Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 95-205 taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

4. Nuteistasis E. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo skunde nurodoma, kad tiek jo siekiai, tiek Komisijos nutarimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra prašymas atleisti jį nuo neatliktos bausmės dalies, o yra tik siekis tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, būti mažesne našta valstybei ir visuomenei, bei greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu ir besilaikančiu įstatymų. Pažymima, kad nuteistasis šiuo metu dirba, vykdo socialinės reabilitacijos programas, mokosi ir atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas. Taip pat teigiama, kad aplinkybė, jog jo šeimoje gimė dukra, atgrasys jį nuo bet kokios neteisėtos veiklos. Be kita ko atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors šiuo metu nuteistasis yra atlikęs tik kiek daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, tačiau šio laikotarpio jam užteko tinkamai įvertinti doro gyvenimo privalomus, todėl jis garantuoja, kad ateityje nedarys naujų teisės pažeidimų.

4.2. Be to, E. J. skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta visiškai nepagrįsta išvada, jog jis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi dėl dalies nusikaltimų įvykdymo jis prisipažino, o dėl tų, dėl kurių neprisipažino jis buvo išteisintas.

4.3. Taip pat nuteistojo skunde nurodyta, kad apylinkės teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos Nr. (200 ) 22, “Dėl Lygtinio paleidimo”, kurioje rekomenduojama taikyti lygtini paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiujų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. 602-S/2012 taip pat konstatavo privalomumą laikytis Europos kalėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialiaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos, E. J. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju minėtas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. E. J. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ (atlikto 2019 m. birželio 30 d.) metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 60 balų. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (atlikto 2019 m. liepos 25 d.), metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 53 balų. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad likusieji 33 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad nepaisant visų nuteistojo skunde itin akcentuojamų jo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, E. J. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertini ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Iš E. J. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors jis bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau pažymėtina ir tai, jog nei karto nebuvo skatintas. Ši aplinkybė suteikia pagrįstą pagrindą išvadai, kad E. J. deda nepakankamai pastangų keisdamas savo elgesį tinkama linkme ir dar kartą patvirtina aukščiau padarytą išvadą, jog jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

11. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmę E. J. atlieka už nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. įvykdyti nusikaltimai yra susijęs su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir tai, jog E. J. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje įvykdymo, tačiau šiuo procesiniu teismo sprendimu E. J. paskirta bausmė teigiamos įtakos jam nepadarė ir jis vėl nusikalto.

12. Nors nuteistojo skunde ir teigiama, kad apylinkės teismas spresdams jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatliktą dalį, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, jog nors aptariama aplinkybė ir neturi lemiamos reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, tačiau jos vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Be to, neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinamas ir todėl, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendžiama, jog žemesnės instancijos teismas spręsdamas E. J. lygtinio paleidimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į jo neatliktos bausmės dydį (kuris aptariamo Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo 4 metai 5 mėnesiai ir 16 dienų) ir tinkamai įvertino jį, kaip suteikiantį pagrindą išvadai, jog nuteistajam šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

13. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo, kuriuo jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir be jokio pagrindo nagrinėjo lygtinio paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai jau buvo padariusi Komisija. Pažymėtina, jog BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau ši nuostata, jokiu būdu nereiškia, kad teismas visais atvejais privalo patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą - lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, ar minėtas pagrindas egzistuoja teismas objektyviai gali įvertinti tik patikrinęs lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, ką nagrinėjamu atveju padarė apylinkės teismas ir kas negali būti vertinami kaip neteisėti ar nepagrįsti teismo veiksmai.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skunde nepagrįstai teigiama, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kuria rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje (Nr. 2K-248/2009), konstatavo, jog rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai (prie kurių priskiriama nuteistojo minima rekomendacija), iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <...>, todėl žemesnės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neprivalėjo vadovautis minėtose rekomendacijose nurodytais reikalavimais.

15. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas visais atvejais yra nukreiptas į ateitį ir priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, negali būti traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, civilinis deliktas ar BK 154 ir 155 straipsniuose numatyta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismui konstatavus, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, padarytas civilinis deliktas ir BK 154 – 155 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos.

16. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistojo skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo nurodyta, kad jis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kadangi dėl dalies nusikaltimų įvykdymo jis prisipažino. Susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-497/2018, turiniu teisėjų kolegija pažymi, kad jame nurodyta, jog E. J. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neprisipažino, nenurodant, kad dėl dalies minėtų nusikaltimų jis prisipažino iš dalies. Ir nors, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27-487/2019 turinys patvirtina, kad dėl dalies nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis buvo išteisintas, tačiau pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebuvo sprendžiamas E. J. prisipažinimo/neprisipažinimo klausimas ir aptariamame nuosprendyje dėl to pasisakyta nebuvo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad minėti nuosprendžiai yra įsiteisėję ir vykdomi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog aptariamas nuteistojo skundo argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis ir todėl nesudarantis jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog jis neprisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

17. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo E. J. elgesio pokyčiai, t. y., bausmės atlikimo metu jis nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka, nuo 2019 m. liepos 8 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartų duomenų kontekste, teigiamai E. J. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad pagrindo tokiai išvadai nesuteikia ir aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu E. J. gimė duktė, kadangi šeiminės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi lemiamos reikšmės.

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad aptariamu atveju nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu E. J. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir apylinkės teismas, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti nuteistojo gynėjos skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.