Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. V. (M. V.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. V. (M. V.) kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. (M. V.) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-200/2014 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 260 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 199 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R. bei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu E. J., šio susivienijimo dalyviu A. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), E. J. ir A. B. įgyvendinant nusikalstamo susivienijimo dalyvių bendrus tikslus neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas per nusikalstamo susivienijimo dalyvių parinktus trečiuosius asmenims, ne vėliau kaip nuo 2012 m. kovo 1 d. neteisėtai per A. B. kelis kartus įgijo ir pardavė psichotropines medžiagas.

M. V. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Z. R. bei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu E. J., šio susivienijimo dalyviu A. B. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), E. J. ir A. B. įgyvendinant nusikalstamo susivienijimo dalyvių bendrus tikslus neteisėtai platinti narkotines ir psichotropines medžiagas per nusikalstamo susivienijimo dalyvių parinktus trečiuosius asmenims, neteisėtai per A. B. įgijo psichotropines medžiagas, o būtent: A. B., vykdydamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovo E. J. nurodymą neteisėtai įgyti narkotines ir psichotropines medžiagas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis per kitus asmenis ne vėliau kaip 2012 m. birželio 27 d. Portugalijos Respublikoje, Lisabonoje, M. V. užsakymu neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1 300 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 1119,581 g psichotropinės medžiagos - 4-metil-N-etilkatinono (4-MEC), ir 1 994,50 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 1691,811 g psichotropinės medžiagos – metilono, kuriuos išvengdamas muitinės kontrolės atsisiuntę pašto siuntoje Nr. 2657163865 Z. R. vardu kontrabandos būdu iš Portugalijos Respublikos, Lisabonos, į Lietuvos Respubliką, UAB „DHL“ terminalo patalpas, esančias Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, kur 2012 m. birželio 27 d. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė minėtą pašto siuntą su psichotropinėmis medžiagomis.

M. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi M. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Vėliau suėmimo terminas M. V. buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėja skunde taip pat pažymima, kad svarstydamas kito suėmimo pagrindo buvimą, teismas įvertino tik nusikaltimų pobūdį, tikėtiną pajamų gavimą iš nusikaltimų ir legalių pragyvenimo lėšų nebuvimą. Tuo tarpu liko neįvertintas faktas, kad M. V. pagal pateiktą pažymą turi realią galimybę įsidarbinti UAB „C“ apsaugos darbuotoju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamojo teistumas yra išnykęs, o kitų faktinių duomenų, kad būdamas laisvėje jis ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra.

Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne kartą bylą kuruojančiam prokurorui ir teismui buvo siūloma pakeisti suėmimą į užstatą (užstatas buvo įneštas į teismo sąskaitą), kuris, advokatės įsitikinimu, efektyviai užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, todėl visi kaltinimui reikšmingi duomenys jau surinkti ir užfiksuoti. Teismui pripažįstant, jog byla sudėtinga ir didelės apimties, akivaizdu, kad jos greitai išnagrinėti nepavyks, ir tuo bus pažeista kaltinamojo teisė, numatyta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad taikant procesines prievartos priemones, būtų laikomasi teisėtumo principo. Apie tai yra ne kartą pasisakęs ir Europos žmogaus teisių teismas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis numato asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir tuo pačiu garantuoja asmens teisę į laisvę, nesant objektyvaus būtinumo šią teisę riboti.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. V. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti M. V. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (A. B. ir kt.) parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kratos protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. V. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. M. V. kaltinamas padaręs šešis tyčinius nusikaltimus, iš kurių keturi yra sunkūs nusikaltimai, o du – labai sunkūs nusikaltimai, už kuriuos įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nepagrįstas gynėjos skundo teiginys, kad pratęsdamas suėmimo terminą M. V., teismas rėmėsi vien šia aplinkybe. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo nebuvo saistomas tvirtais šeiminiais ar darbiniais ryšiais Lietuvoje. Tvirtų socialinių ryšių nebuvimas sustiprina pasislėpimo nuo gresiančios griežtos bausmės tikimybę ir leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje M. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas jam pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam M. V. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, M. V. kaltinamas padaręs šešis tyčinius nusikaltimus, kurių keturi priskiriami sunkių, o du – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis). Visos šešios inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas. Nors, bylos duomenimis, M. V. anksčiau teistas nebuvo, tačiau nusikaltimai, kurių padarymu jis kaltinamas, savo pobūdžiu yra savanaudiški, padaryti veikiant bendrininkų grupe, susiję su visuomenei itin pavojingu neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai siekė gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veiklos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis M. V. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamajam M. V. taikomas suėmimas šiuo metu yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, M. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. V. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.