Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. B-35227 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui (el. b. t. I, b. l. 1–6).

Patvarkyme antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/10025 vykdymo procese buvo areštuota pareiškėjai priklausanti 5001/1000 Buto dalis, areštuojant turtą jo vertė buvo nenustatyta, 2019 m. birželio 6 d. vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/10025 patvarkymu Nr. S-19-15-6435 ir vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 patvarkymu Nr. S-19-15-6436 buvo nutarta visą Butą parduoti iš varžytynių kaip turtinį vienetą, dėl ko 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui, kuris, atlikęs turto vertės paskaičiavimus, nustatė, kad vertinamo areštuoto turto – 5001/1000 dalių Buto rinkos vertė yra 117 000 Eur, o viso Buto rinkos vertė yra 234 000 Eur. Pabrėžė, kad ekspertizė vykdymo procese buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, jokių abejonių dėl jo kvalifikacijos, profesinių žinių, veikimo laikantis įstatymo reikalavimų, jai nekilo ir nekyla – šio eksperto pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, vertinimo kriterijai, vertinimo metodai, pateiktas ekspertizės objekto aprašymas, individualūs turto požymiai, techninė–juridinė charakteristika, pateiktos turto nuotraukos, nustatant turto vertę atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės, todėl ji eksperto nustatyta verte privalėjo vadovautis, jokio pagrindo vykdymo procese skirti pakartotinę ekspertizę nėra. Antstolės vertinimu, skolininkės pateikta jos užsakymu eksperto Darijaus Grigo parengta Ataskaita gali būti vertinama kaip įrodymas, tačiau savaime neįpareigoja jos perkainoti turtą, pakartotinai vertinti turtą. Pažymėjo, jog skirtumas tarp skolininkės pateiktoje jos užsakymu eksperto Darijaus Grigo parengtoje Ataskaitoje nustatytos viso realizuojamo turto rinkos vertės (259 000 Eur) bei vykdymo procese teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės (234 000 Eur) yra mažesnis nei 10 %, todėl toks skirtumas tarp ekspertų nustatytų turto verčių nelaikytinas žymiu ir nesudaro pagrindo abejoti vykdymo procese nustatyta turto verte bei pakartotinai vertinti turtą. Pabrėžė, kad ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui, buvo skirta vykdymo procese jos patvarkymu, todėl toks nekilnojamojo turto ekspertizės aktas yra eksperto išvada Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taikymo prasme, o tokios ekspertizės išvados pagrindžia areštuoto turto rinkos vertę, dėl ko toks ekspertizės aktas negali būti tapatinamas nei su turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme, nei su ekspertizės aktu Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo taikymo prasme, o tiek minėtų teisės aktų, tiek ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) bei kitų vertintojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, atliekant tokį ekspertizės aktą, taikomos tik kaip teisės šaltiniai. Pažymėjo, kad vykdymo procese paskirtas ekspertas ekspertizės akte labai aiškiai, nedviprasmiškai pagrindė, kodėl netaiko pajamų metodo, labai detaliai pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimo aplinkybes, todėl vien tai, kad skolininkės nuomonė dėl turto vertės, dėl palyginamųjų objektų parinkimo ar pan. nesutampa su eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, jog ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės objektas yra tik Butas, tuo tarpu baldai, namų apyvokos daiktai nėra ekspertizės objektai ir jų vertė nėra aktuali, vertinamo turto vertei nustatyti aktualios įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainos, o ne kokiu būdu (hipotekos sandoriu ar mokant grynais) tas turtas buvo įgytas, todėl teismo ekspertas pagrįstai nustatė, jog finansavimo sąlygų pataisos koeficiento reikšmė yra 0 proc. Nurodė, kad vykdymo procese turto pardavimo kainos nustatymo paskirtis – nurodyti, kokia varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolininkei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui areštas taikomas nuo 2010 m., ji per visą laikotarpį nuo 2010 m. nesugebėjo atsiskaityti su išieškotojais, skolininkė taip pat turėjo visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę, jos interesus atitinkančią vertę, kas būtų užtikrinę efektyvų ir ekonomišką atsiskaitymą su išieškotojais, tačiau kokių aktyvių veiksmų skolininkė ėmėsi siekdama išvengti kraštutinės priemonės išieškotojų interesų patenkinimui – Buto pardavimui iš varžytinių, nėra aišku, be to, skolininkė taip pat turi visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkę.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474 vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai (el. b. t. I, b. l. 72–73, 80–81), antstolė 2019 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-4713 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/1000 Buto dalį, areštuojant turtą jo vertė buvo nenustatyta (el. b. t. I, b. l. 54–55), antstolis Darius Bliznikas 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-19-35-15685 (el. b. t. I, b. l. 44–45), antstolis Darius Bliznikas 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą dėl leidimo realizuoti turtą Nr. S-19-35-15688 (el. b. t. I, b. l. 42–43), antstolė 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 nutarė visą areštuotą Butą parduoti iš varžytynių kaip turtinį vienetą, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui (el. b. t. I, b. l. 35–38); 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2 teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius nustatė, kad Buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 234 000 Eur, atitinkamai 5001/1000 Buto dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 117 000 Eur (el. b. t. I, b. l. 128–166), antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-7854 informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas (el. b. t. I, b. l. 28–30), 2019 m. liepos 22 d. antstolė gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę Buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, įpareigoti ekspertą atlikti Buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę vadovaujantis lyginamuoju bei pajamų metodais, įpareigoti ekspertą lyginamuoju metodu atrinkti informaciją apie sandorius, sudarytus nemažiau kaip per paskutinius 36 mėn., ir vadovautis platesniu (36 mėn.) paieškos intervalu (el. b. t. I, b. l. 22–24), 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8377 antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus bei prašymus ir jų netenkino (el. b. t. I, b. l. 19–21), dėl šio patvarkymo gautas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundas (el. b. t. I, b. l. 85–119, 123–127), kurį antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. B-35227 atsisakė tenkinti ir elektroninių ryšių priemonėmis persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui (el. b. t. I, b. l. 1–6).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese tinkamumo. Pareiškėja teigia, kad vykdymo procese antstolės pavedimu paskirto eksperto nustatyta viso Buto rinkos vertė – 234 000 Eur, jai priklausančios dalies – 117 000 Eur – nustatyta neteisėtai ir nepagrįstai per maža, tokią savo poziciją pareiškėja grindžia jos užsakymu eksperto Darijaus Grigo parengta Ataskaita (el. b. t. I, b. l. 85–119), kurioje nurodoma, kad viso Buto rinkos vertė 2019 m. birželio 5 d. yra 259 000 Eur, jai priklausančios dalies – 129 500 Eur.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Nustatyta, kad vykdymo procese pagal antstolės patvarkymą Buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atliko ir ekspertizės aktą surašė teismo ekspertas, nekilnojamojo turto vertintojas Vitalijus Stacevičius. Įvertinęs ekspertizės akto turinį (el. b. t. I, b. l. 128–166), teismas sutinka su antstole, kad pagrindo abejoti teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus kompetencija atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, pačiame ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl Buto rinkos vertės nėra – pateiktas 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto – Buto aprašymas, individualūs jo požymiai, techninė–juridinė charakteristika, pateiktos Buto nuotraukos, nustatant turto vertę atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius ekspertizės akte labai aiškiai nurodė ir pagrindė, kodėl netaikė pajamų metodo – kadangi Butas nėra tipinis komercinis pajamas generuojantis nekilnojamasis turtas, bei kodėl pasirinko turto vertės nustatymą lyginamuoju metodu, kartu nurodydamas, kad kadangi lyginamuoju metodu vertinamo turto vertę nustatyti įmanoma, be to, ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai, todėl ir išlaidų (kaštų) metodo taikymas nėra tinkamas. Taipogi, priešingai nei teigia pareiškėja, teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius ekspertizės akte detaliai pagrindė lyginamųjų objektų pasirinkimo aplinkybes, nurodė, kad vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudojo tik valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų banke registruotų sandorių duomenis, tinkamai vadovavosi Metodikos 58 punkto nuostata pasirinkdamas paieškos intervalą, aiškiai pagrindė lyginamųjų objektų kainų korekciją. Teismas taip pat sutinka su antstole, jog nagrinėjamu atveju ekspertizės objektas yra tik Butas, kuris bus pardavinėjamas varžytinėse, tuo tarpu baldai, namų apyvokos daiktai nėra ekspertizės objektai ir jų vertė nėra aktuali. Šiuo atveju vertinamo turto – Buto rinkos vertei nustatyti aktualios ištirti įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainos, kas antstolės paskirto eksperto ir buvo padaryta, tuo tarpu tai, kokiu būdu (hipotekos sandoriu ar mokant grynais) tas turtas buvo įgytas, įtakos turto vertei neturi.