- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-980-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24305-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. (D. K.) ieškinį atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo, įpareigojimo užtikrinti psichologinę pagalbą ir ugdymą nenuotoliniu būdu, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. (D. K.) ieškinį atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo, įpareigojimo užtikrinti psichologinę pagalbą ir ugdymą nenuotoliniu būdu.
2. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę dukrą G. D. K. be teismo leidimo, kol byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, jog ieškovas tris kartus bandė gauti leidimą išvežti dukrą gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl to buvo atlikti visi veiksmai, reikalingi vaiko išvežimui iš šalies, pakeista dukros mokykla, vykdant mokymąsi nuotoliniu būdu. Esant dukros laikinai gyvenamajai vietai nustatytai su ieškovu bei ieškovui perdavus dukros asmens dokumentus, šis ieškovo tikslas tampa lengvai įgyvendinamas dar neišnagrinėjus bylos. Nors ieškovas nurodo planuojantis išvykti su dukra į (duomenys neskelbtini) atostogoms, tačiau tikėtina, jog dukra į Lietuvą nebegrįžtų. Savo prašymą atsakovė taip pat grindžia vaiko interesų apsauga, vaiko teise nebūti išskirtam su tėvais prieš jo norą, teise nuolatos bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas. Įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turi realių ketinimų dukrą išsivežti iš Lietuvos ir tam veiksmui aktyviai ruošiasi. Atsakovė priešieškinyje prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, tačiau kartu prašo ir nustatyti jos siūlomą bendravimo su dukra tvarką. Nesiėmus atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai palankaus teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad išimtiniais atvejais teismas gali uždrausti vienai iš šalių išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) uždrausti išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė laikiną nepilnametės šalių dukters G. D. K. gyvenamąją vietą su ieškovu, atmetė ieškovo prašymą dėl leidimo laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, išvežti nepilnametę gyventi į (duomenys neskelbtini). Siekdamas užtikrinti atsakovės ir šalių nepilnametės dukters galimybę nuolat tiesiogiai ir maksimaliai bendrauti su seserimis, teismas nustatė atsakovės bendravimą su dukra.
8. Teismas pripažino, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl svarbu įvertinti ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.
9. Atsakovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui motyvuoja iš esmės tuo, kad leidimas išvežti vaiką į užsienio valstybę apribotų vaiko galimybes bendrauti su Lietuvoje liekančia motina. Tačiau atsakovei priešieškinyje sutinkant su ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, jam gyvenant (duomenys neskelbtini), prašant nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tik per atostogas ir nuotoliniu būdu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovui laikinai išvykus su vaiku atostogų į jo gyvenamosios vietos valstybę, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
10. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl jos taikymas turi būti pagrįstas įrodant realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokią grėsmę ir būtinybę grindžia tuo, kad ieškovas kelis kartus teikė teismams prašymus, siekdamas, jog šalių nepilnametės dukters G. D. laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, kad jam būtų leista jau iki teismo sprendimo priėmimo išsivežti vaiką gyventi į (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nereiškia, jog, teismui netenkinus atitinkamų prašymų, ieškovas, išvykdamas su visomis dukromis, kaip nurodoma atsakovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose, atostogų, išsivežtų nepilnametę G. D. į (duomenys neskelbtini) gyventi ir jos negrąžintų, juolab atsižvelgiant į tai, kad po atostogų jis privalėtų grįžti į Lietuvą grąžinti atsakovei dukras E. ir M..
Žemesnės instancijos teismas
11. Be to, pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį, ieškovas turi teisę bendrauti su dukromis E. ir M. moksleivių rudens, žiemos, pavasario bei papildomų atostogų metu, atostogų dienas dalijant su atsakove lygiomis dalimis. Tenkinus atsakovės prašymą ir uždraudus ieškovui su dukra išvykti iš Lietuvos, susiklostytų situacija, kuomet pagal nustatytą ieškovo ir nepilnamečių dukrų E. bei M. bendravimo tvarką ieškovui nebūtų draudžiama išvykti su jomis atostogauti į užsienio valstybę, tačiau jis negalėtų išvykti atitinkamų atostogų su dukra G. D., kas suponuotų bendravimo su kitomis dukromis ribojimus arba nelygiavertę vaikų padėtį.
12. Bylos duomenimis, ieškovas iki bylos iškėlimo nuolatos gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), kurioje norą gyventi su ieškovu išreiškė dukra G. D., tačiau atsakovei su tuo nesutikus, ieškovas kartu su dukra grįžo į Lietuvą. Todėl objektyvių duomenų daryti išvadą, jog ieškovas yra nesąžiningas ir yra grėsmė, jog ieškovas išsiveš dukrą ir negrąžins jos į Lietuvą, kas pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų būtų laikoma vaiko grobimu, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 yra nustatyta ieškovo bendravimo su dukromis, kurios gyvena kartu su atsakove, tvarka, pagal kurią bendravimas vyksta kas antrą savaitgalį, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovas, siekdamas, kad viena iš dukrų gyventų su juo (duomenys neskelbtini), nutrauktų bendravimą su kitomis dukromis ir nebegrįžtų į Lietuvą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Atsakovės ir dukros bendravimas šiuo momentuu yra labai apsunkintas, dukra atsisako bendrauti su atsakove, o ieškovas nepadeda atsakovei atkurti ryšio su dukra, palaiko dukros priešišką nusiteikimą prieš atsakovę. Taigi tam, kad teismo sprendimas dėl priešieškiniu prašomos nepilnametės dukros bendravimo su atsakove tvarkos nustatymo būtų įmanomas įgyvendinti, būtina atkurti atsakovės ir dukros ryšį. Tą įmanoma padaryti tik tokiu atveju, jei dukra bus Lietuvoje ir atsakovė turės galimybę betarpiškai bendrauti su dukra, galbūt pasitelkiant į pagalbą tarpininką, psichologą. Neatkūrus ryšio su dukra, teismo galimai nustatytos atsakovės prašomos bendravimo su dukra tvarkos bus neįmanoma įgyvendinti ir ji bus netikslinga, jei dukra atsisakys bendrauti nuotoliniu būdu su atsakove ar grįžti atostogoms į Lietuvą pas atsakovę. Todėl laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas uždraudžiant ieškovui išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos yra tiesiogiai susijęs ir su galimybe vykdyti teismo sprendimą ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Šioje byloje teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi yra atsisakęs tenkinti ieškovo prašymą leisti dukrą išvežti gyventi į (duomenys neskelbtini), sudarant galimybę atkurti vaiko bendravimą su atsakove. Taigi teismas iš esmės jau ankstesnėje nutartyje konstatavo, kad nepilnametės dukros išvežimas iš Lietuvos, iki bus priimtas teismo sprendimas, keltų grėsmę galutinio teismo sprendimo vykdymui.
13.3. Nesutinka su teismo argumentu, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas išvykdamas atostogų išsivežtų nepilnametę dukrą į (duomenys neskelbtini) gyventi ir jos negrąžintų, juolab, kad po atostogų privalėtų grąžinti kitas dukras atsakovei. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo tikslas yra ne tik nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su juo (duomenys neskelbtini), tačiau išsivežti dukrą gyventi į (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykstant bylos nagrinėjimui ir nelaukiant teismo sprendimo. Atsakovei teismo įpareigojimu perdavus dukros asmens dokumentus ieškovui, jokių kliūčių išvežti dukrą į (duomenys neskelbtini) nebeliko. Ieškovo nurodoma išvykimo priežastis – slidinėjimo atostogos, šiuo atveju niekaip negarantuoja, kad nepilnametė dukra bus grąžinta į Lietuvą. Ypač įvertinant tas aplinkybes, kad ieškovas eilę kartų procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, jog jam yra būtina išvykti į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Faktas, kad su ieškovu kartu išvyktų ir mažesnės dukros niekaip neužtikrintų, kad kartu su jomis ir ieškovu į Lietuvą būtų grąžinta ir vyresnioji dukra G. D..
13.4. Ginčijamoje nutartyje nurodyta, kad tenkinus atsakovės prašymą, ieškovas pagal nustatytą bendravimo tvarką galėtų išvykti atostogų iš Lietuvos su mažesnėmis dukromis, tačiau negalėtų išvykti atostogų su G. D. ir tai reikštų vaikų nelygiavertę padėtį. Tačiau draudimu ieškovui išvežti iš Lietuvos nepilnametę dukrą be teismo leidimo ieškovui nėra visiškai atimama galimybė išvykti su dukra iš Lietuvos.
13.5. Teismas nurodo, jog ieškovas kas antrą savaitgalį pagal nustatytą tvarką bendrauja su kitomis dukromis, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis nebegrįžtų į Lietuvą. Tačiau šiuo atveju atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne dėl to, kad ieškovas gali nebegrįžti į Lietuvą, o todėl, kad į Lietuvą gali būti negrąžinta nepilnametė dukra.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
14.1. Nėra jokios grėsmės, kad dukra būtų išvežta iš Lietuvos. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Ieškovo tvirtinimu, jis nesudarys jokių kliūčių atsakovei matytis ir bendrauti su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl draudimo ieškovui išvežti šalių dukrą iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo.
17. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad nepritaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais.
18. CK 3.65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis priemonių sąrašas, tačiau draudimas sutuoktiniui kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti iš Lietuvos Respublikos nėra numatytas.
19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato laikinąją apsaugos priemonę - išimtiniais atvejais draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Taigi ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas siekia nustatyti šalių dukters G. D.gyvenamąją vietą su juo (duomenys neskelbtini), leidžiant vaiką išvežti nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) be atsakovės sutikimo. Jaunesnės dvi šalių dukros liktų gyventi su atsakove. Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašo nustatyti dukters G. D. gyvenamąją vietą su tėvu, nustatant atsakovės bendravimo tvarką su dukra nuotoliniu būdu bei gyvai atostogų metu.
22. Atsakovė prašymą dėl draudimo ieškovui išvežti dukrą G. D. iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo grindžia iš esmės siekiu atkurti atsakovės ryšį su dukra. Atsakovės tvirtinimu, ieškovo tikslas yra išvežti dukrą nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Vaiko išvežimas, vaikui esant priešiškai nusiteikusiam mamos atžvilgiu, apsunkintų galimybę atkurti mamos ir dukros ryšį, dėl ko byloje priimtas teismo procesinis sprendimas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra būtų neįgyvendinamas.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina nepilnametės šalių dukters G. D. gyvenamoji vieta su ieškovu, atmestas ieškovo prašymas dėl leidimo laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, išvežti nepilnametę gyventi į (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas šiuo metu su dukra gyvena Lietuvoje, kitos dvi šalių dukros gyvena su atsakove. Teismas yra nustatęs šalių bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovė nesiremia tuo, kad ieškovas nesilaikytų teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
24. Kaip jau minėta, draudimas išvežti vaiką iš Lietuvos be teismo leidimo yra išimtinė priemonė, todėl taikytina tik esant realiai grėsmei vaiko interesams. Šiuo gi atveju atsakovė nepagrindė grėsmės vaiko interesams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešieškinyje atsakovė pati sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu (duomenys neskelbtini), sutinka su nuotoliniu bendravimu su dukra ir gyvu bendravimu su ja per atostogas. Dukra, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, yra išreiškusi norą gyventi su tėvu. Atsakovė nepagrindė, kad būtų pagrindas manyti, kad ieškovas, išvežęs dukrą atostogų į (duomenys neskelbtini), jos negrąžintų į Lietuvą.
25. Nors atsakovė savo poziciją grindžia ir tuo, kad ieškovas kelis kartus teikė teismui prašymus, kad jam būtų leista jau iki teismo sprendimo priėmimo išsivežti vaiką gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovas dukros gyvenamosios vietos klausimą sprendžia teisiniu keliu. Teismui netenkinus minėtų prašymų, jis su dukra laikinai liko gyventi Lietuvoje.
26. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartimi (t. y. po ginčijamos nutarties priėmimo) atsakovės prašymu buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaikais tvarkos: nustatyta, kad atsakovė bendrauja su nepilnamete dukra G. D. dalyvaujant Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus paskirtam psichologui, psichologo nurodytu grafiku; ieškovas įpareigojamas pristatyti nepilnametę G.D. bendravimui su atsakove į psichologo nurodytą vietą, jo nurodytu laiku.
27. Atsižvelgtina, kad teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, ieškovas teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo neskundė, todėl darytina išvada, kad ji ieškovui yra priimtina. Pagal teismo patvirtintą laikiną atsakovės su dukra bendravimo tvarką, ieškovas privalės užtikrinti dukros bendravimą su motina Lietuvoje, dalyvaujant psichologui. Taigi atsakovei sudarytos galimybės atkurti ryšį su dukra, pasinaudojant specialistų pagalba. Bendravimo tvarkos neužtikrinimas būtų pagrindas spręsti dėl netinkamo tėvo valdžios panaudojimo.
28. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovė tikėtinai nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, netaikius atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
29. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.