- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-2415-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05377-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 356,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 321,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. sausio 17 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-020622, kurios pagrindu atsakovei 25 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Baldai Halmar – Virtuvinių spintelių komplektas Viola, kreminės–18939330154. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovei nesumokėjus sutartyje numatyto nuomos mokesčio bei negrąžinus nuomojamo daikto pradinei kreditorei, 2020 m. liepos 15 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-07/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į 185 pradinei kreditorei skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Teigė, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė el. paštu buvo informuota 2020 m. liepos 22 d. pranešimu.
3. Atsakovė V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai tinkamai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 356,79 Eur skolą, 32,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 356,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 17 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-0200622, kuria pradinė kreditorė atsakovei laikinai perdavė valdyti ir naudotis daiktą (baldus Halmar –virtuvinių spintelių komplektą Viola), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su pradine kreditore atsisakityti per 25 mėnesių laikotarpį. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nutraukė nuo 2020 m. birželio 11 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pagal sutartį liko skolinga 356,79 Eur nuomos mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties termino pabaigos. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2020 m. liepos 15 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vertino, kad įteikus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove ar pradine kreditore visiškai atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
7. Teismas sprendė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 356,79 Eur skola.
8. Teismas nustatė, kad Bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ sutarties šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, taikydama 0,5 proc. delspinigių normą, už 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovei 321,11 Eur delspinigius.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai nevykdė jai kylančių prievolių iš sutarties, todėl pagrindas priteisti iš jos netesybas yra, tačiau prašomos priteisti netesybos (321,11 Eur), kurios beveik siekia skolos sumą (356,79 Eur), yra aiškiai per didelės. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę perėmė iš pradinės kreditorės jau esant sutarčiai nutrauktai, įrodymų apie jos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovės vengimo vykdyti sutartinę prievolę byloje nėra. Atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pirmine kreditore sudarė prisijungimo būdu, neturėdama realios galimybės sąlygoti sutarties sąlygų, nustatančių šalių sutartinę civilinę atsakomybę, jos dydį. Įvertindamas tai bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, teismas sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 32,11 Eur delspinigių (356,79 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Teismas vertino, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Nurodė, kad tokios teismo išvados atitinka ir naujausią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021).
10. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 388,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
11. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (57,37 proc.), iš atsakovės priteisė 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidų už advokato pagalbą).
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių, kuriame prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis de?l delspinigiu? ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti ieškovei is? atsakovės V. K. 321,11 Eur delspinigiu?, priteisti ieškovei is? atsakovės V. K. 136 Eur byline?jimosi is?laidu?; kitas skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas, priteisti ieškovei iš atsakovės V. K. 15 Eur z?ymini? mokesti?, sumoke?ta? uz? apeliacini? skunda?. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagri?stai re?me?si VKI? nuostatomis nagrine?jamoje byloje. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad s?is i?statymas netaikomas nuomos ar is?perkamosios nuomos sutartims, kai s?iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga i?sigyti sutarties objekto. Is?perkamosios nuomos sutarties Nr. BK-020622 bendru?ju? sa?lygu? dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ ais?kiai i?tvirtinta nuostata: „S?alys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdz?ius s?ia? sutarti? visa? jos galiojimo laikotarpi?, nurodyta? sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumoke?jus visas reikiamas i?mokas pagal s?ia? sutarti?, pasibaigus s?iai sutarc?iai Nuomininkui suteikiama teise? i?sigyti Turta? uz? 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė susitare?, kad atsakovė turi teise?, bet ne pareiga?, sumoke?jusi visas i?mokas pagal sutarti?, is?sipirkti nuomojama? daikta?. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje bu?tu? i?tvirtine? nuostata?, kad atsakovė, sumoke?jusi visas nuomos mokesc?io i?mokas pagal sutarti?, privalo is?sipirkti nuomojama? daikta?, gale?tu? bu?ti taikomas VKI?. Is?perkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandz?io 1 d., kol i?sigaliojo VKI? bei iki tol, kol 2011 m. balandz?io 1 d. i?sigaliojo CK XLIII skyriaus trec?io skirsnio pakeitimai.
12.2. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tike?tina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (baldais) atsakovė naudojosi savo asmeniniu? ir s?eimos poreikiu? tenkinimui, tac?iau sudaryta sutartis negali bu?ti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytu? netesybu? skaic?iavimo dydz?iui, trukmei ar maz?inimui negali bu?ti taikomos VKI? normos (Paneve?z?io apygardos teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teise?jos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. e2A-247-280/2018).
12.3. Pagal kasacinio teismo suformuota? praktika? tokios minimalios netesybu? dydz?io ribos nustatymas nereis?kia, kad netesybos turi bu?ti sumaz?inamos iki minimaliu? nuostoliu? ar i?rodytu? nuostoliu? dydz?io (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teise?ju? kolegijos 2006 m. rugse?jo 12 d. nutartis civiline?je byloje VI? Klaipe?dos valstybinio ju?ru? uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkric?io 19 d. nutartis civiline?je byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliu?ju? metalo konstrukciju? gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpju?c?io 25 d. nutartis civiline?je byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.). Pries?ingu atveju bu?tu? paneigta netesybu?, kaip prievoliu? i?vykdymo uz?tikrinimo priemone?s, reiks?me? ir paz?eistas sutarc?iu? laisve?s principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktika? teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsniu? nuostatas yra pagrindas netesybas pripaz?inti neprotingai (ais?kiai) didele?mis ir de?l to jas maz?inti, ir spre?sdamas, iki kokio dydz?io netesybos maz?intinos, ture?tu? vadovautis teisingumo, protingumo, sa?z?iningumo principais, i?vertinti visas reiks?mingas s?iam klausimui spre?sti bylos aplinkybes (s?aliu? sutartiniu? santykiu? pobu?di?, ar nebuvo susitarimo taikyti is?imtines arba alternatyvias netesybas, prievole?s verte?, prievole?s paz?eidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtu? nuostoliu? dydi? ir kt.) ir stengtis nepaz?eisti sutarties s?aliu? interesu? pusiausvyros (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus teise?ju? kolegijos 2008 m. rugpju?c?io 25 d. nutartis civiline?je byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkric?io 19 d. nutartis civiline?je byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliu?ju? metalo konstrukciju? gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civiline?je byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civiline?je byloje S?kotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi bu?ti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje.
12.4. Teismas nukrypo nuo i?statymu? nuostatu?, taikytinu? maz?inant netesybas, nepakankamai atsiz?velge? i? sutarc?iu? laisve?s principa?, apimanti? ir sutarties sa?lygu? (taip pat ir netesybu?) nustatyma?. Priklausomai nuo faktine?s situacijos tas pats netesybu? dydis (procentine ar pinigine is?rais?ka) vienu atveju gali bu?ti pripaz?intas tinkamu, o kitu – ais?kiai per dideliu. Nagrine?jamu atveju teismas sutartines netesybas sumaz?indamas des?imt kartu? (nuo 321,11 Eur iki 32,11 Eur) is? esme?s paneige? s?aliu? valia? de?l atsakomybe?s uz? sutartiniu? i?sipareigojimu? nevykdyma?. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio s?alies, interesu? apsaugos principu, tac?iau visis?kai neatsiz?velge? i? tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius i?sipareigojimus, neatsiz?velge? ir i? tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismu? praktika, pras?e? priteisti delspinigius ne uz? visa? (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet uz? sutrumpinta? laika?, t. y. uz? 180 dienu?. Paz?yme?tina ir tai, kad atsakovė, sudarydama sutarti?, prisie?me? sutartyje nustatytus i?sipareigojimus z?inodama, kad yra atsakinga uz? sutarties i?vykdyma?, laiku negra?z?ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesie?me? jokiu? veiksmu?, kad skola ar nuomojamas daiktas bu?tu? gra?z?inti arba moke?jimu? ar nuomojamo daikto gra?z?inimas bu?tu? atide?tas ve?lesniems terminams. Teismas privale?jo i?vertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties, 2020 m. liepos 22 d. elektroniniu pas?tu atsakovei is?siunte? pranes?imus de?l kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo i?vykdyti prievole?, o i? teisma? su ies?kiniu de?l skolos, delspinigiu? ir byline?jimosi is?laidu? priteisimo kreipėsi po protingo termino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius nuo laiku neapmokėto atsakovės nuomos mokesčio pagal sudarytą išperkamosios nuomos sutartį patenkintas iš dalies.
15. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito” ir atsakovė 2020 m. sausio 17 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-020622. Pagal šią sutartį pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai nauodoti ir valdyti nuomotojai nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytą daiktą (Halmar–virtuvinių spintelių komplektas Viola, kreminės 18939330154), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 24 mėnesių terminą, kiekvieną mėnesį mokant 16,99 Eur dydžio nuomos mokestį. Pradinės kreditorės 2020 m. spalio 4 d. pretenzija atsakovei patvirtina, kad atsakovei tinkamai ir laiku nemokėjus sutartinių įmokų ir negrąžinus pradinei kreditorei išsinuomoto daikto, pradinė kreditorė 2020 m. birželio 11 d. nutraukė sutartį. 2020 m. liepos 15 d. pradinė kreditorė su apeliante (ieškove) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-07/01, kuria pradinė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iš sutarties, perleido apeliantei UAB „Legal Balance”. 2020 m. liepos 22 d. atsakovė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) informuota apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsakovė yra informuota apie tai, kad pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teises apeliantei, todėl apeliantė turi teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pagal sutartį neįvykdytas prievoles. Sutartyje nustatyta, kad sutartį nutraukus dėl atsakovės kaltės, kreditorė turi teisę arba reikalauti iš atsakovės grąžinti išnuomotą daiktą, arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Apeliantės duomenimis atsakovė negrąžino išnuomoto daikto, todėl yra skolinga 356,79 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
16. Apeliantė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 321,11 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 procentų normą.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovei pažeidus sutarties sąlygas, kyla pareiga sumokėti sutartimi numatytas netesybas (delspinigius), tačiau sprendė, kad sutartyje numatyti delspinigiai (0,5 procentai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną) nepagrįstai dideli, todėl prašomą priteisti delspinigių sumą sumažino iki 32,11 Eur, apskaičiavo delspinigius už 180 dienų laikotarpį, taikydamas 0,05 procentų normą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šios nuostatos taikytinos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto (sutartyje buvo numatyta teisė, o ne pareiga įsigyti sutarties objektą), neįvertino kitų ginčo aplinkybių.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių delspinigių sumažinimo pagrindas yra VKĮ ir teismas neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes. Susipažinus su skundžiamo sprendimo už akių turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, jog teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sutartį su pirmine kreditore sudarė prisijungimo būdu, neturėdama realios galimybės sąlygoti sutarties sąlygų, nustatančių šalių sutartinę civilinę atsakomybę, jos dydį, ir sprendė, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi VKĮ nustatytais netesybų dydžiais tik kaip orientaciniais, o tai atitinka naujausią formuojamą teismų praktiką bylose, kurių faktinės aplinkybės su nagrinėjama byla sutampa (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021).
19. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
20. Teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
21. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
22. Nors apeliantė nagrinėjamu atveju vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, kaip orientaciniu kriterijumi, tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (baldus) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Apeliantė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės prašomas priteisti delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kaip neprotingai didelis ir nesąžiningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei prašomi priteisti delspinigiai. Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iš anksto paruoštas sąlygas ir atsakovės iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad neteisinga būtų priteisti apeliantei iš atsakovės 321,11 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visą prašomos priteisti 356,79 Eur skolos dydį.
23. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nurodo, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosioms sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties turinio matyti, kad nors joje numatyta tik teisė, o ne pareiga atsakovei tinkamai mokant sutartyje numatytas įmokas įsigyti daiktą už 1 Eur mokestį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutarties atveju vyraujantis atsakovės siekis yra įgyti daiktą, o ne tik jį valdyti ir naudoti.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo apeliantei iš atsakovės priteistas 32,11 Eur delspinigių dydis (356,79 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nepakeistą, nėra pagrindo perskaičiuoti apeliantei iš atsakovės skundžiamu sprendimu už akių priteistas bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei taip pat nepriteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių nepakeistą.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.