Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis nuo 2011 m. vasaros iki 2012 m. rudens dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotame nusikalstamame susivienijime ir jo veikloje veikdamas bendrai su kitais šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi E. J. ir dalyviais padarė šiuos nusikaltimus: neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir dideliais bei labai dideliais jų kiekiais, neteisėtai įgijo ir gabeno išvengdamas muitinės kontrolės iš Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturint leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu A. J. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį A. J. 2012 m. rugsėjo 8 d. sulaikytas Ispanijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. J. sulaikytas 2012 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi A. J. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas A. J. buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Šiuo metu baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kas reiškia, jog visi kaltinimui reikšmingi duomenys jau yra surinkti. Kadangi apygardos teismas pripažįsta, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, jos greitai išnagrinėti nepavyks ir bylos nagrinėjimas užtruks, dėl ko bus pažeista kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir nepagrįstai suvaržyta teisė į laisvę.

Pratęsdamas A. J. suėmimo terminą, teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Konstatuodamas šį pagrindą, teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, jog jis kaltinamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su faktiniais duomenimis apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su rimtų sveikatos problemų turinčia mama, kuriai reikalinga priežiūra, mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro dieniniame skyriuje. Šios kaltinamąjį charakterizuojančios ir tuo pačiu patvirtinančios tamprius teigiamus socialinius ryšius aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, o tai įtakojo netinkamo sprendimo priėmimą svarstant griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo klausimą.

Byloje nėra duomenų, kad A. J. gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Tuo metu, kai A. J. išvyko į Ispaniją, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, t. y. jis galėjo laisvai judėti tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų, keisti savo gyvenamąją ar buvimo vietą. Todėl motyvuoti suėmimo pratęsimą jam anksčiau paskelbta tarptautine paieška nėra teisinga.

Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. J. darys naujus nusikaltimus, skundžiamos nutarties išvados dėl šio suėmimo taikymo pagrindo buvimo yra grindžiamos prielaidomis. Apygardos teismas negalėjo konstatuoti, jog A. J. iš nusikalstamos veikos galėjo gauti pajamų, kadangi kaltės klausimas svarstant kardomosios priemonės pratęsimą nėra svarstomas. Skunde teigiama, kad A. J. mokėsi ir jį išlaikė mama. Duomenys apie tai, kad asmuo teistas išliks net tuo atveju, kai išnyks teistumai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. gynėjos skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra kitų kaltinamųjų (A. B. ir kt.), liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti kratos, daiktų apžiūros, patalpų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, kitoje bylos medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam A. J. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už labai sunkių ir sunkių nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. J. , baudžiamasis įstatymas numato ženkliai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes - taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. A. J. kaltinamas padaręs dvylika tyčinių nusikaltimų, iš kurių penki – labai sunkūs nusikaltimai, šeši – sunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas. Už BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo šešerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą - laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų, už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą - laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą - laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – ir laisvės atėmimą iki penkerių metų. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Aukštesnysis teismas sutinka su gynėjos skundo argumentu, kad nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Priešingai, nei nurodyta kaltinamojo gynėjos skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad, bylos duomenimis, kaltinamasis nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais Lietuvoje, yra nevedęs, iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, buvo išvykęs dirbti į kitas užsienio valstybes. Pastaroji aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog jis turi ryšių užsienyje. Pažymėtina, kad A. J. sulaikymo Ispanijos Karalystėje faktas buvo vertinamas tik kaip patvirtinantis kaltinamojo ryšius užsienyje, šiai aplinkybei konstatuoti išvykimo iš Lietuvos Respublikos laikas neturi jokios reikšmės. Be to, A. J. anksčiau teistas tris kartus – ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. A. J. gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančią motiną, iki sulaikymo mokėsi yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįsto manymo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos bausmės, A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. J. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

A. J. inkriminuojami labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, susiję su visuomenei itin pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Iš kaltinimo matyti, kad A. J. inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo gerai organizuoti, iš anksto suplanuoti, be to, A. J. yra anksčiau teistas. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį ir į tai, jog A. J. iki sulaikymo nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis galimai iš nusikalstamos veiklos gaudavo lėšų pragyvenimui. Pažymėtina, kad tokia apygardos teismo išvada nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtinta, jog apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, yra pagrįsta. Gynėjos skunde akcentuojamas kaltinamojo mokymasis ir siekimas įgyti specialybę nepatvirtina, kad jis turėjo pastovių legalių pajamų.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių A. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. J., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai nusikalstamo susivienijimo narių padarytus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti, jų kontrabanda, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos nutartį.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.