- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1772-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06626-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- SIA B2Kapital, V. M., Grigiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: SIA B2Kapital, V. M., Grigiškių kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2019 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-19-15-9030, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474, kuriuo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytinės (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 187 200 Eur), ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolę pakartotinai įvertinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), rinkos kaina, atsižvelgiant į skolininkės pateikiamas pastabas bei nuomonę dėl turto vertės. Nurodė, kad nesutinka su minėtu patvarkymu, kadangi nustatyta nepagrįstai maža turto vertė. Antstolės nustatyta turto vertė neatitinka tokio turto rinkos kainų bei CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad antstolės paskirtas ekspertas turtą įvertino 234 000 Eur. Matydama, jog tokia nustatyta turto vertė yra žymiai mažesnė už realią turto vertę, pareiškėja taip pat kreipėsi į ekspertą, kuris 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGV190802t, kurioje pareiškėjai priklausantis turtas įvertintas 259 000 Eur. Turto verčių skirtumas turėjo sukelti antstolei abejonių dėl jos pavedimu atliktos ekspertizės, antstolė privalėjo iš naujo nustatyti turto vertę, o ne priimti skundžiamą patvarkymą.
3. Antstolė 2019 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. B-35372 pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad turto vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, antstolei nekyla jokių abejonių dėl vykdymo procese nustatytos turto rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/00474 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M.. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 paskirta skolininkei (pareiškėjai) priklausančio areštuoto turto (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui. 2019 m. liepos 11 d. gautas ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta turto vertė. 2019 m. liepos 22 d. skolininkė pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių antstolė nepatenkino. 2019 m. rugpjūčio 6 d. paskelbtos pirmosios turto varžytinės.
6. Teismas pažymėjo, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus.
7. Teismas nustatė, kad antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui.
8. Teismas sprendė, kad skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad areštuoto turto vertė yra kitokia, nei nustatė antstolės paskirtas teismo ekspertas. Aplinkybė, jog skolininkės užsakymu buvo atliktas iš varžytynių parduodamo turto vertinimas ir jo metu nustatyta kitokia, nei antstolės paskirto eksperto, turto vertė, nepatvirtina skundžiamų antstolės procesinių veiksmų neteisėtumo.
9. Teismas nurodė, kad skirtumas tarp pareiškėjos iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės ir vykdymo procese teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės nėra labai ženklus ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl ekspertizės akto.
10. Teismas nurodė, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Teismas pažymėjo ir tai, kad vykdymo procese nustatyta turto rinkos vertė nedraudžia skolininkei pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtina teise ir surasti bei pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek už didesnę sumą.
11. Teismo vertinimu, eksperto išvada dėl areštuoto turto vertės yra tinkamai motyvuota, todėl antstolė neturėjo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte ir skirti pakartotinę ekspertizę, bei pagrįstai parduodamo iš varžytinių turto verte laikė eksperto nustatytą vertę.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolę pakartotinai įvertinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, atsižvelgiant į skolininkės pateikiamas pastabas bei nuomonę dėl turto vertės. Nurodo tokius esminius atskirojo skundo argumentus:
12.1. iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog turto vertė yra nustatyta netinkamai, nes kilo daugybė pagrįstų abejonių dėl ekspertizės akto objektyvumo, jame pateikiamų faktinių aplinkybių interpretacijos. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, turėjo priimti išvadą, jog antstolė netinkamai ir neteisingai įvertino turtą, taip pažeisdama skolininkės interesus, tačiau teismas šiuos duomenis vertino selektyviai dėl ko priėmė neteisėtą nutartį;
12.2. antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Skolininkė į bylą pateikė įrodymus, skaičiavimus bei vertinimus, pagrindžiančius aplinkybę, jog antstolės nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realiosios rinkos vertės;
12.3. antstolės nustatyta turto vertė yra 25 000 Eur mažesnė nei reali tokio turto rinkos vertė. Toks kainų skirtumas yra esminis ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl turto vertės nustatymo neteisingumo. Dėl šios priežasties, teismo išvada, jog nustatytos turto rinkos vertės nėra labai ženklus ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl ekspertizės akto, yra nepagrįsta ir neteisinga;
12.4. teismo išvada, kad potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytinėse parduodamo turto realią kainą, yra iš esmės klaidinga, kadangi tokia argumentacija yra paneigiamas teisingo turto įvertinimo vykdymo procese institutas, netenka prasmės varžytinėse realizuojamo turto įvertinimas. Toks teisės normų aiškinimas kuomet yra diskredituojamas turto vertinimo vykdymo procese institutas, yra akivaizdžiai ydingas, nes sudaro praktines prielaidas deklaratyviai ir atmestinai vertinti turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas ir tokį turtą realizuoti varžytinėse už rinkos neatitinkančią kainą, nurodant, jog vykstant varžytinėms pati rinka (varžytinių dalyviai) nustatys tokio turto rinkos kainą. Tačiau, varžytinėse dalyvauja nedidelis skaičius vartotojų, ir visuotinai žinoma, jog Turto realizavimas sudarant pirkimo - pardavimo sandorį yra žymiai racionalesnis ir patrauklesnis nei Turto įsigijimas varžytinėse, todėl išvada, jog varžytinių dalyviai nustato Turto rinkos kainą yra klaidinga, ydinga ir neteisėta;
12.5. teismas visiškai neatsižvelgė į skolininkės nurodytas aplinkybes dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. IK-159 (toliau – Metodika) pažeidimo, į Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, jog 23 600 Lt (6835 EUR) vykdymo procese įkainoto turto verčių skirtumas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą (2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1111/2014, nutarties 54 p.);
12.6. teismas nepaisė vykdymo proceso principų ir kasacinio teismo praktikos analogiškose bylose, kartu pernelyg formalizuodamas skolininkės nurodytą situaciją, nes net neatsižvelgė į galimą grėsmę realios žalos kilimui. Skolininkė nukentėtų ne tik dėl netinkamai įkainoto ir realizuoto varžytinėse turto, bet ir dėl to, jog turtą realizavus mažesne nei rinkos kaina nebūtų padengti visi skolininkės kreditoriniai įsipareigojimai, dėl ko skolininkė netektų turto, tačiau vis dar liktų skolinga kreditoriams, nors tinkamai įvertinus jos turtą, to galima būtų išvengti.
Atsiliepimas
13. Antstolė atsiliepime prašo pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 rugsėjo 12 d. netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. CPK 681 straipsnyje 4 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog jeigu šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolė turto vertintojo nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka tam reikiamą kvalifikaciją ir žinias turintys vertintojai;
Šalies argumentai
13.2. apeliantės pateikta vertinimo ataskaita nepatvirtina skolininkės teiginių apie ženklų nuokrypį nuo realios turto rinkos kainos, neįrodo, jog turto rinkos vertė vykdymo procese nustatyta neteisingai. Skirtumas tarp skolininkės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatytos viso realizuojamo turto vertės (259 000 Eur) bei vykdymo procese teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės (234 000 Eur) sudaro tik 9,69 proc. Būtent teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad abejonių dėl nustatytos turto vertės gali kilti, jei yra nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30-50 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis Nr. 3K-3-251/2011);
13.3. nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių yra kraštutinė priemonė išieškotojo interesams tenkinti, kai vykdomojo dokumento vykdomasis procesas yra beveik baigtas. Skolininkė, norėdama apginti savo interesus, galėjo imtis ir kitų priemonių iki vykdomojo proceso pabaigos ir nelaukti iki turtas bus parduodamas varžytynėse. Turtas areštuotas nuo 2010 metų;
13.4. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnio norma nukreipia į CPK 681 straipsnį, pagal kurį turi būti vadovaujamasi pradine turto pardavimo kaina, apskaičiuojama nuo turto įkainavimo;
13.5. objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realia kaina. Būtent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vykdymo procese turto pardavimo kainos nustatymo paskirtis – nurodyti, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia. Tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai, o turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą;
13.6. apeliantė nepateikia ir jokių įrodymų, kad yra pirkėjų, norinčių pirkti ginčo turtą už didesnę kainą. Apeliantė niekaip nepaaiškina ir to, kodėl, neįgyvendina savo teisės surasti ir pasiūlyti savo pirkėją už jos interesus atitinkančią kainą;
13.7. įstatymo nuostatos suteikia antstoliui diskrecijos teisę, tačiau nenumato jam pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Vien tai, kad apeliantės nuomonė dėl turto vertės nesutampa su nekilnojamojo turto teismo eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog nekilnojamojo turto teismo ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus;
13.8. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Antstolė savo pareigą tinkami vykdymo procese įkainoti turtą įvykdė tinkamai. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę;
13.9. apeliantė ne tik turėjo bet ir turi visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią vertę. Be kita ko, apeliantė turėjo ir visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir apeliantę. Apeliantė, siekdama išlaikyti turtą, turi teisę sumokėti įsiskolinimą, su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, skolos padengimo sutartį ar kitus susitarimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos Buto pirmosios varžytinės. Pareiškėja nesutinka su teismo eksperto vykdomojoje byloje nustatyta turto verte. Pareiškėjos teigimu, antstolė, gavusi jos skundą, neatsižvelgė į pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje skolininkės pasirinktas teismo ekspertas įvertino skolininkei priklausantį turtą 25 000 Eur didesne suma nei antstolės paskirtas turto vertintojas, todėl būtina skirti pakartotinę ekspertizę.
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai. Antstolė 2019 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-4713 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/1000 Buto dalį, areštuojant turtą jo vertė nebuvo nustatyta. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 antstolė nutarė areštuotą Butą parduoti iš varžytynių, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2 teismo ekspertas V. S. nustatė, kad Buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 234 000 Eur, atitinkamai 5001/1000 Buto dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 117 000 Eur (tomas I, b. l. 173), antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-7854 informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas. 2019 m. rugpjūčio 6 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt buvo paskelbtos pirmosios Buto varžytynės, kurios sustabdytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje e2S-1548-432/2019.
16. Nagrinėjamu atveju vertinami antstolio veiksmai, ar buvo pagrindas antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę. Įrodinėdama vykdomojoje byloje netinkamai eksperto nustatytą turto vertę, pareiškėja antstolei teikė asmeniškai jos užsakytos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGV190802r, kurioje nustatyta Buto vertė 2019 m. birželio 5 d. dienai yra 259 000 Eur (tomas I, b. l. 58), t. y. 25 000 Eur didesnė nei nurodyta antstolio paskirtoje ekspertizėje, kas sudaro beveik 10 proc. Buto kainos.
17. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis).
18. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog antstolė tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl parduodamo iš varžytynių Buto kainos nustatymo, t. y. paskyrė skolininkės turto ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas V. S., turintis turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą bei kuris buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą. Teismas sutinka su antstole, kad pagrindo abejoti teismo eksperto V. S. ekspertizės akte padaryta išvada dėl Buto rinkos vertės nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2019/07-2 atsakyta į antstolio 2019 m. birželio 6 d. patvarkyme Nr. S-19-15-6436 keliamą klausimą, t. y. nustatyta ginčo Buto rinkos vertė. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktas Nr. VS-2019/07-2 yra išsamus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto – Buto aprašymas, individualūs požymiai, pateiktos Buto fotografijos. Vertinant Butą, jis buvo betarpiškai apžiūrėtas, Buto vertės nustatymas pagrįstas lyginamuoju vertės metodu, lyginant analogiško vertinamajam butui sandorių kainas, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, būklę, inžinerinę infrastruktūrą ir kitus veiksnius, lemiančius skirtingą kainą už skirtingomis savybėmis pasižyminčius objektus. Teismo ekspertas aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl netaikė pajamų metodo – kadangi Butas nėra tipinis komercinis pajamas generuojantis nekilnojamasis turtas. Taigi teismo eksperto V. S. išvada nėra prieštaringa, minėtam ekspertui skolininkė nereiškė jokių pretenzijų ar nušalinimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, nustačiusi, jog vertinimo ataskaita yra išsami, joje nurodytas detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja rėmėsi savo iniciatyva užsakyta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta Buto vertė yra 10 proc. didesnė negu antstolės paskirtoje ekspertizėje. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Todėl antstolė, turėdama tokius pareiškėjos prieštaravimus, pagrįstai sprendė, kad nėra poreikio skirti dar vieną ekspertizę turto vertei nustatyti.
21. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (LAT nutartis 2018 m. spalio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja iki šiol nėra pasiūliusi savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už jos nurodytą didesnę kainą, patvirtina, kad pagal ekspertizės aktą nurodyta turo vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pati skolininkė neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkė nėra suinteresuota operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
23. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų.
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.