- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2-1576-465/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20346-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui J. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J. (toliau – ir atsakovas) ir prašo pakeisti 2017-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-1019/2017 dalį dėl nepilnamečio vaiko J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis po 200 Eur per mėnesį, padidinant šias išmokas, ir priteisti iš atsakovo J. J. išlaikymą nepilnametei dukrai J. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 580 Eur, mokamomis nuo 2022-06-01 (kada ieškovė G. G. kreipėsi į atsakovą elektroninio pašto laišku su prašymu padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį iki vaiko pilnametystės), išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant šias išmokas uzufrukto teise tvarkyti motinai G. G.. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. J. yra ieškovės G. G. dukters J. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas, nesirūpino gimusia dukra, todėl pagal ieškovės G. G. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 nustatė J. G. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė konkrečią bendravimo tvarką su vaiku, priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir po 177 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų J. G. išlaikymui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-15 pagal ieškovės G. G. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-1019/2017, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. G. dydžio ir priteisė iš atsakovo J. J. išlaikymą nepilnametei dukrai J. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas taip priteisė 981 Eur papildomų būtinųjų išlaidų. Nuo 2017-05-15 sprendimo įsiteisėjimo praėjo jau daugiau kaip penkeri metai. Dėl itin sunkių gyvenimo sąlygų ir nuolatinio nepritekliaus, dėl geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimo dukrai J. G. G. G. buvo priversta išvykti uždarbiauti į Norvegiją. Kartu su ja į Norvegiją, atsakovo J. J. sutikimu, išvyko ir ginčo šalių dukra J. G.: 2017-08-03 J. J. pasirašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis sutinka, jog jo nepilnametė dukra J. G. su motina G. G. išvyktų nuolatiniam gyvenimui į Norvegijos Karalystę ir ten būtų deklaruota J. G. gyvenamoji vieta. Šiuo metu ieškovė kartu su dukra gyvena Norvegijoje, (duomenys neskelbtini). Ginčo šalių dukrai yra jau aštuoneri metai ir vaiko poreikiai yra iš esmės ir radikaliai pasikeitę. Todėl atsakovo J. J. išlaikymas sudaro tik nedidelę dalį J. G. reikalingo ir būtino išlaikymo ir jo teikiamo išlaikymo dydis yra nepakankamas. Akivaizdu, kad 200 Eur/mėn. dydžio periodinio išlaikymo išmokos suma, praėjus daugiau nei penkiems metams po teismo sprendimo, kada dukra jau mokosi mokykloje, net ir pritaikius indeksavimą, neužtikrina pasikeitusių/padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Kaip matyti iš teismui teikiamos J. G. poreikių lentelės, per metus J. G. rūbams išleidžiama 1015 Eur, lauko rūbams - 790 Eur, batams - 320 Eur, aksesuarams - 45 Eur, maisto produktams - 3780 Eur, vaistams, vitaminams - 170 Eur, higienos priemonėms ir paslaugoms - 387 Eur, komunaliniams mokesčiams (elektra, vanduo, kaminų valymas, kanalizacijos valymas, internetas) - 1344 Eur, ugdymui (baseinas, jodinėjimas, prailginta grupė) - 2777 Eur, transportui (kuro išlaidos, kelto išlaidos, mokami keliai) - 700 Eur, pramogoms (kavinės, vandens pramogos, laipiojimo parkas, draugų gimimo dienų dovanos, J. gimtadienio šventė, muziejai, atostogos, kino teatras) - 950 Eur, kitiems ugdymo poreikiams (žaislai, knygos, žurnalai, užduočių knygos, popierius, kanceliarinės priemonės) - 365 Eur, baldams - 300 Eur. Taip pat yra kaupiamos lėšos J. mokslams - 960 Eur, kartais būna ir kitų išlaidų - 400 Eur. Taigi vidutiniškai per mėnesį J. G. poreikiams tenkinti išleidžiama 1191,33 Eur suma.
Dėl išlaidų aprangai ieškovė pažymėjo, kad praėjus po teismo sprendimo priėmimo daugiau nei penkiems metams, vaiko rūbų bei avalynės poreikio patenkinimui reikalingos sumos esminiai išaugo: dukra lanko mokyklą, ji jau nebe 3-4 metų amžiaus vaikas, o šią vasarą šalių dukrai sueis devyneri metai. Ypač aktualus yra mergaitei žieminio sezono aprangos poreikis tiek mokykloje, tiek namuose. Todėl ieškovės deklaruojamos išlaidos drabužiams ir avalynei, sudarančios per metus 2145 Eur arba 179 Eur per mėnesį, vaikui gyvenant Norvegijos Karalystėje ir lankant mokyklinio ugdymo įstaigą, yra visapusiškai pagrįstos. Ieškovė, pateikusi poreikių lentelę, detaliai įvardijo dukters J. G. apatinius ir viršutinius rūbus visiems metų sezonams, aprangą miegui (pižamas) ir maudymuisi (kostiumėlis), kurie metams kainuoja 1015 Eur arba vidutiniškai 85 Eur mėnesiui. Tarp ieškovės nurodomo poreikio aprangai yra taip vadinami lauko rūbai, kurie metams kainuoja apie 790 Eur arba 66 Eur per mėnesį. Batai metams kainuoja apie 340 Eur arba 28 Eur/mėn. Norvegijos ugdymo įstaigose pertraukų metu vaikai privalomai išleidžiami į lauką, todėl geros kokybės lauko rūbų poreikis šalių dukters kasdienybėje yra būtinybė. Praktiškai kiekvieną savaitę moksleiviai slidinėja, keliauja į žygius kalnuose, todėl visų sezonų metu vaikai privalo turėti patvarius ir sezoną atitinkančius lauko rūbus. Šalių dukra rūbus greitai išauga, rūbai dėvisi, suplyšta ir pan. Dėl vaiko poreikio vaistams, vitaminams (maisto papildams) ir kitomis medicinos reikmėms ieškovė pastebėjo, kad atsakovas palygina dukters poreikį vaistams ir vitaminams 2017 m., pažymėdamas, kad jis padidėjo 18 proc. (šiuo metu sudaro 14 Eur/mėn.), tačiau nepaaiškina, ar jis sutinka su šiuo poreikiu, ar ne. Ieškovė nori pažymėti, kad dukters J. sveikata yra tikrai gera, tačiau šeimoje J. sveikatos poreikio tenkinimui visada turi būti vaistai nenumatytam atvejui nuo karščiavimo ir skausmo, be to, vaistai turi tam tikrą galiojimo terminą. Mergaitė yra labai alergiška mašalų ir uodų įkandimams. Vasaros sezono laikotarpiu ji vartoja priešalerginius vaistus, naudoja specialų kremą nuo uodų įkandimų ir nuo saulės nudegimų. Mama yra nupirkusi net specialią striukę dukrai, kuri atgraso įvairius mašalus. Kadangi šeima gyvena tamsiame ir vėsiame klimate ieškovė periodiškai perka dukrai vitaminus (dažniausiai vitaminų ir mineralų kompleksą) ir maisto papildus, dažniausiai žuvų taukus. Vaikui susižeidus būtina turėti pleistrus bei bintus, antiseptinius vaistus, kurių vaikas nemokamai negauna. Dukrai yra nustatytas atopinis dermatitas, kuris buvo akcentuojamas ne tik 2017 m. teismo sprendime, kaip nurodo atsakovas, bet ir 2015 m. teismo sprendime. Vaiko kūno priežiūrai yra naudojamas specialus šampūnas, dušo gelis, o paūmėjimo atvejais – specialus drėkinamasis kremas. Dėl vaiko poreikio higienos priemonėms ieškovė teigia patirianti patiria 32 Eur išlaidas per mėnesį vaiko higienos reikmėms, kai tuo tarpu 2017 metais teismas sprendimu buvo nustatęs, kad vaiko higienos išlaidos per mėnesį sudaro 19 Eur, įtraukdamas į šį poreikį išlaidas priemonėms nuo atopinio dermatito, kurios nagrinėjamoje byloje priskirtos prie išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos poreikio tenkinimu (vaistams, vitaminams (maisto papildams) ir kitomis medicinos reikmėms). Ieškovė į dukters poreikius įtraukia išlaidas burnos, plaukų ir kūno priežiūrai, skalbimo ir buities reikmenims, kirpyklai (J. kerpasi plaukus trumpai, kas du tris mėnesius), tenkančias vaikui, kurios sudaro 32 Eur per mėnesį. Po ieškinio padavimo teismui vaiko kirpimo išlaidos padidėjo ir šiuo metu kainuoja jau 40 Eur. Dėl vaiko poreikio transportui ieškovė nurodė, kad 2017 metais ji naudojosi viešuoju transportu ir išskirtiniais atvejais Uber ir kitų taksi paslaugomis. Vairuotojo teisių vaiko mama neturėjo, neturėjo ir automobilio. Jos gyvenamoji vieta buvo nutolusi 200 m. atstumu nuo darbovietės. Šiuo metu ji gyvena kaimo vietovėje, kur viešasis transportas praktiškai nevažinėja. Žiemos sezono metu ji per mėnesį užsipila 2 bakus kuro, o vasaros net ir 3 bakus kuro. Dukra yra vežiojama tik automobiliu. J. transporto poreikio tenkinimui vaiko motinos šeimoje skiriama 58 Eur per mėnesį, iš kurių 8 Eur skiriami vaiko išlaidų daliai šeimoje, tenkančiai kelto mokesčiams ir mokamiems keliams. Dėl ugdymo išlaidų pastebėjo, kad nors Norvegijoje mokymas yra nemokamas, mokama yra popamokinė grupė, kuriai J. išlaidos (metinis abonentinis mokestis) sudaro 2640 Eur per metus arba 220 Eur per mėnesį. Šia grupe tėvai naudojasi ir moksleivių atostogų laikotarpiais, jeigu neturi su kuo palikti nepilnamečių vaikų. Norvegijoje draudžiama palikti namuose vienus vaikus, kurie yra jaunesni nei 12 metų amžiaus. Dukra J. lanko pradinės mokyklos 3 klasę. Todėl mokslas J. lankomoje mokykloje nėra mokamas, dukra gauna visą nemokamą mokinio krepšelį, tačiau mokama yra popamokinė grupė ir ne už valandas, o fiksuota suma. Mergaitė lanko rankinį, kurio užsiėmimai nėra mokami. Mokestis už baseiną – 10 Eur yra ženkliai mažesnis nei Lietuvoje organizuojamuose plaukimo užsiėmimuose bet kuriame baseine. Mergaitės aistra yra žirgai ir jojimo užsiėmimų lankymas. Ji taupo pinigus nuosavam žirgui įsigyti. 120 Eur per mėnesį keturiems jodinėjimo užsiėmimams dukrai yra protinga suma neformaliajam vaiko ugdymui, todėl atsakovas nepagrįstai neigia dukters formaliojo ir neformaliojo ugdymo poreikius. Dėl kaupimo mokslams išlaidų - kaupimas vaiko mokslams sudaro 960 Eur per metus, t. y. 80 Eur per mėnesį. Ieškovė nesutinka su atsakovo samprotavimais dėl šio poreikio būtinumo. (Duomenys neskelbtini) yra tik pradinė mokykla, kurią užbaigusi, dukra J. mokslą tęs miesto vietovėje esančioje vidurinėje mokykloje. Net 2017 m. teismo sprendime pagrįstomis išlaidomis teismas laikė įmokas gyvybės draudimui. Ieškovė šiuo metu pasirinko kitą investavimo būdą dukters .s ateičiai, tik dabar jau mokėdama 50 Eur didesne suma, todėl šių išlaidų, kaip Gyvybės draudimo fondui, ir nenurodė. Atsakovo dalis šiame kaupime sudarė ne 30 Eur, o 15 Eur sumą vaiko poreikių krepšelyje (30 Eur/2). Dėl išlaidų pramogoms ir kitų išlaidų. Ieškovė nurodė patirianti 79 Eur per mėnesį išlaidas dukters pramogoms ir 93 Eur per mėnesį kitų išlaidų, t. y. vaiko aksesuarams, žaislams, knygoms, baldams (dukra J. turi atskirą kambarį), nardymo priemonėms ir t.t.
Ieškovė Norvegijoje dirba slaugos asistente. Jos gaunamos pajamos siekia nuo 1200 Eur iki 1500 Eur. Kadangi šiuo metu ji dar studijuoja, gauna apie 650 Eur dydžio stipendiją. Didesne dalimi prie šeimos, taip pat ir mažametės J., poreikių tenkinimo prisideda ieškovės partneris ir kitų dviejų vaikų tėvas, kurio pajamos yra gerokai didesnės. Ieškovei baigus studijas ji galės daugiau prisiimti budėjimų, todėl jos pajamos neabejotinai padidės. Atsakovas neteisingai traktuoja ieškovės 2021 m. mokesčių ataskaitos duomenis, t.y. jos pajamas, nuo kurių nenuskaičiuojami mokesčiai - 83000 NOK, prilygindamas jos realiai gautoms pajamoms. Faktiškai ieškovės gautos pajamos, atskaičius mokesčius (į rankas), buvo 217000 NOK. Ieškovė turi automobilį, kito turto neturi. Ieškovė dukrai J. gauna 110 Eur dydžio išmoką priklausomai nuo NOK kurso (kursas šiuo metu yra nukritęs, tad išmoka sumažėjusi net iki 98 Eur), tačiau ne 200 Eur. Atsakovas pasisakė ne dėl visų dukters poreikių. Jis neginčija ieškovės patiriamų išlaidų dukters maisto poreikiui – 315 Eur/mėn., komunaliniams mokesčiams - 90 Eur/mėn., nardymo priemonėms, gertuvėms, maisto dėžutėms, žibintuvėliui, pasui, sudarančioms vidutiniškai 50 Eur/mėn. Nesutiko su atsakovu, kad vaiko darželį pakeitė būreliai, kadangi darželio išlaidas teoriškai galima būtų prilyginti popamokinės grupės išlaidoms, o būreliai yra kitas – atskiras vaiko poreikis. Kadangi nebeliko vaiko gyvybės/sveikatos draudimo, motina toliau kaupia lėšas dukros ateičiai, todėl nesutiktina su atsakovu, kad šių išlaidų nebeliko, priešingai, jos yra didesnės ir sudaro 80 Eur per mėnesį. Nors atsakovo teigimu, kai kurias išlaidas (konkrečių išlaidų atsakovas nenurodo) 2017 m. teismas pripažino kaip nebūtinas, tačiau negalima laikyti, jog praėjus daugiau nei 5 metams teismas tų pačių išlaidų nepripažins būtinomis. Atsakovo materialinė padėtis visada pradeda stipriai blogėti po to, kai ieškovė paprašo daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dar blogiau yra tai, kad vaiko tėvas pradeda manipuliuoti ir savo sveikatos būkle, kuri lyg sutapimas pablogėja (ir netgi „iš esmės“) po to, kai į jį kreipiasi ieškovė dėl išlaikymo dukrai padidinimo. 2017 metais atsakovo sveikatos būklė taip pat buvo viena iš priežasčių mokėti dukrai kuo mažesnį išlaikymą. Atsakovas yra jaunas ir darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi, nėra neįgalus. Nors atsakovas pažymi, kad šalių vaikas neturi jokių išskirtinių poreikių (dėl sveikatos ir pan.), dėl kurių būtų poreikis nukrypti nuo teismų praktikoje suformuluoto orientacinio išlaikymo dydžio, atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra lanko neformaliojo ugdymo veiklas (plaukimą, žirgų sportą ir rankinį), tėvas (atsakovas) su ja nebendrauja, todėl ženkliai didesnė vaiko išlaikymo našta yra perkeliama vaiko mamai (ieškovei), o svarbiausia - abu vaiko tėvai nėra priskirtini socialiai remtinų asmenų kategorijai.
Papildomai paaiškino, kad tai, jog atsakovas gauna papildomų pajamų, įrodo ir tai, kad į jo banko sąskaitą periodiškai yra pervedamos sumos, o tiksliau nuo 2018 m. spalio 29 d. jis gavo iš (duomenys neskelbtini) 87,65 Eur. (duomenys neskelbtini) yra Estijos įmonė, kurios pavadinimas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Ši įmonė yra tarptautinė pavėžėjimo ir maisto į namus pristatymo paslaugų platforma. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas uždarbiaudavo ne tik (duomenys neskelbtini) platformoje bet ir (duomenys neskelbtini)i. Atsakovui pingines lėšas perveda jo motina V. J.. 2020 m. balandžio 28 d. pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama paskola ir gimtadieniui. Tikėtina, kad šios lėšos yra atsakovo lėšos (pajamos), kurias jis sau persiveda per motinos sąskaitą. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų susidaro įspūdis, kad atsakovas arba naudojasi savo motinos sąskaita, arba meluoja savo motinai V. J., jog dukteriai skiria didesnę dalį išlaikymo nei priteista teismo sprendimu. V. J. pervedė atsakovui 300, 400 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydama, kad pinigines lėšas skiria J. išlaikymui, tačiau atsakovas, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, iš šios sumos tik 215 Eur pervedė į ieškovės G. G. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas J. G. išlaikymui. Atsakovas 2021 m. liepos 18 d. yra gavęs ženklią paskolą iš V. J. 14000 Eur sumai (8000 Eur ir 6000 Eur). Piniginės lėšos buvo skiriamos nemažai kainuojančio automobilio įsigijimui. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas atliko 7900 Eur mokėjimą UAB Autogresus, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ag101839 už Toyota Auris. Taip pat iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 22 d. atsakovas fiziniam asmeniui A. B., rengiančiai procesinius dokumentus šioje byloje, pervedė 5000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas už Toyota Auris. Pats atsakovas negyvena iš minimalaus atlyginimo, bet turi stabilias pajamas, kurių negaili išimtinai tik savo poreikių tenkinimui, ir gali mažiausiai 50 Eur per mėnesį skirti žalingiems įpročiams, nemažas sumas – investavimui, įsigyti naujesnį automobilį ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atstovė papildomai paaiškino, kad iš banko sąskaitų paaiškėjo, kad finansinė padėtis yra tikrai pagerėjusi, nors menkina savo pajamas. Net pasiėmė kreditą, finansinius įsipareigojimus. Kas buvo priteista, tai išlaikymas vykdomas. Vaiko pinigai gaunami naudojami pagal paskirtį, bet negali būti išskaičiuoti iš krepšelio, mano, kad atsakovo neturėtų remti svetima valstybė.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui nėra suprantama, kodėl Ieškovės prašoma išlaikymo suma nuolat kinta. Ieškovė atsakovui elektroniniais laiškais ir ieškinyje pateikia kardinaliai skirtingas vaiko išlaikymo sumas. Mano, kad visos išlaidos turi būti įvertintos objektyviai, pagal realų vaiko poreikį ir tėvų galimybes. Jau 2017 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos drabužiams ir avalynei (88 Eur) yra per didelės, o dabar ieškovė prašo keturis kartus didesnės sumos (vietoj 40-50 Eur teismo priteistos sumos prašoma 178,75 Eur per mėnesį). Pagal vaiko poreikių lentelėje nurodytą informaciją, tiek 2017 metais, tiek dabar patiriamos išlaidos higienai yra analogiškos, todėl keista, kad jų dydis pasikeitė 40 proc. 2017 m. ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos transportui sudarė 600 Eur (12 mėnesių x 50 Eur) ir tada teismas konstatavo, kad tokia suma yra nepagrįstai didelė. Teismo vertinimu pakankama suma vaiko transportui buvo 120 Eur per metus (12 mėnesių x 10 eurų). Dabar ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai transportui sudaro 700 Eur. Tai yra 7 kartus daugiau nei 2017 metais. Atsakovas supranta, kad šiuo metu kuro kainos yra padidėjusios lyginant su 2017 metais, tačiau tikrai ne 7 kartus. Atsakovo nuomone, ieškovės nurodyta ugdymo išlaidų suma yra labai didelė ir nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad „visi vaikai Norvegijoje turi 10 metų lankyti mokyklą. Pirmieji 10 metų Norvegijos mokykloje vadinami pagrindine mokykla. Visas valstybinis mokymas pagrindinėje mokykloje yra nemokamas“. Anksčiau šalių vaikas lankė mokamą darželį, ir ši išlaidų suma buvo įtraukta į bendrą išlaikymo sumą, tačiau dabar mokamą darželį pakeitė mokykla, o Norvegijoje mokymas yra nemokamas. Atsakovo manymu, išlaikymą padidinti 80 Eur per mėnesį vaiko mokslų kaupimui yra nepagrįstas ieškovės reikalavimas. Ieškovė prašo priteisti išlaidas, kurios bus patiriamos po 8 metų. Šalims nėra tiksliai žinoma, kaip gali pasikeisti vaiko gyvenamoji vieta, ugdymo įstaiga ir mokslo kaina. Atsakovo manymu, jeigu vaikui realiai bus būtinos išlaidos mokslams, tokiu atveju ieškovė galės pasinaudoti teise kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Šiai dienai nėra realios galimybės apskaičiuoti, kokių išlaidų vaiko mokslui reikės po 8 metų. 2017 m. teismo sprendime nurodyta, kad „Ieškovė patiria 30 Eur išlaidų vaiko gyvybės draudimui. Kadangi gyvybės draudimo įmokos atliekamos vaiko interesams, šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis“. Dabar ieškovė pateikdama vaiko poreikių lentelę šių išlaidų nenurodė. Atsakovui nėra žinoma, nuo kada įmokos draudimo fondui nėra mokamos. Nors draudimo įmokos nėra įmokamos ir išlaikymo dydis sumažėjo 360 Eur per metus (12 mėnesių x 30 Eur), tačiau atsakovas šios sumos apimtimi išlaikymo nesumažino. 2017 m. teismas įvertino, kad vaikui per metus ieškovės nurodytoms kitoms išlaidoms užtektų 240 Eur. Dabar ieškovė nurodo, kad tokios išlaidos sudaro 2060 Eur per metus, t .y. išlaidos padidėjo daugiau nei 10 kartų, nors vaiko poreikių lentelėje dalis papildomų išlaidų yra analogiškos, nei nurodytos 2017 m. teismo sprendime (knygos, žaislai, kanceliarinės priemonės, pramogos, baldai ir kt.). Su ieškiniu nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių papildomas išlaidas yra būtinos. Atsakovo manymu, ieškovė neįrodė, kad išaugusių vaiko poreikių negalėtų patenkinti jau priteistas ir indeksuojamas išlaikymas. Taigi nors išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinius rodiklius, tačiau ieškovė su vaiku gyvena Norvegijoje, kur infliacijos lygis yra tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Atsakovo manymu padidėjusias išlaidas dėl išaugusių kainų kompensuoja tai, kad išlaikymo dydis yra indeksuojamas. Atsakovui yra žinoma, jog Norvegijoje yra mokamos išmokos vaikams iki 18 metų (Barnetrygd). Barnetrygd – išmoka skiriama vaikams iki 18 metų, jei jie gyvena Norvegijoje arba jei nors vienas iš tėvų dirba Norvegijoje. Išmoka skiriama nuo kito kalendorinio mėnesio po vaiko gimimo arba darbo Norvegijoje pradžios. Išmokos dydis šiuo metu sudaro 1054-1654 NOK/mėn (iki 2019.03.01 buvo 970 NOK/mėn) vienam vaikui, jas galima susigrąžinti už 3 paskutinius metus. Vaikams, kurių amžius nuo 6 iki 18 metų, išmokos dydis sudaro 1054 NOK/mėn. Norvegijoje yra mokama Utvidet barnetrygd išmoka – išsiskyrusiems tėvams skiriama išmoka, kuriems pilnai priskirta vaiko globa ir kurie neturi sugyventinės (-io) ar nėra sudarę naujos santuokos. Ji sudaro 1054 NOK/mėn (iki 2019.03.01 buvo 970 NOK/mėn) ir pridedama prie įprastinės barnetrygd išmokos sudėjus abi minėtas išmokas, ieškovė papildomai turėtų gauti apie 200 Eur dydžio valstybės paramą per mėnesį vaiko išlaikymui. 2017 m. teismo sprendime šios pajamos nebuvo aptartos ir šių sumų kontekste atsakovui išlaikymo dydis nebuvo sumažintas, nors, remiantis viešai prieinama informacija, nuo pat apsigyvenimo pradžios (2017 m.) Norvegijoje Ieškovė galėjo gauti išmokas. Ieškovė su ieškiniu į bylą nėra pateikusi duomenų, jog negali gauti išmokų vaikui Norvegijoje. Atsakovas mano, jog nėra teisinio pagrindo padidinti vaiko išlaikymo dydį. 2017 m. teismo sprendimu priteistos išlaidos per 5 metus galėjo keistis, tačiau vaiko poreikių lentelėje nurodyti poreikiai kito ne iš esmės, o kainų padidėjimą kompensuoja išlaikymo dydžio indeksavimas. Vienas išlaidas (pavyzdžiui vaiko darželis) keičia kitos išlaidos (pavyzdžiui būreliai). Kai kurių išlaidų nebeliko (pavyzdžiui sveikatos draudimas) ir šios išlaidos gali kompensuoti kitus laiko poreikius. Atsakovas neatsisakė teikti didesnio išlaikymo dydžio vaikui, o šiuo konkrečiu atveju šalims nepavyko susitarti dėl konkretaus išlaikymo dydžio. Birželio mėnesį sutikdamas su 300 Eur dydžio išlaikymu atsakovas dar nežinojo apie Norvegijoje mokamas išmokas vaikui, nebuvo išsamiai susipažinęs su ieškovės pateikta vaiko poreikių lentele, todėl šiai dienai atsakovas mano, kad išlaikymo dydis neturėtų būti padidintas.
Kai 2017 m. buvo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas uždirbo minimalų darbo užmokestį. Siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir laiku mokėti nustatytą išlaikymo dydžio sumą, atsakovas siekė susirasti geriau apmokamą ir aukštesnės kvalifikacijos darbą. 2019 m. spalio 31 d. atsakovas įgijo masažuotojo kvalifikaciją. Nuo 2020 m. vasario 21 d. atsakovas išsiėmė individualios veiklos pažymą ir siekė teikti masažo paslaugas. Nuo 2020 m. kovo mėnesio Lietuvoje buvo paskelbtas karantino laikotarpis ir paslaugų teikimas apribotas, o vėliau jų teikimas buvo visai uždraustas. Nors Atsakovas ir siekė geriau apmokamo darbo, kėlė savo kvalifikaciją, tačiau jo pastangos nedavė rezultatų dėl ne juo jo priklausančių aplinkybių (covid-19 pandemija). Laikotarpyje nuo 2021 m. sausio mėnesio vienintelės atsakovo pajamos sudarė 260 Eur VSDFV išmoka. Atsakovas siekė susirasti stabilų darbą ir 2021 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino (duomenys neskelbtini). Tik įsidarbinus atsakovas nedirbo pilnu etatu, nes tuo metu darbovietėje tokios galimybės nebuvo. Palaipsniui atsakovo darbo etatas didėjo ir dėl to didėjo darbo pajamos. Šiai dienai Atsakovas jau dirba pilnu etatu. Esant galimybei atsakovas sutinka dirbti papildomai su tikslu gauti didesnes pajamas. Pagal savo kvalifikaciją atsakovas gauna rinkos atlyginimą. Šiai dienai iš esmės pasikeitė atsakovo situacija dėl jo sveikatos, ko pasėkoje atsakovui reikalingos papildomos išlaidos jo sveikatos priežiūrai. 2022 m. spalio 13 d. atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini)sindromas (yra onkologinių susirgimų rizikos padidėjimas ankstyvame amžiuje). Atsakovui yra paskirtas nuolatinis medikamentų vartojimas. Atsakovui dėl savo amžiaus onkologiniai tyrimai nėra atliekami nemokamai. Atsakovas dėl savo sveikatos būklės, kvalifikacijos objektyviai negali pakeisti darbovietės ir susirasti geriau apmokamo darbo ir objektyviai negali teikti didesnio išlaikymo savo vaikui. Atsakovas prašo atsižvelgti ir į jo sudėtingą situaciją. Atsakovas deda maksimalias pastangas, kad jo vaiko poreikiai būtų užtikrinti, ir nepriklausomai nuo patiriamų sunkumų, savo sveikatos naštos, savo finansinių sunkumų naštos niekada nesiekė perkelti ant ieškovės pečių. Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui reikia dvigubai daugiau (580 Eur), nei yra teismų praktikoje suformuluotas orientacinis išlaikymo kriterijus (275 Eur). Atsakovas pažymėjo, kad šalių vaikas neturi jokių specialių poreikių (pavyzdžiui dėl sveikatos problemų ar pan.) dėl kurių reikėtų taip stipriai nukrypti nuo orientacinės sumos. Šiuo metu Atsakovas teikia 238 Eur išlaikymą, tokį pat išlaikymą turėtų teikti ieškovė, kaip anksčiau nurodyta, Norvegijoje ieškovė gali gauti apie 200 Eur išmoką vaiko išlaikymui. Bendrai vaiko poreikių tenkinimui susidaro 676 Eur suma per mėnesį. Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje sudaro 730 Eur (549,65 Eur į „rankas“). Taigi jau dabar tenkanti išlaikymo suma yra didesnė negu Lietuvos teismų praktikoje nustatytas orientacinis išlaikymo dydis.
Papildomai paaiškino, kad jojimo pamokų pažyma, kurioje nurodoma, jog J. G. lanko jojimo pamokas 1 kartą per savaitę nuo 2020 m. gegužės 1 d. ir vienos pamokos kaina yra 300 NOK, kelia abejonių dėl autentiškumo. Nustatant išlaikymo sumą teismas jau įvertino J. G. išlaidas maistui. Išlaidos pienui, manytina, nelaikytinos specialiomis papildomomis išlaidomis, dėl kurių išlaikymo dydis turėtų būti didinamas. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžiama apie 1193 Eur per mėnesį. Įvertinus ieškovės gaunamas pajamas, jos finansinė situacija neleidžia teikti nurodyto išlaikymo dydžio, t. y. ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės, negu ji nurodo, kad išleidžia pinigų vaiko išlaikymui. Pagal ieškovės pateiktą jos gaunamų pajamų deklaraciją ir atsakovo pateiktą darbo užmokesčio informaciją, akivaizdu, kad nei vienas iš tėvų pagal savo gaunamas pajamas negali skirti po 580 Eur išlaikymo sumą per mėnesį. Atsakovas individualios veiklos nevykdo ir ieškovės pateikta informacija dėl atsakovo paslaugų kainų nėra aktuali. Atsakovas dėjo pastangas pabendrauti su Tarnyba, tačiau dėl darbo grafiko telefoninis pokalbis neįvyko. Atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę, kad dabar mokama išlaikymo dydžio suma sudaro 290 Eur/mėn. Tai, kad ieškovės pajamos padidėjo, nereiškia, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis, nes ieškovė, be atsakovo vaiko, turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui, akivaizdu, ji patiria išlaidas. Įvertinus gaunamas išmokas, bendra vaikui skiriama išlaikymo suma sudaro 680 Eur per mėnesį (290 Eur/mėn atsakovo dalis + 290 Eur/mėn ieškovės dalis + apie 100 Eur valstybės išmoka). Taigi bendra išlaikymo suma yra didesnė, negu Lietuvoje mokamas minimalus atlyginimas. Kadangi 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui buvo galimybė dirbti papildomai pavaduojant kolegas, atsakovas priėmė sprendimą nebevykdyti individualios veiklos. Atsakovas fiziškai nebūtų spėjęs kiekvieną dieną važinėti į masažo kabinetą (duomenys neskelbtini)mieste. Atsakovas individualios veiklos pažymą nutraukė 2022-07-25, o dirbti pilnu etatu pradėjo 2022-05-01. Individualios veiklos pažyma buvo uždaryta todėl, kad atsakovas faktiškai veiklos nevykdė, nes dirbo pilnu, o vėliau ir 1,25 etato.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir paaiškinimuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovo atlyginimas per mėnesį sudaro iki 1000 Eur sumą. Iš savo atlyginimo 290 Eur sumą atsakovas skiria vaiko išlaikymui, 204,53 Eur per mėnesį sudaro vartojimo kredito įmoka, kurią jis privalo mokėti. Pragyvenimui lieka maždaug 500 Eur suma. Dalį šios sumos Atsakovas privalo atsidėti santaupoms dėl savo sveikatos būklės.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, jog vaiko motina piktnaudžiautų ar kaip nors kitaip netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo (motinos) valdžią dukros atžvilgiu; įvertinus, kad ieškovė galimai nepertraukiamai gyvena, rūpinasi, ugdo šalių vaiką, tikėtina, kad ji geriausiai žino apie padidėjusius J. poreikius. Taigi Tarnyba mano, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra pagrįstas. Pažymėjo, kad prašomos nustatyti sumos dydis grindžiamas ieškovės paaiškinimais ieškinyje bei sudaryta galimų poreikių lentele. Mano, kad 580 Eur sumos dydis turėtų būti įrodinėjamas pateikiant konkrečius duomenis, įrodymus apie J. poreikiams išleidžiamas pinigines lėšas teismo vertinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas J. J. yra ieškovės G. G. dukters J. G. gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (e. bylos 1t., b. l. 9). Pagal ieškovės G. G. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 nustatė J. G. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė konkrečią bendravimo tvarką su vaiku, priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir po 177 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų J. G. išlaikymui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-15 pagal ieškovės G. G. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-1019/2017, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25543-930/2015 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui J. G. dydžio ir priteisė iš atsakovo J. J. išlaikymą nepilnametei dukrai J. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur dydžio išmokomis, mokamomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas taip priteisė 981 Eur papildomų būtinųjų išlaidų (e. bylos 1t., b. l. 13-25).
Ieškovės teigimu, šiuo metu nepilnamečio vaiko poreikiai yra išaugę, todėl reikalinga pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą ir padidinti ją iki 580 Eur.
Dėl pagrindo didinti išlaikymo dydį
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad naujas išlaikymo dydžio įvertinimas yra būtinas, nes nuo 2017 m. gegužės 15d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nustatymo esminiai pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytas 200 Eur dydžio išlaikymas. Vaikui augant, pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, atsirado papildomų poreikių, susijusių vaiko ugdymu, popamokine veikla, laisvalaikiu, o pradėjus lankyti mokyklą, atsirado daugiau išlaidų, susijusių su mokymosi priemonėmis, maitinimu. Be to, pasikeitė šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nes ieškovė su dukra išsikėlė gyventi į Norvegijos Karalystę ir be jos šiuo metu augina dar du mažamečius vaikus.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors mergaitė su motina gyvena užsienyje, šiuo atveju Norvegijos Karalystėje, o tėvas gyvena Lietuvos Respublikoje, šalyse yra skirtingi pragyvenimo lygiai, vaikui teikiamo dydis nėra teikiamas pagal pragyvenimo lygį Lietuvoje ar Norvegijoje, o teikiamas pagal vaiko konkrečius poreikius, reikia aiškintis konkrečius vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 840 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 633 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 316 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 580 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma (316 Eur), viršijančią šią sumą ji privalo pagrįsti ir įrodyti.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus
Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė prašyme dėl ieškinio dalyko tikslinimo, palaikė su pirminiu ieškiniu pateiktą į bylą poreikių paskaičiavimą (e. bylos 1t., b. l. 31,32), o taip pat išsamiai išdėstė teismo posėdžio metu. Pažymėjo, kad šiuo metu su šeima, kurioje be dukros J., auga ir du jos jaunesni sūnūs, gyvena Norvegijoje, kaimiškoje vietovėje. J. bus ketvirtokė, turi savo draugų, socialinį gyvenimą, su klasiokais švenčia gimtadienius, turi savo pomėgius, myli žirgus, mokosi jodinėti, lanko baseiną. Mergaitė auga sveika ir specialių poreikių iš esmės neturi, tačiau turi kitų poreikių, kurių gali būti, neturėtų gyvendama Lietuvoje. Ieškovė paaiškino, kad pagal Norvegijoje vykdomą švietimo politiką, visose ugdymo įstaigose vaikai pertraukų metu privalomai praleidžia lauke, eina į žygius po kalnus, slidinėja, todėl visų sezonų metu vaikai turi turėti patvarius ir sezoną atitinkančius rūbus, kokybišką avalynę, kuri nemažai kainuoja. Jos teigimu, tokie rūbai yra būtinybė. Taip pat, ieškovės teigimu, išaugo išlaidų dalis, tenkinti vaiko poreikio transportui. Nors mokykla, kurioje mokosi J. yra už dviejų kilometrų, tačiau iki jos pėsčiomis tektų kalnuotu reljefu tektų eiti palei gatvę apie 40 min., todėl ieškovė dukrą veža automobiliu. Gyvenant kaimiškoje vietovėje, automobiliu tenka važiuoti ir į miestą, pramogauti ar važiuoti pas J. draugus. Prie padidėjusių vaiko poreikių, kurių nebuvo sprendžiant dėl išlaikymo dydžio 2017 metais, ieškovės paskaičiuotos išlaidos ugdymui. Sutinka, kad vaikų mokymas yra nemokamas, tačiau jai tenka mokėti už popamokinę grupę, už kurią per mėnesį ieškovė išleidžia fiksuotą 220 Eur dydžio sumą
Iš ieškovės pateiktos nepilnametės dukters poreikių ir jų patenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimo lentelės matyti, kad per mėnesį išlaidos rūbams, tame tarpe, lauko rūbams bei avalynei sudaro 179 Eur, maistui 315 Eur, vaistams ir vitaminams 14 Eur, higienos priemonėms 32 Eur, kirpyklai 32 Eur, transportui 58 Eur, komunaliniams mokesčiams 90 Eur, ugdymo išlaidoms 220 Eur, kaupimo mokslams išlaidų – 80 Eur, pramogoms 79 Eur ir kitiems vaiko aksesuarams, žaislams, knygoms, baldams 39 Eur, kitiems smulkiems pirkiniams 50 Eur. Ieškovės teigimu bendros mėnesio išlaidos dukros išlaikymui sudaro 1188 Eur (e. bylos 1t., b. l. 31,32).
Atsakovas, kaip matyti, dalies vaikui skiriamų išlaidų (maistui, komunaliniams mokesčiams) dydžio neginčija. Tačiau nesutinka su ieškovės nurodomomis padidėjusioms išlaidoms rūbams ir avalynei, transporto išlaidoms, vaistams ir vitaminams, išlaidoms mokslų kaupimui, pramogoms. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė grindžia ieškinį išaugusiomis kainomis, kurias, jo teigimu, kompensuoja periodinių išmokų, teikiamų dukros išlaikymui, indeksavimas. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais sutiktina tik iš dalies.
Visų pirma, šiuo metu orientacinis išlaikymo dydis, sudarantis pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, bei užtikrinantis iš esmės tik būtinuosius vaiko poreikius, yra ženkliai didesnis, nei iš atsakovo priteistas 2017m. gegužės 15d. sprendimu. Taigi, akivaizdu, kad dabartinis atsakovo teikiamas 200 Eur periodinis išlaikymas, kuris nesiekia orientacinio išlaikymo dydžio, pilnai neužtikrina ir būtinųjų ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros J. poreikių. Kita vertus, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Remiantis ieškovės paaiškinimais, dukra labai mėgsta žirgus, mokosi jodinėti, net taupo pinigus žirgui įsigyti. Tokį vaiko pomėgį remia mama ir jį palaiko, apmokėdama jojimo pamokas (e. bylos 1t., b. l. 70,71). Taip pat mergaitė lanko baseiną. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos neformaliam ugdymui skiriamos išlaidos yra protingos ir negali būti laikomos perteklinėmis. Išlaidos popamokinei veiklai tokio amžiaus vaikui yra reikalingos, o į bylą pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais šioms išlaidoms pagrįsti (e. bylos 1t., b. l. 70-72). Pasikeitus dukros gyvenimo sąlygoms, t. y. persikėlus gyventi į kaimo vietovę, kyla didesnis poreikis kuro išlaidoms automobiliu vykstant į / iš mokyklos, važiuojant į miestą, ar pas draugus, todėl viešajam transportui paskaičiuotos 10 Eur išlaidos ankstesniu sprendimu laikytinos kaip neatitinkančios iš esmės pasikeitusios faktinės gyvenimo situacijos. Būtinumą skirti didesnį dėmesį vaiko lauko aprangai, tame tarpe, ir avalynei, jo kokybei, ieškovė grindė savo paaiškinimais teisme, ir sudaro pagrindą teigti, kad tokios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų, o ne perteklinių. Šiame kontekste pasisakytina, kad atsakovo emocinis ryšys su dukra, ypač jai išvykus gyventi į užsienį silpnėja, bendravimas yra epizodinis, todėl dukros poreikių, susijusių su jos ugdymu, lavinimu, atsakovas informacijos neturėjo. Realiomis ir būtinomis teismas pripažįsta ir išlaidas higienai, kirpyklai, vitaminams ir vaistams, pramogoms ir kitiems smulkiems pirkiniams, nurodytiems lentelėje.
Nors 2017m. gegužės 15d. sprendime teismas pripažino gyvybės draudimui skiriamas 30 Eur lėšas pagrįstomis ir atitinkančiomis vaiko interesus, tokių išlaidų ieškovė nebeprašo. Teigia, kad yra pakeitusi investavimo būdą, skirdama kaupimui J. mokslams ateityje po 80 Eur per mėnesį. Sutiktina, kad toks piniginių lėšų kaupimas, kokia forma jis būtų vykdomas, atliepia vaiko interesus ir charakterizuoja atsakingą tėvų požiūrį į vaikus, jų ateitį. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl tokių lėšų kaupimo ir jų dydžio nustatymo su vaiko tėvu nebuvo tartasi, kitaip tariant, toks ieškovės sprendimas buvo priimtas įvertinus tik savo finansines galimybes, leidžiančias skirti kaupimui 960 Eur sumą per metus. Remiantis šiais argumentais, teismas negali šių išlaidų priskirti būtinomis, nes jos savo prigimtimi yra savanoriškos ir galimos vykdyti iš esmės tik tokia apimtimi, kokią leidžia esama tėvų turtinė padėtis.
Ieškovė pripažino, kad jos dukrai J. valstybė kas mėnesį moka 1100 NOK (apie 100 Eur) dydžio išmoką, skiriamą vaikams iki 18 metų. Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukros J. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 1008 Eur suma.
Dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui gali turėti įtakos ir vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę faktas. Tokiu atveju kyla klausimas, kas turi prisiimti dėl gyvenimo užsienyje padidėjusią išlaidų naštą. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga).
Remiantis bylos duomenimis, išvykti iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į užsienį nusprendė ieškovė, prašydama J. tėčio (atsakovo) tam duoti sutikimą (e. bylos 2t., b. l. 60). Pati ieškovė pripažino, kad dukros poreikiai Lietuvoje būtų mažesni lauko drabužiams, transportui, o teismo vertinimu, galimai nebūtų tokio dydžio išlaidų popamokinei veiklai, kuri gyvenant Norvegijos kaimiškoje vietovėje, yra būtina. Pažymėtina, kad būtent šie vaiko poreikiai ir sudaro nemažą išlaidų dalį, todėl teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad didesnę išlaidų dalį, skirtų lauko aprangai ir avalynei (179 Eur), transportui (58 Eur) ir popamokinei grupei (220 Eur) turėtų prisiimti pati ieškovė.
Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2021m. rugsėjo 1d. dirbo masažuotuoju 0,25 etato krūviu (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-05-21 pradėjo dirbti pilnu etatu (e. bylos 4t., b. l. 136-138). Nuo 2018-09-21 iki 2022-07-25 atsakovas vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymas (e. bylos 2t., b. l. 117-121). Atsakovo gaunamas pajamas, jų dydį patvirtina į bylą pateiktos metinės pajamų deklaracijos išrašas iš Swedbank banko sąskaitos (e. bylos 2t., b. l. 32-36, 3 t., b. l. 6-12, 13-63, 66-102, 107-115). Vertinant atsakovo pajamų dydį nuo 2017m. gegužės mėnesio iki šiol, jų dinamiką, galima teigti, kad pajamos nežymiai pakilo ir atsakovui dirbant pilnu etatu siekia apie 1000 Eur. Nors atsakovas teigia turintis jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini) sindromą, tačiau, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, specialus gydymas šiuo metu nereikalingas (e. bylos 1t., b. l. 124-126). Todėl konstatuotina, kad nustatytas genetinis sutrikimas šiuo metu neturi įtakos atsakovo darbingumo sumažėjimui, papildomų išlaidų gydymui nereikalauja. NTR Registrų centro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,9 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. duomenys neskelbtini). Dar su trijų žemės sklypų savininkais tame pačiame kaime atsakovas yra sudaręs nuomos ir panaudos sutartis, ketindamas juos išpirkti. Atsakovo paaiškinimu, jis ketino pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama jauniesiems ūkininkams, tačiau supratęs, kad reikės tam investuoti daug lėšų, ja nepasinaudojo. Šiuo metu už jam suteiktą tikslinį kreditą žemės sklypo įsigijimui, bankui kas mėnesį atsakovas moka po 200 Eur. Šios investicijos tikslas, atsakovo teigimu, vykdyti veiklą žemės sklype, pvz. laikyti bites, ir gauti daugiau pajamų. Atsakovo vardu registruotas lengvasis automobilis buvo pirktas už motinos pinigines lėšas, yra skirtas šeimos tikslams. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
Ieškovės paaiškinimais ji nuo 2018 metų dirbo slaugytojos asistente, vėliau augino vaikus, gavo išmokas, grįžusi iš vaikų priežiūros atostogų, mokėsi norvegų kalbos, tęsė darbus 70 proc. etatu, gavo apie 2000 Eur algos, o šiuo metu dirbdama jau pilnu etatu jos darbo užmokestis siekia 30 000 NOK (apie 3 000 Eur). Taip pat ieškovė augina dar du sūnus, O., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir E., gim. (duomenys neskelbtini)m., gyvena su gyvenimo partneriu, vaikų tėvu, kuris didesne dalimi, kaip nurodo ieškovė, remia savo sūnų išlaikymą.
Įvertinus abiejų vaiko tėvų finansinę padėtį bei galimybes jį teikti vaikui išlaikymą, matyti, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Nors abi šalys turi pastovias stabilias pajamas, tačiau ieškovės pajamos iš darbo santykių gerokai viršija atsakovo. Taip pat ieškovė gyvena šeimoje, kuriai finansinį stabilumą teikia ir ieškovės partneris, didesne dalimi prisidėdamas prie sūnų išlaikymo, pati kreditorinių įsiskolinimų neturi. Atsakovo turimas nekilnojamas turtas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį jis įsigijo tik 2023 metais, papildomų dividendų neatneša, o už gautą kreditą žemės sklypui įsigyti bankui kas mėnesį mokama po 200 Eur skolos grąžinimo. Susipažinus su atsakovo išrašais iš banko sąskaitos matyti, kad atsakovą finansiškai remia jo motina V. J., pervesdama lėšas, skirtas J. išlaikymui ir kt. pirkiniams, pvz. automobiliui įsigyti. Tokiu būdu spręstina, kad atsakovo finansinės galimybės yra ribotos ir nesudaro pagrindo reikalingą sumą vaiko išlaikymui skirti abiems tėvams lygiomis dalimis.
Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovui prisiėmus papildomus finansinius įsipareigojimus bankui, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kita vertus, konstatuotina, kad šiuo metu esanti atsakovo finansinė padėtis, neleidžia prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, be to, jos iniciatyva dukra gyvena užsienyje, dėl ko iš dalies padidėjo vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas išlaikymo dydis, todėl teismas laiko pagrįstu atsakovui tenkančią išlaikymo nepilnametei dukrai dalį padidinti iki 350 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį.
Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti nuo 2022 m. birželio 1d. siųsto atsakovui elektroninio laiško, kuriuo ji prašė priteistą dukrai išlaikymą padidinti. Toks prašymas yra paremtas rašytiniu įrodymu (e. bylos 2t., b. l. 103) bei atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018m. vasario 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018), todėl laikytinas pagrįstu.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11543-1019/2017 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 1008 Eur suma, o ieškovės finansinės galimybės šiuo metu leidžia prie dukros išlaikymo prisidėti daugiau, nei atsakovo, ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017, nustatytą išlaikymo dydį nuo ieškovės kreipimosi į atsakovą dienos (t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai J. G., sudarantį po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 40 proc.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 40,50 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((350 Eur – 200 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 40,50 Eur.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovės turėjo 1600 Eur dydžio teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas: už susipažinimą su bylos medžiaga, atsakovo teiktų procesinių dokumentų analizę, atstovavimo pozicijos su ieškove suderinimą, už rašytinių paaiškinimų parengimą dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentų ir prašymo dėl patikslintų ieškinio reikalavimų parengimą – 600 Eur, 2023-03-05 prašymo teismui parengimą – 400 Eur, už 2023-05-23 rašytinių paaiškinimų dėl atsakovo 2023-04-02 rašytinių paaiškinimų parengimą – 600 Eur, taip pat 165 Eur vertimo išlaidų (e. bylos 2t., b. l. 165). Duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 706 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog sprendžiama tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurių dydis patvirtintas įrodymais, pateiktais iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis)
Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,12 Eur, kurios priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 5,56 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės G. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1154-1019/2017 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, ir priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo 2022 m. birželio 1d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 706 Eur (septynis šimtus šešis eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Mokėjimo kvitus būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.