiai neįtakoja jūsų parodymų nenuoseklumo ir nurodytų nepagrįstumo kaltinimų. Atsakymas: iš pradžių mūsų buvo geri santykiai, jie pasidarė blogi po šito įvykio, aš prieš šitą įvykį nieko blogo prieš jį neturėjau.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Ar jums smūgiai ranka ir koja buvo suduoti stiprūs? Atsakymas: mano nuomone, man suduoti smūgiai buvo stiprūs.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Jūs nurodote, kad jums buvo suduota tiek daug smūgių, tiek rankomis tiek kojomis, tačiau jums ekspertai konstatavo jums mažiau sužalojimų? Atsakymas: galimai dėl to, nes buvo A. B. su sportbačiai, dėl to galėjo nelikti sužalojimų. Kiek smūgiavo, tiek sužalojimų buvo ir padaryta. Kiti smūgiai galėjo nuslysti juos suduodant.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Jūs kai kritote, jūs iškarto veidu kritote ant grindinio, ar į tvorą? Atsakymas: aš kritau priekiu, krisdamas buvau ištiesęs rankas, susižaloti veido negalėjau, sužalojimai atsirado nuo smūgių. Krisdamas susilaužiau rankas į vinis.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: jei jums buvo stipriai suspaudęs krūtinę koja, spyrė į nugarą ir į šonus, kodėl ant jūsų kūno nebuvo jokių sužalojimų? Atsakymas: nežinau kaip paaiškinti, smūgiai galėjo nuslysti juos suduodant;

Jolantos Ramoškienės klausimas A. B.: sakykite, ar prieš įvykį, ar po įvykio, ar kada nors anksčiau esate turėjęs konfliktą su šiuo kaimynu? Atsakymas: Ne;

Jolantos Ramoškienės klausimas A. B.: Ar po paties kaimyno R. nukritimo ir atsikėlimo, pastebėjo jo veide ar galvoje sužalojimus? Atsakymas: Jis krito į tvorą, aš mačiau, kad jis susibraižė veidą, tiksliai kuriose vietose buvo subraižymai nurodyti negaliu, mačiau, kad ant jo veido yra kraujo. Jis tada atsistojęs, man sakė, kad aš jam dabar sumokėsiu, kad jis visus Kauno prokurorus pažįsta.

Jolantos Ramoškienės klausimas A. B.: pasisakykite dėl alkoholio vartojimo tą dieną? Atsakymas: įvykio metu aš buvau visiškai blaivus. Po šio įvykio, kai jau bendravau su pareigūnais aš buvau išgėręs, nes aš buvau susinervinęs po įvykio ir nuėjęs pas draugą gėriau alų ir aptariau įvykį.

Jolantos Ramoškienės klausimas A. B.: Dirbate protinį ar fizinį darbą? Dirbu tiek fizinį tiek protinį darbą, dirbu su vamzdynais, todėl tenka skaityti tiek brėžinius, tiek kiloti vamzdynus.

Jolantos Ramoškienės klausimas A. B.: Įvertinkite jūsų ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, kurio būtų smūgis stipresnis? Atsakymas: mano, jis tik gali į tarpukojį įspirti ir pabėgti. Jei jam bučiau sudavęs bent vieną smūgį, tai jis neatsikeltų.

Ginto Gustaičio klausimas A. B.: Kiek jūs tiksliai išgėrėte po įvykio? Kelintą valandą? Atsakymas: Atsakyti negaliu.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Ar jūs praeityje esate turėjęs nosies lūžimų? Atsakymas: taip esu, mano jautri nosis.

Jolantos Ramoškienės klausimas R. K.: Kodėl kai smūgis į veidą jums buvo suduotas jums nelūžo nosis? Atsakymas: pirmi 4 smūgiai buvo suduoti į žandikaulį, tačiau vienas iš jų galėjo nuslysti į nosį (2 t., b. l. 54–58).

Tarnybiniame pranešime bei registracijos žurnale nurodyta, kad buvo patikrintas A. B. blaivumas, 2023 m. spalio 13 d., 19.12 val. jam nustatyta 1,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 136–141).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. B. kaltės dėl nežymaus R. K. sveikatos sutrikdymo nepripažino. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tai nukentėjusysis jam įspyrė į tarpkojį ir bėgdamas nugriuvo ant tvoros.

Tačiau teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo A. B. pagrįstumu. Nors kaltinamasis neigia kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nurodydamas savitas įvykio aplinkybes, tačiau visų pirmiausia jo pateiktą versiją paneigia ne tik byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, bet ir paties nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi parodymai.

O būtent, teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis tvirtino, kad jo draugė jam buvo pasakojusi, jog R. K. ją įžeidinėjo. Įvykio dieną jis buvo namuose, pamatė gatve einantį R. K., todėl išėjo iš namų, jį pašaukė. R. K. buvo vienas, neatsimena, ar kažkur šalia buvo G. A.. Tvirtino, kad nukentėjusysis jam nieko nesakęs spyrė į tarpkojį, kaltinamasis jį pastūmė nuo savęs, o nukentėjusysis bėgdamas atsisuko ir krito ant tvoros. Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino, jog po įvykio ėjo pas draugą A., kurio pavardės ir adreso neatsimena, kuris šventė gimtadienį, ir ten išgėrė 2-3 taures brendžio. Pas draugą buvo maždaug 30-45 minutes, iki kol paskambino policija. Akistatos metu kaltinamasis nurodė, kad pats girdėjo, kaip R. K. įžeidinėjo jo tėvus ir draugę; kad įvykio dieną jis ėjo į parduotuvę ir pamatė gatvėje R. K. kalbantį su kaimynu R. A.; tvirtino, kad nukentėjusysis jam pasakė „asile debile, ką tu čia man aiškini“, tada spyrė jam į tarpukojį ir pradėjo bėgti. Bėgdamas jis vis atsisukinėjo į kaltinamąjį, tada jam susipynė kojos ir jis nukrito ant tvoros. Taip pat akistatos metu kaltinamasis tvirtino, kad po įvykio buvo susinervinęs, todėl nuėjo pas draugą gerti alaus. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. B. tvirtino, jog eidamas gatve į parduotuvę jis sutiko R. K., paklausė kokią jis teisę turi nepagarbiai kalbėti apie jo tėvus, tada nukentėjusysis pradėjo jį įžeidinėti, pavadino jį „debilu, durniumi“ ir vieną kartą koja spyrė jam į tarpukojį. Kai šis jam įspyrė, jis jį nuo savęs atstūmė, tada šis pradėjo nuo jo bėgti link savo namų, matė, kad R. K. bėgdamas atsisuko pasižiūrėti į jį ir galimai tada, susipynus kojoms, šis krito ant medinės kaimynų tvoros.

Taigi, kaip matyti, kaltinamasis A. B. viso proceso metu sistemingai tvirtino, jog nukentėjusysis R. K. jam įspyrė į tarpkojį ir bėgdamas nukrito ant tvoros, tačiau visas kitas su įvykiu susijusias aplinkybes jis kiekvienos apklausos metu pateikė skirtingai. Beje, kaltinamojo nurodyta versija, jog nukentėjusysis pats nukrito ant tvoros ir susižalojo, yra nepagrįsta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo vertinimu, tokiais nenuosekliais, prieštaringais tarpusavyje bei kintančiais A. B. parodymais nėra pagrindo tikėti bei jais vadovautis. Be to, teismas sprendžia, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti (paneigianti) asmens kaltę.

Šiame kontekste konstatuotina, jog nukentėjusiojo R. K. parodymai viso proceso metu buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir sutampantys. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir dar netgi jam neprasidėjus, skirtingiems subjektams, t. y. medikams, policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, liudytojai G. G., teismui, nuosekliai teigė, kad prieš jį smurtavo kaimynas A. B., bei visose proceso stadijose teikė iš esmės vienodus paaiškinimus. O būtent, R. K. paaiškino, jog 2023 m. spalio 13 d. buvo namuose, laukė atvykstant meistrų, pamatė, kad G. A. skina gėles, todėl priėjo prie jo. Tuo metu priėjo ir A. B., pasakė, kad nori pabendrauti. G. A. pasitraukė toliau, o A. B. pasakė, kad neva nukentėjusysis visokiais žodžiais vadino jo žmoną ir tėvus, klausė, ar nori gauti į snukį už tai. Nukentėjusysis pasakė, kad iškvies policiją, o A. B. iškart jam trenkė. Nukentėjusysis susmuko, nuo keleto smūgių dengėsi veidą rankomis, bet gavo į nosį vieną smūgį. Nukentėjusysis atsikėlė, pradėjo bėgti, kaltinamasis jį pasivijo ir spyrė su koja į nugarą. Nukentėjusysis krito ant kaimyno tvoros su rankomis. Nukentėjusysis griebė pagaliuką ir pradėjo jį vaikyti nuo savęs, tačiau kaltinamasis parvertė jį ant žemės ir su koja spaudė krūtinės sritį, sakė, kad nukentėjusysis yra „pyderastas“ ir kitus žodžius. Iš viso buvo suduoti 7 smūgiai. Pirmą kartą sudavė iš kumščio į galvą, iš karto buvo antras ir trečias smūgiai. Po to spyrė į nugarą su koja ir tris kartus krūtinę su koja spaudė. Krentant ant tvoros buvo suplėšyti jo drabužiai.

Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus pirminius duomenis, matyti, kad nukentėjusysis pagal iškvietimą atvykusiems medikams nurodė, kad jį sumušė kaimynas, šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. B., kuris yra greitosios medicinos pagalbos medikas, ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis jam nurodė, jog tarp jo ir kaimyno jau seniai vyksta ginčai, jį sumušė. Liudytojas T. G. paaiškino, kad jis atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą ir nukentėjusysis jam pasakė, kad jį sumušė kaimynas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnų užfiksuotuose vaizdo įrašuose – vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnė prieina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame guli vyriškis, jo paklausus kas nutiko, vyras aiškina, kad jį sumušė kaimynas. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog įvykis įvyko apie 17.50 val., o nukentėjusiojo sutuoktinė Bendrajam pagalbos centrui paskambino 18.15 val., todėl, teismo vertinimu, nukentėjusysis, nesitikėdamas tokių kaimyno veiksmų, todėl būdamas šokiruotas ir sutrikęs po jo atžvilgiu panaudotų kaltinamojo veiksmų, per tokį trumpą laiką neturėjo galimybės sugalvoti nebūtą įvykio versiją ir apkaltinti A. B. nebūto nusikaltimo padarymu.

Be kita ko, būtina pabrėžti, jog nukentėjusiojo R. K. parodymų patikimumą patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys. Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ji buvo namuose, į namus grįžo jos vyras G. A. ir pasakė, kad gatvėje mušasi, minėjo kaimynų A. B. ir R. K. vardus. Ji tada nuėjo prie lango ir pamatė, kad pro langą matosi namo kampas, kaimynų tvora. Matė stovinčią A. B. figūrą, R. K. nematė, A. B. buvo sulinkęs ir mosikavusi rankomis, kojomis, tiksliau jo judesių apibūdinti negali. Tik vėliau sužinojo, kad ant tvoros nukritęs buvo R. K.. Liudytojas G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną A. B. priėjęs prie jo ir R. K., pasveikino su juo, toliau jau kalbėjo tik su R. K., į jį nekreipdamas dėmesio. Jie kalbėjo taip, kad A. B. R. K. klausė, ar šis nori į snukį, R. K. sakė, kad jei nori, duok. Po šių R. K. žodžių, A. B. priėjo ir du kartus rankos kumščiais sudavė R. K. į veidą. Po suduotų smūgių R. K. pradėjo nuo jo trauktis ir ėjo link savo namų, jis taip pat nuėjo į savo namų kiemą. Jau būdamas namų kieme, jų abiejų jau nematė, tik girdėjo, kad toliau vyksta konfliktas, kad jie galimai stumdosi, girdėjo kaip R. K. aimanuoja, dūsauja. Liudytoja R. K. patvirtino, jog jos sutuoktinis R. K. grįžo namo, šaukė, kad jį sumušė. Taip pat ji matė sužalojimus - kaktoje buvo negili žaizda, kraujosruva ant skruosto ir ausies. Kai atvyko greitoji, vyras pasakojo, kad laukė meistrų, kieme tvarkėsi kaimynas G. A., su kuriuo jis kalbėjosi, iš kiemo atėjo A. B. ir jį sumušė, pagriovė ant kaimynų medinės tvoros. A. B. mušė jam per veidą, su koja buvo prispaudęs krūtinę. Liudytoja G. G. patvirtino, kad jai R. K. pasakojo, jog jį sumušė A. B., kad jis krito ant tvoros, tvora iš tikrųjų buvo išversta. Taip pat policijos pareigūnas T. G. nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis papasakojo, kad buvo sumuštas kaimyno, ant vyro veido matėsi kraujas. Įvertinęs liudytojų parodymus teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti ir nesiremti minėtais parodymais, kadangi apklaustų liudytojų parodymai yra iš esmės vienodi, nuoseklūs, papildo kitus byloje esančius įrodymus ir sudaro vieningą įrodymų grandinę.

Taip pat teismas kritiškai vertina liudytojos A. C. – kaltinamojo sugyventinės – parodymus, kadangi jos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat buvo nenuoseklūs, o būtent: liudytoja tvirtino, kad girdėjo kaip nukentėjusysis įžeidinėjo ją ir A. B. tėvus, jog ji supranta lietuvių kalbą, vėliau tvirtino, jog nukentėjusysis įžeidinėjimus sakė rusų kalba. Taip pat jos parodymai skiriasi ir nuo paties kaltinamojo parodymų, t. y. liudytoja nurodė, kad ji su A. B. įvykio vakarą vakarieniavo namuose, kai tuo tarpu pats A. B. pateikė kitokias versijas, pvz., jog ėjo į parduotuvę. Taip pat liudytoja nurodė, kad A. B. nukentėjusiajam sudavė, ką iš esmės neigia pats kaltinamasis. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja yra suinteresuota duoti kaltinamajam palankius parodymus, todėl teismas jos parodymais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas yra nustatytas specialisto išvada. Nustatyta, jog R. K. konstatuota odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Pažymėtina, jog tiek 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvadoje Nr. G 2408/2023 (02), tiek 2024 m. sausio 15 d. papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės S. B. išvadoje Nr. pG 2590/2023 (02), tiek 2024 m. gegužės 9 d. specialistės S. B. paaiškinimo protokole nurodyta, kad R. K. konstatuoti sužalojimai griuvimui nėra būdingi, kadangi nėra kitų priekinio kūno paviršiaus sužalojimų, yra odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, o ne priekiniame veido paviršiuje, atsikišusiose dalyse.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Atsižvelgus į tai, kad A. B. sukėlė nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad A. B. 2023 m. spalio 13 d., apie 17 val. 50 min., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė nemažiau kaip tris smūgius R. K. ranka arba koją į veido sritį, taip smurtaudamas R. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

A. B. teistas (1 t., b. l. 184–190), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 179–182), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 178), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 176).

Kaltinamasis A. B. teisiamas antrą kartą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (ankstesni teistumai išnykę). A. B. baustas administracine tvarka, daugiausiai kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau 2023 m. spalio 5 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 20 d., būdamas namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo šūkauti, vėliau tyčia su ranka išdaužė savo kaimynės A. A. namų miegamojo kambario plastikinio lango vieną stiklo paketą. Šios aplinkybės A. B. charakterizuoja neigiamai, matyti, kad jis yra linkęs smurtauti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, teismas sprendžia, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, nesigaili, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 200 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus fizinius išgyvenimus ir nepatogumus, juto didelę baimę, buvo poreikis lankytis gydymo įstaigose, vartoti medikamentus, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, nukentėjusysis jaučiasi pažemintas. Taip pat nurodoma, kad kaltinamasis smurtaudamas suplėšė nukentėjusiojo kelnes ir megztinį, šių rūbų vertė yra 200 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu R. K. nurodė, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur turtinės žalos. Nukentėjusysis patyrė stresą, sveikata pašlijo, buvo praradęs nedarbingumą, negalėjo dainuoti, negalėjo eiti į savo darbą. Jam skaudėjo visus plaučius. Nedarbingumą turėjo 1,5 mėn., negalėjo atlikti savo darbinių pareigų. Iki dabar jaučia įtampą bendraujant su žmonėmis, turi apgalvoti visus žodžius, ką sakyti. Savo gyvenamojoje vietoje jaučia baimę, nes praeitą penktadienį vėl jį užsivijo, norėjo primušti. Bijo išeiti iš namų. Turtinė žala susideda iš 200 eurų padarytos žalos rūbams. Ten buvo brangus megztinis, atsiųstas iš Amerikos. Dokumentų, kokia buvo tų drabužių vertė, šiai dienai neturi. Rūbus pačius irgi išmetė, nenusifotografavo. Sūnus neturi įsigijimo dokumentų irgi. Gydymosi išlaidų turėjo. Vartojo vaistus, kurie buvo atvežti iš Lenkijos, nuo smegenų žievės sutrikimo, kūno stiprinimui. Dėl šio įvykio geria raminančius vaistus ir nuo spaudimo. Iki įvykio tų vaistų negėrė. Iki šio įvykio buvo sveikas, o dabar nebe. Viskas nuo streso, nervų, įtampos.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Civilinėse bylose taip pat nurodoma, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009 ir kt., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Civilinis ieškovas R. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo prašomą priteisti turtinę žalą, t. y. nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų drabužių vertę, be to, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog įvykio metu nukentėjusiojo drabužiai apskritai buvo nepataisomai sugadinti. Todėl R. K. nepagrindus turtinės žalos dydžio, jo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Analizuojant praktiką nustatyta, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiajam R. K. neteisėtais, tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas, t. y. padarytas odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje, nosies sumušimus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų bei teismų praktikos. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo padarinius, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1 000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktinių įrodymų

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys byloje (1 t., b. l. 132, 157) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti R. K. nusikalstama veika padarytą žalą, bei uždraudžiant jam bendrauti ir ieškoti ryšių su R. K..

Civilinio ieškovo R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. B. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai. Kitoje dalyje R. K. civilinio ieškinio netenkinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.