Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-162-440/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-29
Bylos Nr.: e2A-162-440/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02486-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,VOLUI baldai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-162-440/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02486-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8956-797/2022 pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VOLUI baldai“ dėl 16 932 Eur subsidijos lėšų grąžinimo, 325,09 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VOLUI baldai“ priešieškinį ieškovei Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VOLUI baldai“ 16 932,00 Eur negrąžintą subsidiją, 325,09 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad tarp šalių 2021 m. gegužės 16 d. buvo pasirašyta Savarankiško užimtumo rėmimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2021 m. lapkričio 30 d., atsakovei šis terminas buvo pratęstas iki 2022 m. kovo 5 d. Iki nustatyto termino darbo vieta nebuvo įsteigta. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 7 dalies 4 punktą, terminas darbo vietai įsteigti ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, todėl atsakovė iki termino pabaigos turėjo įsteigti darbo vietą, pranešti apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, turėjo surašyti aktą. Atsakovė minėtų veiksmų laiku neatliko, todėl darbo vieta laikoma neįsteigta, ir atsakovė privalo grąžinti subsidiją, sumokėti delspinigius ir palūkanas. Nenugalimos jėgos aplinkybių atsakovė neįrodė. Užimtumo įstatymo normos yra imperatyvios, todėl ieškovė negali keisti įvykdymo termino. Atsakovė nerūpestingai atliko savo pareigas, netinkamai vykdė įsipareigojimus.

3. Atsakovė UAB „VOLUI baldai“ priešieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovės UAB „VOLUI baldai“ 2021 m. gegužės 6 d. sudalytos Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais nutraukimą, apie kurį pranešta atsakovės teritorinio padalinio – Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. pranešimu, kuris inkorporuotas į jo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę grąžinimo“; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Nurodė, kad atsakovė 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi į ieškovės teritorinį skyrių, vadovaujantis Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties 8 ir 9 punktais, informuodama, kad iškilo ypatingos aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo laiku įvykdyti ir neįvykdė sutarties (neįsteigė darbo vietos), kurios gali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Atsakovė 2022 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į ieškovės teritorinį padalinį, prašydama sustabdyti 2022 m. kovo 8 d. sprendimo dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimo dėl subsidijos grąžinimo galiojimą iki 2022 m. kovo 25 d., t. y. galutinės staklių pristatymo datos dėl susiklosčiusių nepaprastų aplinkybių. Ieškovės teritorinis padalinys 2022 m. kovo 18 d. raštu atsisakė laikyti darbo vietos sukūrimo vėlavimo aplinkybes nepaprastomis aplinkybėmis, atsisakė sustabdyti 2022 m. kovo 8 d. sprendimo galiojimą ir dar kartą pareikalavo grąžinti subsidiją. Atsakovė 2022 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad 2022 m. kovo 29 d. bus sukurta baldžiaus darbo vieta ir įvykdyta sutartis. Atsakovė investavo į darbo vietos sukūrimą iš viso 44 625,35 Eur. Subsidijos dydis pagal sutartį yra 19 920 Eur, iš kurių 16 932 Eur ieškovė sumokėjo, o 2 988 Eur turėjo būti sumokėti per 5 dienas nuo darbo vietos sukūrimo, jeigu sutartis vienašališkai nebūtų buvusi nutraukta. Ieškovė turėjo pranešti, kad nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Atsakovė vėluodama 24 dienas įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė baldžiaus darbo vietą, įvykdydama esmines sutarties sąlygas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė Užimtumo tarnyba atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė Sutartį pasirašė pandemijos metu. Atsakovė, žinodama galutinį darbo vietos įsteigimo terminą ir kad įranga nebus pagaminta ir pristatyta iki nustatyto termino, nepasinaudojo galimybe vienašališkai nutraukti tiekimo sutartis, todėl neveikė taip, kaip turėjo veikti atsakinga ir rūpestinga šalis. Nors sutartis buvo pasirašyta 2021 m. gegužės 6 d., tačiau viešuosius pirkimus dėl darbo priemonių pradėjo tik 2021 m. gegužės 15 d., kas lėmė, kad įrangos pirkimo pardavimo sutartys buvo pasirašytos tik 2021 m. liepos 5 d. Į bylą nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovė, sužinojusi, jog UAB „Felder group Lietuva“ jau 2021 m. lapkričio 20 d. laiku neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama įsigyti reikalingą įrangą iš kitų tiekėjų, todėl didele dalimi pačios atsakovės nerūpestingumas lėmė tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai ir laiku. Atsakovė neįrodė, kad, vykdant Sutartį, nenugalimos jėgos sąlygos egzistavo jos atžvilgiu, nesikreipė dėl pažymos pagal Sutarties 11 punktą išdavimo. Atsakovė pažeidė esminę Sutarties sąlygą, nes darbo vietos įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Ieškovė sutiko pratęsti Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą kaip reglamentuoja teisės aktai, t. y. iki 2022 m. kovo 5 d., nes negali būti viršijamas imperatyviai nustatytas dešimties mėnesių terminas.

6. Atsakovė 2022 m. kovo 8 d. priimto ieškovės įsakymo neskundė, todėl jis turi būti vykdomas. Atsakovei, kaip subsidijos gavėjui pažeidus Sutarties 2.1 ir 6.1.2 papunkčius, kyla atsakomybė grąžinti subsidiją pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir to paties straipsnio 7 dalies 4 punktą, o ieškovė įgyvendinti sutartį kitaip, nei numatyta jos sąlygose – negali. Nors atsakovė nurodo, jog vėluodama 24 d. sukūrė baldžiaus darbo vietą, įvykdydama esmines sutarties sąlygas, tačiau darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir po šio Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo akto pasirašymo įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį. Tai turėjo atlikti atsakovė, bet to nepadarė. Ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį su atsakove pagal Sutarties 19 punktą.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „VOLUI baldai“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad reikalavimo grąžinti subsidiją teisėtumas gali būti įvertintas tik patikrinus sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsakovė vykdė Sutartį, nors ir vėluodama darbo vietą įkūrė 2022 m. kovo 29 d. Ieškovei vėlavimo priežastys ieškovei buvo žinomos, todėl nebuvo Sutarties 19 punkte nurodytas pagrindas sutarčiai vienašališkai nutraukti. Ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nutraukė sutartį, nenustatydama jokio papildomo termino ir nereaguodama į atsakovės prašymą šį terminą pratęsti. Laiku įvykdyti sutartį sutrukdė Austrijoje Covid-19 ligos pikas, kurio metu įmonėje nedirbo apie trečdalis darbuotojų, todėl terminas staklėms pagaminti buvo nukeltas. Darbo vieta buvo įkurta, ieškovės atstovas buvo kviečiamas atvykti, kad fiksuotų darbo vietos sukūrimą, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino neteisėtu ir negaliojančiu ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsakovės UAB ,,VOLUI baldai“ 2021 m. gegužės 6 d. sudarytos Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais nutraukimą pagal ieškovės teritorinio padalinio Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. pranešimą, kuris inkorporuotas į jo 2022 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę grąžinimo“; priteisė iš ieškovės Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovei UAB ,,VOLUI baldai“ 88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas pažymėjo, kad visas atsakovės užsakytos įrangos pagaminimo terminas buvo nustatytas 10 mėnesių, todėl laminavimo staklių pristatymo terminas pailgėjo 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 5 d., o pjovimo staklių – 17 kalendorinių dienų, t. y. labai nežymiai.

10. Teismas vertino, kad atsakovė per protingą terminą pradėjo vykdyti Sutartį – net nesulaukusi ieškovės avanso, kurį ieškovė pervedė 2021 m. gegužės 17 d., atsakovė 2021 m. gegužės 15 d. kreipėsi į tiekėjus dėl pasiūlymų pateikimo, nurodydama protingą pasiūlymų pateikimo terminą iki 2021 m. liepos 5 d. Pasibaigus pasiūlymo terminui, surašė Tiekėjų apklausos pažymas ir per protingą terminą 2021 m. liepos 16 d. atsakovės sudarė su Felder KG pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrangos pirkimo. Ieškovė sutiko pratęsti įrangos pristatymo terminą ir šalys pasirašė Sutarties pakeitimą – pratęsė terminą baldžiaus vietai įsteigti iki 2022 m. kovo 5 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įvertino atsakovės siekį ir realią galimybę įkurti darbo vietą, neprieštaravo pratęsti terminą, nesiūlė ieškoti kito tiekėjo, todėl teismas nepagrįstu laikė ieškovės argumentą, kad atsakovė jau 2021 m. lapkričio 20 d. turėjo suprasti, kad laiku neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų ir nesiėmė veiksmų, siekdama įsigyti reikalingą įrangą iš kitų tiekėjų. Teismas atkreipė dėmesį, kad kitų tiekėjų paieškos po 2021 m. lapkričio 20 d., esant pandemijai, kai dalis darbų yra pradėta, būtų neekonomiškas, neracionalus ir greičiausiai realiai neįgyvendinamas atsakovės žingsnis. Teismas nenustatė atsakovės neveikimo, siekio vilkinti pirkimo procedūras, ar pirkimo pardavimo sutarčių sudarymą.

11. Teismas atsižvelgęs į atsakovės pateiktus 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 14 d. prašymus, padarė išvadą, kad atsakovė prašė laikyti jos nurodytas aplinkybes, kad Austrijos įmonės iki 2022 m. kovo 5 d. įsipareigojimų dėl staklių pagaminimo įvykdys dėl pandemijos ekstremalios situacijos, nes įmonėje susirgo trečdalis darbuotojų, nenugalimos jėgos aplinkybėmis, ir priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė pagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl pažymos, numatytos Sutarties 11 punkte, išdavimo, nes pažymos pagal nustatytą tvarką išduodamos, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimas), o šiuo atveju aplinkybės buvo Austrijoje. Teismas įvertinęs, kad atsakovės tiekėjo valstybėje buvo Covid-19 pandemijos pikas, sprendė, jog 2022 m. kovo 5 d. egzistavo laikinos nenugalimos jėgos aplinkybės, sutrukdžiusios atsakovei įvykdyti Sutartį – iki nustatyto termino įsteigti darbo vietą, todėl ieškovė turėjo spręsti ir įvertinti situaciją dėl sutarties 8 punkto taikymo.

12. Teismas nustatė, kad ieškovė, nuraukdama sutartį vadovavosi Sutarties 19 punktu. Teismas vertino, kad nesilaikant tvarkos, ieškovė 2022 m. kovo 8 d. priimtame įsakyme, t. y. viename dokumente, nurodė, kad baldžiaus darbo vieta iki 2022 m. kovo 5 d. nebuvo įsteigta, nustatė, kad atsakovė turėtų grąžinti subsidiją, nutarė įspėti apie sutarties nutraukimą ir inicijuoti pretenzijos pateikimą, ir tai iš esmės lėmė, kad nebuvo išsiaiškintos sutarties neįvykdymo priežastys, o nutarta įspėti atsakovę dėl sutarties nutraukimo.

13. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovė pranešime ieškovei nurodė Sutarties neįvykdymo laiku priežastis, suteikė ieškovei informaciją, kada Sutartis bus įvykdyta, sprendė, jog iš esmės atsakovės nurodytų terminų buvo laikytasi ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuota, kad darbo vieta įsteigta nuo 2022 m. kovo 29 d.

14. Teismas atsižvelgęs į Sutarties turinį ir byloje esančius duomenis vertino, kad nors šalys nepasirašė Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą, šio akto nepasirašymas nebuvo pagrindas nutraukti sutartį. Teismas pripažino, kad atsakovės 2022 m. kovo 5 d. nurodytos aplinkybės sutrukdžiusios atsakovei iki nustatyto termino įsteigti darbo vietą, yra laikinos nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl esant laikinojo force majeure aplinkybėms sutartiniai santykiai nepasibaigia, todėl automatiškai sustabdomas sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir jomis besiginanti šalis atleidžiama nuo sutartinės atsakomybės. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė negalėjo nutraukti Sutarties ir reikalauti subsidijos grąžinimo, todėl sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, nenustačius CK 6.217 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų sąlygų. Teismas pripažinęs, kad sutartis su atsakove nutraukta neteisėtai, ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8956-797/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos kriterijus, savarankiškos užimtumo rėmimo darbo vietų įsteigimo terminą, t. y. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkto, to paties straipsnio 7 dalies 4 punkto, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 78 punkto nuostatas bei Sutarties 2.1, 6.1 ir 6.1.2 papunkčių sąlygas, CK 6.189 straipsnio 1 dalies normas, sutarčių privalomumo principą.

15.2. Teismas vertindamas 2022 m. kovo 5 d. pranešimą „Dėl įrangos pristatymo“ (toliau – 2022 m. kovo 5 d. pranešimas), pažeidė įrodinėjimo vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normas nenugalimos jėgos (force majeure) kontekste, nes 2022 m. kovo 5 d. pranešimą vertino kaip pirminį ir tiesioginį įrodymą, kuriuo iš esmės parėmė visą sprendimą, dėl ko buvo padarytos neteisingos išvados. 2022 m. kovo 5 d. pranešimas, vertinant jo turinį ir ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, nesant kitų tiesioginių įrodymų, nėra tiesioginis ir pirminis įrodymas, leidžiantis daryti išvadą, kad Sutarties įvykdymo kontekste nenugalimos jėgos sąlygos egzistavo būtent atsakovės atžvilgiu, t. y. nepagrindžia atsakovės nurodytų aplinkybių nenugalimos jėgos (force majeure) kontekste (CK 6.212 straipsnis bei Sutarties 8-10 punktas).

15.3. Atsakovė neįrodė, kad egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir atleido atsakovę nuo atsakomybės už Sutartimi prisiimtos prievolės pažeidimą. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį aplinkybė, jog atsakovės kontrahentas, t. y., tiekėjas – įrangos gamykla Austrijoje Felder KG, laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir tai lėmė, kad atsakovė tinkamai bei laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį), nelaikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe.

15.4. Sutartį šalys pasirašė Covid-19 pandemijos metu ir tik 2022 m. gegužės 1 d. buvo atšaukta ekstremali situacija dėl pandemijos. Atsakovei iki Sutarties sudarymo, 2021 m. gegužės 3 d. pateikiant prašymą „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos finansavimo termino pratęsimo“ buvo žinoma, kad dėl Covid 19 pandemijos pasaulyje pailgėjo įrangos pristatymo terminai. Atsakovė žinodama tiek iki Sutarties pasirašymo, tiek pasirašant Sutartį, tiek sudarant 2021 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kad pažeis sutartinius įsipareigojimus ir darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nustatyto termino neįsteigs, rizikavo sudaryti Sutartį ir pasirašyti 2021 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė tokiu laikotarpiu prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, kaip verslo subjektas, privalėjo įvertinti galimus rizikos veiksnius ir prisiimti kylančias pasekmes.

15.5. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) galimų rizikų dėl plintančios Covid 19 infekcijos neaptarė ir sutartyse jų nenumatė, įskaitant ir galimas netesybas dėl sutarčių tinkamo neįvykdymo laiku. 2021 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas Felder KG įsipareigojo sutarčių 3 punktu, įvykdyti sutartis iki 2021 m. lapkričio 20 d., t. y. pagaminti ir pristatyti įrangą atsakovei, todėl Felder KG neįvykdžius prievolės iki nustatyto termino, atsakovė turėjo galimybę vienašališkai nutraukti sutartis ir reikalauti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Atsakovė žinodama Sutarties nuostatas, t. y. galutinį darbo vietos įsteigimo terminą neveikė taip, kaip turėjo veikti atsakinga ir rūpestinga šalis.

15.6. Atsakovė pažeisdama Sutarties 9 punkto nuostatas – prieš 5 dienas pranešti kitai šaliai apie Sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą ir susitarti dėl tolimesnių veiksmų, tik 2022 m. kovo 15 d. atsakovės atstovas pateikė pasirašytą 2022 m. kovo 10 d. pranešimą dėl ypatingų aplinkybių, 2022 m. kovo 5 d. Austrijos įmonės Felder KG pranešimą ir 2022 m. kovo 14 d. prašymą dėl Sprendimo vykdymo sustabdymo (toliau – 2022 m. kovo 14 d. prašymas), kuriuo prašė sustabdyti Sprendimo, priimto jos atžvilgiu, vykdymą iki 2022 m. kovo 25 d. bei laikyti pranešime nurodytas aplinkybes nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

15.7. Ieškovė 2022 m. kovo 3 d. išsiuntė atsakovei laišką, kuriuo prašė pateikti trūkstamus dokumentus reikalingus darbo vietai įsteigti. Atsakovė nepateikė dokumentų apie aplinkybes, kurios trukdys įsteigti darbo vietą iki 2022 m. kovo 5 d. ir tik po to, kai buvo priimtas 2022 m. kovo 8 d. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas), atsakovė 2022 m. kovo 15 d. pateikė 2022 m. kovo 5 d. Austrijos įmonės Felder KG pranešimą ir kitus dokumentus, t. y. praėjus 10 kalendorinių dienų nuo darbo vietos įsteigimo termino (2022 m. kovo 5 d.).

15.8. Įsakymas yra įsiteisėjęs, jame nepaneigtos nustatytos faktinės aplinkybės, sutarties neįvykdymo priežastys, subsidijos grąžinimas ir kt. Užimtumo tarnybos sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas, todėl yra privalomas atsakovei, kurios atžvilgiu yra priimtas.

15.9. Teismas nepagrįstai kvestionavo Įsakymo turinį ir jame nurodytas aplinkybes, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tik administracinių teismų kompetencija yra nagrinėti viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus, o ne bendrosios kompetencijos teismų. Atsižvelgiant į tai, teismo argumentai susiję su Užimtumo tarnybos priimtu sprendimu neturi jokios teisinės reikšmės.

15.10. Teismo nurodyti argumentai prieštarauja vienas kitam – pripažinęs ir nustatęs faktines aplinkybes, kad 2022 m. kovo 5 d. įranga atsakovei nebuvo pristatyta ir baldžiaus darbo vieta neįsteigta (sprendimo 3 lapas), vėliau aiškina, jog buvo laikytasi nurodytų terminų ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuota, kad darbo vieta įsteigta nuo 2022 m. kovo 29 d.

15.11. Teismas įdingai interpretavo reikalavimus darbo vietos įsteigimo faktui nustatyti ir iškreipė Sutarties vykdymo esmę, tikslą ir Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį. Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktą, Paslaugų teikimo aprašo 29 punktą, 74.1 papunktį, 101 punktą, net jeigu šiai dienai atsakovė būtų įsigijusi visas Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje nurodytas darbo priemones ir teisės aktuose būtų numatyta galimybė darbo vietą steigti bet kokiais terminais, nesant pasirašytam Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktui (Paslaugų teikimo aprašo 28 priedas), nebūtų pagrindas nustatyti darbo vietos įsteigimo fakto. Minėtame akte Užimtumo tarnyba fiksuoja (o ne pats subsidijos gavėjas ar kitas subjektas) ne tik darbo priemonių įsigijimo faktą, tačiau ir patikrina ar prekės (darbo priemonės) įsigytos už subsidijos lėšas atliktos iš specialiosios sąskaitos, patikrina prekių (darbo priemonių) inventorinius, serijinius numerius, ar įsigytos prekės (darbo priemonės) tos, kurios numatytos Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje taip pat ar pirkimai atlikti vadovaujantis taisyklėmis ir kt. Šiuo atveju atsakovė iki 2022 m. kovo 5 d., t. y. Sutarties 2.1 papunktyje nustatytu terminu, nepateikė nei raštiško pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, nei veiklos ataskaitos, todėl nebuvo teisinio pagrindo pasirašyti Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai akto. Tokiu būdu atsakovė neatliko veiksmų, kurie nurodyti Paslaugų teikimo aprašo 101.1 papunktyje.

15.12. Nesutinka su teismo argumentais dėl esminio Sutarties pažeidimo, kad ieškovė sutartį nutraukė nepagrįstai, nes nesigilino į konkrečias faktines sutarties nevykdymo aplinkybes, neprašė pateikti išsamios informacijos dėl sutarties neįvykdymo laiku, neatliko teisinio vertinimo dėl Sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių buvimo. Užimtumo tarnyba, nutraukdama Sutartį vadovavosi Sutarties 19 punktu. Šiame punkte aptarta sąlyga dėl Sutarties nutraukimo, t. y. iš anksto Sutartyje aptarti esminio sutarties pažeidimo atvejai nėra vertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai), todėl Užimtumo tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus.

15.13. Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino pažeidimas yra esminis, už kurį taikoma poveikio priemonė yra visos subsidijos susigrąžinimas, nes nustatytu terminu nėra įsteigta darbo vieta. Užimtumo tarnyba negali nesivadovauti teisės aktais, t. y. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Paslaugų teikimo aprašo 101 punktu, ir nustatyti ilgesnio negu 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo termino, kadangi minėtuose teisės aktuose yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietą, be to nėra numatyta jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas, tai yra šis 10 mėnesių terminas negali būti viršijamas ir yra imperatyvus. Užimtumo tarnyba atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą sutiko pakeisti ir pratęsti Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą iki 2022 m. kovo 5 d. Atsakovei pažeidus Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktą, Sutarties 2.1 papunktį, pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas ir Sutarties 6.1 ir 6.1.2 papunkčio nuostatas taikomos imperatyvios teisinės pasekmes, t. y. visos subsidijos grąžinimas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „VOLUI baldai“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas pagrįstai laikė, kad pandemijos pikas Austrijoje buvo lemiama aplinkybe, sąlygojusia sutarties neįvykdymą iki 2022 m. kovo 5 d. Šias teismo nustatytas aplinkybes apeliantė nepaneigė jokiais įrodymais.

16.2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad iki Sutarties pasirašymo atsakovei buvo žinoma, jog dėl Covid -19 pandemijos pailgėjo įrangos pristatymo terminas. Sutarties su ieškove pasirašymo metu, atsakovei nebuvo žinoma, kad įrangos pristatymo terminai bus numatyti dviem mėnesiais vėliau – 2021 m. liepos 5 d.

Šalies argumentai

16.3. Ieškovė nepagrįstai skunde teigia, kad Felder KG neįvykdžius prievolės, t. y. nepristačius įrangos iki nustatyto termino – 2021 m. lapkričio 20 d., atsakovės neveikimas, nenutraukiant sutarties su Felder KG yra nerūpestingas ir neatidus atsakovės elgesys. Įrangos užsakymas pas kitus tiekėjus, likus trims mėnesiams iki Sutarties su ieškove termino pabaigos, kuomet patikimas gamintojas Felder KG nepagamino ir nepristatė įrangos per 4,5 mėnesio, būtų nerūpestingas ir neapdairus veiksmas, sąlygojantis garantuotą, gautų subsidijos lėšų 16 932 Eur sumoje grąžinimą. Taip pat sutarties su Felder KG vienašalis nutraukimas neišvengiamai būtų susijęs su būtinybe įrodyti, kad buvo padarytas esminis sutarties sąlygų pažeidimas, kuo termino praleidimas, nesant 2021 m. liepos 5 d. sutartyse tokios nuostatos, iš esmės negalėtų būti laikomas. Reikalavimas atlyginti nuostolius turėtų būti reiškiamas pagal atsakovės buveinės adresą Austrijos teisme, kas būtų neracionalu, be to atsakovės nuostoliais būtų laikoma laikoma tik avansu sumokėta 3 938 Eur suma, tačiau ne dar iki sutarties pasirašymo gauta subsidija. Be to, atsakovė sudarė su Felder KG pirkimo pardavimo sutartis dėl to, kad gavo dalį 16 932 Eur subsidijos ir tikėjosi gauti likusią dalį 2.988 Eur subidijos pagal su ieškove sudarytą savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, nes priešingu atveju atsakovė už savo turimas ar skolintas lėšas būtų įsigijusi mažiau kokybišką pigesnę naują ar naudotą įrangą.

16.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos priimtas Įsakymas, kuriuo ji nutraukė su atsakove Sutartį yra įsiteisėjęs ir privalomas atsakovei. Jei minėtas Įsakymas turėtų individualaus administracinio akto, privalomo atsakovei, požymius, tai ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti priteisti subsidiją. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės, kaip sutarties šalies valios išreiškimas viename dokumente dėl visų klausimų, yra netinkamas. Sutartis galėjo būti nutraukta pagal Sutarties 19 punktą įspėjus kitą šalį prieš 10 dienų; pretenzija buvo surašyta tą pačią dieną – 2022 m. kovo 8 d., kaip ir įsakymas; pretenzijoje nurodyta, kad „Sutarties nutraukimo faktas neatleidžia Jūsų nuo pareigos grąžinti Jums pervestą subsidiją nurodytais terminais”, t. y. 2022 m. kovo 19 d. Todėl teismas pagrįstai ieškovės elgesį įvertino, kaip neatitinkantį gero administravimo principo, nesilaikymą nustatytos tvarkos ir nulėmusį sutarties nutraukimą neišsiaiškinus jos neįvykdymo priežasčių.

16.5. Apeliantė neteisingai interpretuoja CK 6.217 straipsnio nuostatas, kad šio straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje numatyti sutarties nutraukimo pagrindai yra savarankiški, todėl nutraukiant sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį nėra būtina laikytis taisyklių, numatytų CK 6.217 straipsnio 2, 3 dalyse, t. y. tam tikrų sąlygų atitikimo bei privalomo reikalavimo įvykdyti sutartį per papildomą terminą. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali teisės norma arba privaloma taisyklė vienašaliam sutarties nutraukimui, esant praleistam sutarties terminui, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Todėl CK 6.217 straipsnio 5 dalis kaip bendra norma, būtina sutarties vienašaliam nutraukimui, t. y, kad tokia nutraukimo galimybė ir nutraukimo atvejai būtų numatyti sutartyje, negali būti taikoma, apeinant specialią normą, taikytiną sutarties termino praleidimui.

16.6. CPK nėra nuostatų, numatančių ABTĮ viršenybę prieš CPK nuostatas, o įrodinėjimo procesą reglamentuojančiuose CPK 176–185 straipsniuose nėra nuostatų, priskiriančių privalomuose vykdyti administraciniuose teisės aktuose nustatytų aplinkybių prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti civilinėje byloje. Ieškovės priimtas Įsakymas pagal savo turinį nėra privalomo pobūdžio teisės aktas – yra tik pranešimas apie Sutarties nutraukimą su reikalavimu grąžinti subsidiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

19. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2021 m. gegužės 3 d. UAB „VOLUI baldai“ prašymą „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos finansavimo termino pratęsimo“; ekrano nuotrauką dėl 2022 m. kovo 14 ir 15 d. pateiktų UAB „VOLUI baldai“ dokumentų.

20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

22. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Sprendžiant dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, patikrinama ir įvertinama: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė būtų neturėjusi galimybės pateikti prašomus priimti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad apeliantės prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą bei tai, kad nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jie yra žinomi atsakovei, nes 2021 m. gegužės 3 d. prašymą „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos finansavimo termino pratęsimo“ apeliantei pateikė pati atsakovė, o ekrano nuotraukoje užfiksuoti atsakovės 2022 m. kovo 14 ir 15 d. pateikti apeliantei dokumentai, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartus su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių 2021 m. gegužės 6 d. sudarytą Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2021 m. lapkričio 30 d. (Sutarties 2.1. papunktis). Šalys 2021 m. lapkričio 29 d. susitarimu dėl 2021 m. gegužės 6 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties pakeitimas) pakeitė atsakovei terminą įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2022 m. kovo 5 d. Sutartimi apeliantė įsipareigojo skirti 19 920,00 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti. Apeliantė 2021 m. gegužės 17 d. vykdydama Sutartį atsakovei pervedė 16 932,00 Eur avansą baldžiaus darbo vietai įsteigti. Atsakovė 2022 m. vasario 28 d. apeliantei pateikė pirkimo dokumentus, o 2022 m. kovo 3 d. – draudimo dokumentus.

25. Atsakovė 2021 m. gegužės 15 d. pateikė kvietimus UAB ,,Felder Group Lietuva“, UAB ,,Gitana“, UAB ,,Industry Solutions“, UAB ,,Kadis ir Ko“ pateikti pasiūlymus dėl pirkimo objekto – rankinių briaunų laminavimo staklių, briaunų laminavimo staklių, formatinio pjovimo staklių, medienos drožlių siurbimo įrengimo pirkimo, nurodydama terminą pateikti pasiūlymus iki 2021 m. liepos 5 d. UAB ,,Felder Group Lietuva“ , 2021 m. birželio 1 d. pateikė atsakovei pasiūlymą dėl drožlių siurbimo įrenginio pirkimo, 2021 m. birželio 10 d. – dėl briaunų laminavimo staklių pirkimo, 2021 m. liepos 1 d. – dėl formatinių pjovimo staklių pirkimo. 2021 m. liepos 5 d. UAB ,,Gitana“ pateikė pasiūlymą dėl baldų įrangos pirkimo. 2021 m. birželio 29 d. UAB ,,Industry Solutions“ teikė pasiūlymą dėl prekių pirkimo. 2021 m. birželio 14 d. UAB ,,Kadis ir Ko“ pateikė atsakovei pasiūlymą.

26. Pagal atsakovės ir tiekėjo FELDER KG 2021 m. liepos 16 d. pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis dėl įrangos pirkimo, tiekėjas įsipareigojo pagaminti įrangą iki 2021 m. lapkričio 20 d. Tiekėjas FELDER KG 2021 m. lapkričio 28 d. pranešė atsakovei, kad pasikeitė įrangos pristatymo terminas, nes trūksta reikalingų žaliavų gamybai.

27. Iš Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2022 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“, nustatyta, kad atsakovei neįsteigus baldžiaus darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino, t. y. iki 2022 m. kovo 5 d., ir šalims nepasirašius Sutarties 2.11 papunktyje numatytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę sudarymo akto, atsakovė privalo apeliantei grąžinti visą pervestą subsidiją. Apeliantė Įsakymu įspėjo atsakovę dėl sutarties nutraukimo po 10 dienų. Atsakovė neskundė ieškovės priimto Įsakymo. Taip pat apeliantė 2022 m. kovo 8 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovės grąžinti 16 932,00 Eur subsidiją, kurios atsakovė negrąžino.

28. Atsakovė 2022 m. kovo 10 d. pranešimu dėl ypatingų aplinkybių, kuris tinkamai pasirašytas pateiktas apeliantei 2022 m. kovo 15 d., nurodė, kad dėl Austrijoje (kur buvo gaminamos staklės) iškilusios Covid-19 pandemijos įrangą Felder G480 (tiesių briaunų laminavimo staklės) planuojama pristatyti 2022 m. kovo 15 d., o FORMAT 4 KAPPA 400 X MOTION (formatinio pjovimo staklės) planuojama pristatyti 2022 m. kovo 22 d., ir šias aplinkybes atsakovė laikė nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

29. 2022 m. kovo 15 d. atsakovė pateikė apeliantei 2022 m. kovo 14 d. prašymą laikyti 2022 m. kovo 10 d. prašyme nurodytas aplinkybes nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir sustabdyti Įsakymą. Užimtumo tarnyba 2022 m. kovo 18 d. atsakyme nurodė, kad Užimtumo įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir nenumato termino pratęsimo, o maksimalus 10 mėnesių terminas atsakovei jau buvo nustatytas ir priminė atsakovei, kad iki 2022 m. kovo 30 d. atsakovė privalo grąžinti subsidiją arba pateikti prašymą dėl jos sumokėjimo dalimis.

Dėl Sutarties netinkamo vykdymo

30. Apeliantė skunde teigia, kad atsakovė tinkamai Sutarties neįvykdė, nes Sutarties 2.1. punkte nustatytu terminu neįsteigė darbo vietos, todėl apeliantė vadovaudamasi Sutarties 19 punktu, Įsakymu prie 10 dienų įspėjusi atsakovę, Sutartį nutraukė. Sutarties 19 punkte aptarta sąlyga dėl Sutarties nutraukimo, todėl Užimtumo tarnyba neturėjo pareigos vertinti ir nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus. Atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl pasirašydama Sutartį atsakovė turėjo įvertinti riziką dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.

31. Pagal 2021 m. gegužės 6 d. šalių sudarytą Sutartį ir Sutarties 2021 m. lapkričio 29 d. pakeitimą atsakovė įsipareigojo įsteigti baldžiaus darbo vietą iki 2021 m. lapkričio 30 d., o apeliantė įsipareigojo skirti 19 920,00 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti. 2021 m. gegužės 17 d. apeliantė avansu atsakovei pervedė 85 proc. subsidijos dydžio sumą, t. y. 16932,00 Eur baldžiaus darbo vietai įsteigti. Atsakovė pagal sudarytą Sutartį dalyvavo paramos darbo vietoms steigti priemonėje – Savarankiško užimtumo rėmimo subsidijavime.

32. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (redakcija galiojusi iki 2022 m. birželio 30 d.), Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Užimtumo rėmimo priemonių aprašas) (redakcija galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.), ir Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas, patvirtintas Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Paslaugų teikimo aprašas).

33. Kaip minėta pagal Sutarties 2.1 papunktį atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 29 d. (vėliau terminas pratęstas iki 2022 m. kovo 5 d.) įsteigti baldžiaus darbo vietą.

34. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 papunktyje įtvirtinta, kad subsidijos gavėjas <...> privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį.

35. Paslaugų teikimo aprašo 101 punkte nustatyta, kad „subsidijos gavėjas iki Savarankiško užimtumo rėmimo sutartyje numatytos darbo vietos įsteigimo dienos, bet ne ilgiau, kaip per 10 mėnesių nuo savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pasirašymo dienos, privalo: 101.1. atlikti visus Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje numatytus darbus, įsteigti darbo vietą bei kartu su pranešimu apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti Užimtumo tarnybai pateikti viešųjų pirkimų dokumentus, nustatytos formos veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 29 priedas) su išlaidas pagrindžiančių ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų – faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) kopijas, patvirtintas subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba bei įsigytų darbo priemonių ir, jeigu remontuotos patalpos, atlikto patalpų remonto nuotraukomis.

36. Apeliantė, atsižvelgdama, kad atsakovei tiekėjas FELDER KG 2021 m. lapkričio 28 d. pranešė, kad pasikeitė įrangos pristatymo terminas, nes trūksta reikalingų žaliavų gamybai, sutiko pakeisti ir pratęsti Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą terminą maksimaliai kiek numatyta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 papunktyje, Paslaugų teikimo aprašo 101 punkte, t. y. iki 2022 m. kovo 5 d.

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pagal minėtose teisės normose nustatytą teisinį reglamentavimą Užimtumo tarnyba neturi teisinio pagrindo nustatyti ilgesnio negu 10 mėnesių darbo vietų įsteigimo termino ir teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė šį terminą pratęsti. Atkreiptinas dėmesys, kad per teisės normose nustatytą maksimalų 10 mėnesių terminą nuo Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties pasirašymo dienos, atsakovė (subsidijos gavėja) privalėjo atlikti visas Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietą. Be to, Sutarties 2.1. papunkčio išnašose bei Papildomame susitarime yra nurodyta, kad darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) ir visiško atsikaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo Sutarties pasirašymo dienos. Atsakovė Sutartį ir Papildomą susitarimą pasirašydama su Sutarties sąlygomis sutiko, todėl atsakovei neatlikus nustatytų pareigų kyla Sutartyje ir Užimtumo įstatyme numatyta atsakomybė.

38. Atsakovei 2022 m. vasario 25 d. pateikus Užimtumo tarnybai prašymą „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos 6 ir 9 punktų pakeitimo“ su priedais, tarp jų ir 2022 m. vasario 24 d. veiklos finansinę ataskaitą, šalys 2022 m. vasario 28 d. pasirašė Susitarimo dėl 2021 m. gegužės 6 d. savarankiško užimtumo rėmimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2021 m. lapkričio 29 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė R. Š. 2021 m. vasario 19 d. Paraiškos dėl savarankiško užimtumo rėmimo Nr. 1 6 ir 9 punktus. Be to, iš atsakovės pateikto 2022 m. vasario 25 d. prašymo 2022 m. vasario 24 d. veiklos finansinės ataskaitos 1 punkto „Veiklos (-ų) darbo vietai (-oms) įsteigti (pritaikyti) vykdymas“ apeliantė nustatė, kad nėra 100 proc. įvykdytos veiklos, nes nepristatytos Felder G480 briaunų laminavimo staklės, FORMAT 4 KAPPA 400 X MOTION formatinio pjovimo staklės.

39. Gautuose atsakovės dokumentuose nustačiusi trūkumus, 2022 m. vasario 28 d. Užimtumo tarnyba elektroniniu laišku nurodė atsakovei pateikti draudimo polisą, draudimo apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas sukurtai naujai darbo vietai, veiklos finansinę ataskaitą, pataisytą turto įvedimo į eksploataciją aktą, banko sąskaitos išrašą.

40. 2022 m. vasario 28 d. Atsakovė pateikė Užimtumo tarnybai pirkimo dokumentus, pataisytą turto įvedimo į eksploataciją aktą, banko sąskaitos išrašą, 2022 m. kovo 3 d. pateikė už subsidijos lėšas įsigyto ilgalaikio materialiojo turto draudimo dokumentus. Tačiau atsakovė nepateikė Užimtumo tarnybai, kaip numatyta Paslaugų teikimo aprašo 29 priede, veiklos finansinės ataskaitos (su 100 proc. pilnu veiklų įvykdymu, raštiško pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti taip kaip numatyta savarankiško užimtumo rėmimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

41. Užimtumo tarnyba 2022 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku paragino atsakovę pateikti visus dokumentus reikalingus darbo vietos įsteigimui, t. y. pateikti veiklos finansinę ataskaitą (Paslaugų teikimo aprašo 29 priedas), raštišką pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, tačiau atsakovė minėtų dokumentų nepateikė iki darbo vietos įsteigimo, t. y. 2022 m. kovo 5 d. taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi sąlygas Užimtumo tarnybos specialistams patikrinti steigiamos darbo vietos, jos atitikties paraiškoje nurodytiems reikalavimams ir tai, kaip įkurtoje darbo vietoje naudojamos už subsidiją darbo vietoms steigti subsidijos gavėjo įsigytos darbo priemonės. Be to, apeliantė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo 4 d. nuvyko planuojamos steigti darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovės nerado ir įsigytos už subsidijos lėšas įrangos minėtu adresu taip pat nerado.

Žemesnės instancijos teismas

42. Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. kovo 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose įkurta baldžiaus darbo vieta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė laikėsi nurodytų terminų ir darbo vietą įsteigė 2022 m. kovo 29 d., nors nustatydamas faktines aplinkybes nurodė priešingai, kad 2022 m. kovo 5 d. baldžiaus darbo vietos atsakovė nebuvo įsteigusi.

43. Kaip jau minėta šios nutarties 36, 38 punktuose, kad Papildomu susitarimu Užimtumo tarnyba pratęsė atsakovei maksimaliai terminą darbo vietai įsteigti iki 2022 m. kovo 5 d., dar kartą terminas nebuvo pratęstas, nes tai nenumato teisės aktai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė laikėsi Sutartyje nustatyto termino darbo vietai įsteigti.

44. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.1. papunktyje numatytos sąlygos darbo vietos įsteigimo faktui konstatuoti, kad Užimtumo tarnyba, gavusi raštišką subsidijos gavėjo pranešimą apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujoms darbo vietoms sukurti, kuriame nurodomas subsidijos gavėjo juridinio asmens pavadinimas ir kodas ar fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, išvardijamos sudarytos materialinės ir teisinės sąlygos naujoms darbo vietoms sukurti, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, dalyvaujant subsidijos gavėjui, patikrina darbo vietas, jų atitiktį paraiškoje nurodytiems reikalavimams ir tai, kaip jose naudojamos už subsidiją darbo vietoms steigti subsidijos gavėjo įsigytos darbo priemonės. Darbo vieta laikoma įsteigta pasirašius Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo aktą ir po šio Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo akto pasirašymo įsteigtoje darbo vietoje įdarbinus Užimtumo tarnyboje registruotą asmenį.

45. Taigi, Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.1. papunktyje yra imperatyviai reglamentuota, kad tik Užimtumo tarnyba, o ne antstolis ar dar kita subjektas, fiksuoja darbo vietos įsteigimo faktą, t. y. darbo priemonių įsigijimą, patikrina ar prekės (darbo priemonės) įsigytos už subsidijos lėšas atliktas iš specialiosios sąskaitos, patikrina prekių (darbo priemonių) inventorinius, serijinius numerius, ar įsigytos prekės (darbo priemonės) tos, kurios numatytos savarankiško užimtumo rėmimo paraiškoje taip pat ar pirkimai atlikti vadovaujantis taisyklėmis ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pažymėtina, kad vadovaujantis Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 74.1. papunkčiu, nesant Užimtumo tarnybos surašyto ir šalių pasirašyto Materialinių ir teisinių sąlygų naujai darbo vietai sukurti sudarymo akto (Paslaugų teikimo aprašo 28 priedas) nėra pagrindo konstatuoti darbo vietos įsteigimo fakto, juo labiau, kitokiais terminais, nei įtvirtinta Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 papunktyje ir Paslaugų teikimo aprašo 101 punkte. Nagrinėjamu atveju, atsakovė Sutarties 2.1. punkte nustatytu terminu – iki 2022 m. kovo 5 d. nepateikė rašytinio pranešimo apie sudarytas materialines ir teisines sąlygas naujai darbo vietai sukurti, taip pat nepateikė veiklos ataskaitos, todėl Užimtumo tarnyba pagrįstai nepasirašė Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai akto, nes tam nebuvo sudarytos visos materialinės ir teisinės sąlygos.

47. Nors atsakovė yra pateikusi į bylą 2022 m. gegužės 31 d. darbo sutartį, pagal kurią atsakovė iš savo lėšų ir apeliantės suteiktos subsidijos lėšomis nupirktų įrenginių eksploatavimui įsteigė darbo vietą, teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties sudarymas nepasirašius Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai akto, nelaikytina tinkamai įvykdyta sąlyga baldžiaus darbo vietos įsteigimo prasme, t. y. taip, kaip numato savarankišką užimtumo rėmimą reglamentuojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė Sutarties 2.1. punkte nustatytu terminu įsteigė baldžiaus darbo vietą.

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių

48. Apeliante apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neįrodė, jog egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir atleido atsakovę nuo atsakomybės už Sutartimi prisiimtos prievolės pažeidimą. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį aplinkybė, jog atsakovės tiekėjas – įrangos gamykla Austrijoje Felder KG, laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir tai lėmė, kad atsakovė tinkamai bei laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, nelaikytina nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybe.

49. Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jai iki Sutarties sudarymo nebuvo žinoma, kad dėl Covid – 19 pandemijos pailgės įrangos pristatymo terminas ir kad atsakovė Sutartyje nustatytu terminu darbo vietos neįsteigs.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovės tiekėjo valstybėje 2022 m. kovo 5 d. buvo pandemijos pikas, sprendė, kad 2022 m. kovo 5 d. buvo laikinos nenugalimos jėgos aplinkybės, sutrukdžiusios atsakovei įvykdyti sutartį – iki nustatyto termino įsteigti darbo vietą ir ieškovė turėjo spręsti ir įvertinti situaciją dėl Sutarties 8 punkto taikymo.

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, kuris su pratęsimais buvo taikomas iki 2021 m. liepos 1 d. 00.00 val., o nuo 2021 m. liepos 1 d. liko galioti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo”. 2022 m. gegužės 1 d. atšaukta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos.

52. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

53. Sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl šios teisės normos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad sumažintų jų poveikį. Būtent todėl įstatymo leidėjas atskirai nustatė, kad aplinkybės, kai sutartis neįvykdoma dėl to, kad rinkoje nėra prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nelaikomos nenugalima jėga (force majeure), sudarančia pagrindą atleisti nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 33 punktas).

54. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

55. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

56. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas).

57. Kasacinis teismas, plėtodamas force majeure instituto aiškinimą COVID-19 pandemijos kontekste, 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022 nurodė, kad egzistuoja objektyvus poreikis plėtoti antrąjį nenugalimos jėgos kriterijų papildant jį aiškinimu, kad nenugalima jėga laikomi ne tik objektyvaus neįmanomumo atvejai, bet ir kitos išorinių veiksnių nulemtos neįmanomumo atmainos, kurios pripažįstamos šiuolaikinėje sutarčių teisėje, pavyzdžiui, sutarties vykdymo ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas (frustracija) (44 punktas).

58. Pažymėtina, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021, 35 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu. Vienokius sutartinius santykius pandemija ar jos valdymo priemonės gali iš esmės suvaržyti arba padaryti neįvykdomus, o intervencija į kitus sutartinius santykius gali būti mažesnio laipsnio arba apskritai esmingai jų nesuvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 48 punktas).

59. Kasacinis teismas pasisakė, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstamas ne tik objektyvus neįmanomumas, bet ir kitokios neįmanomumo sampratos, tokios kaip ekonominis (praktinis) neįmanomumas, sutarties tikslo žlugimas ir pan. (plačiau apie ekonominio neįmanomumo sampratą – Rösler, H. Hardship in German Codified Private Law: In Comparative Perspective to English, French and International Contract Law. European Review of Private Law (ERPL). 2007, 15; plačiau apie nepraktiškumo doktriną – Peel. E. Treitel The Law of Contract. 14th edition. London: Thomson Reuters, 2015, 1049–1055; plačiau apie frustracijos doktriną – Peel. E. Treitel The Law of Contract. 14th edition. London: Thomson Reuters, 2015, 1031–1103). Praktikoje galimos situacijos, kai sutarties vykdymo suvaržymas yra tokio aukšto laipsnio, kad jis savo padariniais faktiškai prilygsta objektyviam neįmanomumui, t. y. kai sutartį įvykdyti teoriškai vis dar įmanoma, bet toks, koks nustatytas sutartyje, jos vykdymas itin smarkiai iškreipia šalių tarpusavio prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022, 36 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-381/2023, 38 punktas).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. gegužės 6 d., t. y., COVID-19 pandemijos metu (Lietuvos Respublikoje karantinas paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kuris buvo taikomas iki 2021 m. liepos 1 d., o nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. liko galioti ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos). Pasaulinė sveikatos organizacija dėl COVID-19 ligos plitimo 2020 m. sausio 30 d. paskelbė pasaulinę ekstremaliąją situaciją, o nuo 2020 m. kovo 11 d. COVID-19 plitimą įvardijo kaip pandemiją.

61. Atsakovei 2021 m. liepos 5 d. sudarant UAB „Felder group Lietuva“ pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje taip pat galiojo paskelbta ekstremali situacija. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad atsakovė žinodama Sutarties nuostatas, t. y. galutinį darbo vietos įsteigimo terminą ir būdama atidi ir rūpestinga verslininke, galėjo įvertinti, kad yra tikimybė, jog dėl visame pasaulyje išplitusio Covid-19 viruso ir dėl to susiklostančių nepalankių verslui situacijų yra tikimybė, kad pirkimo-pardavimo sutartys per šių sutarčių 3 punkte nurodytą terminą (iki 2021 m. lapkričio 20 d.) gali būti neįvykdytos, ir numatyti netesybas už šių sutarčių pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji 2021 m. lapkričio 20 d. žinodama, kad tiekėjas sutarčių laiku neįvykdys, būtų ieškojusi kitų tiekėjų, kurie būtų galėję reikiamą įrangą parduoti per Sutarties vykdymo terminą. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad sutarties su Felder KG vienašalis nutraukimas būtų buvęs neracionalus bei kiti (šios nutarties 16.3 punkte) iš esmės nepaneigia apeliantės argumentų, atsakovė sudarydama sutartis, prisiimdama įsipareigojimus kaip subsidijos gavėja turėjo veikė savo rizika, galėjo įsivertinti visas galimas rizikas.

62. Nagrinėjamu atveju Sutarties 8 punkte numatyta, kad šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu neįrodo, kad tai atsitiks dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ir pasekmių atsiradimui. Sutarties 9 punkte nurodyta, kad Sutarties neįvykdžiusi šalis per 5 kalendorines dienas privalo pranešti kitai šaliai apie Sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką Sutarties vykdymui ir susitarti dėl tolesnių veiksmų. Sutarties 10 punkte numatyta, kad laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis lieka atsakinga už nuostolius, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą.

63. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad Užimtumo tarnyba 2022 m. kovo 3 d. elektroniniu laišku prašė atsakovės pateikti trūkstamus dokumentus reikalingus darbo vietai įsteigti, tačiau atsakovė šių dokumentų nepateikė iki 2022 m. kovo 5 d. Tik po 2022 m. kovo 8 d. atsakovės atžvilgiu priimto Įsakymo, kuriuo nustatyta, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 2.1 papunkčio, nes neįsteigė baldžiaus darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino – iki 2022 m. kovo 5 d., atsakovės atstovas 2022 m. kovo 14 d. pateikė nepasirašytą pranešimą dėl ypatingų aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, turinčiomis įtakos Sutarties vykdymui. Šiame pranešime atsakovė informavo Užimtumo tarnybą, kad iškilo ypatingos aplinkybės, dėl kurių negalėjo laiku įvykdyti ir neįvykdė Sutarties, kurios gali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. 2022 m. kovo 15 d. atsakovės atstovas pateikė pasirašytą 2022 m. kovo 10 d. pranešimą dėl ypatingų aplinkybių; 2022 m. kovo 5 d. Austrijos įmonės Felder KG pranešimą, kuriame nurodyta, jog dėl Austrijoje susidariusios ekstremalios situacijos maksimalus įrangos pristatymo terminas pratęstas; 2022 m. kovo 14 d. prašymą dėl Sprendimo vykdymo sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti Sprendimo, priimto jos atžvilgiu, vykdymą iki 2022 m. kovo 25 d. bei laikyti pranešime nurodytas aplinkybes nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Iš minėtų atsakovės pateiktų apeliantei dokumentų matyti, kad atsakovė tik 2022 m. kovo 15 d., t. y. praėjus 10 kalendorinių dienų nuo darbo vietos įsteigimo termino (2022 m. kovo 5 d.), pateikė Užimtumo tarnybai 2022 m. kovo 5 d. Austrijos įmonės Felder KG pranešimą, kuriame nurodytos priežastys trukdžiusios laiku pagaminti ir pristatyti atsakovei įrangą reikalingą baldžiaus darbo vietai įsteigti. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pažeidė Sutarties 9 punkte šalių sutartą pareigą pranešti Užimtumo tarnybai apie negalėjimą įvykdyti prievolę dėl aplinkybių, kurias atsakovė laikė nenugalimos jėgos aplinkybėmis, todėl atsakovė yra atsakinga už nuostolių atlyginimą.

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog šalių sudarytos Sutarties vykdymas COVID-19 pandemijos situacijoje atsakovei užkrovė neprotingą ekonominę naštą. Šioje konkrečioje byloje daroma išvada, kad tai, jog atsakovė per Sutarties 2.1. punkte nustatytą terminą neįsteigė baldžiaus darbo vietos, taikyti apribojimai dėl COVID-19 pandemijos tiek Lietuvos Respublikoje, tiek pasauliniu mastu yra pernelyg nutolę nuo Sutarties vykdymo neįmanomumo, todėl Užimtumo tarnyba pagrįstai nesprendė dėl Sutarties 8 punkto taikymo – atleisti atsakovę nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog 2022 m. kovo 5 d. buvo laikinos nenugalimos jėgos aplinkybės, sutrukdžiusios atsakovei įvykdyti Sutartį iki nustatyto termino.

Dėl Užimtumo tarnybos Įsakymo

65. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius 2022 m. kovo 8 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, grąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 2.1 papunkčio, nes neįsteigė baldžiaus darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino, t. y. iki 2022 m. kovo 5 d., todėl privalo grąžinti visą jai pervestą subsidiją. Atsakovė nesudarė materialinių ir teisinių sąlygų baldžiaus darbo vietai įsteigti, t. y. nebuvo pasirašytas Sutarties 2.11 papunktyje numatytas Materialinių ir teisinių sąlygų sukurtai naujai darbo vietai pagal savarankiško užimtumo rėmimo priemonę sudarymo aktas. Taip pat šiuo Įsakymu Užimtumo tarnyba įspėjo atsakovę, kad praėjus 10 kalendorinių dienų nuo šio Įsakymo pateikimo dienos Sutartis bus laikoma nutraukta. Be to, įsakyme nurodė apskundimo tvarką. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė minėto Įsakymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užimtumo tarnyba viename dokumente nurodė, kad baldžiaus darbo vieta iki 2022 m. kovo 5 d. nebuvo įsteigta, nustatė, kad atsakovė turėtų grąžinti subsidiją, nutarė įspėti apie sutarties nutraukimą ir inicijuoti pretenzijos pateikimą, neatitinka gero administravimo principo, nes nesilaikyta nustatytos tvarkos ir tai iš esmės ir lėmė, kad nebuvo išsiaiškintos sutarties neįvykdymo priežastys, o nutarta įspėti atsakovę dėl sutarties nutraukimo.

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime padarydamas tokią išvadą, rėmėsi vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-373-575/2021), kur buvo skundžiamas ne Užimtumo tarnybos įsakymas dėl Sutarties nutraukimo, o pretenzija dėl subsidijos grąžinimo.

68. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

69. Nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnybos priimtu Įsakymu, vadovaujantis Sutarties 19 punktu, atsakovė yra įspėjama, jog praėjus 10 dienų nuo šio Įsakymo pateikimo Sutartis bus laikoma nutraukta, todėl šis Įsakymas yra teisės aktas, turintis įtaką atsakovės teisėms ir pareigoms, todėl atsakovei jo neapskundus įstatymų nustatyta tvarka, jis įsigaliojo ir Užimtumo tarnyba suėjus nurodytam Įsakyme terminui pagrįstai Sutartį nutraukė.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

70. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas Sutarties nutraukimą neteisėtu, nurodė, kad Užimtumo tarnyba nesigilindama į konkrečias faktines Sutarties neįvykdymo aplinkybes, nepaprašydama pateikti išsamios informacijos dėl sutarties neįvykdymo laiku, neatliko teisinio vertinimo dėl Sutarties 8 punkte nurodytų aplinkybių buvimo, o nutraukdama Sutartį apsiribojo tik sutartyje numatyto termino praleidimu dėl darbo vietos neįsteigimo. Apeliantė nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodė, kad nutraukdama Sutartį vadovavosi Sutarties 19 punktu, kuriame aptarta sąlyga dėl Sutarties nutraukimo, todėl iš anksto Sutartyje aptarti esminio sutarties pažeidimo atvejai nėra vertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir Užimtumo tarnyba neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus.

71. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 596- 313/2015).

72. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, pažymėta, kad šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

73. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

74. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

75. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

76. Taigi, bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį.

77. Nagrinėjamu atveju Sutarties 19 punkte šalys iš anksto aptarė sąlygą dėl Sutarties nutraukimo – kai Sutarties šalis nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš anksto Sutartyje aptarti esminio sutarties pažeidimo atvejai, nėra vertinami pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai), todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Užimtumo tarnyba neturėjo pareigos vertinti ir nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus.

78. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties 2.1. papunktyje nurodyto termino pažeidimas yra esminis, nes nėra nustatytu terminu įsteigta darbo vieta, taikoma poveikio priemonė yra visos subsidijos susigrąžinimas (Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punktas), todėl Užimtumo tarnyba įspėjusi atsakovę Įsakymu prieš 10 dienų (Sutarties 19 punktas) teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės pareigos grąžinti subsidiją

79. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.

80. Sutarties 6.2. papunktyje taip pat nurodytas atvejis, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1. papunktyje nurodyto termino.

81. Užimtumo rėmimo priemonių apraše 78 punktu numatyta, kad subsidijos gavėjas arba SUR Nr. 2 subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 1 punkte ar 44 straipsnio 6 dalyje nurodytoms sąlygoms, privalo ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją darbo vietoms steigti, o subsidijos gavėjas, esant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, – dalį jam pervestos subsidijos darbo vietoms steigti.

82. Nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba 2022 m. kovo 8 d. pretenzija pareikalavo, kad atsakovė per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos, t. y. iki 2022 m. kovo 20 d. grąžintų Užimtumo tarnybai pervestą 16 932 Eur subsidiją, todėl atsakovė, pažeidusi Sutartį, privalo Užimtumo tarnybai grąžinti 16 932 Eur subsidiją pervestą darbo vietoms steigti, pagal Šalių sudarytą Sutartį.

Dėl netesybų (delspinigių)

83. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Civilinio kodekso, toliau – CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

84. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ). Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005)

Žemesnės instancijos teismas

85. Nagrinėjamu atveju Sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad subsidijos gavėjas, laiku negrąžinęs subsidijos lėšų šioje Sutartyje ir įstatyme nurodytais atvejais, privalo mokėti 0,02 procento dydžio negrąžintų darbo vietai steigti subsidijos lėšų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

86. Atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė, darbo vietų pagal Sutartyje numatytas sąlygas neįsteigė, todėl iš atsakovės apeliantei priteistini delspinigiai (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis). Atsakovei 2022 m. kovo 8 d. pretenzija įteikta 2022 m. kovo 8 d., 16 932,00 Eur subsidiją atsakovė privalėjo grąžinti iki 2022 m. kovo 30 d., todėl iš atsakovės apeliantei priteistini 325,09 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (ieškinio parengimo dienos) (16 932,00 Eur x 96 d. x 0,02 proc.).

Dėl procesinių palūkanų

87. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei, todėl ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo ir nagrinėjamu atveju.

88. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

89. Nagrinėjamu atveju ieškovė, valstybės biudžetinė įstaiga prašo priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. liepos 5 d. teismui priėmus ieškinį dėl subsidijos lėšų grąžinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netinkamai įvertino faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir apeliacinio teismo padarytas išvadas apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovės priešieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

91. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

92. Tenkinus ieškovės ieškinį bei atmetus atsakovės priešieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

93. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, yra pagrindas valstybei iš atsakovės priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

94. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2022 m. liepos 5 d. pareiškė ieškinį per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prašydama priteisti iš atsakovės 17 257,09 Eur sumą, todėl už ieškinį mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra 389 Eur. Valstybei iš atsakovės priteistinas 389 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

95. Kaip minėta vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

96. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

97. Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, todėl patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinas Valstybei 389 Eur žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VOLUI baldai“, juridinio asmens kodas 305728756, 16 932 Eur (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų) negrąžintą subsidiją, 325,09 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 09 ct) delspinigius, 5 (penkis) procentus procesines palūkanas nuo priteistos sumos (17 257,09 Eur) nuo bylos iškėlimo – 2022 m. liepos 5 d. – iki visiško priteistos sumos išieškojimo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VOLUI baldai“, juridinio asmens kodas 305728756, 389 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) pirmosios instancijos teisme.

Išaiškinti atsakovei, kad žyminis mokestis, sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos Rasa BartašienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė