Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Birutei Ramanauskaitei, dalyvaujant ieškovei G. G., ieškovės atstovei advokato padėjėjai L. P., atsakovo J. J. atstovei advokatei L. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui J. J., institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad didžiąją išlaidų dalį sudaro išlaidos būstui. Šildymo sezonu ieškovė moka 202 Eur per mėn. Vaistų kiekvieną mėnesį nereikia, tačiau kai jų prireikia, išlaidos būna labai didelės. Vaikas neturi kompensuojamų vaistų knygelės, nes neturi sveikatos problemų. Ligos atveju ieškovė vaikui perka homeopatinius vaistus. Auklė samdoma, nes ieškovei niekas nepadeda auginti vaiko, todėl esant reikalui nėra kam jo prižiūrėti. Išlaidos auklei sudaro 30 Eur per mėnesį. Ieškovė su vaiku važinėja viešuoju transportu, kas kainuoja apie 20 Eur per mėn., 4 ar 5 kartus per mėn. važiuoja taksi, išleidžia 25 Eur per mėn. Važiuojant automobiliu, taksi, vaikui reikalinga autokėdutė. Vaiko laisvalaikio išlaidas sudaro išlaidos knygoms, žaislams, mokamoms žaidimų aikštelėms. Iki vaiko gimimo ieškovė niekur nedirbo, nes prižiūrėjo neįgalią seserį. Planuoja pradėti dirbti kai vaikui sueis du metai ir jis eis į darželį. Dėl ieškovo prašymo įskaityti į išlaikymo įsiskolinimą 500 Eur, ieškovė nesutinka, nes tai buvo atsakovo motinos dovana jai, pagimdžius vaiką. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė paaiškino, kad planuoja vaiką maitinti savo pienu iki pavasario. Ieškovė prieštaravo atsakovo reikalavimui informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, problemas, susijusias su vaiku, nurodė, kad jei bendraus su vaiku, atsakovas ir pats visa tai žinos.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 1350 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 9 mėn. priteisimo, 162,50 Eur per mėn. išlaikymo teikimo, nes tai - protinga suma, leisianti atsakovui oriai gyventi. Atstovė nurodė, kad išlaidos, kurias ieškovė teigia skirianti vaiko išlaikymui, neatitinka jos finansinės padėties. Įrodymų apie tai, kad ieškovė vaikui išleidžia po 440 Eur per mėn. į bylą nepateikta. Ieškovė turėtų planuoti išlaidas atsižvelgdama į gaunamas pajamas. Maksimalaus vaiko poreikių tenkinimo atsakovas užtikrinti negali. Atsakovas yra ribotai darbingas, todėl jo darbai yra laikini, dirbama už minimalų darbo užmokestį. Atsakovas sąmoningai nepratęsinėjo turėto riboto darbingumo pažymėjimo, siekdamas būti konkurencingas darbo rinkoje. Tačiau jis yra ribotai darbingas, nes jam nustatyta liga yra įgimta. Jokių įmonių, akcijų atsakovas neturi, jo verslas nepavyko. Atsakovą remia mama. Jis neturi pastovaus darbo, dirba slenkančiu grafiku, todėl ieškovės nurodyta bendravimo tvarka jam netinkama. Šiuo metu atsakovas nedirba. Nėra registruotas darbo biržoje, nes iki 2015 m. spalio mėn. tris mėnesius dirbo. Atsakovas ieškosi laikinų, sezoninių darbų, gali būti, kad dirbs užsienyje. Atsakovas sutinka, kad kol vaikas bus maitinamas motinos pienu, bendravimas turėtų vykti ieškovės namuose. Ieškovės prašymas dėl papildomų išlaidų kompensavimo netenkintinas, nes jį patenkinus ieškovė galėtų kreiptis dėl bet kokio dydžio bet kokių patirtų išlaidų, net jei jos skirtos ne tik vaiko bet ir ieškovės poreikių tenkinimui.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b.l. 160). Į bylą pateiktoje išvadoje (b.l. 22-27) nurodyta, kad vaikui ieškovės išsinuomotame bute yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas vaikui, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, priteisiant maksimaliai vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymo dydį. Šiuo metu ieškovės galimybės dirbti yra ribotos, todėl atsakovas turėtų prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Ieškovės prašoma nustatyti konkreti bendravimo tvarka sudarys sąlygas atsakovui dalyvauti vaiko auklėjime, padės šalims išvengti nesutarimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės J. G., gim. 2014-08-01, tėvai (b.l. 7, 8). Iš šalių paaiškinimų ir išvadą teikiančios institucijos išvados nustatyta, kad nepilnametė J. G. gyvena kartu su ieškove nuomojamame bute, kur vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Nėra duomenų, kad ieškovė motinos pareigas atliktų netinkamai. Ieškovė prašo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Teismas, išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus ir įvertinęs byloje pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra labai mažas (1 m. 3 mėn.), sprendžia, jog vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teises ir interesus, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Iš į bylą pateiktų ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad jos mėnesio pajamas sudaro 174,50 Eur pašalpa ir 28,24 Eur išmoka vaikui, iš viso 202,74 Eur (b.l. 9, 97-102, 144-145, 164-166). Iš šių įrodymų taip pat nustatyta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ją remia mama. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto nėra (b.l. 179, 181).

Atsakovas nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi (b.l. 35, 36, 180, 182). Nuo vaiko gimimo 2014-08-01 iki 2014-11-28 jo pajamos UAB „Skubių siuntų sprendimai“, atskaičius mokesčius, sudarė 945,97 Lt (1576,10 - 630,13), t.y. 273,97 Eur (b.l. 37, 38). Nuo 2015-03-12 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 39). Nuo 2015-07-14 atsakovas pagal 2015-07-13 terminuotą darbo sutartį tris mėnesius nuolatinio darbuotojo ligos metu dirbo UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, (b.l. 147-148). Šioje darbovietėje atsakovas uždirbo iš viso 964,47 Eur, atskaičius mokesčius (b.l. 174). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2015-09-30 atsakovas dirba UAB „Headex“, tačiau duomenų apie gaunamą darbo užmokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje nėra (b.l. 171, 175). Atsakovas duomenų apie savo darbo užmokestį nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės, susijusios su jo pajamomis ir jo galimybėmis teikti išlaikymą vaikui, vertinamos vaiko naudai. Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad nuo vaiko gimimo per 15 mėn. atsakovas vidutiniškai uždirbo 82,56 Eur (1238,44 / 15), atskaičius mokesčius.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra prastesnė nei ieškovės. Kita vertus atsakovo galimybės įsidarbinti ir turėti daugiau pajamų yra geresnės nei ieškovės. Ieškovė viena augina vaiką iki trijų metų ir šiuo metu neturi galimybės dirbti. Iki 2014-05-20 atsakovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis dėl ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės (b.l. 40, 62). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad atsakovas turi įgimtą širdies ydą (b.l. 43). Atsakovo atstovės teigimu šiuo metu atsakovas nesikreipia dėl darbingumo lygio nustatymo, nes siekia būti konkurencingas darbo rinkoje, tačiau atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių iki 2014-05-20 jam buvo nustatytas tik 40 proc. darbingumas, akivaizdu, kad jos nėra išnykusios. Vis dėl to nesant į bylą pateiktų įrodymų apie tai kokio lygio šiuo metu yra atsakovo darbingumas, teismas negali daryti išvados apie tai, jog iš jo turėtų būti priteistas išlaikymo dydis, proporcingas netektam darbingumui ar kad jo galimybės įsidarbinti yra sumažėjusios. Atsakovui nenusistačius darbingumo lygio siekiant būti konkurencingu, jis ir vertinamas kaip darbingas bei darbo rinkoje konkurencingas asmuo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali dirbti darbo, nesusijusio su fiziniu krūviu, kuris galėtų kenkti jo sveikatai. Tačiau teismas, spręsdamas dėl šalių galimybių teikti išlaikymą vaikui, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui šiuo metu yra 1 m. ir 3 mėn., o ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo dviejų metu rengiasi leisti vaiką į darželį, o pati eis dirbti. Tai sudaro pagrindą teigti, kad greitu laiku atsakovė turės galimybę gauti geresnes pajamas nei šiuo metu. Iš visų nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, remiantis byloje esančiais duomenimis, gauna mažesnes nei minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 325 Eur per mėnesį, pajamas, ieškovė galimybės dirbti šiuo metu neturi, o atsakovas turi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu šalys turi panašias galimybes teikti išlaikymą vaikui ir turėtų teikti vienodo dydžio išlaikymą.

Teiktino išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodo, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro: 90 Eur maistui, 50 Eur drabužiams, avalynei, 70 Eur higienos priemonėms, 10 Eur sveikatos priežiūrai, vaistams, 40 Eur laisvalaikiui, žaislams, lavinimo priemonėms, 30 Eur atostogoms, 30 Eur auklės paslaugoms apmokėti, 45 Eur transporto išlaidoms, 75 Eur būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, iš viso 440 Eur per mėnesį (b.l. 96).

Remiantis rašytiniais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta, kad nepilnametė šalių dukra turi specialiųjų poreikių. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nuomojasi būstą, kuriame gyvena ji su vaiku (b.l. 141-143). Nuomos sutarties 3.1 p. ieškovė įsipareigojo mokėti 700 Lt (202,73 Eur) per mėn. nuomos mokestį šildymo laikotarpiu ir 800 Lt (231,70 Eur) ne šildymo laikotarpiu, mokant už mėnesį į priekį bei papildomai mokant už butui teikiamas komunalines paslaugas. Sutartyje numatyta, kad jos priedu yra lentelė, kurioje fiksuojamos mokamos sumos. Ieškovė į bylą pateikė lentelę, iš kurios matyti mokėjimai už komunalines paslaugas (b.l. 169). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė už būstą moka daugiau nei 200 Eur per mėn., jos paskaičiuota 75 Eur vaikui tenkanti suma yra pagrįsta.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto kainas, 90 Eur per mėn., skirtinų vaiko maitinimui (maždaug po 3 Eur per dieną) laikytina pagrįsta suma, skirtina vienerių metų vaiko maitinimui. Teismas nevertina į bylą su procesiniais dokumentais pateiktų į valstybinę kalbą neišverstų įrodymų, kuriais ieškovė grindžia patiriamas išlaidas drabužiams, kadangi iš jų neaišku kokios prekės pirktos, kokia valiuta nurodytos sumos ir pan. (b.l. 103-121). 50 Eur per mėn. suma skirtina drabužiams pirkti, teismo manymu, yra per didelė ir mažintina pusiau, sprendžiant, kad 300 Eur per metus suma yra pakankama, siekiant aprūpinti vaiką būtina apranga, atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis nesudaro galimybės pirkti brangią aprangą. Ieškovės nurodomos higienos prekės (sauskelnės, paklotai, servetėlės), teismo vertinimu, yra būtinos 1 m. ir 3 mėn. vaiko kasdienei priežiūrai. Nurodyta bendra jų mėnesio kaina (70 Eur) yra protinga ir atitinka šių prekių kainas parduotuvėse. 10 Eur išlaidos vaistams per mėnesį, sudaro 120 Eur per metus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai paprastai bent porą kartų per metus serga, vaistų kainos didelės, be to reikalingos profilaktikos priemonės, teismas nurodytą sumą vertina kaip būtiną vaistams skirti. 40 Eur laisvalaikiui (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino – mokamoms aikštelėms), žaislams ir lavinimo priemonėms laikytina per didele suma. Atsižvelgiant į mažas šalių pajamas, ieškovė negali sau leisti dažnai lankytis mokamose žaidimų aikštelėse, todėl joms pakaktų skirti 5 Eur per mėn., 15 Eur per mėn. skirti žaislams ir 10 Eur per mėn. lavinimo priemonėms, iš viso – 30 Eur. 30 Eur per mėn. atostogoms sudaro 360 Eur, kas, įvertinant vaiko amžių ir tai, kad tokio amžiaus vaikų kelionės paprastai nėra apmokestinamos, yra aiškiai per didelė suma, mažintina pusiau. Ieškovė nepateikia įrodymų apie tai, kad samdo auklę ir apie tai kiek jai kainuoja auklės paslaugos, todėl šiai paskirčiai numatyta suma neįskaičiuojama į vaiko poreikius. Viešojo transporto bilietas mėnesiui kainuoja 28,96 Eur (www.vilniusticket.lt). Ieškovė, atsižvelgdama į mažas šalių pajamas, negali sau leisti prabangos važinėti taksi, išskyrus būtinus atvejus, kuomet reikalinga skubiai nuvežti sergantį vaiką pas gydytoją ar pan. Tokiam tikslui pakanka 10 Eur per mėn. Teismo skaičiavimu iš viso šalių vaiko poreikiai sudaro 353,96 Eur. Nustačius, kad šalys turėtų teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis, kiekvienai šaliai tenka 176,98 Eur dalis.

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo nepilnametės dukros naudai priteistinas 177 EUR dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo nuo pat jo gimimo. Ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. turėjusi 3548 Eur išlaidų kūdikio kraiteliui suruošti ir vaikui išlaikyti, kurias sudaro 79 Eur už patalynę, 474 Eur už kūdikio baldus, inventorių, 187 Eur rūbams, 108 Eur žaislams, 25 Eur už krepšį vaiko daiktams, 5 Eur už sauskelnių šiukšlių dėžę, 5 Eur vaiko skalbinių krepšiui, 18 Eur skalbimo priemonėms, 19 Eur žindukams, 12 Eur buteliukams, 8 Eur maisto koštuvui, 30 Eur maisto šildytuvui, 394 Eur vaistams, higienos priemonėms, 384 Eur sauskelnėms, 608 Eur už buto nuomą 2014 m. 08-11 mėn., 210 Eur už nuomą 2014 m. 12 mėn. – 2015 m. 02 mėn., 360 Eur maistui 2014 m. 12 mėn. - 2015 m. 02 mėn., 270 Eur transportui, 300 Eur auklei, 32 Eur literatūrai apie kūdikio priežiūrą ir 20 Eur vaiko pasui (b.l. 96). Taigi ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, jį grindžia faktiškai patirtomis išlaidomis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). CK 6.50 str. 1 d. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 3 d.). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010). Tačiau tas iš tėvų, kuris reikalauja priteisti skolą, turi įrodyti patirtų išlaidų dydį. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovė nepateikia jokių įrodymų apie jos ieškinyje nurodytas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. patirtas išlaidas. Tačiau akivaizdu, kad gimus vaikui, atsakovui neteikiant jam išlaikymo, ieškovė turėjo viena vykdyti abiejų tėvų išlaikymo prievolę. Nesant pateiktų įrodymų apie konkrečias patirtas išlaidas, tačiau esant nustatytam išlaikymo, kurį atsakovas turi teikti vaikui, dydžiui, daroma išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas pagal nustatytą 177 Eur per mėn. sumą nuo 2014-08-01 iki ieškinio pateikimo teismui 2015-05-22 ir sudaro 1593 Eur (177 x 9). Atsakovo nurodyta 500 Lt (144,81 Eur) suma, kuri jo teigimu šiuo laikotarpiu buvo skirta vaiko išlaikymui, iš įsiskolinimo sumos neišskaitoma, nes į bylą nepateikta įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ši suma buvo skirta vaiko išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš į bylą teiktos taikos sutarties (b.l. 69-70) 11 p. matyti, kad atsakovas pripažino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad ši suma buvo skirta padėkai ieškovei, gimus vaikui.

Ieškovei prašant, išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas išdėstomas lygiomis dalimis dvylikai mėnesių po 132,75 Eur per mėn. (CPK 284 str. 1 d.).

Teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl didesnių nei 30 Eur išlaidų, skirtų vaiko sveikatos profilaktikai bei didesnių nei 70 Eur išlaidų, skirtų kitiems vaiko poreikiams tenkinti, apmokėjimo. Tenkinus tokį reikalavimą ieškovė įgytų teisę reikalauti iš atsakovo bet kokių išlaidų vaikui, didesnių nei nurodytos sumos, neįrodinėjant jų būtinumo, siekiant užtikrinti vaiko poreikius, pasirūpinti jo sveikata, ir atsakovo galimybių tokį papildomą išlaikymą teikti. Kadangi išlaikymas vaikui teikiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, teismui nustačius vaiko kasdienius poreikius ir atsakovo galimybę teikti jiems užtikrinti reikalingą išlaikymą, vaiko papildomi poreikiai šioje byloje nėra nustatomi. Be to, atsižvelgiant, į reikalavimo formuluotę, jie atsirastų tik ateityje. Taip pat iš anksto nėra galimybės nustatyti ar atsakovas galėtų teikti neaiškaus dydžio papildomą išlaikymą. Nustačius minėtą įpareigojimą ieškovui, atsirastų terpė piktnaudžiavimui, kadangi nebūtų galimybės kontroliuoti ieškovės išlaidų būtinumo. Teismo manymu, tik suteikus papildomą išlaikymą vaikui, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl dalies tokio išlaikymo atlyginimo CK 6.50 str. pagrindu. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai turi būti vykdytini, tuo tarpu nagrinėjamo prašymo vykdymas yra sunkiai įsivaizduojamas, nes teismo išduotame vykdomajame rašte nebūtų nurodytos konkrečios sumos, kurias antstolis priverstinio vykdymo atveju turėtų išieškoti.

Tarp ieškovės ir atsakovo taip pat kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė pageidauja nustatyti konkrečią ieškinyje numatytą bendravimo tvarką, tuo tarpu atsakovas pageidauja, kad jo bendravimas su vaiku būtų neribotas.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad šalims dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos susitarti nepavyksta.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka jam netinka. Atsakovas ne tik nepateikė įrodymų apie tai, kad dirba slenkančiu darbo grafiku, bet ir apskritai nepateikė įrodymų apie tai, kad dirba. Jo atstovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu tik ieško darbo. Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės teigti, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra netinkama atsakovui ir negalės būti įgyvendinta. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pageidaujamos konkrečios bendravimo tvarkos nepasiūlė ir teismui nenurodė, nustatyta, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka atitinka jo ir vaiko interesus, padarius joje tam tikrus pakeitimus, atsižvelgiant į atsakovo nurodytus prašymus dėl bendravimo tvarkos (CK 3.175 str. 2d.).

Ieškovės nurodytos bendravimo tvarkos 3.3. punktas numato, kad atsakovas privalo prieš vieną ar dvi dienas pranešti apie tai ar įvyks numatytas susitikimas su dukra darbo dieną ar savaitgalį, o 3.4. p. įpareigoja pranešti prieš dieną jei negalės darbo dieną ar savaitgalį bendrauti su dukra. Kadangi šios nuostatos prieštarauja viena kitai, 3.4 p. šalinamas kaip perteklinis.

Nuostata, kad praleidus numatytą bendravimo savaitgalį jis gali būti pakeistas kitu tik atsakovei sutikus, atitinka šalių interesų pusiausvyros principą, užtikrina ieškovės teisę planuoti savo laiką pagal nustatytą bendravimo tvarką. Numatymas, kad tokio sutikimo nesant bendraujama pagal nustatytą tvarką yra perteklinis, todėl šalinamas.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu ir atsakovo galimybes maksimaliai dalyvauti dukters auklėjime bei ugdyme, teismas tenkina jo prašymą įpareigoti ieškovę informuoti apie jos pasikeitusią gyvenamąją vietą, iškilusias problemas, susijusias su vaiko auklėjimu, ugdymu ar sveikata.

1. kol vaikas yra maitinamas motinos pienu, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra J. G. kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui nustojus maitintis motinos pienu, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir metų porinių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., išskyrus laikotarpį kai ieškovė su dukra atostogauja. Tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos) ir pasibaigus bendravimui grąžina į gyvenamąją vietą.

2. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kuomet vaikui sueis trys metai, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra J. G. nepertraukiamai 7 (septynias) kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų metu.

3. Atsakovas apie susitikimą ar nesusitikimą su dukra ir (ar) atostogas su dukra bei jų trukmę privalo pranešti ieškovei SMS žinute ar el. paštu tokiais terminais:

a) paimant vaiką trečiadienį - prieš 1 dieną;

b) paimant vaiką šeštadienį - prieš 2 dienas;

c) paimant vaiką atostogoms - prieš 2 savaites.

4. Jeigu atsakovas praleidžia pagal grafiką bendrauti su dukterimi numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (liga, užimtumas darbe), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu ieškovei sutikus.

5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo, bendravimas su dukra nėra galimas (dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo veikloje), ieškovė privalo apie tai pranešti atsakovui SMS žinute ar jo el. pašto adresu.

6. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu šalys sprendžia bendru susitarimu, atsižvelgdami į dukters interesus, pomėgius ir reikmes.

7. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie pasikeitusią jos gyvenamąją vietą, iškilusias problemas, susijusias su vaiko auklėjimu, ugdymu ar sveikata.

Šalims išaiškinama, kad bendru tarpusavio susitarimu jie turi teisę numatyti ir papildomą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, kadangi vaiko visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra svarbus, kad abu tėvai jam prieinami, esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidos iš šalių priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (b.l. 11). Kadangi ieškovės reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti pilnai, jai iš atsakovo priteistinas 31 Eur dydžio žyminis mokestis.

Kadangi už du neturtinius reikalavimus sumokėtas tik vienas žyminis mokestis, likusi 31 Eur žyminio mokesčio suma priteisiama iš atsakovo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 111,51 Eur (177 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 1593 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Iš viso valstybei iš ieškovo priteisiama 142,51 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė prašė teismo priteisti 364 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė aukščiau nurodytas 31 Eur žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 127-140). Taip pat pateikti 200 Eur išlaidas ieškinio parengimui patvirtinantys įrodymai (b.l. 167-168). Iš viso ieškovė pateikė įrodymus apie 564 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi yra patenkinta 90 procentų ieškinio, ieškovei iš atsakovo priteistina 513,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės taikytos šioje byloje, naikintinos (CPK 150 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai, kita sprendimo dalis vykdytina sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2015-05-22, iki J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1593 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimo, išdėstant šią sumą dvylikai mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 132,75 Er (vieną šimtą trisdešimt du Eur 75 euro centus) per mėnesį.

Nustatyti tokią atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. kol vaikas yra maitinamas motinos pienu, atsakovas J. J. turi teisę bendrauti su dukra J. G. kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaikui nustojus maitintis motinos pienu, atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. ir metų porinių savaičių šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., išskyrus laikotarpį kai ieškovė su dukra atostogauja. Atsakovas J. J. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos) ir pasibaigus bendravimui grąžina į gyvenamąją vietą.

2. Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kuomet vaikui sueis trys metai, atsakovas J. J. turi teisę bendrauti su dukra J. G. nepertraukiamai 7 (septynias) kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų metu.

3. Atsakovas apie susitikimą ar nesusitikimą su dukra ir (ar) atostogas su dukra bei jų trukmę privalo pranešti ieškovei SMS žinute ar el. paštu tokiais terminais:

a) paimant vaiką trečiadienį - prieš 1 dieną;

b) paimant vaiką šeštadienį - prieš 2 dienas;

c) paimant vaiką atostogoms - prieš 2 savaites.

4. Jeigu atsakovas J. J. praleidžia pagal grafiką bendrauti su dukterimi numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (liga, užimtumas darbe), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu ieškovei G. G. sutikus.

5. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo J. J., bendravimas su dukra nėra galimas (dėl vaiko ligos, užimtumo ugdymo veikloje), ieškovė G. G. privalo apie tai pranešti atsakovui SMS žinute ar jo el. pašto adresu.

6. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu ir ugdymu šalys J. J. ir G. G. sprendžia bendru susitarimu, atsižvelgdami į dukters interesus, pomėgius ir reikmes.

7. Ieškovė G. G. privalo informuoti atsakovą J. J. apie pasikeitusią jos gyvenamąją vietą, iškilusias problemas, susijusias su vaiko auklėjimu, ugdymu ar sveikata.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 513,24 Eur (penkis šimtus trylika eurų 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 142,51 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 51 Euro centą) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartimi šioje byloje, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.