Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. (D. K.) ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal atsakovės A. L. priešieškinį ieškovui D. K. (D. K.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-70-3-1213-862/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2090-653/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pakeistas vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos sąlygas, pakeičiant 7 punktą, 8.1 punkto 1 dalį, 8.2 punkto ir 8.3 punkto sąlygas tokiu būdu:

7. D. K. gali organizuoti rusų kalbos pamokas E. K. ir M. K. kartą per savaitę 45 min. (išskyrus antrą ir trečią mėnesio savaitę) esant dukrų sutikimui ir tiesiogiai su dukromis suderintu laiku. Rusų kalbos pamokos vyksta mokslo metų mokykloje metu, jos nevyksta dukrų mokyklinių atostogų laikotarpiais;

8.1.1. D. K. su dukromis E. K. ir M. K. gali bendrauti antrą mėnesio savaitgalį nuo ketvirtadienio, pasiimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigų, o jeigu ugdymo įstaigų nelanko, 13 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir iki pirmadienio 18.30 val. grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą, išskyrus atostogų laikotarpius, kuriuos šalių dukros praleis kartu su A. L.;

8.2.1. D. K. su dukromis G. D. K., E. K. ir M. K. bendrauja moksleivių rudens, žiemos, pavasario bei papildomų atostogų metu, atostogų dienas dalijant su A. L. lygiomis dalimis. A. L. su dukromis bendrauja tą atostogų pusę, su kuria sutampa Lietuvos valstybinės šventės – Visų Šventųjų diena, šv. Kūčios ir šv. Kalėdos, šv. Velykos, o atsakovas – kitą atostogų pusę. Jei atostogų metu nėra minėtų Lietuvos valstybinių švenčių, pirmąją atostogų pusę su vaikais praleidžia vaikų tėvas, antrąją – vaikų motina. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaikų tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas – vaikų motina. Jei nesidalinanti diena yra aukščiau minėta Lietuvos valstybinė šventinė diena, tą dieną su vaikais bendrauja vaikų motina, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas – vaikų tėvas;

8.2.2. D. K. apie planuojamą vaikų pasiėmimą atostogoms privalo informuoti atsakovę A. L. iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaikų ir kada grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą, bei tikslius vaikų buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. D. K. raštu nenurodžius vaikų paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jų buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, atitinkamas atostogas, apie kurias nebuvo pateikta minėtų duomenų, su vaikais praleidžia A. L.. Nepriklausomai nuo priežasčių atostogos, kurias D. K. turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį A. L. sutikimą;

8.2.3. D. K. gali pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos rudens, žiemos, pavasario bei papildomų atostogų metu pagal nustatytą bendravimo tvarką pirmą tenkančią bendrauti atostogų dieną ne ankščiau kaip 10 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo atostogų metu dieną ne vėliau kaip iki 18.30 val.;

8.2.4. D. K. su dukromis gali bendrauti nuo rugpjūčio l dienos 10 val., pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos, ir iki rugpjūčio 24 dienos 19 val. grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą. D. K. apie planuojamus vaikų pasiėmimus atostogoms rugpjūčio mėnesį privalo informuoti A. L. iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaikų ir kada grąžins vaikus į jų gyvenamąją vietą, bei tikslių vaikų buvimo vietos ar vietų adresus atostogų rugpjūčio mėnesį metu. D. K. raštu nenurodžius vaikų paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jų buvimo vietos adreso ar adresų atostogų rugpjūčio mėnesį metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, rugpjūčio mėnesį D. K. su dukromis bendrauja pagal savaitgalių tvarką. Nepriklausomai nuo priežasčių atostogos, ar jų dalis, kurias D. K. turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido, nekompensuojama. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį A. L. sutikimą;

8.2.5. A. L. su dukromis bendrauja nepertraukiamai nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos. Šiuo laikotarpiu D. K. su dukromis savaitgaliais nebendrauja;

8.2.6. A. L., išleisdama dukras atostogauti su D. K., perduoda būtinus vaikų asmeninius daiktus bei kelionei reikalingus dokumentus;

8.2.7. D. K. atostogų su dukromis (papildomų, žiemos, pavasario, vasaros) metu, darbo dienomis bei savaitgaliais privalo sudaryti sąlygas A. L. su dukromis bendrauti telefonu, užtikrinant, kad dukterų telefonas būtų ryšio zonoje ir nebūtų išsikrovęs;

8.2.8. A. L. jos atostogų su dukromis (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu, darbo dienomis, savaitgaliais privalo sudaryti sąlygas ieškovui D. K. su dukromis bendrauti telefonu, užtikrinant, kad dukterų telefonas būtų ryšio zonoje ir nebūtų išsikrovęs;

8.3.1. D. K. su dukromis, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programą iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta A. L. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais;

8.3.2. A. L. pakeitus dukrų ugdymo įstaigas ne vėliau kaip per tris dienas nuo sutarties su ugdymo įstaiga sudarymo dienos turi raštu informuoti D. K., pateikiant jam sudarytos sutarties kopiją bei suteikiant kitą reikalingą informaciją;

8.3.3. A. L. pasikeitus dukrų lankomiems papildomo ugdymo, lavinimo užsiėmimams, ne vėliau kaip per tris dienas, nuo sutarties sudarymo dienos apie tai turi raštu informuoti D. K., nurodydama asmenų, su kuriais yra sudariusi sutartis dėl papildomo vaikų ugdymo ir lavinimo, kontaktinius duomenis;

8.3.4. A. L. privalo užtikrinti, jog ligoninių, reabilitacijos įstaigų, jeigu jose būtų gydomos šalių nepilnametės dukros, medicininiuose dokumentuose būtų įrašai suteikiantys teisę D. K. gauti informaciją apie dukterų sveikatos būklę;

8.3.5. A. L. privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute), nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą po to, kai jai tokia informacija tapo žinoma) informuoti D. K. apie kiekvieną bet kurios iš dukterų susirgimą, nurodant gydytoją, į kurį buvo kreiptasi, kontaktinius gydymo įstaigos, gydytojo duomenis;

8.3.6. D. K. privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute), nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą po to, kai jai tokia informacija tapo žinoma) informuoti A. L. apie kiekvieną bet kurios iš dukterų susirgimą, nurodant gydytoją, į kurį buvo kreiptasi, kontaktinius gydymo įstaigos, gydytojo duomenis;

1.2. pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78- 883/2013 patvirtintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pakeistas vaikų išlaikymo sąlygas, pakeičiant 3 punktą:

1.3. priteisti iš D. K. nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Paskirti A. L. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

1.4. priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. šiuo metu galioja teismo nustatyta ieškovo ir dukrų E. K. bei M. K. bendravimo tvarka, ieškovas bendrauja su dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį, t. y. ieškovas turi kas antrą savaitgalį atvykti į Lietuvą. Paskutiniu metu dukros atsisako bendrauti su ieškovu, ieškovui norint pasiimti dukras, jos ne visada nori su juo važiuoti. Ieškovo santykis su dukromis prastėja, nes ieškovas visą savo dėmesį nukreipė į vyriausiąją dukrą G. D. K. ir kitos dukros jaučiasi pamirštos ir įsibaiminusios, jog jas taip pat gali išvežti į Norvegiją. Nustatyta bendravimo tvarka nebeužtikrina geriausių vaikų interesų, kelia įtampą ir dukrų nerimą;

2.2. kai dukros atsisako vykti su ieškovu, ieškovas rašo skundus vaiko teisių specialistams, teikia prašymus antstoliams priverstiniam vykdymui, kas kelia įtampą šeimoje. Dukros yra pakankamo amžiaus, kad aiškiai išreikštų savo norus ir požiūrį;

2.3. teismo sprendimu nustatyta vaikų rusų kalbos mokymosi tvarka, dukros lankydavo rusų kalbos pamokas. E. K. jau seniai nedalyvauja rusų kalbos pamokose, o M. K. skundžiasi, jog pamokose turi dalyvauti. Dukros rusų kalbos pamokų nenori, rusiškai jos kalba puikiai, yra pakankamai brandžios, kad galėtų išreikšti savo nuomonę apie rusų kalbos pamokas ir norą jas lankyti. Kylant nesutarimams su dukromis dėl rusų kalbos pamokų lankymo, ieškovas kreipiasi į antstolius dėl neva atsakovės nevykdomos bendravimo tvarkos;

2.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 vaikų išlaikymui iš ieškovo buvo priteista po 250 Eur / mėn. mokamų periodinių išmokų. 2018 m. nustatant išlaikymo dydį, dukrai E. K. buvo 7 m., dukrai M. K. – 5 m. Nuo to laiko praėjo ketveri metai, su amžiumi išaugo ir vaikų poreikiai, kurie sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. E. K. jau beveik paauglė, o tokio amžiaus mergaitei atsiranda ir su mergaitės brendimu susijusių išlaidų, kas reiškia, kad atsiranda daugiau išlaidų sveikatos priežiūrai, higienai. M. K. jau lanko mokyklą, atsirado išlaidos, susijusios su mokymosi priemonėmis, uniforma, sporto apranga. Mergaitėms paaugus, padidėjo poreikis lankyti būrelius, užsiimti popamokine veikla, ugdyti gabumus, vykti į ekskursijas. Dukroms atsiranda poreikis susitikti su draugais, eiti į jų gimtadienius, pasikviesti juos į svečius, didėja ir išlaidos laisvalaikiui. Valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas daro įtaką didesniam piniginių lėšų poreikiui. Dėl šeimoje nuolat kylančių įtampų, susijusių su ieškovo siekiu izoliuoti dukrą G. D. K., dukroms reikalinga nuolatinė psichologo pagalba, tai reiškia ir didesnes išlaidas. Atsakovė nepilnamečių dukterų poreikius detalizavo vaikų poreikių lentelėse, kiekvienos iš dukrų poreikiams tenkinti reikalinga išlaidų suma iš viso yra 900 Eur / mėn.

3.1. atsakovės samprotavimus apie blogus ieškovo ir nepilnamečių dukterų santykius paneigia ieškovo pateikti įrodymai: ieškovo su dukromis praleisto laiko trukmė, susirašinėjimo su E. K. fragmentas, nuotraukos;

3.2. atsakovės teiginiai apie geras nepilnamečių dukterų rusų kalbos žinias nėra patvirtinti faktais, kad mergaitės nemoka taisyklingai rašyti rusų kalba, parodo, jog rusų kalbos pamokos vis dar reikalingos;

3.3. atsakovė nepateikė įrodymų, jog nuo 2018-01-19, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, vaikų poreikiai padidėjo 80 proc. (100 proc. x (450 Eur-250 Eur) / (250 Eur)) = 80 proc.). Kylant kainoms, išlaikymas indeksuojamas. Pateikta lentelė neatitinka tikrovės, pvz., kas mėnesį mokymo priemonėms, uniformai ir dienpinigiams išleidžiama po 100 Eur, rūbams ir avalynei – po 110 Eur, ir t. t. Atsakovė nepateikė išlaidų kvitų, dokumentų apie savo pajamas. Priešieškinyje neatsižvelgta į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-470-1044/2018 poziciją dėl automobilio išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. daliniu sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25, 2018-01-19 sprendimais pakeistos šalių 2013-02-01 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo punktus ir:

4.1. 7 punktą išdėstė taip: ieškovas D. K. gali organizuoti rusų kalbos pamokas E. K. ir M. K. kartą per savaitę 45 min. (išskyrus antrą ir trečią mėnesio savaitę) esant dukrų sutikimui ir tiesiogiai su dukromis suderintu laiku. Rusų kalbos pamokos vyksta mokslo metų mokykloje metu, nevyksta dukrų mokyklinių atostogų laikotarpiais;

4.2. 8.1 punkto 2 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. su dukromis E. K. ir M. K. gali bendrauti antrą mėnesio savaitgalį nuo ketvirtadienio, pasiimdamas dukras iš jų ugdymo įstaigų, o jeigu ugdymo įstaigų nelanko, 13 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir iki pirmadienio 18.30 val. grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą, išskyrus atostogų laikotarpius, kuriuos šalių dukros praleis kartu su atsakove A. L.. Kitos punkto dalys paliktos nepakeistos;

4.3. 8.2 punkto 8 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. atostogų su dukromis (papildomų, žiemos, pavasario, vasaros) metu, darbo dienomis bei savaitgaliais privalo sudaryti sąlygas atsakovei A. L. su dukromis bendrauti telefonu, užtikrinant, kad dukterų telefonas būtų ryšio zonoje ir nebūtų išsikrovęs. Kitos punkto dalys paliktos nepakeistos;

4.4. 8.3 punkto 1 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. su dukromis, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programą iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta atsakovės A. L. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais;

4.5. panaikino 8.3 punkto 2 dalį: atsakovė A. Ž. (dabar A. L.) turi užtikrinti, kad dukrų naudojamos ryšio priemonės būtų įkrautos ir būtų ryšio zonoje. Ieškovui D. K. nepavykus telefonu susisiekti su dukromis, apie tai jis nedelsiant privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute) informuoti atsakovę A. Ž. (dabar A. L.). Ieškovui D. K. neinformavus atsakovės A. Ž. (dabar A. L.) apie galimas kliūtis jo ir dukrų bendravimui telefonu, laikytina, kad ryšio priemonės įkrautos ir yra ryšio zonoje;

4.6. 8.3 punkto 9 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute), nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą po to, kai jai tokia informacija tapo žinoma) informuoti atsakovę A. L. apie kiekvieną bet kurios iš dukterų susirgimą, nurodant gydytoją, į kurį buvo kreiptasi, kontaktinius gydymo įstaigos, gydytojo duomenis bei užtikrinti, jog medicininėje įstaigoje atsakovei A. L. būtų teikiama informacija apie dukterų sveikatos būklę;

4.7. pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. dydį ir priteisė iš ieškovo D. K. nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2024-11-05) iki vaikų pilnametystės;

4.8. paskyrė atsakovę A. L. nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

4.9. kitus priešieškinio reikalavimus atmetė;

4.10. priteisė iš ieškovo D. K. atsakovei A. L. 142,50 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo D. K. į valstybės biudžetą 81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.1. teisminio proceso metu ieškovas vykdė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, su dukromis bendravo, išveždavo jas ir į Norvegiją. Atsakovės argumentai, kad ieškovas visą dėmesį nukreipė į dukrą G. D. K., neteko aktualumo. Bendravimo tvarkos pakeitimas savaime neužkirstų ieškovui kelio atlikti vaikų geriausių interesų neatitinkančius veiksmus, nes neprašoma apriboti ieškovui tėvo valdžios, uždrausti tiesiogiai bendrauti su vaikais. 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta vaikų nuomonė apie bendravimą su tėvu neleidžia daryti išvados, kad vaikai atsisakytų bendrauti su tėvu, tačiau formuojasi jų amžiui natūralus noras daugiau laiko skirti bendravimui su draugais, kitiems užsiėmimams;

5.2. ieškovas nebendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį, bendravimas su vaikais, išskyrus kelias išimtis, apsiriboja bendravimu per atostogas bei nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškovas faktiškai jau ne vienerius metus tvarkos nesilaiko. Šios tvarkos nesilaikymą ieškovas argumentavo tuo, kad turi prižiūrėti kartu su juo gyvenančią G. D., tačiau ieškovas pats pasirinko išvažiuoti su dukra gyventi į užsienį, nepagrindė, jog neturėjo objektyvių galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais;

5.3. bendravimo tvarka tapo formali, tačiau dėl ieškovo polinkio periodiškai reikalauti atsakovės preciziškai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, kelia vaikams bei atsakovei įtampą, neapibrėžtumą, riboja galimybes planuoti laiką. Siekiant sumažinti šios neigiamą įtaką, bendravimo tvarka keistina atsakovės nurodomu būdu, nustatant, kad ieškovas su vaikais bendrauja gyvai kartą per mėnesį. Tai geriausiai užtikrins tokio amžiaus vaikų interesus, leis palaikyti santykį su tėvu ir skatins ieškovą užtikrinti bendravimo nuoseklumą;

5.4. nenurodyta, dėl ko prašoma panaikinti bendravimo tvarkos nuostatas dėl bendravimo per atostogas. Atsakovė nurodė, kad vaikai neturi poreikio atostogauti su ieškovu birželio mėn., nes atsiranda naujų pomėgių (laiko leidimas su draugais). Vaikai išreiškė nuomonę, jog jiems nepatinka trumpam keliauti į Norvegiją. Ieškovo bendravimas birželio mėn. nebūtinai turi vykti užsienio valstybėje, bendravimas gali vykti vaikų gyvenamosios vietos valstybėje. Vaiko situacijos vertinimo anketose išreikšta pozityvi vaikų nuomonė apie galimybę per atostogas bendrauti su tėvu Lietuvoje. Ieškovas turi labiau atsižvelgti į vaikų nuomonę, jų poreikius, o ne vien vadovautis asmeniniais norais, reikalaudamas besąlygiškai laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovės reikalavimas pakeisti bendravimo tvarką per atostogas, panaikinant ieškovo galimybę bendrauti birželio mėn., netenkinamas, nenustačius tam pakankamo faktinio pagrindo;

5.5. bendravimo nuostatos buvo numatytos prieš šešerius metus, vaikams buvo septyneri ir penkeri metai, šiuo metu – keturiolika ir dvylika metų, vaikai yra paaugliai. Bendravimu nuotolinio ryšio priemonėmis iš esmės pasikeitė. Vaikams nepriimtinas ieškovo siekiamas bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis intensyvumas, ieškovas turi atrasti naują santykį, atsižvelgdamas į nepilnamečių prioritetinius interesus. Nustatyta bendravimo Skype programa tvarka neatlieka pirminės tėvo bei vaikų ryšio palaikymo funkcijos. Atsakovės tarpininkavimas nėra būtinas, todėl teismas panaikina sutarties 8.3 punkto 2 dalį;

5.6. atsakovė prašo pakeisti šio mokymo organizavimo procesą, padarant už jį atsakingą ieškovą. E. K. nustojo lankyti rusų kalbos pamokas, M. K. ne visuomet išreiškia norą jas lankyti. Ieškovas, būdamas suinteresuotas vaikų mokymu rusų kalbos, nesiėmė konkrečių veiksmų, tačiau naudojosi kaip spaudimo atsakovei priemone, gilindamas šalių konfliktą, į kurį įsitraukė ieškovo samdoma korepetitorė. Teisinga, protinga ir sąžininga, kad ieškovas būtų atsakingas už mokomojo dalyko vaikams organizavimą;

5.7. atsakovė neįrodė, jog išlaidos vaikams iš esmės pasikeitė ir reikalingo išlaikymo suma padidėjo iki 900 Eur ir to nekompensuoja išlaikymo indeksavimo institutas. Kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir kitiems didesniems pirkiniams reikalinga 50 Eur išlaidos yra vienkartinio pobūdžio išlaidos, atsakovė nepagrindė, jog kiekvienais metais perka abiem vaikams po kompiuterį, telefoną, planšetę, dviratį ir pan. Atsakovė turėjo papildomų išlaidų, susijusių su naujo būsto įrengimu, tai yra vienkartinio pobūdžio išlaidos, sąlygotos atsakovės šeimos pasirinkimo įsigyti kitą būstą, todėl atsakovė nepagrįstai šias išlaidas įtraukia į kasdienes vaikų išlaikymo išlaidas. Išlaidos automobiliui, techninei priežiūrai, remontui, yra susijusios su turto priežiūra, o ne nepilnamečių vaikų poreikiais. Pagrindinė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais forma yra atostogos, todėl nėra pagrindo išlaidų vaikų atostogomis įtraukti į padidėjusius poreikius. Poreikiai popamokinei veiklai iš esmės pasikeitė, Vaikai turi gauti nemokamą akių gydytojo konsultaciją, atsirado naujas M. K. specialusis poreikis (akinių nešiojimas), kiti specialieji poreikiai išnyko. Būtinybė nešioti akinius nėra pakankamas pagrindas didinti išlaikymo. Keli atlikti mokėjimo pavedimai, nesant duomenų, kokios konkrečiai kosmetologo paslaugos buvo suteiktos, nepagrindžia, kad vaikams atsirado naujų specialių su vaikų sveikata susijusių poreikių;

5.8. atsakovė nurodė vaikų poreikį psichologo konsultacijoms. Šalių santykiai pablogėjo, Lietuvoje likusiems šalių nepilnamečiams vaikams teko išgyventi išsiskyrimą su vyriausia seserimi G. D. K., padidėjusią įtampą šeimoje, kas ypač neigiamai paveikė nepilnamečių vaikų emocinę būklę. Ieškovas 2024-09-03 paaiškinimuose išreiškė susirūpinimą dėl dukros E. K. psichologinės būsenos, todėl dėl pablogėjusios vaikų emocinės būklės atsirado naujų su vaikų sveikata susijusių specialiųjų poreikių, prie kurių tenkinimo šalys turi prisidėti išlaikymo forma;

5.9. lentelėse išvardyti vaikų poreikiai: abiejų mergaičių laisvalaikiui, pramogoms savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai, laisvalaikis su draugais ir kt.) reikalinga 50 Eur; gimtadienio šventėms ir dovanoms (paties vaiko ir draugų), mokyklinėms išvykoms ir klasės fondui – 40 Eur; lavinimo, mokymo priemonėms, uniformai, dienpinigiams E. K. – 100 Eur, M. K. – 80 Eur, galėtų būti patenkinami tam panaudojant mažesnę pinigų sumą;

5.10. pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 709 Eur atskaičius mokesčius, tad vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis, tėvams teikiant išlaikymą lygiomis dalimis, yra 355 Eur (709 Eur / 2 = 354,50 Eur), t. y. iš esmės tiek, kiek šiuo metu ieškovas teikia vaikams išlaikymą (po 353 Eur / mėn. kiekvienam vaikui). Teismas iš dalies tenkina atsakovės pareikštą reikalavimą padidinti vaikams priteistą išlaikymą dėl padidėjusių vaikų poreikių (sveikatos, pomėgių, mokslo, laisvalaikio, bendravimo). Mokyklą lankančių keturiolikos ir dvylikos metų amžiaus vaikų padidėjusiems bei atsiradusiems naujiems poreikiams patenkinti iš ieškovo priteistas išlaikymas didintinas iki 400 Eur / mėn.;

5.11. aplinkybė, kad ieškovas papildomai tenkina kai kuriuos vaikų poreikius, pvz., perka jiems maisto, drabužius, papuošalus ir pan., nėra pagrindas nespręsti dėl priteisto išlaikymo padidinimo. Minėti pirkimai nėra atliekami sistemingai ir gali būti vertinami kaip papildomas įrodymas, jog priteisto išlaikymo tenkinti vaikų poreikius nepakanka. Be to, šalims tarpusavyje nebendradarbiaujant ir negebant priimti bendrų sprendimų, konkretaus dydžio išlaikymo vaikams priteisimas geriausiai užtikrina nepilnamečių vaikų teisę į išlaikymą;

5.12. priešieškinis patenkintas 75 proc. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteisiama 142,50 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (190 Eur x 75 proc. = 142,50 Eur). Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėjimo, todėl, mokėtinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas valstybės naudai iš ieškovo. Iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 81 Eur žyminio mokesčio (((200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) x 75 proc. x 2 vaikai = 81 Eur).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Atsakovė A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinį sprendimą dalyje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisti nepilnamečiams vaikams E. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos (2022-06-08) iki vaikų pilnametystės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei šešeri metai. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą, prasidėjo paauglystė, atsirado papildomų poreikių (mokyklinėms prekėms, uniformoms, ekskursijoms, būreliams), bendravimui, pramogoms, dėl šalių konfliktinių santykių, vaikams atsirado poreikis psichologo pagalbai. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo padidinimo ir vertindamas vaiko poreikius, palyginimo pagrindu turi imti galiojančiu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį vaikams, o ne vadovautis indeksavimo institutu. 2018 m. teismas išlaikymą vaikams padidino iki 250 Eur, nors atsakovė prašė padidinti iki 500 Eur. Teismas turi vadovautis 2018 m. teismo sprendime nustatytais, o ne atsakovės tuomet įrodinėtais vaikų poreikiais;

6.2. teismas laikė nepagrįstas išlaidas kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir kitiems didesniems pirkiniams. 2018 m. teismo sprendime ne kasdienio pobūdžio išlaidos nebuvo pripažintos vaikų poreikiais. Šiuo metu didelė dalis užduočių ir namų darbų mokykloje atliekamos kompiuteriu, mergaitėms neužtenka dalintis vienu kompiuteriu. Kompiuteriui reikalinga pastovi priežiūra, programų įsigijimas bei atnaujinimas. Šiuolaikiniai išmanūs telefonai tarnauja 2–3 metus. Šos išlaidos yra nuolatinės;

6.3. 2018 m. teismo sprendimu išlaidos degalams ir pan. nebuvo įvertintos. Atsakovė rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, nuvežimu į mokyklą, būrelius, pas gydytojus ir kt., atsakovė naudojasi automobiliu. 2018 m. teismo sprendimu teismas poreikio nepripažino, 2013 m. poreikio nebuvo. Toks sprendimas neatitinka vaikų interesų;

6.4. mergaitės paaugo iki keturiolikos ir dvylikos metų, atsiranda odos problemų, kaip spuogai, riebaluotumas ir pan., keičiasi odos priežiūrai naudojami produktai, kaina, reikalinga apsilankyti pas kosmetologą. Paslaugos yra mokamos, pateikti įrodymai apie kosmetologo paslaugas;

6.5. teismas išskaičiavo valstybės mokamas išmokas vaikams. Šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Padidintas išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo priešieškinio pateikimo dienos.

7. Ieškovas D. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1. nepagrįsta naudoti dabartinį vaikų amžių kaip argumentą keisti išlaikymo dydį. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022-02-01, nustatė 250 Eur išlaikymą G. D. K., kuriai tuo metu buvo 15 m., iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Padidinti išlaikymą tik E. ir M. K. iki 450 Eur pažeistų vaikų teisių ir tėvų pareigų lygybės principą. Teiginiai apie pokyčius, susijusius su paauglystės amžiumi, yra abstraktūs;

7.2. vaikų poreikiai būreliams buvo įvertinti teismo 2018 m. Teismas atsižvelgė į išlaidas mokyklai, muzikos mokyklai, papildomoms pamokoms G. D. K., plaukimui E. K., taip pat darželiui, auklei ir logopedui M. K.. Buvo nustatytas 250 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Daugelis vaikų poreikių jau išnyko. E. lanko mokamą dailės mokyklą, tačiau ji turi galimybę lankyti nemokamą dailės mokyklą. M. K. nelanko jojimo užsiėmimų, o regos korekcija jau nereikalinga. Poreikiai sumažėjo, palyginti su 2018 m.;

7.3. 2018 m. atsakovė prašė padidinti išlaikymo dydį dėl vaikų medicininių ir psichologinių poreikių, įskaitant G. D. K. regos ir sąkandžio korekciją, M. K. kalbos sutrikimo gydymą bei visų trijų vaikų psichologinę pagalbą. Šie poreikiai buvo laikino pobūdžio. Nėra sąskaitų už E. ar M. K. psichologines konsultacijas. Šios išlaidos padengiamos valstybiniu draudimu. Lietuvos valstybė teikia nemokamą medicininę pagalbą vaikams iki 18 m.;

7.4. atsakovė priešieškinyje nenurodė išlaidų kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir pan. periodiškumo. Neįmanoma spręsti, kokia dalis tenka vienam mėnesiui;

7.5. nėra įrodymų, kad atsakovė turi savo vardu registruotų transporto priemonių. Pateikti čekiai už kurą, techninę priežiūrą ir remontą rodo, kad šios išlaidos buvo apmokėtos R. L. kortele. Nėra duomenų apie bendras atsakovės šeimos pajamas, jų kilmę ar paskirstymą. R. L. išlaidos automobiliui yra susijusios su asmeninio turto išlaikymu, o ne su vaikų poreikiais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kiekvienam vaikui reikalinga po 60 Eur per mėnesį degalams. Nėra pagrindo teigti, kad nuo paskutinio teismo sprendimo vaikų poreikiai transportui esmingai pasikeitė;

7.6. atsakovė nepateikė duomenų apie išlaidų kosmetologui periodiškumą, nepateikė duomenų / skaičiavimų;

7.7. teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis;

7.8. atsakovės išlaidos vaikų išlaikymui nuo 2023 m. vasario iki balandžio vidutiniškai sudarė 345,80 Eur per mėnesį. Didelė dalis išleista atsakovės ir jos sutuoktinio asmeniniams poreikiams. Paskirsčius šias išlaidas dviem vaikams, išlaidos vienam vaikui sudarė tik 172,90 Eur per mėnesį, o tai mažiau nei minimalaus vartojimo biudžetas Lietuvoje. Iki 2024-10-05 sprendimo išlaikymo dydis vienam vaikui siekė 357 Eur per mėnesį. Bendra išlaikymo suma, įskaitant išlaikymą (357×2) ir vaiko pinigus (117×2), sudarė 831 Eur vienam vaikui per mėnesį. 831 Eur vienam vaikui per mėnesį yra pakankama suma, patenkinanti vaikų poreikius;

7.9. atsakovė įsigijo namą, tris žemės sklypus ir gauna pajamas iš buto nuomos, dirba puse etato, nors galėtų uždirbti daugiau. Tikėtina, kad ji dirba bei gauna pajamas iš veiklos organizacijoje „Bendrakeleiviai“. Ieškovo finansinė padėtis pablogėjo. Jis neturi nekilnojamojo turto, automobilio, pajamos sumažėjo dėl Norvegijos kronos kurso kritimo ir infliacijos, išlaidos išaugo. Ieškovas aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, patiria papildomų išlaidų. Bendros ieškovo išlaidos viršija dabartines pajamas 750 Eur per mėnesį, jis priverstas skolintis pinigų. Išlaikymo didinimas kelia grėsmę ieškovo ilgalaikei galimybei išlaikyti vaikus ir save. Reikalavimai, sukeliantys finansinius sunkumus vienam iš tėvų, pažeidžia vaikų interesus, galimybę dalyvauti jų auklėjime ir išlaikyme;

7.10. 2021-12-03 priešieškinis apėmė reikalavimą nustatyti 250 Eur dydžio išlaikymą E. ir M. K. išlaikymui, 2022-06-08 patikslintame priešieškinyje suma padidinta iki 450 Eur kiekvienai iš trijų dukrų. Neaišku, kaip vaikų poreikiai galėjo beveik dvigubai padidėti per šešis mėnesius. Atsakovė neįrodė, kad vaikų poreikiai ženkliai padidėjo nuo ankstesnio sprendimo priėmimo momento. Atsakovė vilkino procesą. Atsakovės nesąžiningas elgesys neigiamai paveikė vaikų sveikatą. Pakeisto išlaikymo mokėjimo pradžios momentas turėtų būti nustatytas nuo teismo sprendimo priėmimo datos, o ne nuo priešieškinio pateikimo momento;

7.11. atsakovė nenurodė tikslios savo bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo atmestinas.

8. Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, arba, nusprendus, kad byloje nepakanka duomenų, kad iš esmės išspręsti minėtus reikalavimus ir neatskleista bylos esmė, bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti apeliantui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

8.1. atsakovė trukdė ieškovui bendrauti su vaikais. Tikėtina, dėl to vaikams galėjo kilti sveikatos problemų. Atsakovės veiksmai prisidėjo prie vaikų atitolimo nuo ieškovo. Vaikų sveikatai atkurti būtina grįžti prie bendravimo tvarkos, kurią teismas nustatė 2018 m. Teismas rėmėsi 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo anketų fragmentais, nesirėmė 2023-04-21 anketomis. Abi anketos parengtos Vaiko teisių tarnybos atstovo, su kuriuo egzistuoja interesų konfliktas. interesų konfliktą tarp ieškovo ir Tarnybos atstovo patvirtina administracinė byla, nagrinėjama Vilniaus administraciniame teisme Nr. eI2-13181-1161/2024, Vaikų teisių tarnybos bendradarbiavimas su organizacija „Bendrakeleiviai“, su kuria yra susijusi atsakovė bei Tarnyba;

8.2. teismas neatsižvelgė į M. K. nuomonę, jog ji norėtų matytis su tėvu Norvegijoje kas du ar tris mėnesius, o Lietuvoje – du savaitgalius per mėnesį, kaip tai vykdavo anksčiau. Teismas ignoravo tikimybę, kad E. K. nuomonė galėjo būti suformuota asmenų, su kuriais ji nuolat gyvena, spaudimo. Tai patvirtina nepriklausomų psichologų 2023 m. sausio mėn. išvados ir teismo 2023-06-14 sprendimas byloje Nr. e2VP-4836-l 157/2023, kuriame pažymėta, kad vaikų nuomonė formuojasi artimos aplinkos įtakoje. Sprendime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio mėn. E. rašė tėvui, kad myli jį, tačiau negali kalbėti, jei šalia yra motina (atsakovė). Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo vykdomos apklausos. M. K. norai buvo ignoruoti, o E. K. nuomonei galėjo turėti įtakos motina;

8.3. ieškovas buvo priverstas su dukra grįžti į Norvegiją ir dėl to neturėjo galimybių savaitgaliais bendrauti su kitais vaikais. 2018 m. bendravimo tvarkoje atsižvelgta į tai, kad ieškovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Kai vyresnioji dukra 2021-05-24 pabėgo nuo motinos, ieškovas laikinai persikelė į Lietuvą. Gyvendamas Lietuvoje ieškovas bandė įsidarbinti, tačiau nepavyko dėl turimos Rusijos pilietybės. 2021 m. gruodį teismas nustatė laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškovu. 2022 m. birželį ieškovas ir dukra, gavę teismo leidimą, išvyko gydytis į Norvegiją. Ieškovas kasdien organizuodavo dukters bendravimą su motina per programą „Skype“, nors atsakovė dažnai neprisijungdavo. G. D. K. gydymas buvo sėkmingas. Grįžimas į Norvegiją leido ieškovui išlaikyti nuolatinį darbą, kurio dėka jis užtikrino ir užtikrina vaikų išlaikymą. Iki G. D. K. pilnametystės ieškovas negalėjo ilgą laiką palikti jos vienos Norvegijoje, kur ji mokėsi;

8.4. ieškovo finansinė padėtis yra ribota, buvo priverstas skolintis pinigų, kad išlaikytų vyresniąją dukrą. Atsakovė sistemingai trukdė ieškovui vykdyti teismo sprendimą. Šie pažeidimai lėmė nereguliarius kontaktus su dukromis, kas turėjo įtakos jų gerovei. Ieškovas iki šiol susiduria su atsakovės pasipriešinimu, kai ieškovas bando bendrauti su E. ir M. K.. Sprendimas, ribojantis bendravimą savaitgaliais su E. ir M. K., gali pabloginti esamas vaikų sveikatos problemas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su vyresniosios dukros G. D. K. priežiūra, kurios reikalavo laikinai pakeisti E. ir M. K. lankymo grafiką, todėl ieškovas nesutinka su 8.1 punkto pakeitimu;

8.5. atsakovė prašė pakeisti 8.1 punktą visų trijų vaikų atžvilgiu. Tačiau sprendime minimos tik E. ir M. K., nes G. D. K. tapo pilnametė, o tai rodo, kad reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies;

8.6. pagal 2018 m. teismo sprendimą, ieškovas turėjo teisę pasiimti vaikus dviem savaitgaliams per mėnesį nuo penktadienio iki pirmadienio. Tai leido rūpintis vaikų auklėjimu, laiku užtikrinti jų sveikatą, organizuoti kultūrinį laisvalaikį. Naujoji tvarka riboja šias galimybes iki vieno savaitgalio per mėnesį, tai gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą, bendravimo su ieškovu kokybę ir vaikų emocinę būklę. Vaikai buvo pripratę prie ankstesnės bendravimo tvarkos, o jos pakeitimas gali sukelti stresą ir nepasitenkinimą;

8.7. bendravimas su vaikais per atostogas (8.2 punktas) negali kompensuoti bendravimo savaitgaliais, numatyto 8.1 punkte, sumažinimo. Nauju sprendimu pridedama sąvoka „darbo dienos“. 8.2 punktas peržengia vaikų atostogų ribas, nes įpareigoja ieškovą užtikrinti galimybę dukroms bendrauti telefonu ir darbo dienomis. Sprendime nenurodyta, su kuo paskirto bendravimo telefonu metu yra vaikai. Ieškovas gali užtikrinti telefoninį ryšį tik tada, kai vaikai yra su juo. Vaikai jau pakankamai suaugę, kad patys pasirūpintų, jog jų telefonai būtų įjungti ir įkrauti. Įpareigojant ieškovą užtikrinti vaikų bendravimą telefonu su motina (8.2.7 punktas) ir nenumatant analogiškų reikalavimų atsakovei (8.2.8 punktas), teismas pažeidžia tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu lygiateisiškumą;

8.8. 2018 m., teismas atsižvelgė į vaikų amžių ir poreikius, įskaitant bendravimą su tėvu per „Skype“ programą ir priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į perspektyvą. Vaikų amžiaus naudojimas, kaip argumentas keisti bendravimo tvarką, yra nereikšmingas. Sprendimas derėtis su vaikais dėl „Skype“ sesijų, motyvuojant tuo, kad vaikai yra pakankamai suaugę, prieštarauja 2022-08-08, 2022-05-23, 2022-03-07 ir 2022-03-31 teismo sprendimuose nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis ieškovas buvo įpareigotas užtikrinti, kad G. D. K. (15 m.) naudotųsi „Skype“ programa ir lankytųsi pas psichologą. Vaiko noras bendrauti su vienu iš tėvų dažnai susiformuoja dėl tėvų tarpusavio santykių, jų elgesio, vaiko patirties ir kitų veiksnių. Teismas neatsižvelgė į galimą atsakovės neigiamą įtaką vaikams. Atsakovė ne kartą trukdė bendrauti per „Skype“ programą arba organizavo bendravimą vėlyvu metu, kai vaikai jau buvo pavargę ar užsiėmę. Sprendimas sudaro sąlygas tolimesnėms manipuliacijoms ir konfliktams, organizuojant bendravimą per „Skype“ programą;

8.9. M. ir E. K. bendravimas su ieškovu „Skype“ programą sumažėjo tada, kai atsakovė pateikė priešieškinį, o nutrūko po šio dalinio sprendimo priėmimo. Ieškovas ir jo vaikai gyvena skirtingose šalyse, todėl „Skype“ programa yra vienintelis prieinamas būdas palaikyti tarpusavio ryšį, kuris užtikrina jų teisę į stabilius santykius, kai ieškovas nėra su vaikais Lietuvoje. Vaikai turi poreikį struktūrizuotam ir nuspėjamam tvarkaraščiui. Toks tvarkaraštis prisideda prie jų emocinio stabilumo, mažina streso lygį ir stiprina ryšį su tėvu;

8.10. atsakovės pareigos užtikrinti, kad dukrų naudojamos ryšio priemonės būtų įkrautos ir ryšio zonoje (8.3.2 punktas), panaikinimas prieštarauja analogiškai ieškovo pareigai, nurodytai 8.2 punkte. Teismo sprendimas dėl 8.3.2 punkto (taip pat ir 8.3.1 punkto) neatsižvelgia į būtinybę abiem tėvams lygiaverčiai dalyvauti organizuojant bendravimą per „Skype“ programą. Lygiavertis dalyvavimas yra itin svarbus vaikų normaliam vystymuisi ir jų teisės į stabilius šeimos santykius užtikrinimui;

8.11. sprendimas dėl 8.3.9 punkto nesiskiria nuo Vilniaus miesto teismo 2014-03-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1213-862/2014. Pakartoti ankstesnio sprendimo, turinčio identišką turinį, nėra prasmės, todėl dubliuojamas 8.3.9 punktas turi būti panaikintas;

8.12. atsakovė siekė ne tik pakeisti pamokų organizavimo procesą, bet ir sumažinti jų skaičių, tai pažeidžia mokymosi procesą, neigiamai veikia jo kokybę ir sistemingumą. Teismas ignoravo pamokų skaičiaus svarbą, išsaugant vaikų kultūrinį ir kalbinį tapatumą, jų kognityvinį vystymąsi, ateities karjeros perspektyvas bei galimybę palaikyti ryšius su tėvu ir giminaičiais. Teismas neatsižvelgė, kad rusų kalba dukroms yra gimtoji, neįvertino argumentų apie dabartinį vaikų kalbos mokėjimo lygį, todėl neįmanoma įvertinti pamokų organizavimo tvarkos pakeitimų tikslingumo. Teismas turėjo ištirti priežastis, kodėl vaikai prarado susidomėjimą pamokomis, ir pasiūlyti mokymosi proceso adaptaciją, siekiant padidinti jų motyvaciją. Teismas perkėlė visą atsakomybę ieškovui. Vaikų nuomonė šiuo klausimu nebuvo išklausyta. Tai pažeidžia vaikų teisę būti išklausytiems priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui ir prieštarauja jų interesams. Teismas neatsižvelgė, kad šių mokslo metų pradžioje ieškovas pasamdė rusų kalbos mokytoją pamokoms su vaikais du kartus per savaitę ne vėliau kaip 18 val., padengia išlaidas. Sutartis su mokytoju sudaryta visiems mokslo metams. Sprendimas daro šios sutarties vykdymą neįmanomą, dėl ko ieškovas patirs finansinius nuostolius. 2018 m. teismas įvertino vaikų amžių ir jų švietimo poreikius, įskaitant būtinybę mokytis gimtosios rusų kalbos. Vilniaus rajono teismo 2018-01-19 sprendime, Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 sprendime nustatė vienodas pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant jų teisę į švietimą ir rusų kalbos mokymąsi bei pabrėžė, kad pareiga užtikrinti pamokas negali būti priskirta išimtinai vienam iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad rusų kalbos mokymosi poreikio užtikrinimas geriausiai bus įgyvendintas šalims parenkant rusų kalbos pedagogą bendru sutarimu;

8.13. 2018-2021 m. vaikai lankė rusų kalbos pamokas. Po 2021-05-24, kai G. D. K. pabėgo nuo motinos dėl smurto, E. ir M. K. rusų kalbos pamokas tęsė. Atsakovė pradėjo trukdyti vaikams lankyti rusų kalbos pamokas, perkeldama pamokas į vėlesnį laiką, nei nurodyta teismo sprendime, arba laiką, kuris sutapo su pamokomis dailės mokykloje. Šie trukdžiai tapo akivaizdūs 2023 m. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad rusų kalba yra „fašistinės valstybės kalba“. Šis pareiškimas, atsakovės elgesys rodo išankstinį nusistatymą, kuris neigiamai veikia vaikų psichoemocinę būklę ir jų motyvaciją mokytis kalbos. Ieškovo nerimas, korepetitorės kreipimasis į policiją buvo pagrįsti;

8.14. ieškovas stengėsi lankyti vaikus savaitgaliais, tačiau ne visuomet tai pavykdavo. Ieškovas pirko vaikams drabužius, ryšio priemones, maisto produktus, apmokėjo medicinines paslaugas, organizavo keliones ir pramogas. Atsakovė ignoravo vaikų poreikius, ypač G. D. K.. Atsakovė pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą grąžinti G. D. K. į Lietuvą. Atsakovė atsisakydavo dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose buvo aptariama G. D. K. sveikata. Vilniaus rajono apylinkės teimas 2022-08-08 nutartimi leido G. D. K. tęsti gydymą Norvegijoje. Atsakovė pateikė skundą Norvegijos institucijoms Bufdir, Bufdir atmetė jos skundą. Atsakovė neperdavė M. ir E. K. ieškovui kelionei atostogų į Norvegiją 2022-08-01-24, už ką jai buvo skirtos baudos. 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė gavo psichologės A. H. pažymą, kurioje nurodyta, kad G. D. K. svoris susinormalizavo. Gydytojai padarė išvadą, kad atsakovė apsunkina mergaitės kasdienį gyvenimą ir pritarė, kad G. D. K. turėtų gyventi su ieškovu Norvegijoje. Atsakovė neleido E. ir M. K. vykti į Norvegiją rudens ir žiemos atostogoms 2022 m., taip pat papildomoms ir pavasario atostogoms 2023 m. 2023-01-22–28 nepriklausomi psichologai, išanalizavę susirašinėjimus, įtarė, kad E. K. gali patirti psichologinį suaugusiųjų, su kuriais ji gyvena, smurtą. Jie rekomendavo skubiai parodyti mergaitę psichologui arba psichiatrui. Atsakovė nesilaikė šių rekomendacijų ir nenuvedė vaikų pas specialistus. Atsakovė trukdė socialinių tarnybų atstovams lankyti dukras. 2022 / 2023 mokslo metais E. ir M. K. prastai lankė mokyklą ir prastai mokėsi;

8.15. 2024-09-03–22 ir 2024-10-04 ieškovas pateikė papildomus paaiškinimu ir įrodymus (DOK-130890, DOK-164321 ir DOK-140634), susijusiais su M. ir E. K. mažu svoriu, rusų kalbos pamokų ir bendravimo per „Skype“ programą trūkumu. Teismas atsisakė priimti DOK-130890 ir DOK-164321, laikydamas jį nesusijusiu su pareikštais reikalavimais. DOK-140634 buvo atmestas, nes įrodymų tyrimo stadija jau buvo pasibaigusi. 2024-09-03 E. K. svoris buvo 49 kg, o kūno masės indeksas (KMI) normos ribose. 2024-09-22 jos svoris sumažėjo iki 42 kg (KMI = 14,7 kg/m²), kas yra kritinis lygis, rodantis nepakankamą maitinimąsi. Mergaitė savaitę iki hospitalizacijos nevalgė ir negėrė. 2024-09-22–10-08 E. buvo hospitalizuota su diagnozėmis: anoreksija, depresija, suicidinės mintys ir savęs žalojimas. Po išrašymo jos svoris buvo 43,4 kg. 2024-10-28 E. K. vėl buvo hospitalizuota po sveikatos būklės pablogėjimo, sverdama 40,7 kg (KMI = 14,4 kg/m²). Papildomos diagnozės apėmė skysčio kaupimąsi perikarde, sinkopę ir vidutinio sunkumo depresinius epizodus. E. K. per šį pusmetį praleido beveik du mėnesius pamokų. M. K. taip pat sirgo. Motina ignoravo ieškovo prašymus parodyti vaiką gydytojui, M. K. praleido daug pamokų. Ieškovas rūpinasi visais vaikais, užtikrindamas jų kasdienius poreikius, sveiką gyvenimo būdą ir gerovę, nepaisant daugybės atsakovės trukdžių;

8.16. rusų kalbos pamokos leidžiamos tik kartą pirmą ir ketvirtą mėnesio savaitę, tai sumažina skaičių nuo 8 iki 1–2 pamokų per mėnesį. Pamokų organizavimas priklauso nuo vaikų sutikimo. Rusų kalbos pamokų tikslas yra ne tik kalbos mokymasis, bet ir ryšio tarp vaikų ir tėvo užtikrinimas. Tėvų gimtosios kalbos žinios vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų tapatybę, kognityvinį vystymąsi ir emocinę gerovę. Rusų kalbos pamokų ribojimas pažeidžia balansą lietuvių kalbos naudai, o tai gali neigiamai paveikti vaikų kultūrinę ir emocinę gerovę;

8.17. nuo 2018 m. sprendimo atsakovės padėtis ženkliai pagerėjo – ji įsigijo namą, tris žemės sklypus, automobilį, nuomojo butą, iš kurio gavo papildomas pajamas. Atsakovė turi galimybę dirbti pilnu etatu. Ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, darbo užmokestis nuo 2018 m. buvo indeksuotas, infliacijos lygis augo sparčiau nei ieškovo atlyginimas. Perskaičiavus Norvegijos kronas į eurus ir atskaičius 43 proc. mokestį, ieškovo alga sudaro apie 3 800 Eur. Tai mažesnė suma nei ta, kuri buvo įvertinta teismo 2018 m.;

8.18. ieškovo išlaidos padidėjo – jis daugiau moka už būsto nuomą, komunaliniai mokesčiai sudaro 120–250 Eur, telefonas – 40 Eur, autobuso bilietai – 90 Eur, o išlaikymas E. ir M. K. dabar siekia 800 Eur. Ieškovas išlaiko vyresniąją dukrą G. D. K., kuri gyvena su juo ir mokosi mokykloje. Minimalios išlaidos asmeniui Norvegijoje sudaro apie 1 300 Eur (be būsto nuomos). Ieškovas praleidžia pusę atostogų ir savaitgalių su E. ir M. K., perka joms maistą, drabužius, kelionės bilietus, apmoka rusų kalbos pamokas ir kitas išlaidas. Šios išlaidos viršija jo dabartines pajamas 300–500 Eur per mėnesį, dėl ko ieškovas yra priverstas skolintis;

8.19. išlaikymo padidinimas, esant reikšmingam atsakovės materialinės padėties pagerėjimui ir ieškovo finansinės padėties pablogėjimui, kelia grėsmę ilgalaikiam ieškovo gebėjimui užtikrinti savo ir vaikų gerovę. Išlaikymo padidinimas neigiamai veikia tėvo finansinę padėtį, ribodamas jo galimybes materialiai ir emociškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaikų poreikiai sumažėjo: M. K. 2023 / 2024 m. m. nelanko jojimo užsiėmimų, o dailės mokykla yra nemokama; E. K. lanko mokamą dailės mokyklą (92 Eur / mėn.), tačiau tai yra motinos pasirinkimas, turi galimybę lankyti nemokamus užsiėmimus. Pagal šeimos gydytojo pažymą M. K. regėjimas normalizavosi, nebereikia papildomų išlaidų akiniams. Lietuvos valstybė užtikrina nemokamą vaikų švietimą ir medicininę pagalbą;

8.20. teismas ignoravo, kad G. D. K. mokosi mokykloje ir tik ieškovas užtikrina jos poreikius. Teismas neatsižvelgė į papildomas išlaidas, kurias ieškovas patyrė, išlaikydamas G. D. K. nuo 2021-05-24;

8.21. nėra duomenų, kad E. ir M. K. perėjimas į paauglystės amžių pareikalavo išlaidų padidėjimo. Vaikų poreikiai švietimui, laisvalaikiui ir mokykliniams reikmenims nėra pasikeitę. Faktas, kad vaikai lankosi pas psichologus valstybės įstaigose, negali būti laikomas nauju motyvu, nes tokia būtinybė egzistavo anksčiau, teismas ją įvertino 2018 m. Neįrodyta, kad vaikų poreikių pokyčiai yra reikšmingi, nenurodyta, kokios konkrečiai naujos išlaidos ar įsipareigojimai atsirado vaikams dėl jų amžiaus ir kiek jos viršija poreikius, kurie buvo įvertinti 2018 m. Vaikų poreikių lentelės kartoja bylos Nr. e2-470-1044/2018 medžiagą, tačiau 2018 m. nustatė išlaikymą po 250 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad tėvas aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, patiria papildomas išlaidas jų švietimui (rusų kalbos pamokos), maistui, drabužiams ir kelionėms. Atsakovės išlaidų analizė už 2023 m. vasario–balandžio mėn. parodė, kad vidutinės mėnesio išlaidos sudarė 709,30 Eur, tačiau reikšminga dalis išlaidų buvo skirta suaugusiųjų poreikiams. Išlaikymas (353 x 2=706 Eur per mėnesį) ir valstybės skiriamos vaiko pašalpos (95 x 2=190 Eur) sudaro 896 Eur per mėnesį, kas daugiau nei pakankamai padengia atsakovės deklaruotas išlaidas;

8.22. 2018 m. teismas atsižvelgė į E. K. išlaidas, įskaitant darželį, auklę, plaukimą, mokyklines reikmes, o M. K. – darželį, auklę, kalbos sutrikimo gydymą, vaikų psichologinę pagalbą. Mergaitės nelanko darželio, joms nereikalinga auklė, nėra kalbos sutrikimo, nereikalinga regėjimo korekcija, nelanko jojimo pamokų, lanko nemokamą dailės mokyklą, nelanko plaukimo užsiėmimų. Poreikiai sumažėjo. Atsakovės nurodyti vaikų poreikių pokyčiai dėl neformaliojo ugdymo nepagrįsti. Išvada, kad M. ir E. K. teko išgyventi išsiskyrimą su seserimi, kas sustiprino įtampą šeimoje ir ypač neigiamai paveikė jų emocinę būklę, nėra patvirtinta specialistų išvadomis. Išlaidos – 50 Eur pramogoms ir 40 Eur gimtadieniams, nepagrįstos įrodymais. Atsakovė panašias išlaidas deklaravo 2018 m. Atsakovė neįrodė reikšmingų išlaidų pokyčių ar naujų vaikų poreikių, o dabartinis išlaikymo dydis – 353 Eur, papildytas 96,25 Eur pašalpa, padengia minimalius vaikų poreikius. Papildomos ieškovo išlaidos maistui, drabužiams ir kitiems vaikų poreikiams yra sistemingos, o tai patvirtina dabartinio išlaikymo pakankamumą;

8.23. ieškovas neturi nekilnojamojo turto, automobilių, tenka skolintis pinigų, kad galėtų padengti kasdienes išlaidas. Kelionių į Pietų Korėją planavimas neįrodo, kad kelinė įgyvendinta. Ieškovas iki persikėlimo į Norvegiją dirbo Korėjoje. Atsakovė nuomojo butą ir gaudavo papildomas pajamas – apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovė dalyvauja organizacijos „Bendrakeleiviai“ lėšų rinkimo veikloje ir galimai gauna iš to pajamas. Atsakovė užima (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) atlyginimas Vilniaus universitete siekia apie 2 000 Eur. Atsakovė galėtų dirbti pilnu etatu, o ne 50 proc. Atsakovės deklaruojamas 550 Eur atlyginimas kelia abejonių, nes ji panašią sumą nurodė 2018 m. Teismas pažymėjo, kad jos kvalifikacija leidžia rasti geriau apmokamą darbą. Atsakovė apsigynė disertaciją 2022 m., tai leidžia pretenduoti į aukštesnes pareigas ir didesnį atlyginimą. Atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei rodo pateikti duomenys;

8.24. buvo patenkinti 4 iš 18 reikalavimų, kas sudaro 22 proc. Visi priešieškinio reikalavimai susiję su G. D. K. neaktualūs. Neteko prasmės 33 proc. reikalavimų. Dėl to, realus priešieškinio patenkinimas sudaro mažiau nei 14,6 proc. (arba 22 proc. iš likusių 66 proc.). Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti reikšmingai sumažintos;

8.25. nepaisant ieškovo prašymų apklausti vaikus, teismas ne kartą atidėjo šio klausimo svarstymą. Nesuteikus vaikams galimybės išreikšti savo nuomonės byloje ir neatsižvelgus į ją, teismas pažeidė vaikų teises. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandos lygį, jų nuomonė turėjo tapti vienu svarbiausių veiksnių byloje. Teismas rėmėsi tik Tarnybos atstovo 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje parengtomis anketomis.

9. Atsakovė A. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

9.1. ieškovas seniai nelanko Lietuvoje gyvenančių dukrų pagal 2018 m. teismo numatytą tvarką – dažniausiai atvažiuoja tik pasiimti atostogoms. Tokią bendravimo praktiką sukūrė ieškovas, o mergaitės prisitaikė prie tokios bendravimo tvarkos ir nenori bendrauti dažniau. Ieškovas piktybiškai kreipiasi į atsakingas institucijas, siekdamas priversti atsakovę preciziškai laikytis bendravimo tvarkos ir dėl to skirti baudas. Nėra įrodymų, jog vaikai turi sveikatos problemų dėl to, jog nėra laikomasi 2018 m. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais. Nėra išvadų, jog dėl vaikų sveikatos būtina grįžti prie 2018 m. bendravimo tvarkos;

9.2. vykstant bylos nagrinėjimui mergaitės ne kartą bendravo su įvairiais specialistais ir išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu. Mergaitės prisitaiko prie esamos situacijos, aiškiai įvardija kas patinka, ko tikisi ir kas nuvilia santykyje su tėvais. Tarnybos vertinimu, pirmiausia tėvams reikia suvokti, jog mergaitės keičiasi, šiuo metu nepilnametėms paauglystės etapas, atsiranda kiti interesai ir reikia atrasti naują santykį su dukterimis. Mergaitės išsakė savo nuomonę, jog tokio bendravimo, kuris praktiškai yra susiformavęs, jas tenkina ir yra pakankamas. M. K. išreiškė norą matytis su tėvu du savaitgalius per mėnesį, išskristi pas tėtį į Norvegiją norėtų kartą per du ar tris mėnesius, o Lietuvoje nori du savaitgalius per mėnesį, nes tada galėtų pasimatyti su G. D.. Mergaitė išreiškė norą ne matytis dažniau su ieškovu, o su seserimi;

9.3. nesuprantamas vaiko teisių apsaugos atstovo interesų konfliktas. Ieškovo nurodomos nepriklausomų psichologų išvados yra ieškovo į bylą pateikti raštai, kuriuose daromos išvados apie piešinius, kuriuos pristatė ieškovas, nors neaišku, kas nupiešė. Objektyvių įrodymų apie tariamai daromą spaudimą E. K. byloje nėra. Ieškovas aiškina apie negalėjimą palikti G. D. K. ilgam laikui, tačiau ieškovo bendravimas su mergaitėmis buvo nustatytas tik savaitgaliui. G. D. K. nebūtų paliekama ilgam laikui. Ieškovas nenurodo argumentų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, jog beveik pilnamečio vaiko pabuvimas vienam savaitgaliui būtų laikomas netinkama priežiūra ir saugumo neužtikrinimu;

9.4. ieškovas aiškina apie prastą savo finansinę padėtį, tačiau pakeista bendravimo tvarka yra palankesnė ieškovui, kadangi tektų atvykti į Lietuvą vieną kartą per mėnesį, o ne du, kas leistų ieškovui sutaupyti. G. D. K. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas toliau bendrauja su mergaitėmis ne kaip numatyta 2018 m. bendravimo tvarkoje. Nors bendravimas nustatytas kartą per mėnesį, tačiau trukmė yra gerokai ilgesnė nei savaitgalis. Galimybės pasirūpinti vaikų auklėjimu, sveikata, laisvalaikiu tampa geresnės, nes bendravimas vyks ir darbo dienomis, ne tik savaitgalį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nesirūpintų vaikų auklėjimu ir sveikata;

9.5. argumentai, jog vaikai yra pratę prie bendravimo du kartus per mėnesį, yra paneigti byloje pateikto ieškovo bendravimo su mergaitėmis grafiko. Jau ilgą laiką ieškovas bendrauja su vaikais per atostogas ir nuotoliniu būdu. Ieškovo bendravimas su vaikais savaitgaliais nebuvo apribotas. Teismas pasisakė, kodėl netenkino atsakovės prašymo nenustatyti bendravimo tvarkos birželio mėn. atostogoms. Ieškovas ginčija jam palankią teismo išvadą;

9.6. bendravimo tvarka „Skype“ programa nustatoma su dukterimis, kurioms yra 14 m. ir 12 m. Tokios amžiaus vaikai be problemų gali susiderinti bendravimo nuotoliu laiką su ieškovu. Ieškovas nepagrįstai lygina situaciją su G. D. K. . G. D. K. ieškovo įtakoje atsisakė bendrauti su atsakove ir atsakovė neturėjo galimybių derinti bendravimo laiką. E. ir M. K. neatsisako bendrauti su ieškovu, tiesiog išreiškia norą, kad jų planai ir norai būtų gerbiami ir bendravimas būtų suderinamas su jų užimtumu;

9.7. ieškovas turi vaikų telefono numerius, jiems skambina, susirašinėja „Messenger“ programa, tad bendravimas „Skype“ programa nebeatlieka pirminės tėvo bei vaikų ryšio palaikymo funkcijos. Pakeistoje tvarkoje yra numatyta, jog bendravimas „Skype“ programa vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais. Numatytas gana konkretus bendravimo laikas. Ieškovas skambina, nesilaikydamas jokio tvarkaraščio. Pagal pakeistą bendravimo tvarką savaitgaliais ieškovas su dukromis bendraus ir darbo dienomis. Todėl ir tuo laikotarpiu ieškovui turi išlikti pareiga informuoti atsakovę apie dukterų susirgimus;

9.8. dukros rusų kalbos pamokų nenori, rusiškai jos kalba puikiai. Problemų bendrauti su ieškovu rusų kalba mergaitės neturi. Rusų kalbos pamokų siekia ieškovas. Teismas neturi pareigos analizuoti mokymosi proceso principų, taikomų mokymosi metodų, motyvacijos didinimo ir pan. Ieškovas pasirenka rusų kalbos pamokas vedančius mokytojus, gali parinkti tokį mokymosi metodą, kuris geriausiai atitiktų mergaičių poreikius. Tai, kad mergaitės praranda motyvaciją, rodo, kad mokytojas negeba sudominti vaikų ir pasiūlyti įtraukią mokymosi programą. Pamokų vedimo įkainiai yra suderinti dėl kiekvienos akademinės valandos, o ne už konkretų laikotarpį. Ieškovas apmoka paslaugas pagal suteiktų pamokų skaičių. Nuostolių dėl pakeistos bendravimo tvarkos ieškovas nepatirs. 2018-08-23 nutartyje teismas pabrėžė atsakovės dalyvavimą rusų kalbos pamokų organizavime dėl jauno mergaičių amžiaus. Dabar mergaitės yra vyresnės, kad galėtų pačios su ieškovu suderinti rusų kalbos pamokų laiką;

9.9. 2022 m. birželio–gruodžio mėn. ieškovas nepaėmė vaikų pagal nustatytą bendravimo tvarką savaitgaliais ar atostogų metu. 2023 m. ieškovas mergaites pasiėmė vienai dienai – vasario 10 d., savaitgalį kovo 11–12 d., savaitgalį balandžio 21–23 d. (praleido savaitgalį tik su M. K.), birželio 24–30 d. per atostogas, rugpjūčio 1–22 d. per atostogas, savaitgalį spalio 28–29 d. 2024 m. ieškovas mergaites pasiėmė sausio 1–5 d. per atostogas, vasario 21–25 d. per atostogas. 2022 m. ieškovui išvykus į Norvegiją ir išsivežus G. D. K., jo tiesioginis bendravimas su E. ir M. K. apsiribojo tik atostogomis ir retais savaitgaliais. Visi kasdieniai rūpesčiai ir priežiūra tapo vienos atsakovės reikalas. Natūralu, kad vaikams atostogaujant su ieškovu, jis pasirūpina mergaičių priežiūra, kitą laiką vaikų priežiūra tenka tik atsakovei;

9.10. nuo santuokos nutraukimo 2013 m. ieškovas nuolat rašo įvairius skundus institucijoms. Vaikai nuo mažumės apklausinėjami vaikų teisių apsaugos specialistų, lankomi socialinių darbuotojų. G. D. K. pasakė, jog ji labiausiai pavargo nuo nuolatinių apklausų vaiko teisių apsaugos institucijose. Mergaitės apklausose yra pasakiusios, jog joms įgriso nuolatiniai ieškovo kaltinimai, dėl ko mergaitės nebenori su ieškovu kalbėtis;

9.11. reikalavimas padidinti išlaikymą grindžiamas padidėjusiais vaikų poreikiai, o ne atsakovės ar ieškovo finansinės padėties pasikeitimu. Atsakovė neprašo ieškovo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. 2018 m. ieškovas nurodė, jog gauna 3 600 Eur darbo užmokesčio, dabar gauna 3 800 Eur, pajamos padidėjo. G. D. K. yra pilnametė, nepilnamečių vaikų interesai neturi būti paneigiami pilnamečio asmens sąskaita. Ieškovo dovanos vaikams nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovas turi visas galimybes uždirbti daugiau ir neriboti savo galimybių materialiai dalyvauti vaikų gyvenime. Ieškovas su mergaitėmis bendrauja retai;

9.12. M. K. yra nustatyta hipermetropijos (toliaregystės) diagnozė, mergaitė turi nešioti akinius. Diagnozė nedingo. Tai, kad M. K. nenori nešioti akinių, nereiškia, kad jų nereikia. M. K. lanko dailės pamokas (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos (duomenys neskelbtini) filialo, būrelis nėra nemokamas. Vaikų būreliai įtrauktini į padidėjusius vaikų poreikius;

9.13. nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. 2018 m. teismo sprendimas priimtas įvertinus tuo metu 7 m. ir 5 m. dukrų poreikius, dabar joms 14 m. ir 12 m. Teismas pagrįstai pasisakė apie vaikų amžių, kaip turintį įtakos jų poreikių pasikeitimui. 2018 m. psichologo konsultacijos nebuvo įtrauktos į vaikų poreikius. Ieškovas nuolat teigė, jog mergaitėms reikalingos psichologo konsultacijos;

9.14. atsakovės šeima patiria gerokai didesnes išlaidas nei pateikti keli čekiai. Šiuose ieškovo nurodytuose skaičiuotuose čekiuose nėra nei išlaidų komunaliniams mokesčiams, nei mokymosi priemonėms, nei dienpinigiams, nei būreliams, nei drabužiams, avalynei, nei mokyklos fondams ir išvykoms, nei psichologui, nei stomatologui, nei mergaičių laisvalaikiui su draugais. Ieškovas sąmoningai manipuliuoja šiais teiginiais. Vaikai nelanko darželio, tačiau lanko mokyklą, kur išlaidos mokymosi priemonėms, uniformoms, dienpinigiams yra gerokai didesnės nei darželyje. E. K. nelanko plaukimo užsiėmimų, tačiau lanko dailės būrelį, kurio kaina yra 92 Eur. M. K. jojimo būrelio kaina priklauso nuo pamokų skaičiaus, 1 apsilankymo kaina – 29,04 Eur, periodiškai įsigyjamas 12 pamokų paketas, kurio kaina – 246,80 Eur. M. K. lanko dailės pamokas (25 Eur). 2018 m. teismo sprendime nustatyta, jog dukros E. K. popamokinei veiklai skiriama 58,80 Eur, M. K. – 31 Eur. Poreikiai popamokinei veiklai iš esmės pasikeitė;

9.15. ieškovo planuojamos kelionės patvirtina, kad jis turi pakankamai pajamų ne tik būtiniausioms išlaidoms. Ieškovo pateikti kažkokio asmens atlikti pavedimai neįrodo, kad tai yra paskola. Duomenys apie atsakovės finansinę padėtį yra pateikti. Atsakovė neprašo ieškovo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, prašo ieškovo prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų išlaikymo;

9.16. iš keturių reikalavimų pakeisti bendravimo tvarką trys buvo patenkinti, t. y. 75 proc. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 250 Eur iki 450 Eur. Turtinis atsakovės reikalavimas buvo patenkintas 75 proc. Byla dalyje dėl reikalavimų, susijusių su G. D. K., nutraukta jai sulaukus pilnametystės, nebelikus ginčo objekto;

9.17. mergaitės ne kartą buvo apklaustos vaiko teisių apsaugos specialistų pradėjus teisminį ginčą ir aiškiai išsakė savo nuomonę. Tai, kad ieškovas nori dar kartą apklausti mergaites teismo posėdyje tik patvirtina, jog jis nesuvokia mergaičių būsenos ir šalių ginčų keliamo neigiamo poveikio dukroms;

9.18. atsakovė teikia naują įrodymą – 2024-12-05 atlikto M. K. regėjimo kasmetinio patikrinimo išrašą. M. K. kasmetinė regėjimo patikra buvo atlikta 2024-12-05, jau po pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo priėmimo, taigi negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog M. K. nereikia akinių regėjimo korekcijai, atsakovė teikia tokius ieškovo teiginius paneigiantį papildomą įrodymą ir prašo apeliacinės instancijos teismo jį priimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinio sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo pakeitimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

13. Šalys yra nepilnamečių vaikų E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

14. Šiaulių apylinkės teismas 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-883/2013 panaikino D. K. ir A. L. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos įrašą bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimų.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1213-862/2014 pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-883/2013 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 7–8 punktus, dėl nepilnamečių dukterų rusų kalbos pamokų organizavimo (7 punktas), ieškovo ir nepilnamečių dukterų bendravimo tvarkos savaitgaliais (8.1 punktas), atostogų metu (8.2 punktas) ir nuotolinio ryšio priemonėmis bei kitu būdu ir tvarka (8.3 punktas).

16. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2090-653/2014 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1213-862/2014 pakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-883/2013 patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 8.2. punktą dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis atostogų metu ir 8.3 punktą dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis nuotolinio ryšio priemonėmis tvarkos.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu pakeistos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 7 punkto 1 dalį dėl rusų kalbos pamokų organizavimo ir 8.1 punkto 2 dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis savaitgaliais tvarkos; pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartimi, pakeistos šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 8.3 punkto 1 dalį dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis nuotolinio ryšio priemonėmis tvarkos; pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-78-883/2013 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė iš ieškovo D. K. nepilnamečiams vaikams G. D. K., E. K. ir M. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

20. Ieškovas pateikė naujus įrodymus – „Microsoft“ pranešimą apie „Skype“ programos nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikta informacija laikytina visuotinai žinoma, todėl atsižvelgiant į tai, pateikti įrodymai į bylą nepriimtini.

21. Atsakovė pateikė naują įrodymą – 2024-12-05 atlikto M. K. regėjimo kasmetinio patikrinimo išrašą. Nustatyta, kad M. K. regėjimo patikra atlikta 2024-12-05, jau po pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog M. K. nereikia akinių regėjimo korekcijai, naujai teikiamas įrodymas yra teisiškai reikšmingas, kadangi atsakovė siekia tokius apelianto argumentus paneigti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės teikiamas dokumentas yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, visos bylos šalys su juo susipažino, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam apeliacinių skundų išnagrinėjimui atsakovės pateiktas įrodymas priimamas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

22. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatų, susijusių su bendravimu savaitgaliais, pakeitimo

24. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo anketų fragmentais, išimtais iš konteksto, tačiau nesirėmė 2023-04-21 anketomis. Abi anketos buvo parengtos Vaiko teisių tarnybos atstovo, su kuriuo egzistuoja interesų konfliktas. Teismas neatsižvelgė į M. K. nuomonę, jog ji norėtų matytis su tėvu Norvegijoje kas du ar tris mėnesius, o Lietuvoje – du savaitgalius per mėnesį, kaip tai vykdavo anksčiau. Teismas ignoravo tikimybę, kad E. K. nuomonė galėjo būti suformuota asmenų, su kuriais ji nuolat gyvena, spaudimo. Tai patvirtina 2023 m. sausio mėn. nepriklausomų psichologų išvados ir teismo 2023-06-14 sprendimas byloje Nr. e2VP-4836-l 157/2023, kuriame pažymėta, kad vaikų nuomonė formuojasi artimos aplinkos įtakoje. Sprendime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio mėn. E. rašė tėvui, kad myli jį, tačiau negali kalbėti, jei šalia yra motina (atsakovė). Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo vykdomos apklausos. M. K. norai buvo ignoruoti, o tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromos anketos, E. K. nuomonei galėjo turėti įtakos motina.

25. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vykstant bylos nagrinėjimui mergaitės ne kartą bendravo su įvairiais specialistais ir išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su ieškovu. Teismas išvadas dėl pasikeitusių mergaičių poreikių ir norų padarė remdamasis visa bylos medžiaga. Mergaitės prisitaiko prie esamos situacijos, aiškiai įvardija, kas patinka, ko tikisi ir kas nuvilia santykyje su tėvais. Mergaitės išsakė savo nuomonę, jog tokio bendravimo, kuris praktiškai yra susiformavęs, t. y. bendravimas su ieškovu atostogų metu ir nuotoliu, jas tenkina ir yra pakankamas. Ieškovas bando argumentuoti, jog M. K. išreiškė norą matytis su tėvu du savaitgalius per mėnesį. Tačiau mergaitė išreiškė norą ne matytis dažniau su ieškovu, o su seserimi, tikėdamasi, kad ši atskristų kartu su ieškovu. Nesuprantamas ieškovo teiginys apie vaiko teisių apsaugos atstovo interesų konfliktą.

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui pateiktose 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta vaikų nuomonė apie bendravimą su tėvu, iš kurios neišplaukia, kad vaikai atsisakytų bendrauti su tėvu, tačiau formuojasi natūralus jų amžiui noras bei poreikis daugiau laiko skirti platesnio socialinio rato kūrimui (bendravimui su draugais), kitiems užsiėmimams.

27. 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta vaikų nuomonė apie bendravimą su tėvu (DOK-210700). E. K. nurodė, kad su tėčiu, gyvenančiu kartu su G. D. Norvegijoje, kartais susisiekia telefonu ir kalbasi, o vaizdo skambučiu nelabai nori bendrauti, kai nenori bendrauti – neatsiliepia tėčiui. Mama tai supranta, nesikiša per daug, nekontroliuoja, kiek su kuo ji bendrauja ar nebendrauja, gerbia jos pasirinkimą. E. nurodė, kad ji ir su mama ne visada nori kalbėti, galimai, tai paauglystė. Lapkričio mėnesį ji nenorėjo skristi atostogauti į Norvegiją, mieliau leistų atostogas namuose, susitiktų su draugėmis, nes rudens atostogos trumpos, aktyvios veiklos nesinori. Jei tėtis būtų atskridęs į Lietuvą, ji su juo susitiktų. M. K. paaiškino, kad su tėčiu dažnai susisiekia ir kalbasi. Kartais neatsiliepia tėčiui, kai būna užsiėmime, arba kai jis skambina kelis kartus per dieną, nes ji turi kitų reikalų. Rugpjūčio mėnesį nevyko su tėčiu atostogų, nes nenorėjo skristi su nepažįstama moterimi, jai sakė, kad lydėtų stiuardesė. Lapkričio mėnesį ji gal ir būtų nuskridusi į Norvegiją, tačiau nesuprato, ar tėvai tarpusavyje dėl šios kelionės susitarė. Mama ne visada skaito tėčio laiškus, nes turbūt jis daug jų rašo, gal nesusitarė abu. Bet ji nelabai norėjo skristi, nes atostogos trumpos. Geriau tėtis būtų atskridęs į Lietuvą ir pabūtų kelias dienas, tada jie galėtų praleisti kartu laiką ir nebūtų tiek įtampos. M. nesigaili, jog neišvyko atostogų.

28. 2023-04-21 Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta vaikų nuomonė apie bendravimą su tėvu (DOK-84116). E. K. nurodė, kad vieną kartą ji sakė tėčiui, kad nenori su juo susitikti, bet jis vis tiek atvažiavo. Lietuvoje pasilikti su tėčiu kad ir kelias dienas nenori, santykyje su tėčiu keisti nieko nenori. E. susirašinėja su tėčiu po mokyklos, pasiskambina. Jai to užtenka. Mano, kad užtektų susitikti kartą per kelis mėnesius. E. žino, kad rytoj tėtis turi atskristi, ji susitiks su juo vienai dienai. Nenorėtų su tėčiu būti daugiau, joms tiek užtenka. E. įvardina, kad viso savaitgalio su tėčiu praleisti nenori, nes yra susitarusi susitikti su drauge. E. galbūt norėtų vasaros ir žiemos atostogų metu išskristi pas tėtį, o šiaip susitikti norėtų kartą ar du į mėnesį, neprieštarautų su nakvyne. M. K. paaiškino, kad po susitikimo su tėčiu liks su nakvyne pas jį, bet žino, kad tėtis nori jas į Klaipėdą išsivežti, o ji ten nenori. Nenorėtų būti su tėčiu daugiau, joms tiek užtenka. M. išskristi pas tėtį į Norvegiją norėtų kartą per du ar tris mėnesius, o Lietuvoje nori kad būtų kaip anksčiau – du savaitgalius per mėnesį, nes tada galėtų ir su G. D. pasimatyti.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi Vaiko situacijos vertinimo anketose nurodyta vaikų nuomonę negali sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis buvo vykdomos apklausos. Apelianto teiginiai, kad M. K. norai buvo ignoruoti, o tuo laikotarpiu, kai buvo sudaromos anketos, E. K. nuomonei galėjo turėti įtakos motina, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl pasikeitusių mergaičių poreikių ir norų padarė remiantis visa bylos medžiaga. Vaikų nuomonės tiek 2022-11-29, tiek 2023-04-21 Vaiko situacijos vertinimo anketose buvo nuosekli, ji kardinaliai nesikeitė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teikdamos paaiškinimus mergaitės būtų įtakotos motinos ar kad jų duoti paaiškinimai ir vaiko situacijos įvertinimo anketos būtų surašytos neobjektyviai ar neatspindėtų realios situacijos ir vaikų norų. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Apeliantas nurodo apie egzistuojantį interesų konfliktą su Vaiko teisių tarnybos atstovu, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia, nepaaiškina. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti apie kokį konfliktą apeliantas kalba ir kokią jis įtaką galimai turėjo vertinant šalių vaikų nuomonę.

30. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas buvo priverstas su dukra grįžti į Norvegiją ir dėl to neturėjo galimybių savaitgaliais bendrauti su kitais vaikais. 2018 m. nustatytoje bendravimo tvarkoje buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje. Kai vyresnioji dukra pabėgo nuo motinos (atsakovės) 2021-05-24, ieškovas laikinai persikėlė į Lietuvą. Gyvendamas Lietuvoje ieškovas bandė įsidarbinti, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl turimos Rusijos pilietybės. 2021 m. gruodį teismas nustatė laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškovu. 2022 m. birželį ieškovas ir dukra, gavę teismo leidimą, išvyko gydytis į Norvegiją. Ieškovas kasdien organizuodavo dukters bendravimą su motina (atsakove) per programą „Skype“, nors atsakovė dažnai neprisijungdavo. G. D. K. gydymas buvo sėkmingas. Grįžimas į Norvegiją leido ieškovui išlaikyti nuolatinį darbą, kurio dėka jis užtikrino ir užtikrina vaikų išlaikymą. Iki G. D. K. pilnametystės ieškovas negalėjo ilgą laiką palikti jos vienos Norvegijoje, kur ji mokėsi. Ieškovo finansinė padėtis yra ribota, ir jis buvo priverstas skolintis pinigų, kad išlaikytų vyresniąją dukrą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su vyresniosios dukros G. D. K. priežiūra, kurios reikalavo laikinai pakeisti E. ir M. K. lankymo grafiką.

31. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas teikia argumentus, kad tik pateisintų savo suformuotą bendravimo su mergaitėmis tvarką, t. y. per atostogas ir nuotoliniu būdu. Ieškovas aiškina apie negalėjimą palikti G. D. K. ilgam laikui, tačiau ieškovo bendravimas su mergaitėmis buvo nustatytas tik savaitgaliui. G. D. K. nebūtų paliekama ilgam laikui. Tuo labiau mergaitė jau buvo beveik pilnametė. Ieškovas nenurodo argumentų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, jog beveik pilnamečio vaiko pabuvimas vienam savaitgaliui būtų laikomas netinkama priežiūra ir saugumo neužtikrinimu. Ieškovas aiškina apie prastą savo finansinę padėtį, tačiau būtent pakeista bendravimo tvarka yra palankesnė ieškovui, kadangi tektų atvykti į Lietuvą vieną kartą per mėnesį, o ne du, kas leistų ieškovui sutaupyti.

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neginčijo, jog jis nebendrauja su dukromis kas antrą savaitgalį, kaip nustatyta galiojančiu teismo sprendimu, o ieškovo bendravimas su vaikais, išskyrus kelias išimtis, apsiriboja bendravimu per atostogas bei nuotolinio ryšio priemonėmis. Šios tvarkos nesilaikymą ieškovas argumentavo tuo, kad turi prižiūrėti kartu su juo gyvenančią G. D. K., tačiau ieškovas pats pasirinko išvažiuoti su dukra gyventi į užsienį, be to, ieškovas nepagrindė, jog neturėjo jokių objektyvių galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais.

33. Byloje nėra ginčo, kad šio teisminio proceso metu ieškovas su dukromis bendravo ne visa apimtimi pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Ieškovas, nors ir nesutiko su atsakovės prašymu pakeisti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais, tačiau faktiškai jau ne vienerius metus pats jos nesilaiko. Iš minėtų Vaiko situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad ieškovas nesilaiko sprendimu nustatytos bendravimo su dukromis tvarkos, tačiau šalių dukros tam neprieštarauja, jos jau pripratusios prie dabartinės situacijos ir nieko keisti nenori. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nuolat randa pasiteisinimų, kodėl negali vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, vienu atveju, jam reikia rūpintis vyriausia dukra, kitu atveju, teigia, jog jo prasta finansinė padėtis ir tenka skolintis pinigų. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių dukra G. D. K. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie nuo to laiko pasikeitusią bendravimo tvarką su dukromis E. ir M. byloje nėra. Ieškovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pats pasirinko išvažiuoti su dukra gyventi į užsienį, be to, ieškovas nepagrindė, jog neturėjo objektyvių galimybių bendrauti su vaikais savaitgaliais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo teiginius, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su vyresniosios dukros G. D. K. priežiūra, kurios reikalavo laikinai pakeisti E. ir M. K. lankymo grafiką.

34. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė prašė pakeisti 8.1 punktą visų trijų vaikų atžvilgiu. Tačiau sprendime minimos tik E. ir M. K., nes G. D. K. tapo pilnametė, o tai rodo, kad reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies.

35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma tik iki vaiko pilnametystės. Teismas neturi teisės spręsti bendravimo su pilnamečiu vaiku klausimų. Todėl sprendime bendravimo tvarkoje minimos tik E. ir M. K., kadangi G. D. K. yra pilnametė ir jos atžvilgiu byla dalyje dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nutraukta.

36. Byloje nėra ginčo, kad šalių dukra G. D. K. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad civilinės bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą pakeisti G. D. K. gyvenamąją vietą ir leisti išvežti į užsienį be atsakovės sutikimo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-25 nutartimi, G. D. K. sulaukus pilnametystės. Atitinkamai nutrauktinas ir priešieškinio nagrinėjimas dėl bendravimo tvarkos su G. D. K. nustatymo, kadangi toks reikalavimas, vaikui sulaukus pilnametystės, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2018 m. teismo sprendimą, ieškovas turėjo teisę pasiimti vaikus dviem savaitgaliams per mėnesį nuo penktadienio iki pirmadienio. Tai leido rūpintis vaikų auklėjimu, laiku užtikrinti jų sveikatą, organizuoti kultūrinį laisvalaikį. Naujoji tvarka riboja šias galimybes iki vieno savaitgalio per mėnesį, tai gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą, bendravimo su ieškovu kokybę ir vaikų emocinę būklę. Vaikai buvo pripratę prie ankstesnės bendravimo tvarkos, o jos pakeitimas gali sukelti stresą ir nepasitenkinimą.

38. Atsakovė teigia, kad nors bendravimas yra nustatytas kartą per mėnesį, tačiau šio bendravimo trukmė yra gerokai ilgesnė nei savaitgalis. Su vaikais praleidžiamo laiko prasme bendravimas išlieka iš esmės toks pats. Galimybės pasirūpinti vaikų auklėjimu, sveikata, laisvalaikiu tampa geresnės, nes bendravimas vyks ir darbo dienomis, ne tik savaitgalį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė nesirūpintų vaikų auklėjimu ir sveikata.

39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad pakeista bendravimo tvarka gali sukelti stresą ir nepasitenkinimą. Kaip jau minėta ir aptarta aukščiau, iš Vaiko situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad šalių dukros neprieštarauja šiuo metu nusistovėjusiai bendravimo tvarkai, jos jau pripratusios prie dabartinės situacijos ir nieko keisti nenori. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas sukels šalių dukrų nepasitenkinimą ar stresą, kadangi jos aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją, jog nusistovėjusi bendravimo tvarka joms yra tinkama. Mergaitės jau yra pakankamai didelės, kad gebėtų suformuoti savo norus ir lūkesčius, jos paaiškino, kad turi poreikių susitikti su draugais bei, kad dažnos, bet trumpos kelionės į Norvegija jas vargina ir yra nepriimtinos. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantas, dukrų nepasitenkinimą galėtų iššaukti nusistovėjusios bendravimo tvarkos pakeitimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka sudarytų galimybę vaikams palaikyti savo socialinį gyvenimą, kurti santykius su bendraamžiais, taip pat reguliariai ir nuosekliai palaikyti bendravimą su tėvu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas turėtų labiau atsižvelgti į vaikų nuomonę, jų poreikius, kadangi bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ir paisant vaikų poreikių, norų, gyvenimo būdo, susiformavusių įpročių, o ne atsižvelgiant į tai, kad ji būtų patogi ir priimtina ieškovui.

40. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrindė, kad pakeista bendravimo tvarka neleis ieškovui rūpintis vaikų auklėjimu, užtikrinti jų sveikatą, organizuoti kultūrinį laisvalaikį. Atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus bendravimo tvarką ieškovas, nors ir susitiks rečiau su dukromis, tačiau su vaikais praleidžiamo laiko prasme bendravimas išliks iš esmės toks pats. Ieškovo bendravimo su vaikais tvarka savaitgaliais buvo pakeista, numatant, kad ieškovas bendrauja su vaikais ne tik šeštadienį ir sekmadienį, bet ir ketvirtadienį, penktadienį, pirmadienį, taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks bendravimas, kuomet bendraujama ir darbo dienomis, sudarys ieškovui visas sąlygas ir galimybes rūpintis dukrų auklėjimu, laisvalaikiu bei sveikata.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatų, susijusių su bendravimu „Skype“ programa, pakeitimo

41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dabartinis vaikų amžius, kaip argumentas keisti bendravimo tvarką, yra nereikšmingas. Sprendimas derėtis su vaikais dėl „Skype“ sesijų laiko, motyvuojant tuo, kad vaikai yra pakankamai suaugę (12 m. ir 14 m.), prieštarauja 2022-08-08, 2022-05-23, 2022-03-07 ir 2022-03-31 teismo sprendimuose nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis ieškovas buvo įpareigotas užtikrinti, kad G. D. K. (15 m.) naudotųsi „Skype“ programa ir lankytųsi pas psichologą, bendraudama su atsakove. Vaiko noras bendrauti (arba nebendrauti) su vienu iš tėvų dažnai susiformuoja dėl tėvų tarpusavio santykių, jų elgesio, vaiko patirties ir kitų veiksnių. Teismas neatsižvelgė į galimą atsakovės neigiamą įtaką vaikams. Atsakovė ne kartą trukdė bendrauti per „Skype“ programą arba organizavo bendravimą vėlyvu metu, kai vaikai jau buvo pavargę ar užsiėmę. Atsakovė kontroliavo vaikų bendravimą per „Skype“ programą. Todėl šis sprendimas sudaro sąlygas tolimesnėms manipuliacijoms ir konfliktams, organizuojant bendravimą per „Skype“ programą.

42. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bendravimo tvarka „Skype“ programa nustatoma su dukterimis, kurioms yra 14 m. ir 12 m. Tokios amžiaus vaikai be problemų gali susiderinti bendravimo nuotoliu laiką su ieškovu. Ieškovas nepagrįstai lygina situaciją su G. D. K.. G. D. K. ieškovo įtakoje atsisakė bendrauti su atsakove ir atsakovė neturėjo galimybių net bandyti derinti kokį nors bendravimo laiką su dukterimi. Tuo tarpu E. ir M. K. neatsisako bendrauti su ieškovu, tiesiog išreiškia norą, kad jų planai ir norai būtų gerbiami ir bendravimas būtų suderinamas su jų užimtumu. Tai yra skirtingos situacijos. Ieškovas teigia neva atsakovė trukdo jam bendrauti su dukterimis „Skype“ programa. Tokiu atveju ieškovas turėtų būti suinteresuotas, kad bendravimo „Skype“ programa laiką derintų tiesiogiai su dukterimis ir atsakovė neturėtų įtakos.

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės nuo paskutinio teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, nustatyta bendravimo „Skype“ programa tvarka nebeatlieka pirminės tėvo bei vaikų ryšio palaikymo funkcijos, dėl ko būtų būtinas atsakovės dalyvavimas, organizuojant tokį bendravimą. Kita vertus, ginčo nuostatos ir toliau kelia tarp šalių pasikartojančius konfliktus, daro neigiamą įtaką vaikų ir atsakovės emocinei gerovei. Atsakovės pareikštas reikalavimas neprieštarauja vaikų interesams, atsakovės tarpininkavimas ieškovui bendraujant su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis nėra būtinas.

44. Tarnyba išvadoje nurodė, kad atsakovės tarpininkavimas ieškovui bendraujant su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis nėra būtinas, todėl toks atsakovės reikalavimas neprieštarauja vaikų interesams.

45. 2023-04-21 Vaiko situacijos vertinimo anketose (DOK-84116) E. K. nurodė, kad „Skype“ programa niekada nekalba, bendrauja „Messenger“ programa, su vaizdu ir be vaizdo, įvairiai. E. sakė, kad tėtis rašo kas dieną, jis nori palaikyti ryšį. Tėtis kartais pykdo ją, jei per dažnai ir per daug rašo jai trumpąsias žinutes ir skambinėja, mergaitė kartais ir neatsiliepia ir neatrašo, įvardina jam, kad būna užsiėmusi. M. nurodė, kad kai „Skype“ kalbasi su tėčiu, kalba be vaizdo, bet tėtis visada būna su vaizdu. M. tėtį užblokavo telefone, kad tėtis jai negalėtų paskambinti, kol ji pati tėtį atblokuos, užblokavo gal prieš mėnesį, ar prieš mėnesį su puse. Užblokavo, nes buvo įvykis, kai tėtis buvo atvažiavęs, o ji nenorėjo su juo vykti. M. žino ir gali įvardinti dienas, kada jos ir tėčio bendravimo laikas, kada jai suplanuotos rusų kalbos pamokos, sako, jei laikas pasikeičia, mama apie tai pasako. M. sako, kad tėtis pokalbiuose „Skype“ kartais kaltina mamą, kad mama kažkur šalia stovi ir klauso jų pokalbio, vaikas sako, kad tai ją erzina, kartais ji pakelia balsą aiškindama tėčiui, kad mama niekada neklauso kaip jie kalbasi. Nurodo, kad mama po pokalbio su tėčiu nei vienos iš jų neklausia apie ką jos kalbėjusios su tėčiu, kartais mergaitės pačios jai papasakoja kažką apie tėvą, mama išklauso, bet nekomentuoja.

46. Byloje nėra duomenų apie atsakovės neigiamą įtaką ar tai, jog ji kišasi į dukrų bendravimą su ieškovu. Situacijos vertinimo anketose atspindėta aiški dukrų nuomonė apie nuotolinį bendravimą su ieškovo per „Skype“ programėlę, jos nurodė, kad mama nesikiša į jų bendravimą ir kartais jos pačios nenori ar negali su ieškovu bendrauti, ieškovas per dažnai ir per daug rašo, skambina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į mergaičių amžių, jų išreikštą nuomonę ir Tarnybos išvadą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta bendravimo „Skype“ programa tvarka nebeatlieka pirminės tėvo bei vaikų ryšio palaikymo funkcijos, dėl ko būtų būtinas atsakovės dalyvavimas, organizuojant tokį bendravimą. Pažymėtina, kad ieškovas su šalių dukromis bendrauja ne tik „Skype“ programa, tačiau ir telefonu, „Messenger“ programa, bendravimas nėra ribojamas ir ieškovas su dukromis susisiekia jam patogiu metu. Atsakovės tarpininkavimas, ieškovui bendraujant su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis, nėra būtinas, mergaitės yra tokio amžiaus, kad pačios geba suderinti bendravimo su ieškovu nuotoliu laiką, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgiant į savo užimtumą ir užsiėmimus, ką patvirtina ir bylos medžiaga.

47. Ieškovas teigia, kad teismas rėmėsi anketomis, kurias 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje užpildė Tarnybos atstovas, neatsižvelgiant į ieškovo pareiškimą dėl interesų konflikto tarp ieškovo ir Tarnybos atstovo. Interesų konfliktą patvirtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-13181-1161/2024, taip pat Vaikų teisių tarnybos bendradarbiavimas su organizacija „Bendrakeleiviai“, su kuria yra susijusi atsakovė bei Tarnyba.

48. Atsakovė nurodo, kad ieškovas kelia klausimą dėl interesų konflikto su vaiko teisių apsaugos atstove. Tačiau byloje nėra duomenų, kad vaiko situacijos įvertinimo anketos būtų surašytos neobjektyviai ar neatspindėtų realios situacijos ir vaikų norų. Pagrindo atmesti šiuos įrodymus nebuvo ir nėra.

49. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikams yra nepriimtinas ieškovo siekiamas bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis intensyvumas ir tai atsispindi ir vaikų nuomonėse. Vaikams augant, keičiantis jų interesams, su paauglėmis dukromis ieškovas turi atrasti naują santykį, atsižvelgdamas į nepilnamečių prioritetinius interesus, o ne asmeninius tėvų norus.

50. Nors ieškovas nurodo, kad yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-13181-1161/2024 dėl sprendimų panaikinimo, tačiau nepateikė duomenų apie byloje iškeltą reikalavimą, bylos nagrinėjimo eigą, rezultatą, todėl nėra aišku apie kokį interesų konfliktą ieškovas nurodo ir kokią jis galimai turėjo įtaką vaikų situacijos vertinimo anketų paruošimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad minėtose vaikų situacijos vertinimo anketose nurodyta tikrovės neatitinkanti ir neobjektyvi informacija, nepagrindė ir nenurodė sąsajumo tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir šioje byloje sprendžiamų reikalavimų, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti 2022-11-29 ir 2023-04-21 Vaiko situacijos vertinimo anketomis.

51. Ieškovas teigia, kad M. ir E. K. bendravimas su ieškovu „Skype“ programą sumažėjo tada, kai atsakovė pateikė priešieškinį, o nutrūko po šio dalinio sprendimo priėmimo. Ieškovas ir jo vaikai gyvena skirtingose šalyse, todėl „Skype“ programa yra vienintelis prieinamas būdas palaikyti tarpusavio ryšį, kuris užtikrina jų teisę į stabilius santykius, kai ieškovas nėra su vaikais Lietuvoje. Vaikai turi poreikį struktūrizuotam ir nuspėjamam tvarkaraščiui. Toks tvarkaraštis prisideda prie jų emocinio stabilumo, mažina streso lygį ir stiprina ryšį su tėvu.

52. Atsakovė atsiliepime nurodo, jog ieškovas turi vaikų telefono numerius, jiems skambina (taip pat vaizdo skambučiais), susirašinėja „Messenger“ programa, tad bendravimas „Skype“ programa nebeatlieka pirminės tėvo bei vaikų ryšio palaikymo funkcijos. Pakeistoje tvarkoje yra numatyta, jog bendravimas „Skype“ programa vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais. Taigi numatytas gana konkretus bendravimo laikas. Ieškovas tik turėtų su dukterimis susiderinti bendravimo laiką šiomis dienomis. Ieškovas argumentuoja, kad mergaitėms reikalingas aiškus bendravimo tvarkaraštis, tačiau pats skambina, nesilaikydamas jokio tvarkaraščio.

53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukra E. K. bendravime „Skype“ programa nedalyvauja; iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos ir vaikų nuomonės matyti, kad ieškovas turi vaikų telefono numerius, jiems skambina (taip pat vaizdo skambučiais), susirašinėja „Messenger“ programa. Pirmosios instancijos teismas 8.3 punkto 1 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. su dukromis, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programą iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta atsakovės A. L. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais.

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tvarką, sprendžia, kad joje nustatytas pakankamai aiškus, nuspėjamas ir struktūrizuotas tvarkaraštis, kuomet ieškovas gali bendrauti su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Pažymėtina, kad, įvertinus šalių dukrų paaiškinimus, akivaizdu, kad būtent ieškovas nesilaiko jokio tvarkaraščio bendraudamas su dukromis, dėl ko šalių dukros kartais atsisako su ieškovu bendrauti. Vaikai jau yra įžengę į paauglystės laikotarpį, keičiasi jų bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis įpročiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, leidžiant mergaitėms pačioms susiderinti konkretų bendravimo laiką „Skype“ programėle, bus stiprinamas ryšys su tėvu, didinamas pasitikėjimas juo ir mažinama konfliktų galimybė su atsakove.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visuotinai žinoma, jog „Microsoft“ nuo 2025-05-05 nutraukė programos „Skype“ veiklą ir ji nustojo veikti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatų, susijusių su bendravimu „Skype“ programa, patikslintinas nurodant, kad ieškovas D. K. su dukromis, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti nuotolinio ryšio iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis nevyksta atsakovės A. L. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais.

Dėl kitų bendravimo tvarkos nuostatų pakeitimo

56. Ieškovas teigia, kad bendravimas su vaikais per atostogas (8.2 punktas) negali kompensuoti bendravimo savaitgaliais, numatyto 8.1 punkte, sumažinimo. Nauju sprendimu pridedama sąvoka „darbo dienos“. 8.2 punktas peržengia vaikų atostogų (8.2 Atostogos) ribas, nes įpareigoja ieškovą užtikrinti galimybę dukroms bendrauti telefonu ne tik atostogų ar savaitgalių metu, bet ir darbo dienomis. Sprendime nenurodyta, su kuo yra vaikai bendravimo telefonu metu. Ieškovas gali užtikrinti telefoninį ryšį tik tada, kai vaikai yra su juo. Vaikai jau pakankamai suaugę, kad patys galėtų pasirūpinti, jog jų telefonai būtų įjungti ir įkrauti. Įpareigojant ieškovą užtikrinti vaikų bendravimą telefonu su motina (atsakove) (8.2.7 punktas) ir nenumatant analogiškų reikalavimų atsakovei (8.2.8 punktas), teismas pažeidžia tėvų teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu lygiateisiškumą. Atsakovės pareigos užtikrinti, kad dukrų naudojamos ryšio priemonės būtų įkrautos ir ryšio zonoje (8.3.2 punktas), panaikinimas prieštarauja analogiškai ieškovo pareigai, nurodytai 8.2 punkte. Teismo sprendimas dėl 8.3.2 punkto (taip pat ir 8.3.1 punkto) neatsižvelgia į būtinybę abiem tėvams lygiaverčiai dalyvauti, organizuojant bendravimą per „Skype“ programą. Lygiavertis dalyvavimas yra itin svarbus vaikų normaliam vystymuisi ir jų teisės į stabilius šeimos santykius užtikrinimui.

57. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nedarė išvados, kad atostogomis kompensuojamas bendravimas savaitgaliais. Ieškovo bendravimo su vaikais tvarka savaitgaliais buvo pakeista, numatant, kad ieškovas bendrauja su vaikais ne tik šeštadienį ir sekmadienį, bet ir ketvirtadienį, penktadienį, pirmadienį. 8.2. punkto 2 dalis buvo atitinkamai pakeista, numatant, kad ieškovas privalo sudaryti sąlygas atsakovei su dukromis bendrauti telefonu ne tik atostogų metu ir savaitgaliais, bet ir tomis darbo dienomis, kai vaikai bus su ieškovu. Vaikai su ieškovu būna tik ribotą laiko tarpą, o atsakovė rūpinasi mergaitėmis visą laiką. Todėl atsakovė būtų diskriminuojama, įpareigojant ją visą laiką tikrinti, ar mergaičių telefonai įkrauti.

58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo faktinio bendravimo su vaikais gyvai pagrindinė forma yra bendravimas per atostogas. Daliniu teismo sprendimu pakeista ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarka, nustatant tokio bendravimo galimybę vieną kartą per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad papildomai sumažinti ieškovo bendravimo su vaikais apimtį birželio mėnesį atostogų metu, remiantis tais pačiais motyvais, nėra pagrindo

59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dalinio sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nedarė išvados, kad atostogomis kompensuojamas bendravimas savaitgaliais. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad sumažinti ieškovo bendravimo su vaikais apimtį birželio mėnesį nėra pagrindo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, teismas priėmė jam palankų sprendimą, nustatant vaikų bendravimą su ieškovu birželio mėnesį atostogų metu ir nenurodė, kad atostogomis kompensuojamas bendravimas savaitgaliais.

60. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad keičiant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais, numatant papildomą bendravimą ir darbo dienomis, „Atostogos“ 8.2 punkto 8 dalis ir „Bendravimo būdai ir tvarka kitu metu“ 8.3 punkto 9 dalis (atitinkamai priešieškinyje sunumeruota kaip 8.2.7 ir 8.3.6 punktai) atitinkamai koreguojamos.

61. Teismo sprendimu numačius ieškovo bendravimą su dukromis ne tik savaitgalį, tačiau ir darbo dienomis – ketvirtadienį, penktadienį, pirmadienį, buvo pakoreguota ir 8.2. punkto 2 dalis numatanti, kad ieškovas turi užtikrinti galimybę dukroms bendrauti telefonu su atsakove ir darbo dienomis, kuomet mergaitės leidžia laiką su juo. Nustačius mergaičių gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovei neišvengiamai tenka didesnis rūpinimo dukroms teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu rūpinimusi dukrų poreikiais ir jų užtikrinimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad pareiga ieškovui pasirūpinti, jog dukrų telefonai būtų įjungti ir įkrauti pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.

62. Ieškovas nurodo, kad sprendimas dėl 8.3.9 punkto nesiskiria nuo Vilniaus miesto teismo 2014-03-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1213-862/2014. Pakartoti ankstesnio sprendimo, turinčio identišką turinį, nėra prasmės, todėl dubliuojamas 8.3.9 punktas turi būti panaikintas.

63. Atsakovė teigia, kad pagal pakeistą bendravimo tvarką savaitgaliais ieškovas su dukromis bendraus ir darbo dienomis. Todėl ir tuo laikotarpiu ieškovui turi išlikti pareiga informuoti atsakovę apie dukterų susirgimus.

64. Pirmosios instancijos teismas 8.3 punkto 9 dalį išdėstė taip: ieškovas D. K. privalo raštu (elektronine žinute, SMS žinute), nedelsiant (ne vėliau kaip per valandą po to, kai jai tokia informacija tapo žinoma) informuoti atsakovę A. L. apie kiekvieną bet kurios iš dukterų susirgimą, nurodant gydytoją, į kurį buvo kreiptasi, kontaktinius gydymo įstaigos, gydytojo duomenis bei užtikrinti, jog medicininėje įstaigoje atsakovei A. L. būtų teikiama informacija apie dukterų sveikatos būklę.

65. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu keičiama ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka savaitgaliais, numatant papildomą bendravimą ir darbo dienomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė „Bendravimo būdai ir tvarka kitu metu“ 8.3 punkto 9 dalį.

Dėl teismo sprendimu patvirtintų nuostatų, susijusių su rusų kalbos pamokų organizavimu, pakeitimo

66. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė siekė ne tik pakeisti pamokų organizavimo procesą, bet ir sumažinti jų skaičių, tai pažeidžia mokymosi procesą, neigiamai veikia jo kokybę ir sistemingumą. Teismas ignoravo pamokų skaičiaus svarbą, išsaugant vaikų kultūrinį ir kalbinį tapatumą, jų kognityvinį vystymąsi, ateities karjeros perspektyvas bei galimybę palaikyti ryšius su tėvu ir giminaičiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad rusų kalba dukroms yra gimtoji. Be to, atsakovė kontroliavo vaikų bendravimą su mokytoju per „Skype“ programą. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino argumentų apie dabartinį vaikų kalbos mokėjimo lygį, todėl neįmanoma įvertinti pamokų organizavimo tvarkos pakeitimų tikslingumo. Teismas turėjo ištirti priežastis, kodėl vaikai prarado susidomėjimą pamokomis, ir pasiūlyti mokymosi proceso adaptaciją, siekiant padidinti jų motyvaciją. Teismas perkėlė visą atsakomybę ieškovui. Vaikų nuomonė šiuo klausimu nebuvo išklausyta. Tai pažeidžia vaikų teisę būti išklausytiems priimant sprendimus, kurie daro įtaką jų gyvenimui ir prieštarauja jų interesams. Teismas neatsižvelgė į įrodymus, kad šių mokslo metų pradžioje ieškovas pasamdė rusų kalbos mokytoją pamokoms su vaikais du kartus per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais) ne vėliau kaip 18 val., padengdamas išlaidas. Sutartis su mokytoju sudaryta visiems mokslo metams. Dalinis sprendimas daro šios sutarties vykdymą neįmanomą, dėl ko ieškovas patirs finansinius nuostolius.

67. Atsakovė teigia, kad dukros rusų kalbos pamokų nenori, rusiškai jos kalba puikiai. Problemų bendrauti su ieškovu rusų kalba mergaitės neturi. Atsakovė nurodo, kad rusų kalbos pamokų siekia ieškovas. Jis yra suinteresuotas šių pamokų vedimu. Ieškovas pasirenka rusų kalbos pamokas vedančius mokytojus, gali parinkti tokį mokymosi metodą, kuris geriausiai atitiktų mergaičių poreikius. Tai, kad mergaitės praranda norą ir motyvaciją mokytis rusų kalbos rodo, kad mokytojas negeba sudominti vaikų ir pasiūlyti įtraukią mokymosi programą. Šie veiksmai yra ieškovo parenkamo mokytojo funkcija, o ne teismo. Ieškovo pateiktoje sutartyje dėl rusų kalbos pamokų vedimo įkainiai yra suderinti dėl kiekvienos akademinės valandos, o ne už konkretų laikotarpį. Ieškovas apmoka paslaugas pagal suteiktų pamokų skaičių. Sutartyje nėra numatyta ribojimų ją pakeisti ar nutraukti. Taigi, nuostolių dėl pakeistos bendravimo tvarkos ieškovas nepatirs.

68. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. K. gali organizuoti rusų kalbos pamokas E. K. ir M. K. kartą per savaitę 45 min. (išskyrus antrą ir trečią mėnesio savaitę) esant dukrų sutikimui ir tiesiogiai su dukromis suderintu laiku. Rusų kalbos pamokos vyksta mokslo metų mokykloje metu, jos nevyksta dukrų mokyklinių atostogų laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas nustatė rusų kalbos pamokų organizavimo tvarką – pirmą ir ketvirtą mėnesio savaitę. Taip pat daliniu sprendimu nustatė dukrų bendravimo su tėvu tvarką – jis su jomis bendrauja antrą mėnesio savaitgalį ir darbo dienomis. Spręstina, kad ieškovo bendravimo su dukromis metu, ieškovas gali pasirūpinti mergaičių dalyvavimu rusų kalbos pamokose, palaikyti mergaičių motyvaciją šias pamokas lankyti ir stengtis užtikrinti mokymosi proceso kokybę ir išlaikyti pamokų sistemingumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neprašo uždrausti ieškovui organizuoti dukroms ieškovo gimtosios kalbos mokymą, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl šalių argumentų apie faktinį vaikų rusų kalbos mokėjimo lygį, apie rusų kalbos reikšmę vaikų pilnavertiškam bendravimui su tėvu, artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės, kitokią dvikalbystės naudą ir pan., nes tai neturi teisinės reikšmės pareikšto priešieškinio reikalavimo išsprendimui.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2022-08-21 sudarė Kalbų mokymo paslaugų teikimo sutartį 20220821 (DOK-162566). Pagal sutartį ieškovas apmoka paslaugas pagal suteiktų pamokų skaičių (1 pamokos po 1 ak. val. kurso kaina yra 30 Eur). Pagal sutarties 7.3. punktą sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies iniciatyva apie tai raštu (registruotu laišku arba e-paštu) pranešus kitai šaliai prieš 15 k. d. Sutartis galioja nuo 2022-08-22 iki 2023-06-30 (sutarties 5 punktas). Sutartyje nenumatyta ribojimų ją pakeisti ar nutraukti, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nuostolių dėl pakeistos bendravimo tvarkos nepatirs.

70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti rusų kalbos mokymosi proceso ypatumų, principų, mokytojo taikomų mokymosi metodų, vaikų motyvacijos mokytis rusų kalbos didinimo ir pan. Rusų kalbos mokymosi procesą, mokytoją ir metodiką parenka tėvai pagal vaikų amžių, galimybes ir poreikius. Taigi yra tinkama pareigą užtikrinti rusų kalbos mokymąsi perkelti tuo suinteresuotam tėvui (ieškovui).

71. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą 2018 m., teismas įvertino vaikų amžių ir jų švietimo poreikius, įskaitant būtinybę mokytis gimtosios rusų kalbos, ir priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą – iki vaikų pilnametystės. Todėl vaikų amžiaus naudojimas, kaip argumentas keisti pamokų tvarką, yra nepagrįstas. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus rajono teismo 2018-01-19 sprendime, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018-08-23 sprendime buvo svarstytas klausimas dėl rusų kalbos mokymosi. Teismas nustatė vienodas pareigas vaikų atžvilgiu, įskaitant jų teisę į švietimą ir rusų kalbos mokymąsi bei pabrėžė, kad pareiga užtikrinti pamokas negali būti priskirta išimtinai vienam iš tėvų, nes tai pažeistų teisių ir pareigų balansą. Atsakovės reikalavimas perkelti atsakomybę už mokymą vienam iš tėvų buvo atmestas, nes tai prieštarautų stabilaus ir subalansuoto ugdymo proceso užtikrinimo tikslui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad rusų kalbos mokymosi poreikio užtikrinimas geriausiai bus įgyvendintas šalims parenkant rusų kalbos pedagogą bendru sutarimu.

72. Atsakovė nurodo, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis ateityje. Pasikeitus aplinkybėms, tame tarpe ir vaikų amžiui, yra galimas bendravimo tvarkos pakeitimas ir dėl rusų kalbos pamokų. Atsakovės vertinimu, teismas 2018-08-23 nutartyje pabrėžė atsakovės dalyvavimą rusų kalbos pamokų organizavime tik dėl jauno dukrų amžiaus. Tačiau šiai dienai jos yra jau gerokai vyresnės (buvo 5 ir 7 m. amžiaus) ir pakankamai brandžios, kad galėtų pačios su ieškovu suderinti rusų kalbos pamokų laiką, kuris geriausiai sutiktų su jų užimtumu kitose jų veiklose.

73. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo nuostatos paskutinį kartą buvo modifikuotos prieš šešerius metus, kai vaikams buvo septyneri ir penkeri metai, šiuo metu – keturiolika ir dvylika metų. Nuo to laiko šalių dukra E. K. nustojo lankyti rusų kalbos pamokas, jauniausia dukra M. K. taip pat ne visuomet išreiškia norą jas lankyti.

74. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-01-19 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 pažymėjo, kad vaikai dėl savo fizinio, psichinio, psichologinio nesubrendimo, gyvenimo patirties stokos daugelį dalykų supranta kitaip ar ne taip kaip suaugusieji (pvz., E. nurodė, kad jai nelabai patinka mokytis, nes ji jau moka rusų kalbą). Dėl to teismas netenkino atsakovės prašymo pakeisti esamą tvarką, nustatant, kad rusų kalbos pamokos dukroms vyksta ieškovo ir dukrų bendravimo metu bei už dukrų rusų kalbos pamokų lankymą yra atsakingas ieškovas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 matyti, kad jau tuo metu, sprendžiant dėl ginčo nuostatų pakeitimo, buvo keliamas klausimas dėl ieškovo organizuojamų rusų kalbos pamokų efektyvumo, ieškovo nepakankamo lankstumo parenkant tokią mokymosi programą, kuri atitiktų skirtingo amžiaus vaikų poreikius ir galimybes, mažėjančios vaikų motyvacijos lankyti šias pamokas.

75. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių dukra E. K. nustojo lankyti rusų kalbos pamokas, jauniausios dukros M. K. motyvacija lankyti rusų kalbos pamokas mažėja, o pasak ieškovo ir jo atstovo, vaikų rusų kalbos mokėjimo lygis yra prastas. Taigi, įvertinus 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 turinį bei šiuo metu susidariusią faktinę situaciją, atsižvelgiant į tai, kad nuo 20218 m. situacija dėl rusų kalbos pamokų lankymo prastėja, kad ieškovas nesugebėjo per šešerius metus rasti šalių dukroms priimtino mokymosi metodo, sprendžiama, kad ieškovas turės geresnes galimybes užtikrinti vaikų kalbos mokymąsi. Šalių dukros geba išsakyti savo nuomonę, turi didesnes galimybes spręsti dėl pamokų lankymo bei lankyti pamokas šiuo metu, nei tai buvo prieš šešerius metus, todėl ieškovo argumentas, kad vaikų amžiaus naudojimas, kaip argumentas keisti pamokų tvarką, yra nepagrįstas, atmestinas.

76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu mergaitės jau yra gerokai vyresnės, joms yra keturiolika ir dvylika metų, taigi, jos yra pakankamai brandžios ir savarankiškos, kad galėtų tiesiogiai ir asmeniškai su ieškovu sutarti dėl rusų kalbos pamokų lankymo ir jų laiko, kuris būtų suderintas su kitais mergaičių papildomais užsiėmimais.

77. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2018 m. iki 2021 m. vaikai lankė rusų kalbos pamokas. Po 2021-05-24 E. ir M. K. rusų kalbos pamokas tęsė. Atsakovė pradėjo trukdyti vaikams lankyti rusų kalbos pamokas, perkeldama pamokas į vėlesnį laiką, nei nurodyta teismo sprendime, arba laiką, kuris sutapo su pamokomis dailės mokykloje. Šie trukdžiai tapo akivaizdūs 2023 m. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad rusų kalba yra „fašistinės valstybės kalba“. Šis pareiškimas, atsakovės elgesys rodo išankstinį nusistatymą, kuris neigiamai veikia vaikų psichoemocinę būklę ir jų motyvaciją mokytis kalbos.

78. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė rodytų išankstinį nusistatymą dėl rusų kalbos pamokų ar darytų dėl to įtaką dukroms. Priešingai, ieškovas, būdamas suinteresuotas vaikų mokymu rusų kalbos, gali siekti padaryti rusų kalbos mokymosi procesą įdomų ir efektyvų, parinkti pedagogą bei mokymosi programą, kuri atitiktų vaikų poreikius bei galimybes, didinti ir palaikyti dukrų motyvaciją mokytis rusų kalbos. Ieškovo argumentai apie neigiamą atsakovės įtaką dukroms dėl rusų kalbos mokymosi atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

79. Ieškovas teigia, kad jo nerimas bei korepetitorės kreipimasis į policiją buvo pagrįsti. Teismas neatsižvelgė į faktus ir įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė paliko M. K. be tinkamos priežiūros, kas pablogino jos sveikatos būklę. Šios aplinkybės turėjo būti įvertintos sprendžiant dėl ieškovo veiksmų, kurie nebuvo pertekliniai, bet būtini siekiant apsaugoti vaiko gerovę.

80. Atsakovė paaiškina, kad korepetitorė 2023-03-20 iškvietė policiją į atsakovės namus. Korepetitorė policijai nurodė tokias aplinkybes, kurios gali būti žinomos tik ieškovui, tai patvirtina teismo išvadas, jog rusų kalbos pamokos ir mokytoja yra naudojama atsakovės kontrolei ir konfliktų kėlimui. Policijos atsakyme konstatuota, kad tiek atsakovė, tiek M. K. buvo namuose. M. K. buvo 10 m. ir ji liko namuose su atsakovės sutuoktiniu, su kuriuo gyvena, kol atsakovė buvo išvykusi savaitgalio kelionei su E. K. mergaitės gimtadienio proga. M. K. buvo likusi namie su suaugusio asmens priežiūra. Peršalimui nepraėjus ir temperatūrai nenukritus, atsakovė M. K. nuvedė į gydymo įstaigą. Netinkamos priežiūros nebuvo, vaiko sveikata buvo pasirūpinta.

81. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gilindamas šalių konfliktą ieškovas į jį įtraukė ir korepetitorę. Iš byloje esančio 2023-04-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato atsakymo dėl 2023-03-20 įvykio matyti, kad į policiją kreipėsi korepetitorė, kuri pranešė, jog jos mokinė M. K. gyvena pas motiną, ten taip pat gyvena jos sugyventinis (iš tikrųjų – sutuoktinis), kuriam uždrausta būti šalia mergaitės (tikrovės neatitinkanti informacija), šiuo metu mergaitė neprisijungia į pamoką, neatsiliepia telefonu tėvui; motina išvykusi į Didžiąją Britaniją, o tėvui kyla įtarimas, kad mergaitei kažkas nutiko, todėl paprašė korepetitorės pagalbos. Atvykus policijos pareigūnams vaiko gyvenamosios vietos adresu paaiškėjo, kad tiek atsakovė, tiek vaikas buvo savo gyvenamojoje vietoje, policijos pagalbos poreikis nenustatytas.

82. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai ar ne laiku rūpintųsi dukrų poreikiais, sveikata ar gerove, nėra užfiksuoto nei vieno dukrų nepriežiūros atvejo. Tokių aplinkybių nenustatė nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas detaliai ir išsamiai sprendime įvertino situaciją, kuomet korepetitorė kreipėsi į policiją, todėl ieškovo argumentai, kad ši situacija pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertinta, atmestini, kaip nepagrįsti.

83. Ieškovas pažymi, kad abu tėvai privalo vienodai vykdyti pareigas, susijusias su vaikų ugdymu, įskaitant gimtosios rusų kalbos mokymą. Rusų kalbos pamokos leidžiamos tik kartą per pirmą ir ketvirtą mėnesio savaitę, o tai sumažina jų bendrą skaičių nuo 8 iki 1–2 pamokų per mėnesį. Pamokų organizavimas priklauso nuo vaikų sutikimo. Vaikai gali atsisakyti dalyvauti pamokose. Tačiau vaikai neturi teisės atsisakyti lietuvių kalbos pamokų mokykloje. Tai sukuria disbalansą vaikų teisėse mokytis gimtąsias kalbas. Rusų kalbos pamokų tikslas yra ne tik kalbos mokymasis, bet ir ryšio tarp vaikų ir tėvo užtikrinimas. Be to, abiejų tėvų gimtosios kalbos žinios vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų tapatybę, kognityvinį vystymąsi ir emocinę gerovę. Rusų kalbos pamokų ribojimas pažeidžia balansą lietuvių kalbos naudai, o tai gali neigiamai paveikti vaikų kultūrinę ir emocinę gerovę. Teismas ignoruoja faktą, kad abiejų tėvų dalyvavimas pamokų organizavime ir įvairių mokymo metodų taikymas galėtų sukurti palankią aplinką vaikų vystymuisi, dabartinis sprendimas neatsižvelgia į tokio bendradarbiavimo būtinybę.

84. Atsakovė teigia, kad vaikams paaugus atsiranda poreikis papildomas veiklas derinti su tėvų norais. Sprendime nėra nurodytas konkretus rusų kalbos pamokų laikas, tam kad būtų galimybė susiderinti tinkamą pamokų laiką taip, jog mergaitėms būtų sudarytos galimybės lankyti ir kitus jų norimus užsiėmimus. Mergaičių motyvacija dėl rusų kalbos pamokų sumažėjo dėl to, jog per rusų kalbos pamokas buvo bendraujama su ieškovu, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai. Ieškovas neužtikrino tokio pamokų vedimo, jog vaikai būtų tinkamai mokomi ir sudominami. Argumentai apie rusų kalbos svarbumą ir tapatybės išlaikymą yra tik deklaratyvūs teiginiai. Ieškovas turi galimybę organizuoti rusų kalbos pamokas tuo laiku, kai mergaitės bus su ieškovu ir turėti didesnį skaičių pamokų.

85. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pakeitus ginčo nuostatas atsakovės prašomu būdu, t. y. už rusų kalbos pamokų organizavimą padarius atsakingą ieškovą, ieškovas turės papildomos motyvacijos gerinti rusų kalbos mokymo proceso organizavimą, parinkti nešališką korepetitorių ir tokią mokymosi programą, kuri atitiktų vaikų poreikius bei galimybes, tuo pačiu toks pakeitimas sumažins įtampą ne vienerius metus trunkančiuose priešiškuose šalių santykiuose ir užtikrins geriausius vaikų interesus. Pakeitus bendravimo tvarką ir nustačius, kad ieškovas su dukromis bendrauja ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, ieškovas turės galimybę organizuoti ir užtikrinti dukrų rusų kalbos pamokų lankymą ir, ieškovo vertinimu, pakankamą jų skaičių, savo bendravimo su dukromis metu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus apie šalių bendradarbiavimo būtinybę, kadangi, įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja jau eilę metų, todėl siekiant to išvengti, logiškas ir racionalus yra pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl rusų kalbos pamokų organizavimo atsakingu palikti ieškovą.

86. Ieškovas nurodo, kad stengėsi lankyti vaikus savaitgaliais, tačiau ne visuomet tai pavykdavo dėl būtinybės rūpintis vyresniąja dukra, finansinių sunkumų bei atsakovės veiksmų ar neveikimo. Ieškovas aktyviai rūpinosi visomis trimis dukromis. Ieškovas pirko vaikams drabužius, ryšio priemones, maisto produktus, apmokėjo medicinines paslaugas, organizavo keliones ir pramogas. Atsakovė ignoravo vaikų poreikius, ypač G. D. K.. Atsakovė pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą grąžinti G. D. K. į Lietuvą. G. D. K. Norvegijos ligoninėje. Atsakovė atsisakydavo dalyvauti atvejo vadybos posėdžiuose, kuriuose buvo aptariama G. D. K. sveikata. Vilniaus rajono apylinkės teimas 2022-08-08 nutartimi leido G. D. K. tęsti gydymą Norvegijoje. Atsakovė pateikė skundą Norvegijos institucijoms Bufdir, Bufdir atmetė jos skundą. Atsakovė neperdavė M. ir E. K. ieškovui kelionei atostogų į Norvegiją 2022-08-01-24, už ką jai buvo skirtos baudos. 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė gavo psichologės A. H. pažymą, kurioje nurodyta, kad G. D. K. svoris susinormalizavo. Gydytojai padarė išvadą, kad atsakovė apsunkina mergaitės kasdienį gyvenimą ir pritarė, kad G. D. K. turėtų gyventi su ieškovu Norvegijoje. Atsakovė neleido E. ir M. K. vykti į Norvegiją rudens ir žiemos atostogoms 2022 m., taip pat papildomoms ir pavasario atostogoms 2023 m. 2023-01-22–28 nepriklausomi psichologai, išanalizavę susirašinėjimus, įtarė, kad E. K. gali patirti psichologinį smurtą iš suaugusiųjų, su kuriais ji gyvena. Jie rekomendavo skubiai parodyti mergaitę psichologui arba psichiatrui. Atsakovė nesilaikė šių rekomendacijų ir nenuvedė vaikų pas specialistus. Atsakovė trukdė socialinių tarnybų atstovams lankyti dukras. 2022 / 2023 mokslo metais E. ir M. K., būdamos atsakovės priežiūroje, turėjo prastą lankomumą ir prastus mokymosi rezultatus. Apeliantas teigia, kad priešingai nei nurodė teismas, jis aktyviai rūpinasi visais vaikais, užtikrindamas jų kasdienius poreikius, sveiką gyvenimo būdą ir gerovę, nepaisant daugybės atsakovės trukdžių ir tai apima pamokų rusų kalba organizavimo sunkumus ir specialistų rekomendacijų nesilaikymą iš atsakovės pusės.

87. Atsakovės vertinimu, teismo pasisakymas, jog ieškovas su E. ir M. K. realiai bendrauja per atostogas ir nuotoliu, o savaitgaliais bendravimas vyksta retais atvejais, yra pagrįstas. Tokia praktika nusistovėjo jau keleri metai. 2022 m. ieškovui išvykus į Norvegiją ir išsivežus G. D. K., jo tiesioginis bendravimas su E. ir M. K. apsiribojo tik atostogomis ir retais savaitgaliais. Visi kasdieniai rūpesčiai ir priežiūra tapo vienos atsakovės reikalas. Natūralu, kad vaikams atostogaujant su ieškovu, jis pasirūpina mergaičių priežiūra, maitinimu, pramogomis. Tačiau visą kitą laiką visa vaikų priežiūra tenka tik atsakovei.

88. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kasdienis rūpinimasis vaikais, įskaitant jų mokymosi proceso ir medicininio aptarnavimo užtikrinimą, tapo ypač dideliu atsakovės krūviu, tuo metu, kai ieškovas, kaip matyti iš jo rašytinių paaiškinimų ir papildomų dokumentų, pastaruoju metu apsiriboja kasdienės vaikų priežiūros kontrole, stebėdamas duomenis iš elektroninio dienyno ir vaikų elektroninės sveikatos sistemos bei, jei jų nepakanka, reiškia susirūpinimą ir (arba) teikia skundus įvairioms institucijoms.

89. Į bylą pateiktame Pagalbos plane 2023-04-27 (DOK-81582,) nurodyta, kad A. L. tinkamai rūpinasi E. ir M. sveikata, joms susirgus kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, vykdo gydytojų nurodymus. Pastabų iš vaikų sveikatos priežiūros įstaigų nėra. A. L. rūpinasi mergaičių ugdymu, aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su įstaigos specialistais, pastabų iš mergaičių ugdymo įstaigų nėra. Vaikų motina užtikrina M. ir E. psichologinę pagalbą bei vykdo psichologų pateiktą rekomendaciją stebėti mergaičių emocinę sveikatą ir, esant poreikiui konsultacijoms, yra motyvuota jų kreiptis. Atliktas M. ir E. vaikų situacijos vertinimas – pažeidimų nenustatyta.

90. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad ieškovas galimai stengėsi lankyti vaikus savaitgaliais, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad dažniausiai ieškovo bendravimas su dukromis vyko atostogų metu ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Nors ieškovas nurodo aplinkybes apie atsakovės prastai atliekamas jos, kaip motinos, pareigas, prastą dukrų pamokų lankomumą, tačiau apeliantas nenurodo, kokių veiksmų jis pats ėmėsi, kad dukrų pamokų lankomumas ir mokymosi rezultatai būtų geresni. Ieškovui išvykus gyventi į užsienį, didžiausia vaikų auginimo ir priežiūros dalis tenka vaikų motinai, kuri viena rūpinasi kasdienine ir nuolatine vaikų priežiūra, viena su vaikais (vaiku) vyksta į gydymo įstaigas, seka jų ugdymo procesą, užtikrina jų kasdienius poreikius, organizuoja laisvalaikį ir pan. Byloje nenustatyta, kad atsakovė savo, kaip motinos, pareigas atliktų netinkamai. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas. Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei tenka kasdienė vaikų priežiūra. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai, teisinga, protinga ir sąžininga būtų, jog ieškovas visa apimtimi būtų atsakingas bent už vieno mokomojo dalyko vaikams organizavimą, ir atitinkamai jam tektų visi šio proceso organizavimo pasiekimai, tiek teigiami, tiek neigiami.

91. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad 2024-09-03–22 ir 2024-10-04 jis pateikė papildomus paaiškinimu ir įrodymus (DOK-130890, DOK-164321 ir DOK-140634), susijusiais su M. ir E. K. mažu svoriu, rusų kalbos pamokų ir bendravimo per „Skype“ programą trūkumu. Teismas atsisakė priimti DOK-130890 ir DOK-164321, laikydamas jį nesusijusiu su pareikštais reikalavimais. DOK-140634 buvo atmestas, nes įrodymų tyrimo stadija jau buvo pasibaigusi. 2024-09-03 E. K. svoris buvo 49 kg, o kūno masės indeksas (KMI) normos ribose. 2024-09-22 jos svoris sumažėjo iki 42 kg (KMI = 14,7 kg/m2), kas yra kritinis lygis, rodantis nepakankamą maitinimąsi. Mergaitė savaitę iki hospitalizacijos nevalgė ir negėrė. 2024-09-22–10-08 E. buvo hospitalizuota su diagnozėmis: anoreksija, depresija, suicidinės mintys ir savęs žalojimas. Po išrašymo jos svoris buvo 43,4 kg. 2024-10-28 E. K. vėl buvo hospitalizuota po sveikatos būklės pablogėjimo, sverdama 40,7 kg (KMI = 14,4 kg/m2). Papildomos diagnozės apėmė skysčio kaupimąsi perikarde, sinkopę ir vidutinio sunkumo depresinius epizodus. E. K. per šį pusmetį praleido beveik du mėnesius pamokų. M. K. taip pat sirgo. Motina ignoravo ieškovo prašymus parodyti vaiką gydytojui, M. K. praleido daug pamokų. Ieškovas rūpinasi visais vaikais, užtikrindamas jų kasdienius poreikius, sveiką gyvenimo būdą ir gerovę, nepaisant daugybės atsakovės trukdžių.

92. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus papildomus dokumentus (DOK-130890), atsižvelgęs į jų turinį, bei ieškovo pateiktus paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėti duomenys nėra susiję su byloje pareikštais reikalavimais. Ieškovas nepagrindė, kaip mergaičių ūgio bei svorio santykis ir jų KMI yra susijęs su reikalavimais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, t. y. nepagrindė įrodymų sąsajumo.

93. 2024-11-04 ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – laikinai nustatyti nepilnametės dukros E. K. gyvenamąją vietą su ieškovu D. K., leisti ieškovui D. K. išvežti dukrą E. K. į Norvegiją tolesniam gydymui ir reabilitacijai Šv. Olafo ligoninėje po jos dabartinės hospitalizacijos Vaikų ligoninėje, VUL Santaros klinikų filiale ir kt. (dokumento registracijos Nr. DOK-164321).

94. Pirmosios instancijos teismas 2024-11-05 priimdamas dalinį sprendimą, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas prašymas nėra susijęs su byloje nagrinėjamais reikalavimais, o pagal civilinio proceso įstatymą, naujo ieškinio pateikimas nagrinėjamoje byloje nėra galimas, ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teisiniu pirmosios instancijos teismo vertinimu, o ieškovas apeliaciniu skundu nekvestionuoja tokių pirmosios instancijos teismo motyvų, todėl apie tai plačiau nepasisakoma.

95. Pirmosios instancijos teismas ieškovo 2024-09-23 pateiktus naujus paaiškinimus ir įrodymus (DOK-140634) atsisakė priimti, kadangi byloje jau buvo baigta įrodymų tyrimo stadija, buvo priimti tik ieškovo dokumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024-09-13 vykusio teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, tačiau teismas sudarė šalims galimybę iki kito teismo posėdžio pateikti duomenis dėl bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei – dukros lankomo būrelio sutartį. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos atsisakymas priimti papildomus paaiškinimus ir įrodymus buvo pagrįstas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

96. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.

97. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisimas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

98. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

99. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2018 m. teismo sprendimo priėmimo atsakovės padėtis ženkliai pagerėjo – ji įsigijo namą, tris žemės sklypus, automobilį, nuomojo butą, iš kurio gavo papildomas pajamas. Atsakovė turi galimybę dirbti pilnu etatu. Ieškovo finansinė padėtis pablogėjo, darbo užmokestis nuo 2018 m. buvo indeksuotas, infliacijos lygis augo sparčiau nei ieškovo atlyginimas. Perskaičiavus Norvegijos kronas į eurus ir atskaičius 43 proc. mokestį, ieškovo alga sudaro apie 3 800 Eur. Tai mažesnė suma nei ta, kuri buvo įvertinta teismo 2018 m.

100. Atsakovė teigia, kad reikalavimas padidinti išlaikymą grindžiamas padidėjusiais vaikų poreikiai, o ne atsakovės ar ieškovo finansinės padėties pasikeitimu. Atsakovė neprašo ieškovo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi. 2018 m. ieškovas nurodė, jog gauna 3 600 Eur darbo užmokesčio, dabar gauna 3 800 Eur, pajamos padidėjo. Ieškovas turi visas galimybes uždirbti daugiau ir neriboti savo galimybių materialiai dalyvauti vaikų gyvenime.

101. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės pareikštas priešieškinis grindžiamas antruoju išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindu – pasikeitusiais (išaugusiais) nepilnamečių vaikų poreikiais.

102. Reikalavimas dėl išlaikymo iš ieškovo padidinimo buvo reiškiamas pasikeitusiais vaikų poreikiais, o ne pasikeitusia šalių finansine padėtimi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal paskutinius teismui pateiktus duomenis, ieškovo darbo užmokestis 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo 43 992,70 Norvegijos kronų (apie 2 900 Eur) (atskaičius mokesčius) (DOK-146006). Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik vieno vasaros mėnesio atlyginimo duomenys, atlyginimas už rugpjūčio mėn. išmokėtas rugpjūčio 11 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jog šie duomenys tiksliai atspindi ieškovo gaunamų ir (ar) pagal turimą išsilavinimą bei darbinę patirtį galimą gauti pajamų lygį. Ieškovas baigiamojoje kalboje tvirtino, kad jo darbo užmokestis yra 3 800 Eur / mėn., kitų duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį ieškovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu, nei su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jo finansinė padėtis pablogėjo.

103. Ieškovas nurodo, kad jo išlaidos padidėjo – jis daugiau moka už būsto nuomą, komunaliniai mokesčiai sudaro 120–250 Eur, telefonas – 40 Eur, autobuso bilietai – 90 Eur, o išlaikymas E. ir M. K. dabar siekia 800 Eur. Ieškovas išlaiko vyresniąją dukrą G. D. K., kuri gyvena su juo ir mokosi mokykloje. Minimalios išlaidos asmeniui Norvegijoje sudaro apie 1 300 Eur (be būsto nuomos). Ieškovas praleidžia pusę atostogų ir savaitgalių su E. ir M. K., perka joms maistą, drabužius, kelionės bilietus, apmoka rusų kalbos pamokas ir kitas išlaidas. Šios išlaidos viršija jo dabartines pajamas 300–500 Eur per mėnesį, dėl ko ieškovas yra priverstas skolintis.

104. Atsakovė nurodo, kad G. D. K. yra pilnametė, nepilnamečių vaikų interesai neturi būti paneigiami pilnamečio asmens sąskaita. Ieškovo dovanos vaikams nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovas su mergaitėmis bendrauja retai.

105. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, išsilavinęs, turi solidžios darbo patirties užsienyje, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui, atsakovas yra ir gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius. Tai, jog, apelianto teigimu, jis patiria didesnes išlaidas, nei gauna pajamų ir jam tenka skolintis pinigų, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

106. Nors ieškovas nurodo, kad išlaiko vyresniąją dukrą G. D. K., kuri gyvena su juo ir mokosi mokykloje, tačiau šalių dukra G. D. K. yra pilnametė, todėl sutiktina su atsakove, kad šiuo atveju, nepilnamečių vaikų interesai neturi būti paneigiami pilnamečio asmens sąskaita. Apeliacinės instancijos neginčija, kad ieškovas, bendravimo su dukromis metu, patiria papildomas išlaidas jų poreikiams, tačiau šios išlaidos nėra reguliarios. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su dukromis dažniausiai bendrauja per atostogas ir nuotolinio ryšio priemonėmis, o susitinka pakankamai retai, todėl spręstina, kad visi dukrų būtinieji poreikiai kasdien ir nuolat yra tenkinami atsakovės.

107. Ieškovas nurodo, kad neturi nekilnojamojo turto, automobilių, tenka skolintis pinigų, kad galėtų padengti kasdienes išlaidas. Kelionių į Pietų Korėją planavimas neįrodo, kad kelionė įgyvendinta. Ieškovas iki persikėlimo į Norvegiją dirbo Korėjoje. Atsakovė nuomojo butą ir gaudavo papildomas pajamas – apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovė dalyvauja organizacijos „Bendrakeleiviai“ lėšų rinkimo veikloje ir galimai gauna iš to pajamas. Atsakovė užima (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) atlyginimas Vilniaus universitete siekia apie 2 000 Eur. Atsakovė galėtų dirbti pilnu etatu, o ne 50 proc. Atsakovės deklaruojamas 550 Eur atlyginimas kelia abejonių, nes ji panašią sumą nurodė 2018 m. Teismas pažymėjo, kad jos kvalifikacija leidžia rasti geriau apmokamą darbą. Atsakovė 2022 m. apsigynė disertaciją, tai leidžia pretenduoti į aukštesnes pareigas ir didesnį atlyginimą. Atsakovės finansinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei rodo pateikti duomenys;

108. Atsakovė teigia, kad ieškovo planuojamos kelionės patvirtina, kad jis turi pakankamai pajamų ne tik būtiniausioms išlaidoms. Ieškovo pateikti kažkokio asmens atlikti pavedimai neįrodo, kad tai yra paskola. Duomenys apie atsakovės finansinę padėtį yra pateikti. Atsakovė neprašo ieškovo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo, prašo ieškovo prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų išlaikymo.

109. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovui tenka skolintis pinigų pragyvenimui, gaunant kas mėnesį, kaip jis nurodo, 3 800 Eur darbo užmokestį, neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki ir gaunamo darbo užmokesčio neužtenka jo paties pragyvenimui ir šalių dukrų išlaikymui. Nors ieškovo ir dukrų kelionės į Pietų Korėją planavimas neįrodo, kad kelionė buvo ar bus įgyvendinta, tačiau vien tokios kelionės planavimas kelia pagrįstas abejones apie ieškovo sunkią finansinę padėtį.

110. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikai ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės galimybės gauti didesnes pajamas nei ieškovas visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis nepilnametėmis dukromis: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, nuolat rūpintis jų sveikata, vežti pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Atsakovė neprašo ieškovo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo nei ji, todėl ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovė turėtų pagerinti savo finansinę padėtį daugiau dirbdama ar kitais būdais atmestini, kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

111. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaikymo padidinimas, esant reikšmingam atsakovės materialinės padėties pagerėjimui ir ieškovo finansinės padėties pablogėjimui, kelia grėsmę ilgalaikiam ieškovo gebėjimui užtikrinti savo ir vaikų gerovę. Išlaikymo padidinimas neigiamai veikia tėvo finansinę padėtį, ribodamas jo galimybes materialiai ir emociškai dalyvauti vaikų gyvenime.

112. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto teiginiai, kad išlaikymo padidinimas šalių dukroms, kelia grėsmę ilgalaikiam ieškovo gebėjimui užtikrinti savo ir vaikų gerovę bei neigiamai veikia jo finansinę padėtį, ribojant jo galimybes materialiai ir emociškai dalyvauti vaikų gyvenime, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimas yra ieškovo materialinis prisidėjimas prie vaikų gerovės. Ieškovas turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, kad jam nereikėtų riboti savo galimybių materialiai dalyvauti vaikų gyvenime. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškovo teiginiai apie jo finansinės padėties pablogėjimą yra deklaratyvūs ir atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

113. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad G. D. K. mokosi mokykloje ir tik ieškovas užtikrina jos poreikius. Teismas neatsižvelgė į papildomas išlaidas, kurias ieškovas patyrė, išlaikydamas G. D. K. nuo 2021-05-24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad G. D. K. esant pilnametei, nepilnamečių vaikų interesai neturi būti paneigiami pilnamečio asmens sąskaita.

114. Pagrindas perskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra pasikeitę vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

115. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nėra duomenų, kad E. ir M. K. perėjimas į paauglystės amžių pareikalavo išlaidų padidėjimo. Vaikų poreikiai švietimui, laisvalaikiui ir mokykliniams reikmenims nėra pasikeitę. Faktas, kad vaikai lankosi pas psichologus valstybės įstaigose, negali būti laikomas nauju motyvu, nes tokia būtinybė egzistavo anksčiau, teismas ją įvertino 2018 m. Neįrodyta, kad vaikų poreikių pokyčiai yra reikšmingi, nenurodyta, kokios konkrečiai naujos išlaidos ar įsipareigojimai atsirado vaikams dėl jų amžiaus ir kiek jos viršija poreikius, kurie buvo įvertinti 2018 m. Vaikų poreikių lentelės kartoja bylos Nr. e2-470-1044/2018 medžiagą, tačiau 2018 m. nustatė išlaikymą po 250 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad tėvas aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, patiria papildomas išlaidas jų švietimui (rusų kalbos pamokos), maistui, drabužiams ir kelionėms. Atsakovės išlaidų analizė už 2023 m. vasario–balandžio mėn. parodė, kad vidutinės mėnesio išlaidos sudarė 709,30 Eur, tačiau reikšminga dalis išlaidų buvo skirta suaugusiųjų poreikiams. Išlaikymas (353 x 2=706 Eur per mėnesį) ir valstybės skiriamos vaiko pašalpos (95 x 2=190 Eur) sudaro 896 Eur per mėnesį, kas daugiau nei pakankamai padengia atsakovės deklaruotas išlaidas.

116. Atsakovė nurodo, kad jos šeima patiria gerokai didesnes išlaidas nei pateikti keli čekiai. Šiuose ieškovo nurodytuose čekiuose nėra nei išlaidų komunaliniams mokesčiams, nei mokymosi priemonėms, nei dienpinigiams, nei būreliams, nei drabužiams, avalynei, nei mokyklos fondams ir išvykoms, nei psichologui, nei stomatologui, nei mergaičių laisvalaikiui su draugais. Ieškovas sąmoningai manipuliuoja.

117. Ieškovas kelia abejones, kad atsakovės vidutinės mėnesio išlaidos sudarė 709,30 Eur. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovo vertinimu, pagrįstai manytina, kad atsakovė į bylą pateikė tik dalį įrodymų, pagrindžiančių šalių vaikų išlaikymui patiriamas išlaidas. Atsakovė nurodo, kad jos pateiktuose kvituose nėra išlaidų komunaliniams mokesčiams, mokymosi priemonėms, dienpinigiams, būreliams, drabužiams, avalynei, mokyklos fondams ir išvykoms, psichologui, stomatologui, mergaičių laisvalaikiui su draugais. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius išlaidas vaikui.

118. Ieškovas teigia, kad neįrodyta, kad vaikų poreikių pokyčiai yra reikšmingi, nenurodyta, kokios konkrečiai naujos išlaidos ar įsipareigojimai atsirado vaikams dėl jų amžiaus ir kiek jos viršija poreikius

119. Atsakovė priešieškinyje pateikia vaikų poreikių lenteles, pagal kurias kiekvienos iš nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį reikalinga 900 Eur suma: E. K. higienos priemonėms – 30 Eur / mėn., sanitarinėms priemonėms – 30 Eur / mėn., vitaminams – 30 Eur / mėn., vaistams – 10 Eur / mėn., stomatologui (dantų traukimas, taisymas, higiena) – 10 Eur / mėn., įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai, psichologas – 50 Eur / mėn., lavinimo, mokymo priemonės, uniforma, dienpinigiai – 100 Eur / mėn., būreliai – 40 Eur / mėn., laisvalaikis, pramogos savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai, laisvalaikis su draugais ir kt.) – 50 Eur / mėn., gimtadienio šventės ir dovanos (paties vaiko ir draugų), mokyklinės išvykos ir klasės fondas – 40 Eur / mėn., kirpimo paslaugos – 20 Eur / mėn., maistas – 200 Eur / mėn., drabužiai – 60 Eur / mėn., avalynė – 50 Eur / mėn., komunalinės paslaugos, internetas – 40 Eur / mėn., kompiuteris, telefonas, planšetė, dviratis ir kiti didesni pirkiniai – 50 Eur / mėn., automobilis (techninė priežiūra, degalai, remontas) – 60 Eur / mėn., išlaidos vaiko atostogoms – 30 Eur / mėn., iš viso – 900 Eur / mėn.; M. K. higienos priemonėms – 30 Eur / mėn., sanitarinėms priemonėms – 30 Eur / mėn., vitaminams – 30 Eur / mėn., vaistams – 10 Eur / mėn., stomatologui (dantų traukimas, taisymas, higiena) – 10 Eur / mėn., įvairūs sveikatos sutrikimo tyrimai, skiepai, psichologas – 50 Eur / mėn., lavinimo, mokymo priemonės, uniforma, dienpinigiai – 80 Eur / mėn., būreliai – 80 Eur / mėn., laisvalaikis, pramogos savaitgaliais (filmai, spektakliai, atrakcionai, laisvalaikis su draugais ir kt.) – 50 Eur / mėn., gimtadienio šventės ir dovanos (paties vaiko ir draugų), mokyklinės išvykos ir klasės fondas – 40 Eur / mėn., kirpimo paslaugos – 10 Eur / mėn., maistas – 200 Eur / mėn., drabužiai – 50 Eur / mėn., avalynė – 50 Eur / mėn., komunalinės paslaugos, internetas – 40 Eur / mėn., kompiuteris, telefonas, planšetė, dviratis ir kiti didesni pirkiniai – 50 Eur / mėn., automobilis (techninė priežiūra, degalai, remontas) – 60 Eur / mėn., išlaidos vaiko atostogoms – 30 Eur / mėn., iš viso – 900 Eur / mėn.

120. Kaip matyti iš pateiktų vaiko poreikių lentelių, nurodomi iš esmės tapatūs abiejų vaikų poreikiai, taip pat daugumos poreikių tenkinimui reikalingų lėšų sumos, išskyrus keturių rūšių poreikius, t. y. lavinimo, mokymo priemonėms, uniformai, dienpinigiams (E. K. – 100 Eur / mėn., M. K. – 80 Eur / mėn.), būreliams (E. K. – 40 Eur / mėn.; M. K. – 80 Eur / mėn.), kirpimo paslaugoms (E. K. – 20 Eur / mėn., M. K. – 10 Eur / mėn.), drabužiams (E. K. – 60 Eur / mėn., M. K. – 50 Eur / mėn.).

121. Atsakovas teigia, kad pagal šeimos gydytojo pažymą M. K. regėjimas normalizavosi, nebereikia papildomų išlaidų akiniams. Lietuvos valstybė užtikrina nemokamą vaikų švietimą ir medicininę pagalbą. Atsakovė nurodo, kad M. K. yra nustatyta hipermetropijos (toliaregystės) diagnozė, mergaitė turi nešioti akinius. Diagnozė nedingo. Tai, kad M. K. nenori nešioti akinių, nereiškia, kad jų nereikia.

122. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po paskutinio teismo sprendimo priėmimo atsirado naujas M. K. specialusis poreikis (akinių nešiojimas), o kiti specialieji poreikiai, nulemti kalbos išraiškos sutrikimo, išnyko, nenustačius esminio skirtumo tarp šių poreikių tenkinimui reikalingo išlaidų dydžio, sprendė, jog atsiradusi būtinybė vaikui nešioti akinius nėra pakankamas pagrindas didinti vaikui priteisto išlaikymo.

123. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie tai, kad 2024-12-05 buvo atliktas M. K. kasmetinis regėjimo patikrinimas. Iš minėto regėjimo patikrinimo išrašo matyti, kad šalių dukrai nustatyta hipermetropijos (toliaregystės) diagnozė, jai reikalingi akiniai. Taigi, ieškovo teiginys, kad M. K. regėjimas normalizavosi, jai nebereikia papildomų išlaidų akiniams, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių dukros specialusis poreikis (kalbos išraiškos sutrikimas) išnyko, bet atsirado kitas poreikis – akiniams. Atsižvelgiant, kad nėra įrodinėjama, jog yra ženklus skirtumas tarp šių poreikių tenkinimo, negalima konstatuoti, kad vaiko poreikiai dėl to esmingai pakito, padidėjo.

124. Ieškovas nurodo, kad 2018 m. teismas atsižvelgė į E. K. išlaidas, įskaitant darželį, auklę, plaukimą, mokyklines reikmes, o M. K. – darželį, auklę, kalbos sutrikimo gydymą, vaikų psichologinę pagalbą. Mergaitės nelanko darželio, joms nereikalinga auklė, nėra kalbos sutrikimo, nereikalinga regėjimo korekcija, nelanko jojimo pamokų, lanko nemokamą dailės mokyklą, nelanko plaukimo užsiėmimų. Poreikiai sumažėjo. Atsakovės nurodyti vaikų poreikių pokyčiai dėl neformaliojo ugdymo nepagrįsti. Išvada, kad M. ir E. K. teko išgyventi išsiskyrimą su seserimi, kas sustiprino įtampą šeimoje ir ypač neigiamai paveikė jų emocinę būklę, nėra patvirtinta specialistų išvadomis. Išlaidos – 50 Eur pramogoms ir 40 Eur gimtadieniams, nepagrįstos įrodymais. Atsakovė panašias išlaidas deklaravo 2018 m. Atsakovė neįrodė reikšmingų išlaidų pokyčių ar naujų vaikų poreikių, o dabartinis išlaikymo dydis – 353 Eur, papildytas 96,25 Eur pašalpa, padengia minimalius vaikų poreikius. Papildomos ieškovo išlaidos maistui, drabužiams ir kitiems vaikų poreikiams yra sistemingos, o tai patvirtina dabartinio išlaikymo pakankamumą.

125. Atsakovė teigia, kad vaikai nelanko darželio, tačiau lanko mokyklą, kur išlaidos mokymosi priemonėms, uniformoms, dienpinigiams yra gerokai didesnės nei darželyje. E. K. nelanko plaukimo užsiėmimų, tačiau lanko dailės būrelį, kurio kaina yra 92 Eur. M. K. jojimo būrelio kaina priklauso nuo pamokų skaičiaus, 1 apsilankymo kaina – 29,04 Eur, periodiškai įsigyjamas 12 pamokų paketas, kurio kaina – 246,80 Eur. M. K. lanko dailės pamokas (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos (duomenys neskelbtini) filialo, būrelis nėra nemokamas (25 Eur). 2018 m. teismo sprendime nustatyta, jog dukros E. K. popamokinei veiklai skiriama 58,80 Eur, M. K. – 31 Eur. Poreikiai popamokinei veiklai iš esmės pasikeitė. Vaikų būreliai įtrauktini į padidėjusius vaikų poreikius. Teismas pagrįstai pasisakė apie vaikų amžių, kaip turintį įtakos jų poreikių pasikeitimui. 2018 m. psichologo konsultacijos nebuvo įtrauktos į vaikų poreikius. Ieškovas nuolat teigė, jog mergaitėms reikalingos psichologo konsultacijos.

126. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų būreliai įtrauktini į padidėjusius vaikų poreikius, o sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo apimties atsižvelgtina į tai, kad ankstesniu teismo sprendimu tam tikra pinigų suma taip pat buvo numatyta vaikų popamokinei veiklai (būreliams).

127. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra E. K. lanko dailės būrelį, nepilnametė dukra M. K. – dailės ir jojimo būrelius (DOK-145437; el. b. 26 t., b. l. 5–7, 10, 12–13, 28). Pagal paskutinius duomenis, E. K. dailės būrelio kaina yra 92 Eur / mėn. (DOK-145260), anksčiau – 84 Eur / mėn. (el. b. 24 t., b. l. 37–42). M. K. jojimo būrelio kaina kintama, priklauso nuo pamokų skaičiaus, 1 apsilankymo kaina – 29,04 Eur (el. b. 30 t., b. l. 9–10), iš mokėjimo dokumentų matyti, kad periodiškai įsigyjamas 12 pamokų paketas, kurio kaina – 246,80 Eur. Duomenų apie dailės būrelio kainą nepateikta.

128. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, nustatyta, kad atsakovė dukros E. K. popamokinei veiklai buvo nurodžiusi 58,80 Eur / mėn. sumą, M. K. – 31 Eur / mėn.. Minėtame sprendime konstatuota, kad dukra E. lanko chorą, pramoginių šokių būrelį (25 Eur per mėnesį), gimnastiką (5 Eur per mėnesį) ir plaukimo pamokas, kainuojančias 28,80 Eur per mėnesį. M. lanko šokių pamokas, kurių kaina yra apie 18 Eur per mėnesį, keramikos būrelį (13 Eur).

129. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių dukrų lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pasikeitusias popamokinės veiklos kainas, sprendžia, kad šalių dukrų poreikiai popamokinei veiklai iš esmės pasikeitė ir nebeatitinka 2018 m. nustatytų poreikių, todėl šiuo pagrindu padidintinas iš ieškovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms.

130. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl pablogėjusios vaikų emocinės būklės atsirado naujų su vaikų sveikata susijusių specialiųjų poreikių – poreikis psichologo pagalbai, prie kurių tenkinimo šalys turi prisidėti išlaikymo forma. Prieš šešerius metus teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl psichologinės pagalbos šalių vaikams būtinumo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 20 psl.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ir šiuo metu emocinė situacija šeimoje nėra pagerėjusi: šalių santykiai išlikę konfliktiški, kilo nauji teisminiai ginčai, vyriausioji dukra išvyko gyventi į užsienį su ieškovu, likusios dukros jaučia įtampą. Be to, ir pats ieškovas 2024-09-03 teismui pateiktuose savo paaiškinimuose išreiškė susirūpinimą dėl dukros E. K. psichologinės būsenos (DOK-130089). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsirado naujų su vaikų sveikata susijusių specialiųjų poreikių psichologo pagalbai.

131. Nors vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo: vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Taigi, nors, kaip teisingai nurodo ieškovas, kad mergaitės šiuo metu nelanko darželio, joms nereikalinga auklė, nėra kalbos sutrikimo, nelanko plaukimo užsiėmimų, tačiau vien tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad mergaičių poreikiai sumažėjo. Mergaitės lanko mokyklą, todėl patiria išlaidas ugdymui, mokymosi priemonėms, uniformoms, dienpinigiams. Atsakovė teigia, kad šios išlaidos yra gerokai didesnės nei darželyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, nesutinka su ieškovo argumentu, kad šalių dukroms nebelankant darželio, pakeitus papildomo ugdymo užsiėmimus kitais užsiėmimais, jų poreikiai sumažėjo, o atsakovės nurodyti vaikų poreikių pokyčiai dėl neformaliojo ugdymo, psichologo pagalbos yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė, kad mergaitėms pradėjus lankyti mokyklą, o ne darželį, jų išlaidos ženkliai pakito, t. y. sumažėjo.

132. Ieškovas turi pareigą teikti išlaikymą vaikams, kuris atitiktų tinkamam vaikų vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, ir šios pareigos negali paneigti vidiniu savo įsitikinimu pagrįstais pasvarstymais apie sumažėjusius šalių dukrų poreikius joms augant. Klaidingas yra ieškovo vertinimas, jog atsakovė turėtų prisiimti didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą, kadangi nustačius nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove jai ir taip tenka didesnė priežiūros ir rūpinimosi nepilnamečiais vaikais našta, juolab, kad ieškovas gyvena užsienyje ir su dukromis bendrauja dažniausiai nuotoliu būdų ar per atostogas. Atsakovė neabejotinai patiria kasdienių, nenumatytų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, kadangi atsakovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tenka prievolė apmokėti ne tik kasdienes ar periodines, bet ir vienkartines išlaidas, reikalingas vaikų poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, ieškovo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė nepagrindė padidėjusių vaikų poreikių ar kad mergaičių poreikiai sumažėjo, atmestini kaip nepagrįsti.

133. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstas išlaidas kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir kitiems didesniems pirkiniams. 2018 m. teismo sprendime ne kasdienio pobūdžio išlaidos nebuvo pripažintos vaikų poreikiais. Šiuo metu didelė dalis užduočių ir namų darbų mokykloje atliekamos kompiuteriu, mergaitėms neužtenka dalintis vienu kompiuteriu. Kompiuteriui reikalinga pastovi priežiūra, programų įsigijimas bei atnaujinimas. Šiuolaikiniai išmanūs telefonai tarnauja 2–3 metus. Šios išlaidos yra nuolatinės. Ieškovas teigia, kad atsakovė priešieškinyje nenurodė išlaidų kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir pan. periodiškumo. Neįmanoma spręsti, kokia dalis tenka vienam mėnesiui.

134. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos savo esme yra vienkartinio pobūdžio išlaidos, atsakovė nepagrindė, jog kiekvienais metais perka abiem vaikams po kompiuterį, telefoną, planšetę, dviratį ir pan. ir (ar) kad tai yra objektyviai būtina.

135. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovės nurodyti daiktai yra ilgaamžiai, jų nereikia pirkti periodiškai ir nuolat. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dviračiai, skaitmeniniai (išmanieji) įrenginiai , kuriuos išskiria apeliantė, yra vienkartinio pobūdžio pirkiniai, jie nėra priskiriami periodinėms išmokoms. Patiriant vienkartines išlaidas kaip dviračių, skaitmeninių (išmaniųjų) įrenginių ar kitų didesnių pirkinių (vienkartinio pobūdžio daiktų) pirkimui, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų išlaidų atskirų vaikų poreikių tenkinimui priteisimo. Nors iš tiesų būna įvairių vienkartinių metinių išlaidų, kurios susijusios su vaikų poreikiais, tačiau atsakovė nenurodė tokių išlaidų periodiškumo, nenurodė, kad kokios nors papildomos didesnės vienkartinės išlaidos yra numatytos artimoje ateityje, nepateikė įrodymų apie patiriamas nuolatines išlaidas kompiuterio priežiūrai, programų įsigijimui bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl išlaidų kompiuteriui, telefonui, planšetei, dviračiui ir kitiems didesniems pirkiniams, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

136. Atsakovės vertinimu, 2018 m. teismo sprendimu išlaidos degalams ir pan. nebuvo įvertintos. Atsakovė rūpinasi kasdieniais vaikų poreikiais, nuvežimu į mokyklą, būrelius, pas gydytojus ir kt., atsakovė naudojasi automobiliu. 2018 m. teismo sprendimu teismas poreikio nepripažino, 2013 m. poreikio nebuvo. Toks sprendimas neatitinka vaikų interesų. Ieškovas nurodo, kad nėra įrodymų, kad atsakovė turi savo vardu registruotų transporto priemonių. Pateikti čekiai už kurą, techninę priežiūrą ir remontą rodo, kad šios išlaidos buvo apmokėtos R. L. kortele. Nėra duomenų apie bendras atsakovės šeimos pajamas, jų kilmę ar paskirstymą. R. L. išlaidos automobiliui yra susijusios su asmeninio turto išlaikymu, o ne su vaikų poreikiais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kiekvienam vaikui reikalinga po 60 Eur per mėnesį degalams. Nėra pagrindo teigti, kad nuo paskutinio teismo sprendimo vaikų poreikiai transportui esmingai pasikeitė.

137. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad kiekvienam vaikui objektyviai yra reikalinga 60 Eur / mėn. suma degalams, iš viso – 120 Eur / mėn. abiem vaikams, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad po paskutinio teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikis transportui iš esmės padidėjo.

138. Atsakovė 2018 m. į nepilnamečiams vaikams tenkinti būtinus poreikius įtraukė išlaidas automobiliui, kurias sudarė techninė priežiūra, degalai, remontas, parkavimas – po 37,30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 111,90 Eur per mėnesį visiems vaikams. 2018 m. teismo sprendime buvo konstatuota, kad išlaidos automobiliui (techninė priežiūra, remontas padangos) yra susijusios su turto priežiūra. Atsakovė teikdama priešieškinį šioje byloje prie vaikų poreikių nurodė, kad kiekvienai iš dukrų reikalingos išlaidos automobiliui – techninė priežiūra, degalai, remontas – 60 Eur / mėn. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išlaidos automobilio techninei priežiūrai, jo remontui, yra susijusios su turto priežiūra, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išlaidos vaiko būtiniems poreikiams nepriskirtinos ir išlaidos automobiliui nevertintinos kaip padidėję vaikų poreikiai. Atsakovė priešieškinyje neišskyrė išlaidų, kurios patiriamos degalams. Taigi, nors šalių dukros galimai patiria išlaidas degalams ir transportui, tačiau atsakovė šio poreikio neįrodė, nenurodė, kokia suma patiriama būtent degalams, neįrodė, kad šis poreikis padidėjo.

139. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad mergaitės paaugo iki keturiolikos ir dvylikos metų, atsiranda odos problemų – spuogai, riebaluotumas ir pan., keičiasi odos priežiūrai naudojami produktai, jų kaina, reikalinga apsilankyti pas kosmetologą, kurio paslaugos yra mokamos, pateikti įrodymai apie kosmetologo paslaugas. Ieškovo vertinimu, nepagrįsta naudoti dabartinį vaikų amžių kaip argumentą keisti išlaikymo dydį. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2022-02-01, nustatė 250 Eur išlaikymą G. D. K., kuriai tuo metu buvo 15 m., iki pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Padidinti išlaikymą tik E. ir M. K. iki 450 Eur pažeistų vaikų teisių ir tėvų pareigų lygybės principą. Teiginiai apie pokyčius, susijusius su paauglystės amžiumi, yra abstraktūs. Atsakovė nepateikė duomenų apie išlaidų kosmetologui periodiškumą, nepateikė duomenų / skaičiavimų.

140. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad keli atlikti mokėjimo pavedimai, nesant duomenų, kokios konkrečiai kosmetologo paslaugos buvo suteiktos, nepagrindžia, kad vaikams atsirado naujų specialių su vaikų sveikata susijusių poreikių.

141. Apeliacinės instancijos teismas neneigia galimai atsiradusio mergaičių poreikio papildomai odos priežiūrai, tačiau nesant byloje pakankamai duomenų, negali daryti išvados, kad vizitai pas kosmetologą yra nuolatiniai, reguliarūs ir būtent tokie vizitai yra mergaitėms reikalingi. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad keli į bylą pateikti pavedimai už kosmetologo paslaugas, negali pagrįsti naujai atsiradusio dukrų poreikio susijusio su sveikata.

142. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei šešeri metai. Vaikai pradėjo lankyti mokyklą, prasidėjo paauglystė, atsirado papildomų poreikių (mokyklinėms prekėms, uniformoms, ekskursijoms, būreliams), bendravimui, pramogoms, dėl šalių konfliktinių santykių, vaikams atsirado poreikis psichologo pagalbai. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo padidinimo ir vertindamas vaiko poreikius, palyginimo pagrindu turi imti galiojančiu teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį vaikams, o ne vadovautis indeksavimo institutu. 2018 m. teismas išlaikymą vaikams padidino iki 250 Eur, nors atsakovė prašė padidinti iki 500 Eur. Teismas turi vadovautis 2018 m. teismo sprendime nustatytais, o ne atsakovės tuomet įrodinėtais vaikų poreikiais.

143. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamas kasmet, šiuo metu ieškovo kiekvienam vaikui mokamo indeksuoto išlaikymo dydis yra 353 Eur / mėn. Be to, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, kurioje paskutinį kartą buvo sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, atsakovė buvo nurodžiusi panašaus dydžio (ar net didesnes) išlaidas vaistams – 10,67 Eur / mėn., stomatologui (E. K. – 10 Eur / mėn., M. K. – 19,58 Eur / mėn.), maistui – 240 Eur / mėn., komunalinėms paslaugoms – 45,20 Eur / mėn.

144. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tai, ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o indeksuoti išmoką vadovaujantis įstatymu privaloma visais atvejais, nepriklausomai nuo to ar tai yra nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis. Indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje, o jo tvarka Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas nėra indeksavimas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsniu. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra atskiros kategorijos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2199-430/2024). Todėl sutiktina su atsakove, kad sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą negalima tapatinti prašomo priteisti padidinto išlaikymo ir šiuo metu mokamo indeksuoto išlaikymo, kadangi teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis vienam vaikui buvo 250 Eur / mėn.

145. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl vaikams mokamo išlaikymo padidinimo, turi vadovautis ankstesniame teismo sprendime nustatytais vaikų poreikiais, o ne anksčiau atsakovės įrodinėtais vaikų poreikiais ir tik tuomet spręsti, ar įprastiems vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga išlaidų suma padidėjo. Apeliaciniame skunde atsakovė nesukonkretina ir nenurodo, kokius vaikų poreikius pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai ar kokie vaikų poreikiai buvo neįvertinti. Pirmosios instancijos teismas analizavo ginčui aktualias svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, net ir sutikdamas su atsakove dėl įrodymų vertinimo proceso, negali sutikti su argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo proceso taisykles (CPK 176–185 straipsniai).

146. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išskaičiavo valstybės mokamas išmokas vaikams. Šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Ieškovas nurodo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis.

147. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų padidėjusiems bei atsiradusiems naujiems poreikiams patenkinti iš ieškovo priteistas išlaikymas didintinas iki 400 Eur / mėn. Vertino, kad abiem tėvams kiekvienam vaikui teikiant po 400 Eur / mėn. išlaikymą, vaikams gaunant 96,25 Eur / mėn. išmokas vaikams, bendra 896,25 Eur / mėn. suma kiekvienam vaikui užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas.

148. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės vertinimu, kad teismas išskaičiavo valstybės mokamas išmokas vaikams iš vaikams teikiamo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog vaikams kas mėnesį reikalingo išlaikymo suma padidėjo iki 900 Eur / mėn., sprendė, kad vaikų poreikiai būtų užtikrinti abiem tėvams kiekvienam vaikui teikiant po 400 Eur / mėn. išlaikymą. Teismas tik papildomai atkreipė dėmesį apie gaunamą išmoką vaikams, tačiau neišskaičiavo šios sumos iš nustatytų vaikui reikalingų poreikių sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų šalių turtinė padėtis yra gera, todėl tėvų finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaiko poreikius ir valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Todėl, nagrinėjamu atveju, vaikams reikalingo išlaikymo suma nėra mažinama išmokos vaikui dydžiu.

149. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo konstatuoti padidėjęs vaikų poreikiai yra fiksuoti jau priešieškinio pateikimo metu. Atitinkamai padidintas išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos.

150. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, todėl taikant taisyklę, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida turi egzistuoti jau kreipimosi į teismą metu, reikštų, kad priešieškinis dėl išlaikymo padidinimo turėtų būti atmestas, kas neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo principo. Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo padidinimo grindžiamas teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurių priešieškinio padavimo metu nebuvo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo (o ne nuo priešieškinio padavimo) dienos.

151. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle.

152. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsakovė nepateikė argumentų dėl teismo sprendimu pakeistos padidintos išlaikymo prievolės pradžios momento nustatymo, nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvų, kad atsakovė nepagrindė priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos. Dalinis sprendimas buvo priimtas, remiantis teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis, vaikų amžiumi, naujausiais duomenimis apie vaikų sveikatą, padidėjusias išlaidas jų papildomam ugdymui, galiojančios MMA dydžio kriterijumi. Pažymėtina, kad šias aplinkybes (atsiradusias po priešieškinio pateikimo) baigiamojoje kalboje akcentavo ir pati atsakovė. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad teismo sprendimas buvo priimtas, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus. Atsakovei nepaneigus pirmosios instancijos teismo daliniame sprendime nustatytų aplinkybių, šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. siekiant nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės gauti didesnį išlaikymą ir išlaikymą mokančio tėvo ar motinos teisės, prioritetas teiktinas vaiko interesams.

153. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepaisant ieškovo prašymų apklausti vaikus, teismas ne kartą atidėjo šio klausimo svarstymą. Nesuteikus vaikams galimybės išreikšti savo nuomonės ir neatsižvelgus į ją, teismas pažeidė vaikų teises. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandos lygį, jų nuomonė turėjo tapti vienu svarbiausių veiksnių byloje. Teismas rėmėsi tik Tarnybos atstovo 2022 m. pabaigoje ir 2023 m. pradžioje parengtomis anketomis. Atsakovė paaiškino, kad mergaitės ne kartą buvo apklaustos vaiko teisių apsaugos specialistų pradėjus teisminį ginčą ir aiškiai išsakė savo nuomonę. Tai, kad ieškovas nori dar kartą apklausti mergaites teismo posėdyje tik patvirtina, jog jis nesuvokia mergaičių būsenos ir šalių ginčų keliamo neigiamo poveikio dukroms.

154. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta Tarnyba, kuri ne tik pateikė išvadą byloje, tačiau ir išklausė vaikų nuomones bei pateikė teismui 2022-11-29 Vaiko situacijos vertinimo ir 2023-04-21 Vaiko situacijos vertinimo anketas. Įvertinus anketose nurodytas vaikų nuomones, prieštaravimų, netikslumų ar kitokių jų esminių trūkumų ar bylos aplinkybių neaiškumų, trukdančių teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą iš esmės, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad šalių dukros ne kartą buvo apklaustos Tarnybos specialistų, nebuvo tikslinga papildomai vaikus apklausti teismo posėdžio metu.

Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

155. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo patenkinti 4 iš 18 reikalavimų, kas sudaro 22 proc. Visi priešieškinio reikalavimai susiję su G. D. K. neaktualūs. Neteko prasmės 33 proc. reikalavimų. Dėl to, realus priešieškinio patenkinimas sudaro mažiau nei 14,6 proc. (arba 22 proc. iš likusių 66 proc.). Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti reikšmingai sumažintos.

156. Atsakovė teigia, kad iš keturių reikalavimų pakeisti bendravimo tvarką trys buvo patenkinti, t. y. 75 proc. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 250 Eur iki 450 Eur. Turtinis atsakovės reikalavimas buvo patenkintas 75 proc. Byla dalyje dėl reikalavimų, susijusių su G. D. K., nutraukta jai sulaukus pilnametystės, nebelikus ginčo objekto.

157. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio neturtiniai reikalavimai patenkinti 75 proc., turtinis reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 75 proc. Taigi priešieškinis patenkintas 75 proc.

158. Atsakovė priešieškiniu reiškė keturis reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo: dėl bendravimo pakeitimo savaitgaliais (tenkintas), dėl bendravimo pakeitimo birželio mėn. atostogų metu (netenkintas), dėl bendravimo tvarkos pakeitimo bendraujant „Skype“ programa (tenkintas) ir dėl rusų kalbos pamokų organizavimo (tenkintas). Taigi iš keturių reikalavimų pakeisti bendravimo tvarką trys buvo patenkinti, t. y. 75 proc. Atsakovė taip pat reiškė vieną turtinį reikalavimą – dėl išlaikymo padidinimo kiekvienam vaikui nuo 250 Eur / mėn. iki 450 Eur / mėn. Pirmosios instancijos teismas padidino išlaikymas vaikams iki 400 Eur, t. y. padidino 150 Eur, todėl laikytina, kad šis turtinis atsakovės reikalavimas tenkintas 75 proc.

159. Byla dalyje dėl reikalavimų, susijusių su G. D. K., buvo nutraukta nelikus ginčo objekto, kadangi G. D. K. sulaukė pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo skaičiuoti, kad atsakovės reikalavimai šioje dalyje buvo atmesti.

160. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir pirmosios instancijos teismo argumentacija šioje dalyje, atmeta ieškovo teiginius kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tenkintų ir netenkintų reikalavimų procentą ir tinkamai paskirstė šalims tenkančias bylinėjimosi išlaidas.

Dėl vykdymo išdėstymo

161. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis iki 2025-05-12, nes tą dieną gaus kitą darbo užmokesčio išmoką. Taip pat prašo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad jam suteikiama teisė pateikti atskirą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo.

162. Sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti išskirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimą, tačiau negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-801-823/2016 11 punktą ir jame nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką).

163. Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis sudaro 3 800 Eur / mėn. Ieškovas kartu su prašymu pateikė 2024-10-31 banko sąskaitos išrašą (1 323,75 NOK) ir mobiliojo telefono programėlės ekrano kopiją, rodančią 2025-05-02 sąskaitų likutį (– 47 669 NOK) bei šeimos gydytojo pažymą, kuria grindžia, kad jis rūpinasi dukra, atlieka tėvo pareigas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo į bylą pateikta šeimos gydytojo pažyma nepagrindžia ieškovo prastos finansinės padėties, o pateikti banko sąskaitų fragmentai nėra pakankami, tam, jog būtų galima spręsti apie ieškovo objektyvų negalėjimą įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 223,50 Eur (142,50 Eur + 81 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas taip pat nepagrindė savo teiginių, kad jo finansinė padėtis būtų itin bloga ar kad sprendimo įvykdymo išdėstymas sukeltų jam neproporcingų neigiamų pasekmių. Nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, netenkinamas ieškovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

164. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

165. Apeliacinius skundus atmetus, šalims nepriteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos patirtos rengiant apeliacinius skundus.

166. Ieškovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo parengimą – 550 Eur. Ieškovas į bylą pateikė 2024-12-11 sąskaitą Nr.17 dėl teisinių paslaugų, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos – už konsultacijas dėl apeliacinio skundo paruošimo – 550 Eur, taip pat nurodyta, kad paslauga apmokėta 2024-11-12 (150 Eur), 2024-12-11(400 Eur) pavedimais (DOK-16290). Šiuos pavedimus ieškovas pateikė ne kartu su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (DOK-16290), tačiau kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kuriame nurodo, kad patyrė 550 Eur išlaidų (DOK-15965). Ieškovas nėra pateikęs sąskaitos ir pavedimų kopijų, kurios pagrįstų ir patvirtintų jo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

167. Atsakovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo parengimas – 1 100 Eur. Atsakovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pateikti ir apskaičiuoti dydžiai už advokato teisinę pagalbą neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų apmokėjimo dydžių, atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina bendrai 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

168. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tuo remiantis apeliaciniai skundai atmetami, o dalinis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo D. K. (D. K.) ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą, tačiau dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nuostatų, susijusių su bendravimu „Skype“ programa patikslinti nurodant, kad „ieškovas D. K. su dukromis, atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti nuotolinio ryšio iki trisdešimt minučių per parą iš anksto su dukromis suderintu laiku. Bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis nevyksta atsakovės A. L. su dukromis praleidžiamais atostogų laikotarpiais“.

Ieškovo D. K. prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. K. atsakovei A. L. 1 100 Eur (tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.