Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: SIA B2Kapital, V. M., Grigiškių kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/00474 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M.. 2019-06-06 patvarkymu Nr. S-19-15-6436 paskirta skolininkei (pareiškėjai) priklausančio areštuoto turto (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui. 2019-07-11 gautas ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta turto vertė. 2019-07-22 skolininkė pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių antstolė nepatenkino. 2019-08-06 paskelbtos pirmosios turto varžytinės.

Ginčo esmė – pakartotinės ar papildomos ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo pagrindai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Pažymėtina, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui. Skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad areštuoto turto vertė yra kitokia, nei nustatė antstolės paskirtas teismo ekspertas. Aplinkybė, jog skolininkės užsakymu buvo atliktas iš varžytynių parduodamo turto vertinimas ir jo metu nustatyta kitokia, nei antstolės paskirto eksperto, turto vertė, nepatvirtina skundžiamų antstolės procesinių veiksmų neteisėtumo. Skirtumas tarp pareiškėjos iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės ir vykdymo procese teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės nėra labai ženklus ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl ekspertizės akto.

Atkreiptinas dėmesys, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo procese nustatyta turto rinkos vertė nedraudžia skolininkei pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtina teise ir surasti bei pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek už didesnę sumą.

Teismo vertinimu, eksperto išvada dėl areštuoto turto vertės yra tinkamai motyvuota, todėl antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte ir skirti pakartotinę ekspertizę, bei pagrįstai parduodamo iš varžytinių turto verte laikė eksperto nustatytą vertę.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.