- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-331-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24305-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėo (apelianto) D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, leidžiant išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę, ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, leidžiant išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę, ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 8.3. punktą, susijusį su bendravimu su dukra M. K. per Skype: „Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 18 valandos (Lietuvos laiku)“. Kiti bendravimo tvarkos punktai paliktini nepakeisti.
3. Ieškovas nurodo, kad atsakovė daro neigiamą įtaką M. K., siekdama suformuoti nepilnametės dukters neigiamą požiūrį į ieškovą ir taip atitolinti nepilnametį vaiką nuo jo. Ieškovas pažymi, kad nuo 2023 m. lapkričio 10 d. su nepilnamete dukra bendravimas ir dalyvavimas rusų kalbos pamokose per Skype praktiškai nutrūko, dukra rašo, kad yra labai pavargusi ir nori miego, nustojo atsiliepti į skambučius.
4. 2023 m. gruodžio 6 d. gautas ieškovo prašymas dėl įrodymų ir papildomų paaiškinimų pridėjimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dokumento Nr. DOK-192609).
5. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo, kurioje nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, šiuo metu tarp ieškovo ir M. K. yra nustatyta bendravimo tvarka, kuri galimai neprieštarauja nepilnametės interesams, yra sudarytos galimybės ieškovui nuosekliai ir tęstinai bendrauti su dukterimi, dėl to bendravimo tvarkos 8.3 punkto pakeitimas nėra tikslingas. Tarnyba pažymi, jog nustatyta bendravimo tvarka turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą, jo amžių ir kitas tuo metu esančias aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo D. K. (D. K.) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
9. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnyje įtvirtintos specialios laikinosios apsaugos priemonės, taikomos teismui nagrinėjant šeimos ginčus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos nagrinėjant šeimos bylas, dažniausiai atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, be kita ko, buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis, įskaitant M. K., tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti šiuo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 8.3 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendravimo su nepilnamete dukra tvarka jau yra sureguliuota minėtu teismo sprendimu, be to, ieškovas turi nepilnametės dukters kontaktus. Iš Tarnybos pateiktos išvados matyti, kad nepilnametei yra žinoma, jog tarp jos ir ieškovo yra nustatyta aiški, detali bendravimo tvarka, tarp tėvo ir dukros bendravimas vyksta, mergaitė nurodė, jog kartais neatsiliepia tėčiui, kai būna užsiėmime arba kai jis skambina kelis kartus tą pačią dieną, nes ji turi kitų reikalų. Šiame kontekste teismas pritarė Tarnybos nuomonei, kad pirmiausia ieškovas turi suprasti ir priimti, jog dukra auga, keičiasi, atsiranda kiti interesai ir reikia atrasti / kurti naują santykį su dukra, kuris labiau atlieptų nepilnametės prioritetinius interesus, o ne asmeninius tėvų norus.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikinai sureguliuoti ieškovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, kuri jau yra nustatyta teismo sprendimu, dėl to ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
12. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
12.1. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodoma, kad yra požymiai, jog atsakovė atlieka veikmus, kurių pasėkoje gali įvykti ieškovo ir dukters susvetimėjimas bei pateikiami faktai, kurie šias aplinkybes įrodo. Ieškovo ir dukters susvetimėjimo rezultate taps beprasmiu formalios ieškovo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymas, nes dukra atsisakinės nuo bendravimo su ieškovu prisidengdama įvairiomis priežastimis arba bendraus tik formaliai, t. y. bendraus tikslu laikytis teismo nustatytos tvarkos, o ne tam, kad pasidalinti su juo savo džiaugsmais ir liūdesiais, paprašyti pagalbos ar pasisiūlyti ją suteikti, gauti ar duoti patarimą, kartu praleisti laiką ir t. t.
Atsiliepimas
12.2. Tarnyba savo atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama įvykusių metų pradžioje (o prašymas pateiktas metų pabaigoje) pokalbių su dukra duomenis, kurių metu nebuvo tikslo aiškintis dėl ieškovo ir dukters susvetimėjimo požymių ir tokio susvetimėjimo galimų prielaidų, t. y. pateikdama nekorektiškus argumentus, visiškai neanalizavo ieškovo nurodytų aplinkybių, o apsiribojo tik banalios tiesos, kad augant vaikams, keičiasi jų interesai, konstatavimu.
12.3. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pasielgė analogiškai kaip ir Tarnyba.
13. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
13.1. Ieškovo bendravimo tvarka su dukra yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi situacija šiai dienai jau yra sureguliuota nuolatine bendravimo tvarka.
13.2. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir tokių įrodymų nepateikė. Jokių pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darytų neigiamą įtaką vaiko interesams, žalingai veiktų jo vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nenustačius laikino ieškovo ir dukros bendravimo tvarkos pakeitimo, yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grįstas tik ieškovo prielaidomis ir nebūtais kaltinimais.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių visiškai nepagrindė, kodėl prašo pakeisti bendravimo tvarkos punktą dėl bendravimo Skype programa iš 20 val. į 18 val. Atskirajame skunde ieškovas jau nurodo, kad to prašo, kad dukra būtų mažiau pavargusi. Iš ieškovo argumentų suprantama, kad jis nori artimesnio ryšio su dukra, tačiau šio rezultato nepadės pasiekti jokie bendravimo tvarkos valandų pakeitimai. Kaip nurodyta vaiko teisių specialistų išvadoje ir teismo nutartyje, dukra auga, keičiasi, yra paaugliško amžiaus, turi naujų poreikių ir pomėgių. Tačiau ieškovas tai ignoruoja, negeba prisitaikyti prie besikeičiančios dukters ir siekia tik sau patogaus bendravimo, neatliepdamas dukros emocijų. Kaip nurodo pats ieškovas, dukra lanko ne vieną būrelį. Būrelius lankyti yra pačios dukros noras ir pasirinkimas. Ieškovo prašymas pakeisti/paankstinti bendravimo laiką reiškia, kad dukra turės praleisti savo užsiėmimus. Toks ieškovo bandymas priversti dukrą bendrauti glaudžiau, kaip tik gali nutolinti paauglę, tai galinčią suvokti kaip tėvo nesupratimą ir jos norų neatliepimą. Bendravimo laiko paankstinimas didesnio vaiko noro bendrauti su tėvu nesukels, ypač jei dukra neranda bendrumo su tėvu. Ieškovas glaudesnio ryšio su dukra turi ieškoti kitomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje spręstina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės - teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
16. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
17. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
18. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių - tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamos bylos atveju svarbi aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 buvo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis, įskaitant M. K., tvarka.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018, be kita ko, nuspręsta pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtintos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi, pakeistos šalių 2013 m. vasario 1 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 8.3 punkto 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Ieškovas D. K. su dukromis G. D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), ir E.K., gimusia (duomenys neskelbtini), M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į vaikų užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaikų pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali antradieniais ir ketvirtadieniais su jomis bendrauti naudojant „Skype“ programą iki trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (Lietuvos laiku). <...>“.
21. Ieškovas nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-470-1044/2018 8.3. punktą, susijusį su bendravimu su dukra M. K. per Skype: „Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 18 valandos (Lietuvos laiku)“, kitus bendravimo tvarkos punktus paliekant nepakeistus.
22. Taigi ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia pakeisti teismo sprendimu nustatytą nuolatinę bendravimo su dukra M. K. tvarką, bendravimo per Skype laiką paankstinant. Tačiau ieškovas nepagrindė, kad nuolatinė bendravimo su dukra tvarka neatitiktų dukros interesų, jos dienotvarkės, neužtikrintų dukros teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nors iš ieškovo argumentų spęstina, kad jis nori artimesnio ryšio su dukra, emocinio ryšio išsaugojimo, nuogastauja dėl galimo ieškovo ir dukters susvetimėjimo, galimo dukros nenoro bendrauti su tėvu, tačiau visiškai nepagrindė, kad nuolatinės bendravimo tvakos (laiko) pakeitimas galėtų turėti įtakos artimesniems ieškovo ir dukros santykiams. Pažymėtina, kad pagal esamą bendravimo tvarką ieškovas turi teisę ir galimybę susisiekti su dukra ir ankstesniu laiku (neviršijant trisdešimties minučių per parą), žinoma, šį laiką derinant su dukros ugdymo procesu, užimtumu užklasinėje veikloje, vaiko pageidavimus bei jo sveikatos būklę.
23. Atskirajame skunde ieškovas remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių. Tačiau atskirajame skunde nedetalizavo, kokios aplinkybės nebuvo vertintos ir kokią reikšmę jos turėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
24. Bendravimo su dukra tvarka buvo nustatyta prieš šešerius metus. Todėl nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos bei pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo dukrai augant, keičiasi jos interesai, tad su paaugle dukra ieškovui reikia atrasti naują santykį, atsižvelgiant į nepilnametės prioritetinius interesus, o ne asmeninius tėvų norus. Bendravimo tvarkos pakeitimas, paankstinant bendravimo laiką, negali turėti įtakos vaiko norui bendrauti su tėvu, ypač jei dukra su tėvu neras bendrumo. Ieškovas glaudesnio ryšio su dukra turėtų ieškoti kitomis priemonėmis, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas nepagrindė poreikio taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, kad galiojanti teismo patvirtinta ieškovo bendravimo su dukra tvarka neatitiktų dukros interesų, akivaizdžiai prieštarautų ieškovo interesams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.
26. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
27. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.