- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2226-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20346-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. J.
- Advokatai
- Snieguolė Miceikaitė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) G. G. ir atsakovo (apelianto) J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-1019/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. G. (toliau – ir nepilnametis vaikas, dukra) dydžio ir priteisti dukrai iš atsakovo J. J. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 580 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m.. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015, be kita ko, priteisė dukrai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 177 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vėliau ji pareiškė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-154-1019/2017, be kita ko, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir priteisė dukrai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nuo minėto sprendimo įsiteisėjimo praėjo jau daugiau kaip penkeri metai. Dėl itin sunkių gyvenimo sąlygų ir nuolatinio nepritekliaus, dėl geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimo dukrai, ji buvo priversta išvykti uždarbiauti į (duomenys neskelbtini). Kartu su ja, su atsakovo sutikimu, į (duomenys neskelbtini) išvyko ir jų dukra. Nurodė, kad dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai ir jos poreikiai iš esmės ir radikaliai pasikeitę, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas yra nepakankamas. Paaiškino, kad per metus vaiko rūbams išleidžiama 1 015 Eur, lauko rūbams – 790 Eur, batams – 320 Eur, aksesuarams – 45 Eur, maisto produktams – 3 780 Eur, vaistams ir vitaminams – 170 Eur, higienos priemonėms ir paslaugoms – 387 Eur, komunaliniams mokesčiams (elektra, vanduo, kaminų valymas, kanalizacijos valymas, internetas) – 1 344 Eur, ugdymui (baseinas, jodinėjimas, prailginta grupė) – 2 777 Eur, transportui (kuro išlaidos, kelto išlaidos, mokami keliai) – 700 Eur, pramogoms (kavinės, vandens pramogos, laipiojimo parkas, draugų gimimo dienų dovanos, gimtadienio šventės, muziejai, atostogos, kino teatras) – 950 Eur, kitiems ugdymo poreikiams (žaislai, knygos, žurnalai, užduočių knygos, popierius, kanceliarinės priemonės) – 365 Eur, baldams – 300 Eur. Taip pat yra kaupiamos lėšos dukros mokslams – 960 Eur, kartais būna ir kitų išlaidų – 400 Eur. Taigi, vidutiniškai per mėnesį dukros poreikiams tenkinti išleidžiama 1 191,33 Eur suma. Pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovą, siūlydama geruoju padidinti išlaikymo dydį. Atsakovas elektroniniu laišku atsakė, jog jis supranta, kad situacija nėra gera bei taip pat nurodė, kad suaugęs žmogus pragyvena iš mažesnės nei 900 Eur sumos, o kai kurių Lietuvos šeimų bendros pajamos yra būtent tokios. Nurodė, kad mano, jog kitų asmenų ar šeimų gyvenimas nėra kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi sprendžiant kokio dydžio išlaikymą teikti savo vaikui. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse skursta daug žmonių, bet tai nereiškia, kad skursti turėtų ir jų dukra arba, kad būtų pasitenkinama tik minimalių jos fizinių poreikių tenkinimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui iš esmės netenka jokia vaiko priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, gabumų ugdymo našta. Atsakovas iš esmės nesidomi dukra, yra nusišalinęs nuo jos gyvenimo. Jam netenka išgyventi jokių rūpesčių, kurie susiję su vaiku – atsakovui nereikia rūpintis kur ji gyvens, ką valgys, ką veiks, kokiu žmogumi taps ateityje; jam nereikia reaguoti į dukros emocijas, ją nuraminti, slaugyti, jaudintis dėl to, ar ji elgsis atsargiai ir ar jai nenutiks kokia nors nelaimė. Remiantis atsakovo atsakymo logika – tą kompensuoja indeksuojama 200 Eur suma ir tuo jis visiškai įvykdo tėvo pareigas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, kadangi nepilnametis vaikas gyvena su ieškove – jai objektyviai tenka didesnė jo priežiūros našta. Dėl šalių nesutarimų, nuolatinių kivirčų ir dukros gyvenamosios vietos užsienio valstybėje, jo galimybės matytis su dukra ir dalyvauti jos kasdieniame gyvenime yra smarkiai apribotos. Nurodė, kad tikisi, jog kai dukra galės savarankiškai priimti sprendimus, jis turės galimybę visapusiškai dalyvauti jos gyvenime, o ne tik iš finansinės pusės. Pažymėjo, kad, jo nuomone, tai, kad tarp šalių nesusiklostė šeimyniniai santykiai, neturėtų būti pagrindas jį nuolatos dėl to smerkti. Nurodė, kad jam nėra suprantama, kodėl ieškovės prašoma išlaikymo suma nuolat kinta. Paaiškino, kad 2022 m. birželio 1 d. ieškovė elektroniniame laiške nurodė, kad jo mokamas išlaikymo dydis nepatenkina net dalies dukros bazinių poreikių ir, kad reikalingas 465 Eur išlaikymo dydis. 2022 m. liepos 6 d. į ji kreipėsi advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė, kuri elektroniniame laiške nurodė, kad ieškovė prašo padidinti išlaikymą dukrai iki 400 Eur. Todėl kyla objektyvių klausimų, dėl kokių priežasčių per mėnesį, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d., dukros poreikiai sumažėjo 65 Eur, o paskui, per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 6 d. iki ieškinio padavimo dienos, padidėjo 180 Eur, t. y. 45 proc. Pažymėjo, kad supranta, jog dukra auga, jai reikalinga apranga. Ieškovė nurodo, kad išlaidos aprangai per mėnesį pasikeitė maždaug keturis kartus. Ieškovė, kaip mama, nori puošti vaiką, tačiau visos išlaidos turi būti įvertintos objektyviai pagal realų poreikį ir tėvų galimybes. Jau 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos drabužiams ir avalynei (88 Eur) yra per didelės, o dabar ieškovė prašo keturis kartus didesnės sumos. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaistams ir vitaminams sudaro 170 Eur per metus. Tačiau 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad šalių dukra iš esmės sveikatos problemų neturi, išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 10-15 Eur. Taigi, ieškovė nurodo, kad išlaidos vaistams padidėjo nuo 150 Eur iki 170 Eur, t. y. 18 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 metais konstatavo, kad pakankama suma vaiko transportui yra 120 Eur per metus (10 Eur x 12 mėn.). Dabar ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai transportui sudaro 700 Eur. Tai yra 7 kartus daugiau nei 2017 metais. Pažymėjo, kad supranta, jog šiuo metu kuro kainos yra padidėjusios, lyginant su 2017 metais, tačiau tikrai ne 7 kartus. Ieškovė nurodo, kad išlaidos ugdymui sudaro 2 270 Eur per metus. 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė išlaidas darželiui. Kadangi išlaidos darželiui nėra patiriamos, jas pakeitė išlaidos mokyklai. Nurodė, kad, jo nuomone, ieškovės nurodyta ugdymo išlaidų suma yra labai didelė ir nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) valstybinis mokymas pagrindinėje mokykloje yra nemokamas. Pasisakydamas dėl kaupimo dukros mokslams nurodė, kad dar 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, jog išlaidos turi būti realios, o išlaidos, kurios galimai atsiras ateityje, nepagrindžiant jų atsiradimo realumo, negali būti vertinamos ir priteisiamos. Ieškovė prašo priteisti išlaidas, kurios bus patiriamos po 8 metų. Per tokį ilgą laiko tarpą šalių gyvenimas gali iš esmės pasikeisti. Neatmetama, kad ieškovė grįš gyventi į Lietuvą ir tokiu atveju prašomos priteisti išlaidos nebūtų patiriamos. Tai aišku yra tik prielaidos ir nėra žinoma, kokių išlaidų vaikui reikės po 8 metų. Šalims nėra tiksliai žinoma, kaip gali pasikeisti dukros gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga ir mokslo kaina. Atsakovo manymu, jeigu dukrai realiai bus būtinos išlaidos mokslams, tokiu atveju ieškovė galės pasinaudoti teise kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovė nurodo, kad patiria 950 Eur išlaidų pramogoms ir 1 110 Eur kitų išlaidų (aksesuarai, žaislai, knygos, baldai, nardymo priemonės ir kt.). Pažymėjo, kad ieškovė šių išlaidų niekuo nepagrindė, taip pat neįrodė jų realumo ir būtinumo. 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino, kad vaikui per metus ieškovės nurodytoms kitoms išlaidoms užtektų 240 Eur. Dabar ieškovė nurodo, kad tokios išlaidos sudaro 2 060 Eur per metus, t. y. išlaidos padidėjo daugiau nei 10 kartų. Pažymėjo, kad kyla abejonių ar tikrai visos ieškovės nurodytos papildomos išlaidos yra būtinos. Juo labiau, kad kartu su ieškiniu nėra pateikta jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Susipažinus su dabar ieškovės pateikta vaiko poreikių lentele ir ją palyginus su 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime išskirtais vaiko poreikiais, teigtina, kad iš esmės ieškovė ieškinį grindžia išaugusiomis kainomis. Pažymėjo, kad jo teikiamas išlaikymas yra indeksuojamas, siekiant kompensuoti infliacijos poveikį. Ieškovė neįrodė, kad išaugusių vaiko poreikių negalėtų patenkinti jau priteistas ir indeksuojamas išlaikymas. Nuo 2017 metais priteistos 200 Eur sumos išlaikymo dydis dėl indeksavimo pasikeitė maždaug 15 proc., t. y. nuo 200 Eur iki 238 Eur. Remiantis viešai prieinama informacija, 2022 m. spalio mėnesį metinis infliacijos lygis (duomenys neskelbtini) sudarė 7,5 proc. Ir tai yra aukščiausias infliacijos lygis nuo 1987 metų. Štai Lietuvoje metinė infliacija 2022 m. spalio mėnesį sudarė 22,5 proc. Taigi, nors išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ieškovė su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini), kur infliacijos lygis yra tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Remiantis viešai prieinama informacija, (duomenys neskelbtini) yra mokamos išmokos vaikams iki 18 metų, todėl ieškovė turėtų papildomai gauti apie 200 Eur dydžio valstybės paramą per mėnesį. Nurodė, kad jam tiksliai nėra žinoma, ar ieškovė kreipėsi dėl šių išmokų gavimo, tačiau remiantis įstatymais, tokią galimybę turėjo. Jeigu kreiptasi nebuvo, tai galima būtų padaryti dabar ir gauti išmokas už tris paskutinius metus. Ieškovė su ieškiniu į bylą nėra pateikusi duomenų, jog negali gauti išmokų vaikui (duomenys neskelbtini). Kadangi viešai prieinami šaltiniai nurodo, kad tokios išmokos yra mokamos, reikėtų traktuoti, kad ieškovė minėtas išmokas gauna. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teigia, jog nėra teisinio pagrindo padidinti vaiko išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 5 d. elektroniniame laiške nurodė, kad galėtų padidinti išlaikymą iki 300 Eur. Į tokį pasiūlymą ieškovė atsakė, jog sutiktų su 360 Eur suma. Todėl akivaizdu, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, jis neatsisakė teikti didesnio išlaikymo, o šiuo konkrečiu atveju šalims nepavyko susitarti dėl konkretaus išlaikymo dydžio. Pažymėjo, kad birželio mėnesį, sutikdamas su 300 Eur dydžio išlaikymu, dar nežinojo apie (duomenys neskelbtini) mokamas išmokas vaikui, nebuvo išsamiai susipažinęs su ieškovės pateikta vaiko poreikių lentele, todėl šiai dienai nuomonė dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra pasikeitusi ir mano, kad išlaikymo dydis neturėtų būti padidintas. Ieškovė vis siekia pabrėžti tą aplinkybę, kad jis neturi motyvacijos rūpintis vaiku, nesiekia geresnių gyvenimo sąlygų vaikui. Pažymėjo, kad deda maksimalias pastangas, jog galėtų teikti išlaikymą savo dukrai bei užtikrinti jos poreikius, tačiau ieškovė šių pastangų neįvertina. Pažymėjo, kad kai 2017 metais buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, jis uždirbo minimalų darbo užmokestį. Siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir laiku mokėti nustatytą išlaikymo dydžio sumą, siekė susirasti geriau apmokamą ir aukštesnės kvalifikacijos darbą. 2019 m. spalio 31 d. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Mokslai truko du metus. Nuo 2020 m. vasario 21 d. išsiėmė individualios veiklos pažymą ir siekė teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas. Visuotinai žinoma, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio Lietuvoje buvo paskelbtas karantino laikotarpis ir paslaugų teikimas buvo apribotas, o vėliau jų teikimas buvo visai uždraustas. Nors ir siekė geriau apmokamo darbo, kėlė savo kvalifikaciją, tačiau jo pastangos nedavė rezultatų dėl ne juo jo priklausančių aplinkybių. Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio vieninteles jo pajamos sudarė 260 Eur valstybės išmoka. Nors jo finansinė situacija iš esmės pablogėjo, jis niekada nesikreipė dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, niekada nesiekė savo finansinių problemų perkelti ieškovei. Negalėdamas teikti paslaugų pagal individualios veiklos pažymą, siekė susirasti stabilų darbą ir 2021 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad ėmėsi kryptingų veiksmų, jog padidintų savo pajamas ir išlaikymą dukrai galėtų teikti pats savarankiškai. Pažymėjo, kad dirba fizinį darbą, (duomenys neskelbtini) paslaugą teikia pacientams, todėl iš jo reikalaujama ypač didelė atsakomybė ir aukštos kokybės paslaugų teikimas. Dėl šios priežasties fiziškai negalėtų įsidarbinti dar vienoje darbovietėje. Taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad šiai dienai iš esmės pasikeitė jo situacija dėl sveikatos, dėl ko reikalingos papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai. 2022 m. spalio 13 d. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sindromas. Atsižvelgiant į nustatytą diagnozę, jam yra būtina atlikti eilę tyrimų bei yra paskirtas nuolatinis medikamentų vartojimas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sindromo specifika yra (duomenys neskelbtini) susirgimų rizikos padidėjimas ankstyvame amžiuje. Šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai, dėl ko (duomenys neskelbtini) tyrimai nėra atliekami nemokamai. Tai nėra vienkartinė ir greitai išgydoma liga. Medikamentinis gydymas bei nuolatinis gydytojų konsultavimas, tyrimų atlikimas bus reikalingas visą jo gyvenimą. Taigi, dėl savo sveikatos būklės, kvalifikacijos objektyviai negali pakeisti darbovietės ir susirasti geriau apmokamo darbo ir teikti didesnio išlaikymo savo dukrai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašyme dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-42289) nurodė, kad prašo ieškinyje nurodytą išlaikymo sumą priteisti nuo 2022 m. birželio 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paaiškino, kad periodinių išmokų mokėjimo pradžią sieja su jos geranoriško kreipimosi į atsakovą momentu. Taip pat nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kur gyveno jų dukra, t. y. Lietuvoje ar užsienyje, atsakovas nuo pat jos gimimo ja domėjosi itin retai, lankė epizodiškai, su nemažomis pertraukomis. Nepaisant to, kad buvo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka, jis jos niekada nelankė, o paprašytas suteikti bent menkiausią pagalbą dukrą auginančiai mamai, atsisakydavo, motyvuodamas užimtumu arba kitomis priežastimis, kadangi su dukra susiję klausimai nepatekdavo į svarbiausių jo interesų ir klausimų sferą. Pasitaikydavo atvejai, kai atsakovas buvo itin paslaugus ir siūlydavo savo pagalbą, tačiau tik tada, kai ji kreipdavosi į teismą dėl su dukra susijusių klausimų išsprendimo arba, priešingai, atsakovas išreikšdavo grasinimus neleisti mamai su dukra išvykti nuolatos gyventi į užsienį. Pažymėjo, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį plačiai pasisako indeksavimo klausimu, tačiau ieškinys yra grindžiamas pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais, todėl ieškinio pagrindas neturėtų būti siejamas su indeksavimu, kurio paskirtis yra visiškai kita. Pasisakydama dėl susirašinėjimo su atsakovu dėl reikalingo išlaikymo dydžio nurodė, kad, siekdama su atsakovu susitarti geranoriškai, įvardijo vaiko poreikius, neatlikdama išsamių ir detalių jų paskaičiavimų, atsižvelgdama tik į išlaidas, patiriamas minimalių dukters poreikių patenkinimui, siekdama (beje, kaip ir deklaruoja vaiko tėvas) išspręsti su padidėjusiais vaiko poreikiais susijusius klausimus mažiausiomis laiko bei finansinėmis sąnaudomis. Todėl nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 6 d., t. y. per mėnesį, dukros poreikiai nesumažėjo 65 Eur, o paskui, per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 6 d. iki ieškinio padavimo dienos, nepadidėjo 180 Eur, t. y. 45 proc., kaip mėgina suklaidinti atsakovas. Pasisakydama dėl dukros poreikių rūbams ir avalynei nurodė, kad, praėjus po teismo sprendimo priėmimo daugiau nei penkiems metams (2017 metų gegužės mėn. bus šeši metai), dukros rūbų bei avalynės poreikio patenkinimui reikalingos sumos esmingai išaugo. Ypač aktualus yra žieminio sezono aprangos poreikis tiek mokykloje, tiek namuose. Pažymėjo, kad pateikusi poreikių lentelę, detaliai įvardijo dukters apatinius ir viršutinius rūbus visiems metų sezonams, aprangą miegui (pižamas) ir maudymuisi (kostiumėlis), kurie metams kainuoja 1 015 Eur arba vidutiniškai 85 Eur mėnesiui. Tarp nurodomo poreikio aprangai yra, taip vadinami, lauko rūbai, kurie metams kainuoja apie 790 Eur arba 66 Eur per mėnesį. Batai metams kainuoja apie 340 Eur arba 28 Eur per mėnesį. Nurodė, kad šis poreikis niekaip nėra susijęs su dukros puošimu, kaip neteisingai nurodo atsakovas. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigose pertraukų metu vaikai privalomai išleidžiami į lauką, todėl geros kokybės lauko rūbų poreikis dukters kasdienybėje yra būtinybė. Praktiškai kiekvieną savaitę moksleiviai slidinėja, keliauja į žygius kalnuose, todėl vaikai privalo turėti patvarius ir sezoną atitinkančius lauko rūbus. Atkreipė dėmesį, kad dukra rūbus greitai išauga, jie dėvisi, suplyšta ir pan. Pasisakydama dėl dukros poreikių vaistams ir vitaminams nurodė, kad dukros sveikata yra tikrai gera, tačiau šeimoje jos sveikatos poreikio tenkinimui visada turi būti vaistai nenumatytam atvejui nuo karščiavimo ir skausmo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaistai turi tam tikrą galiojimo terminą. Dukra yra labai alergiška mašalų ir uodų įkandimams. Vasaros sezono laikotarpiu ji vartoja priešalerginius vaistus, naudoja specialų kremą nuo uodų įkandimų ir nuo saulės nudegimų. Kadangi šeima gyvena tamsiame ir vėsiame klimate, periodiškai perka dukrai vitaminus (dažniausiai vitaminų ir mineralų kompleksą) ir maisto papildus, dažniausiai žuvų taukus. Vaikui susižeidus būtina turėti pleistrus bei bintus, antiseptinius vaistus, kurių vaikas nemokamai negauna. Be to, dukrai yra nustatytas atopinis dermatitas. Jos kūno priežiūrai yra naudojamas specialus šampūnas, dušo gelis, o paūmėjimo atvejais – specialus drėkinamasis kremas. Nuosekli vaiko kūno priežiūra, kuri tęsiasi jau eilę metų, nulemia sėkmingą dermatito kontrolę. Pasisakydama dėl dukros poreikio higienos priemonėms nurodė, kad patiria 32 Eur išlaidas per mėnesį higienos reikmėms, kai tuo tarpu 2017 metais buvo nustatyta, kad higienos išlaidos per mėnesį sudaro 19 Eur, įtraukiant į šį poreikį išlaidas priemonėms nuo atopinio dermatito, kurios nagrinėjamoje byloje priskirtos prie išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos poreikio tenkinimu (vaistams, vitaminams (maisto papildams) ir kitomis medicinos reikmėms). Pažymėjo, kad šioje byloje į dukters poreikius įtraukė išlaidas burnos, plaukų ir kūno priežiūrai, skalbimo ir buities reikmenims, kirpyklai. Po ieškinio padavimo dukros kirpimo išlaidos padidėjo ir šiuo metu kainuoja jau 40 Eur. Todėl atsakovas klaidiną bylą nagrinėjantį teismą, kad pagal poreikių lentelėje nurodytą informaciją, tiek 2017 metais, tiek dabar patiriamos išlaidos higienai yra analogiškos. Pasisakydama dėl dukros poreikio transportui nurodė, kad šiuo metu ji gyvena kaimo vietovėje, kur viešasis transportas praktiškai nevažinėja. Žiemos sezono metu ji per mėnesį užsipila 2 bakus kuro, o vasaros net ir 3. Dukra yra vežiojama tik automobiliu. Ją vežioja ne tik ji, bet ir jos gyvenimo parneris. Transporto poreikio tenkinimui skiriama 58 Eur per mėnesį, iš kurių 8 Eur skiriami vaiko išlaidų daliai šeimoje, tenkančiai kelto mokesčiams ir mokamiems keliams. Atsakovas, suprasdamas, kad šiuo metu kuro kainos yra padidėjusios, lyginant su 2017 metais, nenurodo, kokia suma būtų pakankama dukters transporto poreikio patenkinimui. Pasisakydama dėl dukters ugdymo išlaidų nurodė, kad nors (duomenys neskelbtini) mokymas yra nemokamas, tačiau mokama popamokinė grupė, kurioje vaikai praleidžia nemažą laiko dalį. Išlaidos popamokinei grupei sudaro 2 640 Eur per metus arba 220 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) draudžiama palikti namuose vienus vaikus, kurie yra jaunesni nei 12 metų amžiaus. Mokestis už baseiną – 10 Eur – yra ženkliai mažesnis nei Lietuvoje organizuojamuose plaukimo užsiėmimuose bet kuriame baseine. Dukros aistra yra žirgai ir jojimo užsiėmimų lankymas. Ji taupo pinigus nuosavam žirgui įsigyti. 120 Eur per mėnesį keturiems jodinėjimo užsiėmimams yra protinga suma neformaliajam vaiko ugdymui, todėl atsakovas nepagrįstai neigia dukters formaliojo ir neformaliojo ugdymo poreikius. Pasisakydama dėl kaupimo mokslams išlaidų nurodė, kad nesutinka su atsakovo samprotavimais dėl šio poreikio būtinumo. Visuotinai žinoma, kad atsakingą ir pozityvią tėvystę puoselėjantys tėvai, kuriems tikrai rūpi vaiko ateitis, nedidelėmis periodinėmis sumomis (kaip gyvybės draudimą, taupomuosius indėlius ir pan.) kaupia lėšas vaiko ateities mokslams ir augančio vaiko nenumatytoms reikmėms. Pažymėjo, kad net 2017 metų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime pagrįstomis išlaidomis laikytos įmokos gyvybės draudimui. Nurodė, kad šiuo metu pasirinko kitą investavimo būdą dukters ateičiai, tik dabar jau mokėdama 50 Eur didesnę sumą. Pasisakydama dėl išlaidų pramogoms ir kt. atkreipė dėmesį ir į tai, kad visiškai neįvardijo telefono, planšetės ar kompiuterio poreikių, automobilio draudimo, taip pat dienpinigių. Į poreikius neįtrauktos ir išlaidos, tenkančios dukters daliai, šuns ir katės išlaikymui, kurie yra ypač artimi augintiniai. Pažymėjo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jos gaunamos pajamos siekia nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Kadangi šiuo metu dar studijuoja – gauna apie 650 Eur dydžio stipendiją. Didesne dalimi prie šeimos, taip pat ir dukros poreikių tenkinimo prisideda jos partneris ir kitų dviejų vaikų tėvas, kurio pajamos yra gerokai didesnės. Pažymėjo, kad turi automobilį, kito turto neturi. Nurodė, kad dukra gauna 110 Eur dydžio išmoką, priklausomai nuo (duomenys neskelbtini) kurso (kursas šiuo metu yra nukritęs, tad išmoka sumažėjusi net iki 98 Eur), tačiau ne 200 Eur, kaip nurodo atsakovas. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių nutarčių – 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-83- 421/2023 – pažymėjo, kad atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas sūnaus poreikiams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atėmė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą ir taip apskaičiavo neteisingą atsakovui tenkančią materialinio išlaikymo sūnui dalį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 54790) nurodė, kad ieškovės argumentas, jog jis neturėtų sieti ieškinio pagrindo su indeksavimu, yra klaidinantis. Tiek elektroniniuose laiškuose, tiek ieškinyje ieškovė akcentavo tą aplinkybę, kad išlaikymui reikalinga didesnė pinigų suma dėl išaugusių kainų. Dabar ieškovė jau akcentuoja pasikeitusius dukros poreikius. Atsakovo manymu, tokia pozicija yra ieškovės advokatės sukurta taktika, atsižvelgus į jo pateiktus argumentus atsiliepime į ieškinį. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Akivaizdu, jog išlaikymo dydis indeksuojamas būtent dėl to, kad kompensuoti išaugusias kainas. Pažymėjo, kad ieškovės atstovė į jį kreipėsi bei kartu pateikė vaiko poreikių lentelę. Todėl ieškovės teiginys, kad ji, prieš kreipdamasi elektroniniu paštu, neatliko detalaus išlaidų vertinimo, laikytinas neatitinkančiu tikrovės. Pasisakydamas dėl anksčiau vykdytos individualios veiklos nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. buvo išsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymas, tačiau, prasidėjus pandemijai, šios veiklos vykdyti nebegalėjo. Kadangi 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), taip pat buvo galimybė dirbti papildomai, pavaduojant kolegas, todėl priėmė sprendimą nebevykdyti individualios veiklos. Individualios veiklos pažymą nutraukė 2022 m. liepos 25 d., o dirbti pilnu etatu pradėjo 2022 m. gegužės 1 d.
6. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 83649) nurodė, kad iš atsakovo pateikto jo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 28 d. matyt, kad jis, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas turi žalingų įpročių, kadangi rūkalams išleidžia nemažas sumas. Šią aplinkybę patvirtina jo banko sąskaitos išrašo duomenys, pagal kuriuos jis periodiškai įsigyja rūkymui skiriamus reikmenis. Tikėtina, kad atsakovas gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini) arba kitos veiklos, kadangi 2018 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) papildė savo sąskaitą grynaisiais pinigais du kartus po 500 Eur. Kad atsakovas gauna papildomų pajamų, įrodo ir tai, kad į jo banko sąskaitą periodiškai pervedamos sumos, iš kurių matyti, kad jis uždarbiaudavo BOLT ir Yandex taxi platformose. Taip pat matyti, kad atsakovas negaili sumų savo asmeninėms investicijoms – pildo UAB „Paskolų klubas“ sąskaitas nedidelėmis sumomis po kelis kartus per dieną – 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas pildė UAB „Paskolų klubas“ sąskaitą 20 Eur suma, o kitą dieną dar 10 Eur suma; 2018 m. rugsėjo 19 d. ir rugsėjo 21 d. – 4 Eur, 5 Eur ir 5 Eur sumomis; 2018 m. spalio 4 d. – 20 Eur suma; 2018 m. spalio 9 d. – 25 Eur suma; 2018 m. spalio 11 d. – 10 Eur suma; 2018 m. spalio 13 d. – 30 Eur suma; 2018 m. spalio 15 ir 16 d. – 10 Eur suma; 2018 m. spalio 22 d. – 20 Eur suma; 2018 m. lapkričio 21 d. – 5 Eur suma; 2018 m. gruodžio 11 d. – 20 Eur suma; 2018 m. gruodžio 14 d. – 20 Eur ir 10 Eur sumomis; 2018 m. gruodžio 28 d. – 20 Eur suma; 2019 m. kovo 15 d. – 30 Eur suma, 2019 m. balandžio 14 d. – 30 Eur suma,2019 m. balandžio 15 d. – 10 Eur suma; 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 birželio 15 d. – 65 Eur ir 10 Eur sumomis; 2019 m. liepos 23 d. – 60 Eur suma; 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 70 Eur suma; 2019 m. lapkričio 11 d. – 20 Eur suma, 2020 m. sausio 23 d. – 20 Eur suma; 2021 m. balandžio 13 d. – 100 Eur suma; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 101 Eur suma. Be to, atsakovas 2021 m. spalio 23 d. papildė savo sąskaitą 1 000 Eur suma ir tą pačią dieną atliko pavedimą į PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija; 2021 m. gruodžio 17 d. savo sąskaitą papildė 1 000 Eur ir atliko mokėjimą PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija; 2022 m. sausio 8 d. savo sąskaitą papildė 800 Eur ir 200 Eur (iš viso 1 000 Eur) ir atliko mokėjimą į PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija. Iš banko sąskaitos išrašo duomenų matyti ir tai, kad atsakovo banko sąskaitoje buvo daugiau nei 3 000 Eur, tačiau į jo sąskaitą 2022 m. balandžio 24 d. A. B. pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad ši suma skirta lovos pirkimui; atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. pervedė į PAYSERA LT 2 600 Eur bei 2022 m. birželio 17 d. papildomai pervedė 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija. Taip pat matyti, kad atsakovas investuoja PEERBERRY platformoje, iš kurios 2022 m. kovo 23 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 1 100 Eur suma, o 2022 m. kovo 28 d. – 500 Eur suma. Pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas užsiima investavimu įvairiose platformose. Be to, iš pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų susidaro įspūdis, kad atsakovas arba naudojasi savo motinos sąskaita, arba meluoja savo motinai V. J., jog dukteriai skiria didesnę dalį išlaikymo nei yra priteista. V. J. periodiškai pervedinėjo atsakovui įvairias pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydama, kad pinigines lėšas skiria dukros išlaikymui, tačiau atsakovas iš šios sumos dukrai pervesdavo mažesnes sumas. Akcentavo, kad atsakovui siųsta poreikių lentelė nebuvo kruopščiai sudaryta ir nebuvo atlikti objektyvūs paskaičiavimai, kadangi iš atsakovo buvo prašoma mažesnė išlaikymo suma, nepilnai ir neišsamiai atspindinti dukters poreikius, tikintis jo geranoriškumo, nesusitelkiant į detalius paskaičiavimus. Nors atsakovas detaliai išdėstė aplinkybes, susijusias su savo vykdomos/vykdytos individualios veiklos bei darbo santykių chronologija, tačiau nutyli aplinkybes, susijusias su kitomis savo veiklomis, pavyzdžiui, pastovų investavimą ir galimą ūkininko veiklą. Pažymėjo, kad papildomai pateikia išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei paaiškina, kad dukrai reikėjo pakeisti asmens tapatybės dokumentą, kadangi nuo 2019 metų jis negalioja. Teko nuvykti į Lietuvos ambasadą N. K., tokiam atstumui įveikti reikia dviejų pilnų automobilio degalų bakų, kurie kainuoja 150 Eur, atitinkamai dvi nakvynės kainavo 150 Eur, paso pagaminimas ir vokas su pašto ženklais kainavo 65 Eur, o kelių mokesčiai – 100 Eur.
7. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 98275) paaiškino, kad elektroninių cigarečių priedai (skysčiai ir kt.) yra perkami mamos draugui, kuris gyvena kartu su juo ir jo motina. Motinos draugas yra vyresnio amžiaus ir dėl savo ligos beveik neišeina iš namų, pats jau nevairuoja. Paprastų cigarečių bute jis negali rūkyti dėl nemalonaus kvapo, todėl yra rūkoma elektroninė cigaretė. Kelis kartus per mėnesį nuperka didesnį kiekį prašomų prekių , t. y. pirkinys atliekamas ilgesniam laikui. Pinigus, sumokėtus už prekes, jam atiduoda grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad ieškovė daro prielaidą, jog yra gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau į banko sąskaitą įsinešti grynieji pinigai buvo ne pajamos, o iš mamos gauta suma tam, kad jis turėtų galimybę susimokėti už mokslus. Paaiškino, kad kaip taupymo įrankį naudoja investavimo platformą. Investuojamos sumos nėra didelės. Didelės pinigų sumos yra investuojamos trečiojo asmens, A. B., vardu. Pati A. B. savarankiškai neužsiima investavimu PEERBERRY platformoje, nes turėjo techninių kliūčių prisijungiant. Į PEERBERRY platformą įneštos A. B. priklausančios sumos, t. y. 1 000 Eur investuoti 2021 m. spalio 23 d.; 1 000 Eur – 2021 m. gruodžio 17 d.; 1 000 Eur 2022 m. sausio 8 d.; 1 000 Eur – 2022 m. balandžio 24 d.; 600 Eur – 2022 m. birželio 17 d. Akcentavo, kad niekada neneigė, jog vertėsi keleivių vežimo veikla ir iš to gavo pajamas. Ieškovė tiksliai pacitavo visus gautus mokėjimus iš veiklos už pavežėjo paslaugas, kas patvirtina, jog šias pajamas gavo iki 2020 metų. Taip pat paaiškino, kad 2023 m. kovo 2 d. jam buvo suteikta 16 000 Eur paskola, už kurią įsigijo 0,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad įgijo jaunojo ūkininko pažymėjimą ir įsteigė ūkį, nes norėjo pasinaudoti Europos Sąjungos parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jo tikslas buvo įsteigti nedidelį bičių ūkį, kuris būtų kartu ir jo hobis, ir generuotų bent nedideles pajamas. Tačiau Europos Sąjungos parama nepasinaudojo, nes projekto reikalavimai buvo per dideli, t. y. tam, kad atitiktų visus reikalavimus, jam būtų reikėję investuoti nemažą sumą asmeninių lėšų, kurių jis neturi. Ūkis įsteigtas neseniai, todėl jokių pajamų negeneruoja. Šiuo metu Lietuvoje yra didelė infliacija, nekilnojamojo turto kaina nuolat kyla, todėl, jo nuomone, žemės sklypo įsigijimas laikytinas investicija į ateitį, dėl kurios pinigai nenuvertės. Taip pat paaiškino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) pirko motinos iniciatyva. Automobilį ji pirko ne savo vardu, nes jis įsigytas Šiaulių mieste (motina kartu su juo į Šiaulius vykti negalėjo, kadangi kartu su jais gyvena mamos draugas, kuriam dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra). Kadangi dėl taikomo banko sąskaitos limito negalėjo pats atsiskaityti pagal jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl mokėjimą jo vardu atliko A. B..
Šalies argumentai
8. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-100969) nurodė, kad, jeigu atsakovas, kaip suaugęs žmogus, supranta, jog taupymas yra privalomas, turėtų suprasti, kad turėtų ne tik sau taupyti, bet ir skirti dukters taupymui. Kita vertus, atsakovo paimta paskutinė – 16 000 Eur dydžio paskola niekaip negali būti prilyginama protingoms investicijoms, vertinant atsakovo poziciją, kad ji yra skirta žemės sklypui įsigyti, tenkinant jo pomėgius (hobi) ir kad atsakovas įsipareigoja grąžinti kreditoriui pusės paskolos dydžio palūkanas. Šiai dienai mėnesio įmoka pagal kredito sutarties grafiką sudaro apie 200 Eur. Galima tikėti, kad atsakovas, prisiimdamas tokius nemažus įsipareigojimus, numato, jog gaus geras pajamas, todėl galės ir dukrai teikti jos poreikius užtikrinantį išlaikymą. Atsakovas galimai nepasinaudojo Europos Sąjungos parama ne dėl per didelių reikalavimų, tačiau dėl tos priežasties, jog šiuo metu jam nėra naudinga šia parama pasinaudoti dėl vykstančios bylos. Atsakovas, teigdamas šią aplinkybę, turėtų pateikti duomenis, jog jis kreipėsi dėl paramos ir dėl per aukštų reikalavimų ši parama jam nebuvo suteikta. Pažymėjo, kad patikėti atsakovo versija dėl 4 600 Eur sumos investavimo A. B. vardu nėra jokio pagrindo.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad mano, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas išlaikymo dydis turėtų būti įrodinėjamas pateikiant konkrečius duomenis, įrodymus apie dukros poreikiams išleidžiamas pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį nuo 2022 m. birželio 1d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 706 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 40,50 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš ieškovės ir iš atsakovo po 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
11. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 316 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma (316 Eur), pažymėjo, kad dalį, viršijančią šią sumą, ji privalo pagrįsti ir įrodyti. Akcentavo, kad šiuo metu orientacinis išlaikymo dydis, sudarantis pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, bei užtikrinantis iš esmės tik būtinuosius vaiko poreikius, yra ženkliai didesnis, nei iš atsakovo priteistas 2017 metais. Taigi, akivaizdu, kad dabartinis atsakovo teikiamas 200 Eur periodinis išlaikymas, kuris nesiekia orientacinio išlaikymo dydžio, pilnai neužtikrina ir būtinųjų dukros poreikių. Kita vertus pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Remiantis ieškovės paaiškinimais, dukra labai mėgsta žirgus, mokosi jodinėti, net taupo pinigus žirgui įsigyti. Tokį vaiko pomėgį remia mama ir jį palaiko, apmokėdama jojimo pamokas. Taip pat mergaitė lanko baseiną. Vertino, kad ieškovės nurodomos neformaliam ugdymui skiriamos išlaidos yra protingos ir negali būti laikomos perteklinėmis. Išlaidos popamokinei veiklai tokio amžiaus vaikui yra reikalingos, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais šioms išlaidoms pagrįsti. Taip pat nurodė, kad pasikeitus dukros gyvenimo sąlygoms, t. y. persikėlus gyventi į kaimo vietovę, kyla didesnis poreikis kuro išlaidoms automobiliu vykstant į / iš mokyklos, važiuojant į miestą, ar pas draugus, todėl viešajam transportui paskaičiuotos 10 Eur išlaidos ankstesniu sprendimu laikytinos kaip neatitinkančios iš esmės pasikeitusios faktinės gyvenimo situacijos. Būtinumą skirti didesnį dėmesį vaiko lauko aprangai, tame tarpe, ir avalynei, jo kokybei, ieškovė grindė savo paaiškinimais, ir sudaro pagrindą teigti, kad tokios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų, o ne perteklinių. Šiame kontekste pasisakė, kad atsakovo emocinis ryšys su dukra, ypač jai išvykus gyventi į užsienį silpnėja, bendravimas yra epizodinis, todėl dukros poreikių, susijusių su jos ugdymu, lavinimu, atsakovas informacijos neturėjo. Realiomis ir būtinomis pripažino ir išlaidas higienai, kirpyklai, vitaminams ir vaistams, pramogoms ir kitiems smulkiems pirkiniams, nurodytiems lentelėje. Nurodė, kad nors 2017 m. gegužės 15d. sprendime Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino gyvybės draudimui skiriamas 30 Eur lėšas pagrįstomis ir atitinkančiomis vaiko interesus, tačiau tokių išlaidų ieškovė nebeprašo. Teigia, kad yra pakeitusi investavimo būdą, skirdama kaupimui dukros mokslams ateityje po 80 Eur per mėnesį. Sutiko, kad toks piniginių lėšų kaupimas, kokia forma jis būtų vykdomas, atliepia vaiko interesus ir charakterizuoja atsakingą tėvų požiūrį į vaikus, jų ateitį. Visgi, atsižvelgdamas į tai, kad dėl tokių lėšų kaupimo ir jų dydžio nustatymo su vaiko tėvu nebuvo tartasi, kitaip tariant, toks ieškovės sprendimas buvo priimtas įvertinus tik savo finansines galimybes, leidžiančias skirti kaupimui 960 Eur sumą per metus, sprendė, kad negali šių išlaidų priskirti būtinoms, nes jos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis. Nurodė, kad ieškovė pripažino, kad jos dukrai valstybė kas mėnesį moka (duomenys neskelbtini) (apie 100 Eur) dydžio išmoką, skiriamą vaikams iki 18 metų. Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vadovaudamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šalių nepilnametės dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 1 008 Eur suma.
12. Pasisakydamas dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą nurodė, kad, remiantis bylos duomenimis, išvykti iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į užsienį nusprendė ieškovė. Pati ieškovė pripažino, kad dukros poreikiai Lietuvoje būtų mažesni lauko drabužiams, transportui. Nurodė, kad vertina, jog gyvenant Lietuvoje, galimai nebūtų tokio dydžio išlaidų popamokinei veiklai, kuri gyvenant (duomenys neskelbtini) kaimiškoje vietovėje, yra būtina. Pažymėjo, kad būtent šie vaiko poreikiai ir sudaro nemažą išlaidų dalį, todėl, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad didesnę išlaidų dalį, skirtų lauko aprangai ir avalynei (179 Eur), transportui (58 Eur) ir popamokinei grupei (220 Eur) turėtų prisiimti pati ieškovė. Pažymėjo, kad, vertinant atsakovo pajamų dydį nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki šiol, jų dinamiką, galima teigti, jog pajamos nežymiai pakilo ir atsakovui dirbant pilnu etatu siekia apie 1 000 Eur. Nors atsakovas teigia turintis jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini) sindromą, tačiau, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, specialus gydymas šiuo metu nereikalingas. Todėl konstatavo, kad nustatytas genetinis sutrikimas šiuo metu neturi įtakos atsakovo darbingumo sumažėjimui, papildomų išlaidų gydymui nereikalauja. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,9 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Dar su trijų žemės sklypų savininkais tame pačiame kaime atsakovas yra sudaręs nuomos ir panaudos sutartis, ketindamas juos išpirkti. Atsakovo paaiškinimu, jis ketino pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama jauniesiems ūkininkams, tačiau supratęs, kad reikės tam investuoti daug lėšų, ja nepasinaudojo. Šiuo metu už jam suteiktą tikslinį kreditą žemės sklypo įsigijimui, bankui kas mėnesį atsakovas moka po 200 Eur. Atsakovo vardu registruotas lengvasis automobilis buvo pirktas už motinos pinigines lėšas, yra skirtas šeimos tikslams. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovės paaiškinimais, ji nuo 2018 metų dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau augino vaikus, gavo išmokas, grįžusi iš vaikų priežiūros atostogų, mokėsi (duomenys neskelbtini) kalbos, tęsė darbus 70 proc. etatu, gavo apie 2 000 Eur algos, o šiuo metu dirbdama jau pilnu etatu jos darbo užmokestis siekia (duomenys neskelbtini) (apie 3 000 Eur). Taip pat ieškovė augina dar du sūnus, gyvena su gyvenimo partneriu, vaikų tėvu, kuris didesne dalimi, kaip nurodo ieškovė, remia savo sūnų išlaikymą. Pažymėjo, kad, įvertinus abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį bei galimybes teikti vaikui išlaikymą, matyti, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Nors abi šalys turi pastovias stabilias pajamas, tačiau ieškovės pajamos iš darbo santykių gerokai viršija atsakovo. Taip pat ieškovė gyvena šeimoje, kuriai finansinį stabilumą teikia ir ieškovės partneris, didesne dalimi prisidėdamas prie sūnų išlaikymo, pati kreditorinių įsiskolinimų neturi. Atsakovo turimas nekilnojamas turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį jis įsigijo tik 2023 metais, papildomų dividendų neatneša, o už gautą kreditą žemės sklypui įsigyti bankui kas mėnesį mokama po 200 Eur skolos grąžinimo. Susipažinus su atsakovo išrašais iš banko sąskaitos matyti, kad atsakovą finansiškai remia jo motina V. J., pervesdama lėšas, skirtas dukros išlaikymui ir kt. pirkiniams, pvz., automobiliui įsigyti. Todėl sprendė, kad atsakovo finansinės galimybės yra ribotos ir nesudaro pagrindo reikalingą sumą vaiko išlaikymui skirti abiems tėvams lygiomis dalimis. Pasisakydamas šiuo aspektu, pažymėjo, jog viena vertus, atsakovo papildomų finansinių įsipareigojimų bankui prisiėmimas, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kita vertus, konstatavo, kad šiuo metu esanti atsakovo finansinė padėtis, neleidžia prisidėti prie dukros išlaikymo lygiomis dalimis. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pripažino, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, be to, jos iniciatyva dukra gyvena užsienyje, dėl ko iš dalies padidėjo vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas išlaikymo dydis, todėl laikė pagrįstu atsakovui tenkančią išlaikymo nepilnametei dukrai dalį padidinti iki 350 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą, jos ieškinį tenkinant pilna apimtimi; 4) Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde pasisakydama dėl:
14.1. dukros poreikių nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jos nurodytų aplinkybių, kad tėvas su dukra nebendrauja visiškai, o ne epizodiškai. Susiklosčius tokiai situacijai tėvas visiškai nepatiria jokių vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų, kurios neabejotinai 100 proc. tenka dukrą auginančiai motinai. Ši aplinkybė turėjo būti įvertinta vaiko interesų aspektu tiek nustatant vaiko poreikius (turėjo būti padidintas poreikis kaupimui vaiko ateičiai nuo 30 Eur iki 80 Eur arba iš viso nepašalinta 30 Eur suma iš vaiko poreikių balanso, kuris buvo nustatytas dar 2017 m. gegužės 15 d. sprendime), tiek sprendžiant dėl tėvų dalių vaiko išlaikymo prievolėje, numatant lygias kiekvieno iš tėvų dalis vaiko išlaikymo prievolėje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu 30 Eur suma, skirta kaupimui vaiko ateičiai, buvo įvertinta ir pripažinta kaip būtinas vaiko poreikis.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pasisakydama dėl gaunamos išmokos vaiko išlaikymui nurodė, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taikomas Lietuvoje mokamų išmokų atžvilgiu. Lietuvos Respublikoje, kurios mokesčių mokėtojas yra tik atsakovas, ji jokių vaiko išmokų negauna. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą sumą N. K. socialinių išmokų institucijos mokamos išmokos dydžiu.
14.3. Pasisakydama dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą nurodė, kad nori atkreipti dėmesį į tai, kad: pirma, jos deklaruojamos dukters išlaidos, patiriamos N. K., iš esmės nesiskiria nuo išlaidų patiriamų Lietuvoje (Lietuvoje gyvenant šios išlaidos taip pat būtų patiriamos); antra, ji ne savo noru su dukra išvyko nuolatos gyventi į N. K., o dėl savo asmeninės turtinės padėties pagerinimo ir galimybių dukrai teikti ne tik minimalius (fiziologinius) poreikius užtikrinantį išlaikymą, bet ir visus jai naudingus ir reikalingus poreikius, kurie nei savo pobūdžiu, nei dydžiu nesiskiria nuo Lietuvos vaikų poreikių; trečia, atsakovas sutiko, kad ji su dukra išvyktų nuolat gyventi į N. K.; ketvirta, kaip jau aukščiau paminėta, tėvas su dukra visiškai nebendrauja ir nepatiria jokių papildomų dukros išlaidų (ne)bendravimo su ja metu; penkta, pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovo dalį dukros išlaikymo prievolėje išlaidomis, kurias tėvai patirtų ir Lietuvoje. Pažymėjo, kad nors pripažino, jog dukros poreikiai Lietuvoje būtų mažesni lauko drabužiams, transportui, tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių poreikių iš viso nebūtų, nebūtų ir išlaidų popamokinei veiklai, kuri pripažinta, kaip būtina. Lietuvoje būtų patiriamos išlaidos ir popamokinei grupei, transportui, lauko rūbams ir avalynei, nuo kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atleido atsakovą, tokiu būdu nepagrįstai nukrypdamas nuo lygių vaiko tėvų dalių išlaikymo prievolėje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir į bylą pateiktus duomenis, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, apsiribodamas tik gautų pajamų, dirbant pagal individualios veiklos pažymą ir gaunamų pajamų iš darbo santykių pokyčio daline analize. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) atsakovas turi galimybę dirbti didesniu darbo krūviu ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, apsiribojo konstatavimu, kad atsakovo pajamos dirbant pilnu etatu siekia apie 1 000 Eur, nors iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas net ir savo veiklos pagal darbo sutartį srityje turi galimybes gauti didesnes pajamas. Taip pat visiškai nepagrįstai nevertinti atsakovo banko sąskaitos duomenys, jo finansinės operacijos, dėl kurių ji išsamiai pasisakė 2023 m. gegužės 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl asmeninių poreikių tenkinimui patiriamų ypač nedidelių išlaidų (galimai dalį atsakovo poreikių, neatsispindinčių sąskaitos išrašuose, tenkina jo šeimos nariai) arba išlaidų poreikiams, kurie nelaikytini būtinaisiais (pvz., rūkymo reikmenys). Pirmosios instancijos teismas vaiko interesų aspektu nevertino atsakovo, kaip potencialaus ūkininko, galimybių gauti papildomas pajamas, kurias, tikėtina, jis ir gauna, tačiau neapskaito, vykdydamas ūkininko veiklą nuosavame 0,9 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nuomojamuose/naudojamuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) rajone. Ne kiekvienas 1 000 Eur dydžio pajamas per mėnesį gaunantis asmuo užsiims tokiomis investicijomis, kaip žemės sklypais, kuriuos atsakovas yra įsigijęs ir dar planuoja įsigyti. Atsakovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose apie šiuos žemės sklypus ir investicijas jų įsigijimui iš viso nutylėjo. Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat nenurodė, kad šių žemės sklypų negali įsigyti dėl sunkios savo turtinės padėties, kurią deklaravo nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau dėl to, kad dėl tam tikrų institucinio pobūdžio trukdžių jis negali jų įsigyti. 1 000 Eur ir daugiau per mėnesį iš darbo santykių gaunantis atsakovas, turintis pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tikrai nebūtų pajėgus užsiimti tokio masto investicijomis ir papildomomis veiklomis. Su logika prasilenkia ir atsakovo paaiškinimai, esą jis ketino pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama jauniesiems ūkininkams, tačiau supratęs, kad reikės tam investuoti daug lėšų, ja nepasinaudojo. Tokių savo nurodytų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo objektyviais duomenimis bylos nagrinėjimo metu, manytina todėl, kad neturi tokių įrodymų arba tokios aplinkybės visiškai neegzistuoja. Tokiu atveju atsakovui nereikėtų nuomotis ir naudotis papildomais žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas neatliko tinkamo bei objektyvaus atsakovo bylos nagrinėjimo metu paimto vartojimo kredito įvertinimo. Pats faktas, kad atsakovas paėmė jau nagrinėjant bylą vartojimo kreditą, t. y. prisiėmė papildomą prievolę, žinodamas, kad vyksta teisminis ginčas dėl išlaikymo dukrai padidinimo, neginčijamai liudija tai, kad atsakovas įsivertino savo finansines galimybes, susijusias su būtinybe dukrai teikti tinkamą jos poreikius užtikrinantį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo nurodytai pozicijai, sprendė, kad atsakovo vardu registruotas lengvasis automobilis buvo pirktas už motinos pinigines lėšas, nors atsakovo pensinio amžiaus motinos nuolatiniai pavedimai sūnui mažesnėmis ir didesnėmis sumomis, nesant jokių jų grąžinimą patvirtinančių įrodymų, sudaro pagrindą abejoti dėl jo turtinės padėties, ar teisingai jis atskleidžia visų savo gaunamų piniginių lėšų kilmę. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir bylos duomenų, susijusių su atsakovo veikla investuojant pinigines lėšas, tačiau investicijų dukrai poreikį visiškai nepagrįstai paneigė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad dukrą, sprendžiant iš tos pačios banko sąskaitos išrašų duomenų, iš esmės išlaiko atsakovo motina V. J.. Vadinasi atsakovas iš viso nepatiria jokių išlaidų dukters išlaikymui, siejant jas su jo paties gaunamų pajamų panaudojimu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas jos sugyventinio finansinę paramą šeimoje, nepagrįstai nevertino atsakovui finansinį stabilumą gaunant pajamas iš darbo santykių, užtikrinančių net dviejų asmenų – jo motinos V. J. ženklaus indėlio arba šeimos drauge pristatomo asmens – A. B. – indėlio. Labiau tikėtina, kad po šia tariama parama slepiasi paties atsakovo ženklūs finansiniai resursai. Pažymėjo, kad šalių turtinę padėtį neapsprendžia vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, svarbios yra ir kitos aplinkybės, kaip atsakovo nemažos vertės automobilio turėjimas, žemės sklypų valdymas nuosavybės teise, nuomos ir panaudos pagrindais, nuolatinis piniginių lėšų investavimas fonduose.
14.4. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, įvardijant šios dalies procentinę išraišką – 40 proc. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl išlaidų priteisimo už 2023 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą (300 Eur), už atstovavimą teismo posėdyje (200 Eur) ir už vertimą (165 Eur). Nors patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas 2023 m. birželio 25 d., t. y. praėjus keletui dienų po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir iki teismo sprendimo priėmimo, mano, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio patikslinto prašymo duomenų nevertino. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad jos atstovė 2023 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu papildomai prašė priteisti iš atsakovo vertimui patirtas išlaidas, t. y. 165 Eur, kurių mokėjimo dokumentas buvo pateiktas dar 2023 m. kovo 13 d. Teismo posėdžio dieną (2022 m. birželio 21 d.) buvo pateikti tos pačios dienos rašytiniai paaiškinimas. Paaiškino, kad poreikis pateikti šiuos paaiškinimus iškilo po to, kai atsakovas pateikė savo rašytinius paaiškinimus. Už šiuos paaiškinimus, kaip ir už atstovavimą teismo posėdyje, objektyviai nebuvo spėta atsiskaityti, todėl atsiskaitymas vyko nedelsiant po teismo posėdžio. Atsakovas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime, nesutikdamas su ieškovės apeliaciniu skundu, pažymėjo, kad N. K. gaunama 100 Eur socialinė išmoka ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokama išmoka atlieka tą pačią paskirtį – išmokų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Pažymėjo, kad jo nuomone, išlaikymą padidinti 80 Eur per mėnesį vaiko mokslų kaupimui yra nepagrįstas ieškovės reikalavimas atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Nurodė, kad pateikė susirašinėjimą su ieškove, kuris patvirtina jo siekį rūpintis vaiko ateitimi, kaupti lėšas dukrai, domėjimąsi jos gyvenimu. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog ieškovė į vaiko poreikių lentelę nebeįtraukė išlaidų kaupiamajam gyvybės draudimui, taip pat nėra pateikta duomenų, kad įmokos būtų mokamos kaupiamajam gyvybės draudimui, taip pat į tai, kad ieškovė atmetė jo pasiūlymą dėl investicinės banko sąskaitos atidarymo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog dėl tokių lėšų kaupimo ir jų dydžio nustatymo su juo nebuvo tartasi, kitaip tariant, toks ieškovės sprendimas buvo priimtas įvertinus tik savo finansines galimybes, leidžiančias skirti kaupimui 960 Eur sumą per metus. Atsakovas taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad kaupiamasis gyvybės draudimas ir kaupimas vaiko mokslams ateityje iš esmės atlieka skirtingas funkcijas. Kaupimas vaiko mokslams ateityje laikytinas ateities išlaidomis, kurios nebūtinai gali atsirasti. Kaupiamasis gyvybės draudimas laikytinas ne ateities išlaidų užtikrinimu, o einamųjų vaiko poreikių tenkinimu. Gyvybės draudimas yra finansinė apsauga nelaimės atveju. Apsidraudus investiciniu gyvybės draudimu traumos, neįgalumo, sunkios ligos atvejais draudimo kompanija išmokės draudimą. Iš esmės investicinis gyvybės draudimas užtikrina finansinius poreikius tuomet, kai pats asmuo negali to padaryti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad negali šių išlaidų priskirti būtinomis, nes jos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis. Viso proceso metu ieškovė nuolat teigė, kad jis gauna pajamas, kurių neapskaito. Nors ieškovė teigia, kad jo turtinė padėtis yra geresnė, negu deklaruojama, tačiau jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pasisakydamas dėl tariamai gaunamų pajamų iš ūkininkavimo veiklos, atkreipė dėmesį, kad 0,9 ha žemės sklypą įsigijo 2023 m. balandžio 19 d. Ginčijamas sprendimas priimtas 2023 m. liepos 12 d. Tikriausiai kiekvienas logiškai mąstantis asmuo supranta, kad pajamų generavimas iš žemės ūkio veiklos per tris mėnesius yra praktiškai neįmanomas. Juo labiau jis nėra įgijęs jokios žemės ūkio technikos, kurios pagalba galėtų atlikti žemės ūkio darbus. Ta aplinkybė, kad jis galimai ateityje gaus pajamas iš žemės ūkio veiklos nesudaro pagrindo išlaikymo dydį pakeisti dabar. Pažymėjo, kad žemės sklypo ir automobilio įsigijimo aplinkybes detalizavo byloje, todėl papildomai dėl šių aplinkybių nepasisako. Paaiškino, kad kaip taupymo įrankį naudoja investavimo platformą. Kadangi Lietuvoje yra didelė infliacija ir pinigai, laikomi banko sąskaitoje, smarkiai nuvertėja, todėl stengiasi atsidėti juodai dienai bent nedideles pinigų sumas. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad į investicinę platformą yra pervedamos nedidelės sumos, t .y. 5 Eur, 10 Eur, 20 Eur, kartais daugiau. Akcentavo, kad yra suaugęs žmogus ir supranta, jog taupymas yra privalomas, todėl pagal savo galimybes atsideda bent nedideles pinigų sumas. Taip pat paaiškino, kad PEERBERRY platformoje didžiąja dalimi yra investuojamos ne jo piniginės lėšos, o trečiajam asmeniui A. B. priklausančios piniginės lėšos. Pažymėjo, kad ieškovės pasirinkimas išvykti gyventi į užsienio valstybę buvo laisvas. Nors 2017 metais ieškovės pajamos buvo žemesnės, tai niekaip nepaneigia fakto, jog ir Lietuvoje ji galėjo susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, ieškovės išvykimas į užsienio valstybę, akivaizdu, buvo paremtas ne vien dukros poreikių tenkinimo tikslu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė užsienio valstybėje sukūrė šeimą – susilaukė dar dviejų vaikų, susirado gyvenimo partnerį, t. y. ieškovė iš esmės susitvarkė ir savo asmeninį gyvenimą. Šeimos kūrimas užsienio valstybėje niekaip negalėtų būti traktuojamas kaip priverstinis išvykimas.
Šalies argumentai
16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad:
17.1. nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, kad ji nėra vienoda, tačiau faktinė jo mokėtina išlaikymo suma yra tik maždaug 12 proc. mažesnė nei ieškovei tenkanti išlaikymo dydžio suma. Akcentavo, kad po indeksavimo jo mokėtina suma šiai dienai sudaro 425,95 Eur, t. y. maždaug 43 proc. visų jo pajamų, o ieškovei tenkanti išlaikymo dydžio suma yra 482,05 Eur, t. y. maždaug 16 proc. visų jos pajamų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškovės pateiktą poreikių lentelę bei jo rašytinius paaiškinimus, todėl nepagrįstai beveik visas ieškovės nurodytas išlaidas pripažino būtinomis. Remiantis orientaciniu minimalios algos atlyginimo kriterijumi, orientacinė išlaikymo suma sudarytų 633 Eur, t. y. kiekvienam iš tėvų po 317 Eur. Pažymėjo, kad, iki priimant ginčijamą sprendimą, jo mokama faktinė išlaikymo suma sudarė 290 Eur per mėnesį. Taigi, bendra išlaikymui skiriama suma sudarė 680 Eur (290 Eur jo mokama išlaikymo dalis, 290 Eur ieškovės mokama išlaikymo dalis ir 100 Eur N. K. mokama išmoka). Nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų Swedbank, AB, kurie sudaro apie 202 Eur per mėnesį. Taigi, jam tenkanti pragyvenimo suma, atskaičius mokamą paskolos įmoką ir išlaikymo sumą, sudaro apie 370 Eur (1 000 Eur - 425,95 Eur - 202 Eur). Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam šiuo metu nėra reikalingos papildomos išlaidos gydymui. Pažymėjo, kad į bylą yra pateikęs ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodoma, jog gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: tikslingas ilgalaikis (ne trumpiau 3 m.) aspirino (75‐100 mg, skrandyje neirios tabletės) vartojimas.
17.2. Pasisakydamas dėl išlaidų maistui, kurios, pagal ieškovę, sudaro 3 780 Eur per metus (315 Eur per mėnesį), nurodė, kad jis yra suaugęs vyras, kurio, akivaizdu, išlaidos maistui yra didesnės, negu nepilnamečio vaiko.
17.3. Pasisakydamas dėl išlaidų drabužiams ir avalynei, kurios, pagal ieškovę, sudaro 178,75 Eur per mėnesį, pažymėjo, kad ieškovė, kaip mama, nori puošti vaiką, tačiau visos išlaidos turi būti įvertintos objektyviai, pagal realų vaiko poreikį ir tėvų galimybes. Jau 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos drabužiams ir avalynei (88 Eur) yra per didelės, o dabar ieškovė prašo keturis kartus didesnės sumos. Taip pat atkreipė dėmesį į vaiko poreikių lentelėje nurodytą drabužių vienetų skaičių: pavyzdžiui 3 žieminės pižamos (pažymėjo, kad pakankamas kiekis yra du vienetai vieno tipo drabužių), 6 vilnonių rūbų komplektai, 15 vienetų timpų ir kt. Akivaizdu, kad kai kurių drabužių vienetų kiekis yra perteklinis.
17.4. Pasisakydamas dėl išlaidų vaistams ir vitaminams, kurios, pagal ieškovę, sudaro 170 Eur per metus (apie 14,17 Eur per mėnesį), nurodė, kad 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas iš esmės sveikatos problemų neturi, sprendė, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 10-15 Eur. Taigi ieškovė nurodo, kad išlaidos vaistams padidėjo nuo 150 Eur iki 170 Eur, t. y. 18 proc.
17.5. Pasisakydamas dėl išlaidų higienos priemonėms, kurios, pagal ieškovę, sudaro 387 Eur per metus (apie 32 Eur per mėnesį), nurodė, kad 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad higienos išlaidos per metus sudaro 228 Eur (12 mėnesių x 19 Eur), t. y. išlaidos padidėjo apie 40 proc. Pagal vaiko poreikių lentelėje nurodytą informaciją, tiek 2017 metais, tiek dabar patiriamos išlaidos higienai yra analogiškos, todėl keista, kad jų dydis pasikeitė 40 proc. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
17.6. Pasisakydamas dėl išlaidų ugdymui, kurios, pagal ieškovę, sudaro 2 640 Eur per metus (220 Eur per mėnesį), nurodė, kad 2017 metais buvo priteistos išlaidos darželiui. Kadangi išlaidos darželiui nėra patiriamos, jas pakeitė išlaidos mokyklai. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į 2023 m. gegužės 23 d. pateiktus paaiškinimus, dukra prailgintą grupę lanko 11 mėnesių per metus. Tačiau išlaikymas mokamas kiekvieną mėnesį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 220 Eur išlaidos nėra patiriamos 12 mėnesių per metus ir atitinkamai nesumažino išlaikymo dydžio sumos.
17.7. Pasisakydamas 2017 metais priteistų vaiko gyvybės draudimo išlaidų nurodė, pateiktoje vaiko poreikių lentelėje ieškovė šių išlaidų nenurodė. Pažymėjo, kad jam nėra žinoma, nuo kada įmokos draudimo fondui nėra mokamos. Nors draudimo įmokos nėra įmokamos ir išlaikymo dydis sumažėjo 360 Eur per metus (12 mėnesių x 30 Eur), tačiau jis šios sumos apimtimi išlaikymo dydžio nesumažino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį vaiko poreikių sumažėjimą.
17.8. Pasisakydamas dėl išlaidų pramogoms, kurios, pagal ieškovę, sudaro 950 Eur (apie 79,17 Eur per mėnesį), ir kitų išlaidų (aksesuarai, žaislai, knygos, baldai, nardymo priemonės ir kt.), kurios, pagal ieškovę, sudaro 1 110 Eur (92,50 Eur per mėnesį), nurodė, kad 2017 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, objektyviai vertinant, kadangi vaikui augant, reikalinga įsigyti tam tikrų baldų, bendraujant su kitais vaikais gali būti išlaidų jų gimtadieniams, šventėms, gali atsirasti nenumatytų išlaidų, todėl kitoms išlaidoms ieškovė galėtų patirti apie 20 Eur per mėnesį. Dabar ieškovė nurodo, kad tokios išlaidos sudaro 2 060 Eur per metus, t. y. išlaidos padidėjo daugiau nei 10 kartų, nors vaiko poreikių lentelėje dalis papildomų išlaidų yra analogiškos. Kelia abejonių, ar tikrai visos ieškovės nurodytos papildomos išlaidos yra būtinos. Juo labiau, kad byloje nėra pateikta jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
18. Ieškovė atsiliepime, nesutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, nurodė, kad:
18.1. gyvena ir dirba 9-toje pagal statistinį pragyvenimo lygį valstybėje – (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje, kuri pagal pragyvenimo lygį yra net 39 vietoje, todėl tiek ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas nepagrįstai vertina jos gaunamas pajamas, kaip didesnes, atsižvelgiant į skirtingus pragyvenimo lygius abiejose valstybėse, kurių palyginimui taikyti vienodus standartus būtų iš esmės neteisinga. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, pagal kuriuos jis esą pagrindė, jog jo pajamos nesiekia 1 000 Eur, kadangi byloje yra visiškai kitokie duomenys apie jo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo naudai padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurias šalių turtinė padėtis nėra vienoda (dėl ieškovės ir atsakovo pajamų santykio) ir kad ji gyvena šeimoje, kuriai finansinį stabilumą teikia jos partneris. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas taip pat gyvena šeimoje, o papildomą finansinį stabilumą esamu metu jam suteikia net trys asmenys – mama, mamos sugyventinis ir jo pristatoma kaip šeimos draugė A. B.. Atsakovas jau bylos nagrinėjimo metu, žinodamas apie teisme jam pareikštus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, pats savo valia prisiėmė prievolę kreditoriui – Swedbank, AB – tokiu savo elgesiu apsunkindamas bei pablogindamas savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažindamas savo finansines galimybes išlaikyti dukterį. Šios atsakovo prievolės prisiėmimą klaidingai vertina ne tik jis, apeliantas, bet ir pats ginčą sprendęs pirmosios instancijos teismas, darydamas vaiko tėvo naudai nepagrįstas išvadas ginčijamame sprendime. Taigi, nesutiktina su atsakovu, kad šiai dienai jo mokėtina suma, įvertinus indeksavimą, sudaro 425,95 Eur arba maždaug 43 proc. visų jo pajamų, kadangi jo pajamos yra ženkliai didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, ir ši aplinkybė pagrįsta teiktuose procesiniuose dokumentuose.
18.2. Pasisakydama dėl išlaidų drabužiams ir avalynei pažymėjo, kad 2017 metais konstatuotas dukros poreikis aprangai (40-50 Eur) atitiko skurdo ribą. Šis poreikis išaugo ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl tos priežasties, kad pati šalių dukra jau lanko mokyklą ir yra tokio amžiaus, kuriai yra reikalingas visiškai kitoks rūbų bei avalynės asortimentas nei mažam vaikui. Pažymėjo, kad poreikių lentelėje nurodė išlaidas rūbams ir avalynei ne 178,75 Eur per mėnesį, o 1 335 Eur per metus, t. y. vidutiniškai 113 Eur per mėnesį. Lauko rūbų poreikį nurodė 790 Eur per metus arba vidutiniškai 66 Eur per mėnesį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš jo išlaidų, skirtų lauko aprangai ir avalynei (atsakovo ir pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodomų 179 Eur arba 178,75 Eur). Taigi, atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad šią sumą sudaro ne tik išlaidos lauko aprangai ir avalynei, o subendrintos išlaidos aprangai ir avalynei, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriskyrė vaiko tėvui jokių išlaidų rūbams ir avalynei. Akcentavo, kad šioje dalyje taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis nukrypo nuo tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje principo būtent atsakovo ginčijamų išlaidų lauko rūbams ir avalynei dydžiu. Nors atsakovas kvestionuoja nurodytą poreikį rūbams ir avalynei bei lauko rūbams ir lauko avalynei, tačiau argumentuotai nepaaiškina, kiek pakaktų dukrai konkrečių rūbų bei avalynės ir kiek ji kainuotų, jeigu atsakovo požiūriu nurodyti kiekiai/skaičiai yra pertekliniai.
18.3. Pasisakydama dėl išlaidų vaistams ir vitaminams bei higienos priemonėms pažymėjo, kad šios išlaidos praktiškai nepadidėjo, tačiau atsakovas yra linkęs ginčyti kiekvieną menkiausią dukrai reikalingą ir pagrįstą sumą. Atkreipė dėmesį, kad tiek poreikis sveikatai, tiek higienai galimai yra didesnis, tačiau atsakovas ir šią protingumo kriterijus atitinkančią sumą visiškai nepagrįstai ginčija, nors šių poreikių patenkinimui reikalingos piniginių lėšų sumos, akivaizdu, kad nuo 2017 metų išaugo ir dėl išaugusių prekių kainų (infliacijos), konkretaus prekių poreikio ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Pasisakydama dėl išlaidų ugdymui akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas jį nuo šių išlaidų visiškai ir nepagrįstai atleido. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai nebendrauja su dukra ir neprisideda prie jos priežiūros. Vaikas per mokslo metus turi 5 savaites atostogų, papildomai švenčių. Vasaros atostogos sudaro 6 savaites. Taigi, per metus susidaro 12 savaičių, kada dukra nelanko ugdymo įstaigos. Iš tų 12 savaičių, 8 savaites jos priežiūra yra užtikrinta popamokinėje grupėje, už kurios lankymą moka tėvai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį poreikį vertino, kaip būtinąjį poreikį, tačiau nepagrįstai nuo jo atleido vaiko tėvą, nukrypdamas nuo tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje.
18.5. Pasisakydama dėl 2017 metais priteistų vaiko gyvybės draudimo išlaidų, atkreipė dėmesį į tai, kad, pakeitus investavimo būdą, t. y. nebekaupiant dukrai lėšų, pasinaudojant gyvybės draudimu, nereiškia, kad šių išlaidų nebeliko, kadangi gyvybės draudimo lėšos naudojamos kituose taupymo fonduose. Beje, pagal bylos duomenis ir pats vaiko tėvas investuoja lėšas šiose platformose, turi investavimo patirtį, ką patvirtino ir savo abejotinos įrodomosios reikšmės rašytiniuose paaiškinimuose A. B..
18.6. Pasisakydama dėl išlaidų pramogoms ir kitų išlaidų (aksesuarai, žaislai, knygos, baldai, nardymo priemonės ir kt.) pažymėjo, kad nesutinka, jog neįrodė jų realumo ir būtinumo. Atsakovas tik abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais išsako savo abejones dėl dukters poreikių kitoms išlaidoms būtinumo ir jų dydžio, nurodydamas, kad 2017 metais pirmosios instancijos teismas įvertino, jog vaikui per metus nurodytoms kitoms išlaidoms užtektų 240 Eur (20 Eur per mėnesį), tačiau svarių ir įtikinančių argumentų, kurie paneigtų deklaruojamus vaiko poreikius jis nepateikia. Atsakovas detaliai neargumentuoja, kokių papildomų išlaidų dukrai reikėtų atsisakyti ir kokia protinga suma galėtų būti pakankama, kad užtikrinti šį poreikį. Kita vertus, ji įrodymais pagrindė, kad atsakovas niekaip neprisideda prie šio poreikio tenkinimo, kadangi su dukra nebendrauja ir nepatiria pramogų, laisvalaikio bei atostogų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo teikto išlaikymo dydžiu
23. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, kartu susilaukė dukros J. G., gim. (duomenys neskelbtini).
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015, be kita ko, nustatė dukros gyvenamąją vietą su motina bei priteisė dukrai iš atsakovo išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 177 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 22 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017, be kita ko, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė dukrai iš atsakovo išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2016 m. birželio 15 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
26. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, be kita ko, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017 dalį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir priteisė dukrai iš atsakovo išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis nuo 2022 m. birželio 1d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
27. Apeliacinius skundus dėl ginčijamo sprendimo padavė tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
29. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
30. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017 konstatavo, kad dukros poreikiams per mėnesį vidutiniškai reikalinga 400 Eur suma.
32. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2017 metais dukra buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus bei kartu su ieškove gyveno Lietuvoje, tuo tarpu šiuo metu yra mokyklinio amžiaus ir gyvena (duomenys neskelbtini).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dukrai lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus (šalių dukra lanko jodinėjimo pamokas, baseiną), kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su jos ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo, todėl neabejotinai pasikeitė jos poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydis.
34. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktoje poreikių lentelėje nurodė, kad dukrai išlaikyti reikalinga apie 1 192 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro 315 Eur išlaidos maistui, 179 Eur – rūbams (lauko rūbai ir kt.), avalynei, 4 Eur – lauko aksesuarams, 14 Eur – vaistams ir vitaminams, 32 Eur – higienoms priemonėms, 112 Eur – komunaliniams mokesčiams, 231 Eur – ugdymui, 58 Eur – transportui, 79 Eur – pramogoms (kavinės, draugų gimtadienių šventės, kino teatras ir pan.), 30 Eur – kitoms išlaidoms (žaislai, knygos, kanceliarinės prekės ir pan.), 8 Eur – stambiems pirkiniams (baldai), 130 – smulkiems pirkiniams (žiemos inventorius, patalynė, klasės nuotraukos, kaupimas dukros mokslams nuo 11 klasės ir pan.) (e. bylos 1 t., b. l. 31-32).
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas visas ieškovės nurodytas išlaidas pripažino realiomis ir būtinomis, išskyrus 80 Eur per mėnesį išlaidas kaupimui dukros mokslams.
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nustatytų išlaidų dydžiu maistui, rūbams ir avalynei, vaistams ir vitaminams, higienoms priemonėms, prailgintai grupei, pramogoms ir kitoms išlaidoms. Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dukros poreikių sumažėjimą – nebėra patiriamos jos gyvybės draudimo išlaidos, todėl išlaikymo dydis sumažėjo 360 Eur per metus (30 Eur x 12 mėn.), tačiau jis šios sumos apimtimi išlaikymo dydžio nesumažino.
37. Ieškovė teismo posėdžio metu, pasisakydama dėl išlaidų rūbams ir avalynei paaiškino, jog vaikai mokykloje per kiekvieną pertrauką privalo eiti į lauką, kiekvieną ketvirtadienį, nepriklausomai nuo metų laiko, eina į miškus, todėl turi turėti kokybišką lauko bei vidaus aprangą. Rūbai (ypač lauko) po sezono nusidėvi ir nebeatlieka savo funkcijos taip gerai (teismo posėdžio garso įrašo 25 min. 50 sek. – 28 min. 14 sek.).
38. Atsakovas apeliaciniame skunde lygina šiuo metu nustatytus dukros poreikius su 2017 metais nustatytais, pažymėdamas, kad ieškovės prašytos priteisti išlaidos rūbams ir avalynei Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo pripažintos kaip per didelės (tuo metu ieškovė prašė priteisti 88 Eur per mėnesį). Taip pat akcentavo, kad kai kurių ieškovės nurodytų drabužių vienetų kiekis yra perteklinis.
39. Kaip jau buvo konstatuota, įvertinus dukros amžių bei gyvenamosios vietos pasikeitimą, neabejotinai pasikeitė jos poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydis. Be to, N. K. yra aukštesnio pragyvenimo lygio šalis, šalyje vyrauja atšiaurus klimatas, todėl spręstina, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti.
40. Kaip atkreipė dėmesį atsakovas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendime vertino, kad vaistams ir vitaminams skirtina išlaidų suma turėtų sudaryti 10-15 Eur per mėnesį bei higienos priemonėms – 19 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodyta išlaidų sumą – viso 46,17 Eur per mėnesį – nežymiai viršija anksčiau nustatytąją, todėl, įvertinus ir padidėjusią infliaciją, spręstina, kad yra protinga ir pagrįsta.
41. Pasisakant dėl išlaidų dukros ugdymui pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog dukra lanko prailgintą grupę, už kurią 2021/2022 mokslo metais sumokėjo 2 640 Eur per metus (e. bylos 2 t., b. l. 93-95). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukros pamokos baigiasi 14 val. du kartus per savaitę bei apie 12.30 val. tris kartus per savaitę, todėl laiką po mokyklos ji praleidžia prailgintoje grupėje. Jeigu tėvams neišeina suderinti vaiko atostogų su savo atostogomis, tai už buvimą prailgintoje grupėje reikia mokėti papildomai (apie 25 Eur per dieną). Paaiškino, kad šiais metais papildoma priežiūra pasinaudojo tik kelias dienas, kadangi laiką pavyko suderinti. Taip pat pažymėjo, kad šiais metais kaina yra šiek tiek pakilusi (teismo posėdžio garso įrašo 54 min. 06 sek. – 57 min. 40 sek.).
42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad dukra prailgintą grupę lanko 11 mėnesių per metu, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog 220 Eur išlaidos nėra patiriamos 12 mėnesių per metus ir atitinkamai nesumažino išlaikymo dydžio sumos.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje pateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas prailgintai grupei 2021/2022 mokslo metais, sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas klydo dėl šių išlaidų dydžio – nors išlaidos ir nėra patiriamos kiekvieną mėnesį, tačiau pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodyta suma už metus padalinta kiekvienam metų mėnesiui.
44. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo ginčijamų išlaidų pramogoms ir kt. vertina, kad svarbu tai, jog šiuo metu šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, t. y. manytina, kad tokio amžiaus vaikas turi daugiau poreikių, nei vaikas, kuris yra dviejų su puse metų amžiaus. Atsakovas konkrečiai neįvardino kurios išlaidos, jo nuomone, yra perteklinės. Todėl vertintina, kad jos yra protingos.
45. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017 turinio matyti, kad ieškovė buvo pateikusi įrodymus, jog patiria 30 Eur išlaidas dukros gyvybės draudimui „Saugus vaiko fondas“. Kadangi gyvybės draudimo įmokos atliekamos vaiko interesais, šias išlaidas Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino pagrįstomis. 2017 metais išlaikymas dukrai iš abiejų tėvų priteistas lygiomis dalimis, todėl atsakovo dalis už dukros gyvybės draudimą sudarė 150 Eur per metus (15 Eur x 12 mėn.).
46. Ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-42289) nurodė, kad šiuo metu pasirinko kitą investavimo būdą dukters ateičiai, tik dabar jau mokėdama 50 Eur didesnę sumą.
47. Ginčijamu sprendimu, atsižvelgus į tai, kad dėl tokių lėšų kaupimo ir jų dydžio nustatymo su vaiko tėvu nebuvo tartasi, kitaip tariant, toks ieškovės sprendimas buvo priimtas įvertinus tik savo finansines galimybes, leidžiančias skirti kaupimui 960 Eur (80 Eur x 12 mėn.) sumą per metus, nuspręsta, jog negalima šių išlaidų priskirti būtinoms, nes jos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis.
48. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad tuo laikotarpiu, nuo kada ieškovė nebemokėjo draudimo įmokų, jis už dukros išlaikymą sumokėjo daugiau, nei turėjo.
Žemesnės instancijos teismas
49. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas šią poziciją nepagrįsta, pažymi, kad atsakovo teiktas išlaikymas nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo mažesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis, t. y. mažesnis nei pusė MMA (atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo apie 223,50 Eur)). Todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas galėjo permokėti savo dukrai teiktą išlaikymą.
50. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad mano, jog turėjo būti padidintas poreikis kaupimui nuo 30 Eur iki 80 Eur arba iš viso nepašalinta 30 Eur suma iš dukros poreikių balanso.
51. Byloje nėra duomenų kokiu tiksliai būdu yra panaudojama ieškovės nurodyta 80 Eur per mėnesį sumą, todėl vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši suma yra būtina dukros poreikiams tenkinti.
52. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą išlaikymo dydį N. K. socialinių išmokų institucijos mokamos išmokos dydžiu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taikomas Lietuvoje mokamų išmokų atžvilgiu, tačiau ji nėra mokesčių mokėtoja Lietuvos Respublikoje ir jokių vaiko išmokų čia negauna.
53. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai N. K. socialinių išmokų institucija kas mėnesį moka (duomenys neskelbtini) (apie 100 Eur) dydžio išmoką (teismo posėdžio garso įrašo 36 min. 58 sek. – 38 min. 01 sek.).
54. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
55. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra taip pat nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, dėl kurios plačiau pasisakys sekančioje šio sprendimo dalyje, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą išlaikymo dydį N. K. socialinių išmokų institucijos mokamos išmokos dydžiu.
Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą
57. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo finansinės galimybės yra ribotos ir nesudaro pagrindo reikalingą sumą dukros išlaikymui skirti abiem tėvams lygiomis dalimis.
58. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas gauna daugiau pajamų nei nurodo, t. y. pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį apsprendžia ne vien iš darbo santykių gaunamos pajamos, tačiau svarbios yra ir kitos aplinkybės; nagrinėjamu atveju šios aplinkybės – nemažos vertės automobilio turėjimas; žemės sklypų valdymas nuosavybės teise, nuomos ir panaudos pagrindais; nuolatinis piniginių lėšų investavimas fonduose.
59. Bylos duomenimis, atsakovui išrašyta UAB „Autogresus“ 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita faktūra Serija AG Nr. 101839 už automobilį (duomenys neskelbtini) 12 900 Eur sumai (e. bylos 5 t., b. l. 131). Atsakovo motina V. J. 2021 m. liepos 18 d. pervedė jam 14 000 Eur, nurodydama, kad tai yra paskola automobiliui; atsakovas 2021 m. liepos 21 d. pervedė UAB „Autogresus“ 7 900 Eur, nurodydamas, kad ši suma yra už (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. liepos 22 d. pervedė A. B. 5 000 Eur, nurodydamas, kad ši suma yra už (duomenys neskelbtini) pavedimą (e. bylos 3 t., b. l. 19). Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 98275) paaiškino, kad automobilis pirktas motinos iniciatyva; automobilį ji pirko ne savo vardu, nes jis įsigytas Šiaulių mieste (motina kartu su juo į Šiaulius vykti negalėjo, kadangi kartu su jais gyvena mamos draugas, kuriam dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra); kadangi dėl taikomo banko sąskaitos limito negalėjo pats atsiskaityti pagal jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, todėl mokėjimą jo vardu atliko A. B.. Atsakovas pateikė A. B. atlikto pavedimo kvito kopiją (e. bylos 5 t., b. l. 95) ir susirašinėjimo su ja ištrauką, iš kurios matyti, kad jis prašė padaryti pavedimą už automobilį (e. bylos 5 t., b. l. 97-98). Nurodytas aplinkybes patvirtino ir atsakovo motina V. J. (e. bylos 5 t., b. l. 115-118).
60. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu su Swedbank, AB, sudarė Kredito sutartį Nr. 23-005526-GV nekilnojamajam turtui įsigyti, pagal kurią pasiskolino 16 000 Eur, įsipareigodamas iki 2033 m. sausio 12 d. grąžinti iš viso 24 338,50 Eur sumą, kas mėnesį mokant po 204,53 Eur (e. bylos 5 t., b. l. 119-128).
61. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2023 m. balandžio 19 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1972). Taip pat atsakovas nuomojasi žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. balandžio 18 d. Nuomos sutartys), bei panaudos pagrindais valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2023 m. gegužės 17 d. panaudos sutartis) (e. bylos 5 t., b. l. 170-178). Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 98275) paaiškino, kad gautą paskolą panaudojo 0,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimui, nes norėjo pasinaudoti Europos Sąjungos parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui; jo tikslas buvo įsteigti nedidelį bičių ūkį, kuris būtų kartu ir hobis, ir generuotų bent nedideles pajamas, tačiau parama nepasinaudojo, nes būtų reikėję investuoti nemažą sumą asmeninių lėšų, kurių jis neturi. Nurodė, kad turimas žemės sklypas nėra didelis, ūkis įsteigtas neseniai, todėl jokių pajamų negeneruoja. Pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra didelė infliacija, nekilnojamojo turto kaina nuolat kyla, todėl, jo nuomone, žemės sklypo įsigijimas laikytinas investicija į ateitį, dėl kurios pinigai nenuvertės.
62. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 83649) nurodė, kad atsakovas pildo UAB „Paskolų klubas“ sąskaitas nedidelėmis sumomis po kelis kartus per dieną – 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas pildė UAB „Paskolų klubas“ sąskaitą 20 Eur suma, o kitą dieną dar 10 Eur suma; 2018 m. rugsėjo 19 d. ir rugsėjo 21 d. – 4 Eur, 5 Eur ir 5 Eur sumomis; 2018 m. spalio 4 d. – 20 Eur suma; 2018 m. spalio 9 d. – 25 Eur suma; 2018 m. spalio 11 d. – 10 Eur suma; 2018 m. spalio 13 d. – 30 Eur suma; 2018 m. spalio 15 ir 16 d. – 10 Eur suma; 2018 m. spalio 22 d. – 20 Eur suma; 2018 m. lapkričio 21 d. – 5 Eur suma; 2018 m. gruodžio 11 d. – 20 Eur suma; 2018 m. gruodžio 14 d. – 20 Eur ir 10 Eur sumomis; 2018 m. gruodžio 28 d. – 20 Eur suma; 2019 m. kovo 15 d. – 30 Eur suma, 2019 m. balandžio 14 d. – 30 Eur suma,2019 m. balandžio 15 d. – 10 Eur suma; 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 birželio 15 d. – 65 Eur ir 10 Eur sumomis; 2019 m. liepos 23 d. – 60 Eur suma; 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 70 Eur suma; 2019 m. lapkričio 11 d. – 20 Eur suma, 2020 m. sausio 23 d. – 20 Eur suma; 2021 m. balandžio 13 d. – 100 Eur suma; 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 101 Eur suma. Be to, atsakovas 2021 m. spalio 23 d. papildė savo sąskaitą 1 000 Eur suma ir tą pačią dieną atliko pavedimą į PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija; 2021 m. gruodžio 17 d. savo sąskaitą papildė 1 000 Eur ir atliko mokėjimą PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija; 2022 m. sausio 8 d. savo sąskaitą papildė 800 Eur ir 200 Eur (iš viso 1 000 Eur) ir atliko mokėjimą į PAYSERA LT, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija. Iš banko sąskaitos išrašo duomenų matyti ir tai, kad atsakovo banko sąskaitoje buvo daugiau nei 3 000 Eur, tačiau į jo sąskaitą 2022 m. balandžio 24 d. A. B. pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad ši suma skirta lovos pirkimui; atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. pervedė į PAYSERA LT 2 600 Eur bei 2022 m. birželio 17 d. papildomai pervedė 600 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas investicija. Taip pat matyti, kad atsakovas investuoja PEERBERRY platformoje, iš kurios 2022 m. kovo 23 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 1 100 Eur suma, o 2022 m. kovo 28 d. – 500 Eur suma. Pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas užsiima investavimu įvairiose platformose.
63. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK- 98275) paaiškino, kad kaip taupymo įrankį naudoja UAB „Paskolų klubas“ investavimo platformą. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad į UAB „Paskolų klubas“ pervedamos nedidelės sumos, t. y. 5 Eur, 10 Eur, 20 Eur, kartais daugiau. Pažymėjo, kad yra suaugęs žmogus ir supranta, kad taupymas yra privalomas, visada gali kilti nenumatytų išlaidų, jis negali visada priklausyti nuo šeimos narių pagalbos, todėl pagal savo galimybes atsideda bent nedideles pinigų sumas. Taip pat paaiškino, kad PEERBERRY platformoje didžiąja dalimi yra investuojamos ne jo, o trečiajam asmeniui, A. B., priklausančios lėšos. A. B. iš viso yra perdavusi bendrą 4 600 Eur sumą skirtingu laikotarpiu su tikslu, kad lėšos būtų investuojamos. Pati A. B. savarankiškai neužsiima investavimu PEERBERRY platformoje, nes turėjo techninių kliūčių prisijungiant. Į PEERBERRY platformą įneštos A. B. priklausančios sumos, t. y. 1 000 Eur investuoti 2021 m. spalio 23 d.; 1 000 Eur – 2021 m. gruodžio 17 d.; 1 000 Eur 2022 m. sausio 8 d.; 1 000 Eur – 2022 m. balandžio 24 d.; 600 Eur – 2022 m. birželio 17 d. Atsakovas taip pat pateikė A. B. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad ji laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2022 m. birželio 17 d. perdavė atsakovui grynaisiais pinigais iš viso 3 600 Eur sumą bei 2022 m. balandžio 24 d. pervedė 1 000 Eur sumą tam, kad jis juos investuotų jos vardu; iš šios sumos jai grąžinti 3 510 Eur (e. bylos 5 t., b. l. 99-101). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas 2022 m. rugpjūčio 8 d. pervedė A. B. iš viso 3 510 Eur sumą (e. bylos 3 t., b. l. 29).
64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas gauna daugiau pajamų nei nurodo. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, kad automobilis buvo įsigytas iš atsakovo motinai priklausančių lėšų. Atsakovas nuosavybės teise, nuomos ir panaudos pagrindais valdo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) tik nuo 2023 metų, todėl mažai tikėtina, kad iš jų gauna piniginę grąžą. Didžioji dalis per atsakovo banko sąskaitą investuotų lėšų buvo grąžintos A. B..
65. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atleido atsakovą nuo išlaidų lauko rūbams ir avalynei, transportui ir popamokinei veiklai, tokiu būdu nukrypdamas nuo lygių vaiko tėvų dalių išlaikymo prievolėje. Pažymėjo, kad šios išlaidos būtų patiriamos ir tuo atveju, jei dukra gyventų Lietuvoje.
66. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalgą).
67. Nagrinėjamu atveju dukra gyvena užsienyje ieškovės iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog ji turi prisidėti prie jos išlaikymo didesne apimtimi vertintinos kaip teisingos ir pagrįstos.
68. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, kad nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė teisingą išvadą, jog ji nėra vienoda, tačiau faktinė jo mokėtina išlaikymo suma yra tik maždaug 12 proc. mažesnė nei ieškovei tenkanti išlaikymo dydžio suma. Nurodė, kad po indeksavimo jo mokėtina suma šiai dienai sudaro 425,95 Eur, t. y. maždaug 43 proc. visų jo pajamų.
69. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
70. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra apie 1 000 Eur (1 val. 09 min. 08 sek. – 1 val. 12 min. 30 sek.). Kaip jau buvo minėta, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu su Swedbank, AB, sudarė Kredito sutartį Nr. 23-005526-GV nekilnojamajam turtui įsigyti, pagal kurią pasiskolino 16 000 Eur, įsipareigodamas iki 2033 m. sausio 12 d. grąžinti iš viso 24 338,50 Eur sumą, kas mėnesį mokant po 204,53 Eur.
71. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, vertina, kad atsakovas, prisiimdamas papildomus finansinius įsipareigojimus, įsivertino savo finansinę padėtį bei galimybę vykdyti tiek prievolę bankui, tiek ir prievolę teikti išlaikymą savo dukrai.
72. Atsakovas yra darbingas, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti išlaikymą, neturi. Tuo tarpu ieškovė (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą ir, be dukros, turi dar du nepilnamečius vaikus (e. bylos 1 t., b. l. 87-90), kuriuos turi taip pat pareigą išlaikyti.
73. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo dukrai iš atsakovo priteista išlaikymo suma iš esmės yra teisinga ir pagrįsta, todėl pagrindo pakeisti ginčijamą sprendimą nenustatyta.
74. Kiti apeliantų argumentai vertinami kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
75. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
76. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 265 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 100 Eur) (e. bylos 5 t., b. l. 66-72, 184-185) ir išlaidos už procesinių dokumentų vertimą (165 Eur) (e. bylos 2 t., b. l. 65).
77. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė.
78. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybei iš atsakovo priteistinas 40,50 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((350 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 40,50 Eur.
79. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų, bei į tai, jog įrodymai apie 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo pabaigos, ieškovei iš atsakovo priteistinos 706 Eur ((2 265 Eur – 500 Eur) x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
80. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, įvardijant šios dalies procentinę išraišką – 40 proc. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už 2023 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą (300 Eur), už atstovavimą teismo posėdyje (200 Eur) ir už vertimą (165 Eur).
81. Iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl išlaidų priteisimo už 2023 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, t. y. sprendė, jog šios išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu išlaidos už procesinių dokumentų vertimą priteistos.
82. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų – ieškovė prašė padidinti dukrai iš atsakovo priteistą išlaikymą nuo 200 Eur per mėnesį iki 580 Eur per mėnesį (t. y. padidinti 380 Eur suma), tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir dukrai iš atsakovo priteisė 350 Eur per mėnesį (t. y. padidino 150 Eur suma), todėl patenkino 40 proc. ieškinio reikalavimų.
83. Pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų už 2023 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje priteisimo pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
84. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, jog būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
85. Ieškovė apeliaciniame skunde paaiškino, kad poreikis teismo posėdžio dieną pateikti rašytinius paaiškinimus iškilo po to, kai atsakovas pateikė savo rašytinius paaiškinimus. Pažymėjo, kad už šiuos rašytinius paaiškinimus, kaip ir už atstovavimą teismo posėdyje, objektyviai nebuvo spėta atsiskaityti, todėl atsiskaitymas vyko nedelsiant po jo.
86. Bylos duomenimis, ieškovė teismo posėdžio dieną (2023 m. birželio 21 d.), atsiliepdama į atsakovo 2022 m. birželio 12 d. rašytinius paaiškinimus, kurie pirmosios instancijos teisme gauti 2022 m. birželio 16 d., pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-100969). 2023 m. birželio 26 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prie kurio pridėta 2023 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra serija RNA Nr. 23-75 500 Eur sumai, išrašyta už 2023 m. birželio 21 d. rašytinių paaiškinimų parengimą (300 Eur) ir už atstovavimą teismo posėdyje (200 Eur). Kartu pateiktas ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, iš kurio matyti, kad ieškovė 2023 m. birželio 26 d. atstovei pervedė 500 Eur sumą.
87. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad, kaip nurodė ieškovė, poreikis teismo posėdžio dieną pateikti rašytinius paaiškinimus iškilo po to, kai atsakovas pateikė savo rašytinius paaiškinimus, bei tai, kad ieškovės patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas praėjus kelioms dienoms po teismo posėdžio, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 906 Eur (2 265 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidas.
88. Pažymėtina, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
89. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (e. bylos 6 t., b. l. 61-64).
90. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro už paduotą apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (e. bylos 6 t., b. l. 15).
91. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra paskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliantų G. G. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo J. J. ieškovės G. G. naudai priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 906 Eur (devynis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.