Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-200/2014 kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (4 veikos), 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis nuo 2011 m. vasaros iki 2012 m. rudens dalyvavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotame nusikalstamame susivienijime ir jo veikloje veikdamas bendrai su kitais šio nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi E. J. ir dalyviais padarė šiuos nusikaltimus: neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, taip pat ir dideliais bei labai dideliais jų kiekiais, neteisėtai įgijo ir gabeno išvengdamas muitinės kontrolės iš Čekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturint leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu A. J. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį A. J. 2012 m. rugsėjo 8 d. sulaikytas Ispanijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. J. sulaikytas 2012 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi A. J. nustatytas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas A. J. buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą, įvertino tik A. J. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę. Tačiau šios aplinkybės turi būti vertinamos kartu su faktiniais duomenimis apie kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnius teistumus, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėja nurodo, jog A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su rimtų sveikatos problemų turinčia mama, kuriai reikalinga priežiūra, mokėsi Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinio bendrojo lavinimo centro dieniniame skyriuje. Šios kaltinamąjį charakterizuojančios ir tuo pačiu patvirtinančios tamprius teigiamus socialinius ryšius aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, o tai įtakojo netinkamo sprendimo priėmimą svarstant griežčiausios kardomosios priemonės tolesnio taikymo klausimą. Skunde pažymima, kad tuo metu, kai A. J. išvyko į Ispaniją, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai, nebuvo taikomos procesinės prievartos priemonės, t.y. jis galėjo laisvai judėti tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų, keisti savo gyvenamąją ar buvimo vietą. Gynėja nurodo, kad šioje byloje nėra duomenų, kad A. J. sąmoningai pasislėptų nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl motyvuoti suėmimo pratęsimą jam anksčiau paskelbta paieška nėra teisinga.

Skunde pažymima, kad, svarstant kito suėmimo taikymo pagrindo buvimą, teismas atsižvelgė į nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę ir galimą nelegalių pajamų gavimą. Kaltės klausimas svarstant kardomosios priemonės pratęsimą nėra sprendžiamas, todėl, ar A. J. padarė inkriminuotas veikas, ar ne, gavo iš to pajamas, ar ne, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės, Taigi šiuo metu teigti, kad pragyvenimui lėšas jis galėjo gauti iš prekybos narkotinėmis medžiagomis, nėra jokio pagrindo. Advokatė nurodo, jog A. J. mokėsi, todėl jį išlaikė mama. Faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. J. darys naujus nusikaltimus, byloje nėra. Todėl teismo išvados dėl šio pagrindo buvimo, gynėjos įsitikinimu, grindžiamos tik prielaida.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti A. J. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Priešingai negu teigiama skunde, iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (A. B. ir kt.), liudytojų parodymai, kratos, daiktų apžiūros, patalpų apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį ( išteisinamąjį ) nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. A. J. kaltinamas padaręs dvylika tyčinių nusikaltimus, iš kurių penki – labai sunkūs nusikaltimai, šeši – sunkūs nusikaltimai ir vienas apysunkis nusikaltimas. Už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad, bylos duomenimis, kaltinamasis nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais Lietuvoje, vykdavo dirbti į kitas užsienio valstybes. Be to, A. J. anksčiau teistas tris kartus – ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaklusti teisėtiems reikalavimams. A. J. gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sergančią motiną, iki sulaikymo mokėsi yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nešalina teismo nustatyto suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįsto manymo, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos bausmės, A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, priešingai negu teigiama gynėjos skunde, ta aplinkybė, kad A. J. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, skundžiamoje nutartyje nevertinama, kaip rodanti, jog kaltinamasis slapstėsi užsienyje, o tik minima, kaip jo ryšius užsienyje patvirtinanti aplinkybė.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. J. teismas pagrįstai nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. J. kaltinamas padaręs net dvylika tyčinių nusikaltimų, dauguma iš jų – labai sunkūs ir sunkūs, susiję su visuomenei itin pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau A. J. buvo tris kartus teistas. Iki sulaikymo A. J. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, ir nors skunde teigiama, kad buvo išlaikomas motinos, tačiau inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galimai siekė gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamajam A. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos nutartį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. J. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.