- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-940-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00062-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- Z. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo Z. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. LK – 121 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Z. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 2, 4 dalis, 65 straipsnio 5 dalis 1, 2 punktus - galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia - 2019 m. kovo 22 d., o pabaiga - 2020 m. lapkričio 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 metai 1 mėnesis 4 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. LK-121 nutarė nuteistajam Z. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti MB „L.“ pardavėju. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino darbo teigiamą naudą. Pataisos įstaigoje vykdomųjų raštų negauta. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neturi drausminių nuobaudų, savikritiškas savo elgesiui ir sau, motyvuotas ateityje keistis.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Z. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis anksčiau nėra teistas, tačiau šiuo atveju jis atlieka bausmę už dviejų apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje, kas rodo pakankamai didelį jo pavojingumą visuomenėje. Be to, nuteistasis pataisos namuose nedirbo, nes dirbti nenorėjo. Laisvėje taip pat ilgesnį laiką nedirbo, dažnai keitė darbovietes. Apylinkės teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog nėra visumos aplinkybių teigti, kad jis pakeitė nusikalstamo gyvenimo būdą, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis Z. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo atlikta ½ bausmės, o ne 1/3. Pataisos namuose atsisakė dirbti, nes jam nebuvo pasiūlyta kvalifikuoto darbo. Jis yra įgijęs 4 lygio (aukščiausio Lietuvoje) apdailininko ir staliaus specialybes, o jam buvo pasiūlyta tualetų tvarkytojo darbas. Teigia, kad tai yra nepagarbus elgesys.
4.2. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad jis ilgesnį laiką nedirbo ir dažnai keitė darbus. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2012 m. lapkričio 4 d., kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, įsidarbino UAB „M.“ ir ten dirbo 1 metus 2 mėnesius, įgijo staliaus specialybę ir metus mokėsi dieniniame skyriuje. Atidarė MB „K.“, įgijo knygrišio diplomą, nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio mokėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) centre suvirintojo specialybę. Mokymąsi buvo sustabdęs, ryšium su atmestu kasaciniu skundu. Grįžus jam buvo likę išlaikyti tik egzaminą raštu. Skunde teigiama, kad laikotarpiu nuo 2012 metų lapkričio 4 d. iki 2019 m. kovo 22 d. jis metus laiko dirbo staliumi, 2 metus suvirintoju, 14 mėnesių sandėlio darbuotoju, tai jau yra 4 metai ir 4 mėnesiai, kas rodo, kad jis visą laiką mokėsi ir dirbo. Iš statybų įmonių jis išėjo dėl to, kad 3 mėnesius nekėlė žadėto atlyginimo. 10 mėnesių vykdė individualią veiklą.
4.3. Nuteistasis skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje procesas užtruko nepateisinamai ilgai, t. y. 7 metus, kur visą šį laiką, išskyrus pirmus 4 mėnesius praleido laisvėje, nepadarė jokių naujų nusikaltimų, niekada anksčiau nebuvo teistas. Visą šį laikotarpį savo gyvenimą stengėsi keisti į geresnę pusę, mokėsi, dirbo, gavo legalias pajamas ir darė viską, kad taptų pilnaverčiu visuomenės nariu. Pakeitė ne tik savo elgesį, bet ir požiūrį į gyvenimą, ir nori toliau tęsti ir baigti mokslus.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad, kaip matyti iš medicininių dokumentų, nuteistasis turi sveikatos problemų ir kardiologo yra diagnozuota įgimta širdies yda ir pirminė arterinė hipertenzija, o pataisos namai gali neigiamai paveikti jo sveikatos būklę.
4.5. Nuteistasis skunde teigia, kad jo asmenybės pavojingumas visai neegzistuoja, nes visais atvejais yra charakterizuojamas itin teigiamai: anksčiau neteistas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus. Šiuo metu nurodo, kad subrendo ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo nuomone, laisvės atėmimo bausmė ne tik nepadėtų pasiekti bausmės paskirties, bet atvirkščiai neigiamai paveiktų visą jo gyvenimą, asmenybę, nuvertintų visas jo pastangas pasitaisyti. Skundžiama nutartis nėra individualizuota ir nors teismas ir atsižvelgė į teisingumo ir proporcingumo principus, tačiau į bausmės paskyrimo tikslus nebuvo atsižvelgta, nes šie tikslai būtų pasiekti tik paskiriant žymiai švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo Z. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog Z. R. priklauso žemos rizikos grupei – 20 balų, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z. R. bausmę atlieka už du apysunkius, sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, padarytus bendrininkaujant. Padaryti nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, tame tarpe ir labai dideliu kiekiu. Tokių nusikaltimų pasekmės itin sunkios, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo yra pakankamai švelni bausmė, turint omenyje, kokio pobūdžio ir sunkumo buvo padaryti nusikaltimai. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Atsižvelgiant į tai vertintina, kad šiuo atveju Z. R. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, bus iškreipta bausmių sistema bei skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, kad apsimoka nusikalsti. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis savo nusikalstamas veikas vertina nekritiškai – anot nuteistojo, žmonės patys pirkdavo narkotines medžiagas, jis dar juos edukuodavo dėl narkotikų vartojimo atsirandančios žalos. Asmuo, nesuprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmės metu nėra skatintas. Taip pat apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, nes pats to nenorėjo, ką patvirtina ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pats savanoriškai atsisakė jam siūlomo darbo. Šios aplinkybės nesudaro galimybės palankiai spręsti apie Z. R. gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau būtų galima taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (20 balų pagal OASys metodiką). Statiniai svertiniai balai sudaro 7 balus, o 13 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Be to, BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
12. Akcentuotina ir tai, jog viena iš sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų yra gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais, todėl nuteistojo pastangos šiuo aspektu taip pat labai reikšmingos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką pataisos namuose nedirbo, jis atsisakė dirbti ir pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad būtų dėjęs nors kokias pastangas susirasti darbą, būdamas laisvėje taip pat pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, dirbo epizodiškai. Pataisos įstaigoje nuteistąjį finansiškai remia motina. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog nuteistojo motyvacija dirbti yra iš tiesų menka, todėl šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo Z. R. darbinė motyvacija taip pat neleidžia kalbėti apie sėkmingos probacijos galimybę.
13. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės dėl jo sveikatos problemų ir kad, atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, jog tai dar labiau neigiamai paveiktų jo sveikatos būklę. Apygardos teismas pažymi, kad sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Be to, pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Sveikatos problemos negali absoliučiai įtakoti lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo rezultato.
14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis aktyviai vykdo jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą, neturi drausminių nuobaudų, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog Z. R. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo Z. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.