- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- T-1984-548/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00062-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- E. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 93-205 nutarta taikyti nuteistajam E. J., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 5 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 53 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau jis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
E. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, paskirta galutinė 9 m. laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos) paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – 9 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2024 m. vasario 28 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas, įvertinęs Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. priimto nutarimo Nr. 93-205 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam E. J. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
E. J. laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, anksčiau teistas, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su ko nusikalstamumu, tačiau šį faktą ignoruoja. Nuteistasis save yra linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardinti negeba. Jis kartoja tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo, nusikaltimus darė siekdamas tiesioginio atlygio. Nuteistasis negeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo, yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (53 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikaltimų modelis; praeityje bendrininkų grupės įtaka; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Vertintina ir tai, kad nuteistajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis dar labai didelė – 4 m. 5 mėn. 16 d. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-205, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, 364 straipsnio 3-4 dalimis, teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-205 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.