- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1850-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- SIA „B2Kapital“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, Grigiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 pagal pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ (toliau – UAB „B2Kapital“), Grigiškių kredito unija, V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (skolininkė) N. M. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2019 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S-19-15-8377 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 ir įpareigoti antstolę pakartotinai įvertinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, atsižvelgiant į jos antstolei pateiktas pastabas ir nuomonę dėl turto vertės. Antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti skolininkės skundą ir persiuntė skundą su patvarkymu nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
2. Teismas nustatė, kad antstolė V. Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai. Antstolė areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/10000 dalį buto, (duomenys neskelbtini), nutarė visą areštuotą butą parduoti iš varžytinių kaip turtinį vienetą ir paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2 teismo ekspertas nustatė, kad buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 234 000 Eur, atitinkamai 5001/10000 dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 117 000 Eur. Antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-7854 informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas. 2019 m. liepos 22 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, įpareigojant ekspertą atlikti buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę vadovaujantis lyginamuoju ir pajamų metodais, įpareigojant ekspertą lyginamuoju metodu atrinkti informaciją apie sandorius, sudarytus ne mažiau kaip per paskutinius 36 mėn., ir vadovautis platesniu (36 mėn.) paieškos intervalu. 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8377 antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus ir prašymus ir jų netenkino. Pareiškėja nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte, grindžia eksperto Darijaus Grigo parengta ataskaita, kurioje nurodoma, kad viso buto rinkos vertė 2019 m. birželio 5 d. yra 259 000 Eur, o skolininkei priklausančios dalies – 129 500 Eur.
3. Teismas, vertindamas skolininkės prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės, sprendė, jog ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą surašė teismo ekspertas ir neturi pagrindo abejoti šio eksperto kompetencija atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, pats 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, vertinimo kriterijai ir metodai, jų taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto – buto aprašymas, individualūs jo požymiai, techninė–juridinė charakteristika, pateiktos buto nuotraukos, nustatant turto vertę atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Pažymėjo, kad teismo ekspertas ekspertizės akte aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl netaikė pajamų metodo – kadangi butas nėra tipinis komercinis pajamas generuojantis nekilnojamasis turtas, ir kodėl pasirinko turto vertės nustatymą lyginamuoju metodu. Teismas taip pat sutiko su antstolės argumentais, jog nagrinėjamu atveju ekspertizės objektas yra tik butas, kuris pardavinėjamas varžytinėse, tuo tarpu baldai, namų apyvokos daiktai nėra ekspertizės objektai ir jų vertė nėra aktuali. Teismas padarė išvadą, kad visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ekspertizė buvo paskirta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, antstolės paskirtas ekspertas turėjo reikiamą kvalifikaciją, ekspertizę ekspertas atliko tinkamai, laikydamasis metodikoje nustatytų reikalavimų, ir pagrindų abejoti jo nustatytos buto rinkos vertės teisingumu nėra.
4. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos pateikta, jos užsakymu eksperto Darijaus Grigo parengta ataskaita ir joje nurodytos didesnės buto vertės, nekeičia teismo išvados, kadangi ataskaita, nors ir parengta turto vertintojo kvalifikaciją turinčio asmens, nėra prilyginama vykdymo procese antstolio paskirto eksperto išvadai ir atitinkamai tokioje ataskaitoje nustatyta turto vertė nėra laikoma areštuoto turto verte CPK taikymo prasme. Ataskaitos pateikimas savaime nesudaro pagrindo antstolei nesivadovauti vykdymo procese nustatyta buto rinkos verte ir tuo pagrindu skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad turto pardavimo iš varžytinių kaina daugiau kaip 30-50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, tačiau šiuo atveju antstolės paskirto eksperto nustatyta turto rinkos vertė ir pareiškėjos eksperto nustatyta turto rinkos vertė skiriasi mažiau nei 10 proc., dėl to šis verčių skirtumas nėra laikomas esmingai mažesnis, dėl to tai nėra aplinkybė, dėl kurios būtų galima abejoti vykdymo procese nustatytos buto ir pareiškėjai priklausančios buto dalies rinkos vertės teisingumo, dėl to nėra pagrindo skirti ir pakartotinę ekspertizę. Pažymi ir tai, kad nustatyta turto rinkos vertė nebūtinai turi atitikti pardavimo kainą, nes turtas varžytinėse bus parduotas už aukščiausią pasiūlytą kainą.
5. Teismas, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad antstolė, priimdama 2019 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S-19-15-8377, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ir pagrindų skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę nenustatyta, dėl to pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę pakartotinai įvertinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, atsižvelgiant į skolininkės N. M. pateikiamas pastabas ir nuomonę dėl turto vertės.
7. Apeliantė nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi ja patvirtintas antstolės patvarkymo teisėtumas, kuriuo nustatyta nepagrįstai maža ir CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkanti turto vertė.
8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina teismų praktikos suformuotas taisykles, numatančias, jog tuo atveju, kai skolininko turimi turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti. Skolininkės vertinimu, nagrinėjamu atveju jos turto vertė buvo nustatyta netinkamai, nes kilo daugybė pagrįstų abejonių dėl ekspertizės akto objektyvumo, jame pateikiamų faktinių aplinkybių interpretacijos, o skolininkė pateikė į bylą įrodymus, skaičiavimus ir vertinimus, pagrindžiančius aplinkybę, jog antstolės nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realiosios rinkos vertės. Pabrėžė, jog antstolės nustatyta turto vertė yra 25 000 Eur mažesnė nei reali tokio turto rinkos vertė, dėl to toks kainų skirtumas yra esminis ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl turto vertės nustatymo neteisingumo. Prašo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1111/2014 suformuota praktika, jog 23 600 Lt vykdymo procese įkainoto turto verčių skirtumas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą.
9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nustatyta turto rinkos vertė nebūtinai turi atitikti pardavimo kainą, nes turtas varžytinėse bus parduotas už aukščiausią pasiūlytą kainą, kadangi tokia argumentacija yra paneigiamas teisingo turto įvertinimo vykdymo procese institutas, ja remiantis visiškai netenka prasmės varžytinėse realizuojamo turto įvertinimas.
10. Teigia, kad šiuo atveju skolininkė teikė ne savo samprotavimus dėl turto vertės, o turto vertintojo kvalifikaciją turinčio teismo eksperto ataskaitą dėl turto vertės, dėl to pateikiami duomenys sudaro pagrindą antstolei abejoti jos pavedimu nustatyta turto verte.
11. Pasisako, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė vykdymo proceso principų ir kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, kartu pernelyg formalizuodamas skolininkės nurodytą situaciją ir neatsižvelgė į galimą grėsmę realios žalos skolininkei kilimui. Skolininkės manymu, ji šiuo atveju nukentėtų ne tik dėl netinkamai įkainoto ir realizuoto varžytinėse turto, bet ir dėl to, jog turtą realizavus mažesne nei rinkos kainą, nebūtų padengti visi skolininkės kreditoriniai įsipareigojimai, dėl to skolininkė netektų turto, tačiau vis dar liktų skolinga kreditoriams, nors tinkamai įvertinus jos turtą, to galima būtų išvengti. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime į skundą nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nutartį išsamiai motyvavo, sprendimą priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
13. Nurodo, kad apeliantė skundė dėsto tapačius teiginius, kuriuos buvo nurodžiusi ir 2019 m. rugsėjo 18 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-32252-534/2019, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. detaliai pasisakė tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl bylos aplinkybių ir padarė pagrįstas ir aiškias išvadas. Vien aplinkybės, kad teismas priėmė apeliantei nepalankią nutartį, tokia nutartis apeliantės netenkina, ji su ja nesutinka, nereiškia, jog jau savaime egzistuoja pagrindas tokios nutarties panaikinimui.
14. Pažymi, kad skolininkės elgesys vykdymo procese įrodo tik tai, jog skolininkė aktyviai įgyvendina teisę nesutikti su antstolės veiksmais, juos skųsti, teikti prieštaravimus, tačiau savo pareigų (atsiskaityti su kreditoriumi, surasti ir pasiūlyti pirkėją už didžiausią galimą kainą, surasti galimus pirkėjus, kurie dalyvautų varžytinėse ir galėtų įgyti turtą už skolininkų ir išieškotojo interesus atitinkančią kainą ir pan.) nevykdo. Pabrėžia, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytinių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir būtent pirkėjų konkurencija nustatys varžytinėse parduodamo turto realią kainą. Teigia, kad apeliantė ne tik turėjo, bet ir turi visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią, vertę.
15. Teigia, kad teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011) laikomasi pozicijos, jog abejonių dėl nustatytos turto vertės gali kilti, jei yra nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30-50 proc., o šiuo atveju, net jei ir būtų galima atsižvelgti į eksperto D. Grigo nustatytą vertę, tai teismo eksperto V. Stacevičiaus ir eksperto D. Grigo nustatytų verčių skirtumas nepatenka į kasacinio teismo nurodytą intervalą ir jo negalima laikyti žymiu skirtumu, o realią turto vertę apspręs varžytinių rezultatai.
16. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“, atstovaujamas UAB „B2Kapital“, atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad pareiškėja skunde kėlė abejones dėl antstolės paskirto turto vertintojo pasirinktų metodų vertinant turtą, tačiau antstolės paskirtas turto vertintojas V. Stacevičius paaiškino ir pagrindė, kodėl taikė lyginamąjį turto vertinimo metodą, ir kodėl netaikė pajamų metodo, kurį prašo taikyti pareiškėja. Suinteresuoto asmens vertinimu, ekspertas V. Stacevičius pagrindė, kad nagrinėjamu atveju jo pasirinktas turto vertinimo metodas, atsižvelgus į nekilnojamojo turto pobūdį, tiksliau atspindi areštuoto turto rinkos vertę.
18. Teigia, kad tiek antstolė Virginija Meškauskienė, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis, informaciją apie skirtingas turto vertes, turto vertintojų pasirinktus skirtingus vertinimo metodus ir patvirtino, kad nėra pagrindo keisti turto įkainojimo. Pažymi, kad vien aplinkybė, jog nebuvo patenkintas skolininkės skundas, dar nereiškia, kad skolininkės teisės buvo pažeistos, nes turtas varžytinėse bus parduotas už aukščiausią pasiūlytą kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
21. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
23. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. I-1061V/2010 (e. b. t. 1, b. l. 72–73, 80–81). 2019 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-4713 antstolė V. Meškauskienė areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/10000 buto (duomenys neskelbtini), dalį, areštuojant turtą jo vertė nebuvo nustatyta (e. b. t. 1, b. l. 54–55). 2019 m. birželio 6 d. antstolė patvarkymu Nr. S-19-15-6436 nutarė visą areštuotą butą parduoti iš varžytinių kaip turtinį vienetą, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui (e. b. t. 1, b. l. 35–38). 2019 m. liepos 10 d. ekspertas V. Stacevičius pateikė ekspertizės aktą Nr. VS-2019/07-02, kuriame nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 234 000 Eur, atitinkamai 5001/10000 buto dalies rinkos vertė yra 117 000 Eur (e. b. t. 1, b. l. 128–166). 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-7854 antstolė informavo vykdymo proceso šalis apie atliktos ekspertizės išvadas (e. b. t. 1, b. l. 28–30). 2019 m. liepos 22 d. antstolė gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, įpareigoti ekspertą atlikti buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, vadovaujantis lyginamuoju ir pajamų metodais, įpareigojant ekspertą lyginamuoju metodu atrinkti informaciją apie sandorius, sudarytus nemažiau kaip per paskutinius 36 mėn., ir vadovautis platesniu (36 mėn.) paieškos intervalu (e. b. t. 1, b. l. 22–24). 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8377 antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus ir prašymus ir jų netenkino (e. b. t. 1, b. l. 19–21). Pareiškėja pateikė skundą dėl šių antstolės veiksmų (e. b. t. 1, b. l. 85–119), kurį antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. B-35227 atsisakė tenkinti ir elektroninių ryšių priemonėmis persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui (e. b. t. 1, b. l. 1–6). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 pareiškėjos skundą atmetė.
24. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).
26. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
27. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
28. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
29. Apeliantė N. M. teigia, kad antstolė Virginija Meškauskienė neteisingai nustatė vykdymo procese planuojamo parduoti iš varžytinių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rinkos kainą ir nepagrįstai 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8377 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į jos antstolei pateiktas pastabas ir kito eksperto ataskaitą dėl turto vertės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė, priimdama 2019 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S-19-15-8377, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o pagrindų skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę nebuvo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas šiais aspektais skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, su jais sutinka ir neturi teisinio pagrindo pripažinti atskirojo skundo argumentus dėl pakartotinės ekspertizės pagrįstais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjos argumentai dėl areštuoto (ir planuojamo parduoti vykdymo procese) turto rinkos vertės ir pakartotinės ekspertizės atlikimo būtinumo jau buvo nagrinėti teismine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-32252-534/2019 nagrinėjo analogiškus pareiškėjos argumentus dėl neva nustatytos nepagrįstai mažos turto vertės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo, grindžiant savo argumentus ta pačia 2019 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. DGV19802t. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja buvo pateikusi atskirąjį skundą dėl šios apylinkės teismo nutarties, kuris buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1772-803/2019. Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje konstatavo, kad pagrindo abejoti teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus ekspertizės akte padaryta išvada dėl buto rinkos vertės nėra, o 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktas Nr. VS-2019/07-2 yra išsamus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto – buto aprašymas, individualūs požymiai, pateiktos buto fotografijos. Vertinant butą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, buto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam butui sandorių kainas, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius, lemiančius skirtingą kainą už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Teismo ekspertas aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl netaikė pajamų metodo – kadangi butas nėra tipinis komercinis pajamas generuojantis nekilnojamasis turtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad eksperto Vitalijaus Stacevičiaus išvada nėra prieštaringa, minėtam ekspertui skolininkė nereiškė jokių pretenzijų ar nušalinimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolė, nustačiusi, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodytas detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina. Pažymėjo, kad nors pareiškėja rėmėsi savo iniciatyva užsakyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta buto vertė yra 10 proc. didesnė negu antstolės paskirtoje ekspertizėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina, dėl to tokie pareiškėjos prieštaravimai nesudaro poreikio skirti dar vieną ekspertizę turto vertei nustatyti. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jos nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę.
31. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės turi nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę, kadangi visose bylose dalyvavo pareiškėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šioje byloje nagrinėjamame skunde pareiškėja nenurodo naujų argumentų dėl kurių turėtų būti skirta pakartotinė buto ekspertizė, dėl to darytina išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta skirti pakartotinę turto ekspertizę.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
35. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Baudos skyrimas CPK nustatyta tvarka pateisinamas tik ypatingais atvejais, nustačius, kad asmuo sąmoningai ir kryptingai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
37. Įvertinus bylos duomenis, nenustatyta, kad pareiškėja kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad buvo pateikti du skundai iš esmės dėl tų pačių aplinkybių (siekiant pakartotinės turto ekspertizės) vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjos piktnaudžiavimo jos procesinėmis teisėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje neegzistuoja teisinis pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 palikti nepakeistą.