- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- TS-29-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00062-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- V. Z.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 8 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
Bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 30 d. (užskaityti 3 metai 3 mėnesiai 8 dienos). Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. balandžio 19 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo V. Z. lygtinio paleidimo, 2020 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 357-173 netaikyti V. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomendavo nuteistajam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – tęsti darbą ir nedaryti teisės pažeidimų. Nutarime nurodyta, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, paskutinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimų padarymą lėmė bendravimas su bloga kompanija, jis atvirauja, jog ankstesni nusikaltimai būdavo kiek apsvarstyti, tačiau ne iki galo, jis susitelkdavo daugiau į galimas neigiamas pasekmes sau, siekiant tiesioginio atlygio. Likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Z., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad nutarimas neišsamus, nemotyvuotas, nepagristas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei prieštarauja objektyviems įrodymams jo byloje. Iš jo asmens bylos bei Komisijai pateiktos socialinio tyrimo išvados, jo darboviečių charakteristikų bei kitų dokumentų matyti, kad jo nusikaltimai įvykdyti 2012 metais, taigi nuo nusikaltimų padarymo iki lygtinio paleidimo iš pataisos namų dienos praėję daugiau kaip 8 metai ir šis faktas mažina jo pavojingumą visuomenei. Priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir vertindamas jo asmenybę, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimus jis padarė, turėdamas vieną teistumą už apysunkį nusikaltimą, į narkologinę įskaitą neįrašytas, taip pat buvo vertinama, kad nusikaltimą padarė beveik prieš 7 metus, ilgą laiką buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki apeliacinės instancijos proceso sprendimo priėmimo jis darė naujus teisės pažeidimus, pateikti rašytiniai duomenys, kad po nusikaltimo padarymo įsidarbino, užsiima verslu, tai rodo, jog jis pakeitė savo vertybines orientacijas, nežiūrint ilgą laiką trunkančio teisinio neapibrėžtumo, dėjo visas pastangas gyventi socialiai teigiamai orientuotą, įstatymams neprieštaraujantį gyvenimą, užsidirbti pragyvenimui iš legalių pajamų šaltinių. Šios aplinkybės nenuginčijamai teigiamai jį charakterizuoja dar iki jo atvykimo į pataisos namus. Bausmės atlikimo metu jis dirbo, mokėsi, baigė daug įvairiausių elgesio korekcijos programų, atlikinėjo gerovės darbus bei dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Alytaus pataisos namų administracija įvertino jo elgesį ir 2020 m. sausio 17 d. suteikė teisę išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos namų ribų dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Šiuo metu jis perkeltas į Alytaus pusiaukelės namus. Tai jau antras jo svarstymas dėl lygtinio paleidimo ir pirmą kartą Komisija taikė jam lygtinį paleidimą, tačiau teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad reikia mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką bei kriminogeninius veiksnius. Nuo ankstesnio jo vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 5 balais – buvo 38 balai, dabar – 33 balai ir, vertinant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, sumažinti jos daugiau negali. Iš dalies sutinka su Komisija, kad neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – 3 metai 5 mėnesiai, tačiau vien tik ši aplinkybė negali būti pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuo nusikaltimo padarymo jis pakeitė savo socialinį gyvenimą, sukūrė šeimą ir 2019 m. rugsėjo 11 d. jam gimė sūnus, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis skirtų daugiau dėmesio šeimos bei vaiko gerovei.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, elgesio problemų sprendimą, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. Z. atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui, t. y. yra atlikęs įstatymo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Taip pat baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programą, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos „Įžanginę grupę“. Bausmės atlikimo metu jis motyvuotas prasmingam užimtumui, mokėsi ir įgijo baldžiaus profesinę kvalifikaciją, atliko gerovės darbus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus. Nuo 2020 m. sausio 17 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, 2020 m. kovo 20 d. jis perkeltas atlikti bausmę į Alytaus pusiaukelės namus. Jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu rizika yra žema – 33 balai pagal OASys. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, planuoja ateitį. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Jau minėta, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, būtina įvertinti visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors V. Z. nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, juolab kad išlieka du kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai ir gyvenimo stilius bei draugai. Nuteistasis skunde nurodo, kad vertinant nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys, jis daugiau sumažinti jos negali. Tačiau atkreipiamas dėmesys į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis suvokia, kad vienas iš veiksnių, kuris susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, buvo linkusių nusikalsti asmenų daroma jam įtaka. Šis veiksnys kriminogeninis, vertinamas 10 balų ir negalintis kisti dėl praeityje įvykusių nusikaltimo aplinkybių. Tačiau, jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 33 balai ir duomenų, kad nuteistasis negali pakeisti likusių 23 balų, socialinio tyrimo išvadoje nėra, tuo tarpu Komisija, netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo, rekomendavo nuteistajam nuskalstamo elgesio riziką mažinančias priemones – tęsti darbą ir nedaryti teisės pažeidimų, nustatydama šių rekomendacijų įgyvendinimo šešių mėnesių terminą. Taigi pagal teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar gali pasikeisti.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir dviejų labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą, nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje, anksčiau jis teistas du kartus ir vienas teistumas buvo taip pat už narkotinių medžiagų disponavimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab kad nuteistojo ankstesni teisės pažeidimai pripažinta kriminogeniniu veiksniu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nuteistojo skundo argumentai, kad nusikaltimus, už kuriuos jis atlieka bausmę, padarė prieš 8 metus ir tai mažina jo pavojingumą, visiškai nepagrįsti.
Jau minėta, kad nuteistasis paskutinius nusikaltimus padarė organizuotoje grupėje, jis pats pripažįsta, jog jo nuskalstamam elgesiui įtakos turėjo bendravimas su neigiamos reputacijos asmenimis, tačiau šiuo metu jis padarė išvadas ir su bendrininkais ryšių nepalaiko. Teismas pažymi, jog laisvės atėmimo vietoje nuteistojo bendravimo galimybės yra ribotos, be to, bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su jo nusikalstamą elgesį įtakojusiais asmenimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad nusikalsti jį paskatino būtent finansinis motyvas, jo gyvenimas stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu, teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis, šiuo metu nėra pagrindo.
Nuteistasis savo skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, susijusias su jo darbine veikla ir šeimine padėtimi, patvirtinančias jo teigiamą elgesio pasikeitimą dar iki bausmės atlikimo. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamas jau antrą kartą ir ankstesniu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nurodė, jog nuteistojo rodytos pastangos gyventi socialiai teisingą gyvenimą dar iki bausmės atlikimo nekvestionuojamos, tačiau esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar konkrečiam nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, turi duomenys, apibūdinantys jo elgesio, asmenybės pokyčius bausmės atlikimo metu, o ne iki jos. Todėl šios aplinkybės jokios esminės reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui nagrinėjamu atveju neturi (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 1S-343-317/2020).
Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. Z. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. liepos 29 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo V. Z. skundas dėl 2020 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-153 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. Z. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.