Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.6.1.1.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.5.; 2.6.8.6.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.20.1.; 2.6.22.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.1.9.1.3.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

2020 m. liepos 17 d.

dalyvaujant ieškovui jungtinės veiklos partneriui, advokatui M. D., ieškovo atstovui advokatui A. G.,

atsakovui A. Š., atsakovo atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų jungtinės veiklos partnerių advokatų R. J., M. D., G. D., E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovai jungtinės veiklos partneriai advokatai R. J., M. D., G. D., E. Ž. patikslintu ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovo A. Š. 6133,20 Eur skolą, 1103,98 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2016 m. birželio 6 d. ieškovai ir atsakovas sudarė teisinių paslaugų bei konsultacijų sutartį (toliau - Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovai suteiks atsakovui teisines paslaugas, o atsakovas už jas atsiskaitys pagal PVM sąskaitas faktūras, kiekvieną teisininkų darbo valandą apmokėdamas 120,00 Eur įkainiu. Remiantis sutartimi, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. pabaigos atsakovui buvo suteiktos teisinės paslaugos, išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir teisinių paslaugų ataskaitos, nurodyti dokumentai kiekvieną kartą atsakovui buvo persiunčiami elektroniniu paštu. Atsakovas nei dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos kainos už suteiktas teisines paslaugas, nei dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės pretenzijų niekada nereiškė, sutarties ir joje numatytų sąlygų neginčijo. Atsakovui laikotarpiu nuo 2016 metų birželio iki 2016 metų gruodžio buvo suteikta teisinių paslaugų iš viso už 7133,20 Eur. Per visą teisinių paslaugų teikimo laikotarpį atsakovas ieškovams atliko vieną mokėjimą – 2016 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 1000,00 Eur. Ieškovai taip pat nurodė, jog atsakovas ne kartą buvo raginamas elektroniniu paštu skolą sumokėti geranoriškai, tačiau į priminimus nereagavo ir 6133,20 Eur skolos nėra grąžinęs iki šiol. Ieškovas M. D., jo atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog 2016 metų pradžioje atsakovas atvyko į jų kontorą turėdamas dvi teisines problemas, t. y. nepalankų Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog jau pirmo susitikimo metu buvo susitarta dėl teisinių paslaugų apimties, t. y. buvo aišku, jog atsakovui reikia atstovauti civilinėje byloje bei ikiteisminiame tyrime, skundžiant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, reikalavimas ieškovams dėl konkretaus advokato atstovavimo atsakovui niekada nebuvo pareikštas. Taip pat ieškovas advokatas M. D. paaiškino, jog dėl paslaugų galutinės kainos su atsakovu niekada nesitarė, kadangi sutarties sudarymo metu negalėjo įvertinti teisinių paslaugų apimties. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog tai, kad atsakovas domėjosi teikiamomis paslaugomis matyti iš elektroninio susirašinėjimo. Atsakovas, gavęs PVM sąskaitas faktūras, niekada jų neginčijo, neteigė, jog nurodyta suma jam yra siurprizinė, pretenzijų dėl paslaugų kokybės taip pat niekada nereiškė.

2. Atsakovas A. Š. su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog 2016 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje, atsakovas su advokatais M. D. ir G. D. susitikimo metu žodžiu susitarė, jog advokatai M. D. ir/ar G. D. atstovaus jo interesus, teiks teisines paslaugas Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-46-776/2016 apeliaciniame procese pagal UAB „Limonas“ ieškinį, atstovaus jį teisme bei atliks visus kitus būtinus veiksmus susijusius su šiuo kilusiu ginču. Advokatai M. D. ir G. D. nurodė, jog visos paslaugos atsakovui kainuos apie 2000,00 Eur, atsakovui tokia nurodyta paslaugų kaina tiko, todėl 2016 m. birželio 6 d. atsakovas pasirašė teisinių paslaugų ir konsultacijų sutartį. Advokatai M. D. ir G. D. nurodė, jog šioje byloje tam tikrais klausimais jiems papildomai talkins dar vienas advokatas – D. J.. Atitinkamai tą pačią dieną, t. y. 2016 m. birželio 6 d., atsakovas pasirašė atstovavimo sutartį su advokatais M. D., G. D. ir D. J.. Atsakovas, laikydamasis susitarimo, 2016 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo ieškovams pavedimu 1000,00 Eur, o likusius 1000,00 Eur perdavė grynais advokatui D. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. atvykęs į teismo posėdį. Advokatas D. J. pinigų gavimą patvirtinančio dokumento neišdavė, o atsakovas ir vėliau jokio sumokėjimą patvirtinančio dokumento iš ieškovų negavo. Be to, atsakovas advokatui M. D. išreiškė pretenzijas dėl teisinių paslaugų teikimo ir jų kokybės, t. y. atsakovas su advokatais M. D. ir G. D. susitarė, jog būtent jie atstovaus jo interesus, įskaitant ir atstovavimą teisme, tačiau atsakovui atvykus į 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdį sužinojo, jog jo interesus atstovaus advokatas D. J., kuris buvo visiškai nepasiruošęs bylos nagrinėjimui, savo laiku nepateikė prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, buvo netinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, dėl ko susiklostė tokia situacija, jog atsakovui iš esmės pačiam reikėjo atstovauti savo interesus. Į kitus teismo posėdžius ir vėl atvyko advokatas D. J., nors atsakovas advokatui M. D. buvo nurodęs, jog nepageidauja, kad jo interesus teisme atstovautų minėtas advokatas. Atsakovas nurodė, jog ieškovai sudarydami Sutartį buvo nesąžiningi, ieškovai pateikė atsakovui pasirašyti Sutartį su tokiomis sąlygomis, kurios akivaizdžiai neatitiko tikrojo šalių sudaryto susitarimo bei nurodytos sąlygos akivaizdžiai Ieškovams suteikė perdėtą pranašumą bei galimybę piktnaudžiauti. Sutartyje nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta, dėl kokių paslaugų Sutarties šalys susitarė. Atsakovas niekada ieškovams jokių pavedimų nei žodžiu nei raštu dėl teisinių paslaugų, jų apimties neteikė. Atsakovas iš ieškovų taip pat niekada negavo jokių pranešimų, derinimų, siūlymų patvirtinti konkrečių paslaugų teikimą, jų apimtį. Ieškovai savarankiškai, be atskiro atsakovo pavedimo atliko teisinius veiksmu, teisines paslaugas teikė savo nuožiūra, pagal ginčo reikalingumą.

3. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog pirmo susitikimo su ieškovais metu atsakovui buvo įvardinta paslaugų kainą, t. y. apie 2000,00 Eur, todėl atsakovas suprato, jog ieškovų teisinės paslaugos jam gali kainuoti maksimaliai 3000,00 Eur. Teismo posėdžio pradžioje nurodė, jog teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimo sutartį pasirašė atvykęs į Šiaulių apygardos teismą, pirmo teismo posėdžio dieną, kai į teismo posėdį atvyko advokatas D. J.. Po to posėdžio metu teigė, jog galėjo būti, kad sutartį pasirašė anksčiau, skanuotą ir nusiuntė ją ieškovams elektroniniu paštu. Nurodė, jog Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo dviejuose ar trijuose teismo posėdžiuose, turėjo pretenzijų ieškovams dėl nekokybiškų teisinių paslaugų ir dėl to atsisakė mokėti. Advokatas D. J. atstovavo atsakovą nesusipažinęs tinkamai su byla, neinformavo atsakovo dėl civilinėje byloje esančių dokumentų, visi ieškovų ruošti skundai dėl ikiteisminio tyrimo apskundimo buvo netenkinti, ieškovai iškart turėjo pasakyti atsakovui, jog ikiteisminio tyrimo apskundimo rezultatas bus neigiamas. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat aiškino, jog advokatui D. J. atvykusiam į pirmą teismo posėdį Šiaulių apygardos teisme, padavė 1000,00 Eur grynais už suteiktas paslaugas, advokatas atsakovui išrašė kvitą, tačiau atsakovas jo neberanda. Vėliau to paties teismo posėdžio metu nurodė, jog gal ir nedavė kvito, tiksliai nebepamena. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog sudaryta teisinių paslaugų sutartis pažeidžia jo, kaip vartotojo interesus, sąlygos absoliučiai neaiškios ir klaidinančios, atsakovas nei apie paslaugų apimtį, trukmę ir kainą nebuvo tinkamai informuotas. Iš byloje esančių ataskaitų matyti, jog ieškovai atliko nemažai nebūtinų darbų, ataskaitose nurodytos kelionės išlaidos neatitinka sutarties nuostatų. Elektroniniai laiškai neįrodo, jog atsakovas davė pavedimus už atitinkamą kainą atlikti teisines paslaugas. Nesant konkrečių atsakovo pavedimų, ieškovams patiems kyla rizika, jog suteiktos teisinės paslaugos bus neapmokėtos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. birželio 6 d. ieškovai ir atsakovas sudarė teisinių paslaugų bei konsultacijų sutartį (toliau - Sutartis), kurioje numatyta, jog Sutartis taikoma ieškovų (toliau - ir kontoros) teikiamai teisinei pagalbai, teisinėms paslaugoms bei bet kokiems kitiems atsakovo (toliau - ir kliento) pavedimams, kuriuos vykdo kontora. Sutartyje naudojama sąvoka „kontora“ apima jos partnerius, teisinių sutarčių ar kitais teisėtais pagrindais kontoroje veikiančius advokatus, advokatų padėjėjus, taip pat jos teisininkus bei kitus darbuotojus. Sutarties 1.1. - 1.7. punktais šalys taip pat susitarė dėl pavedimų ir paslaugų apimties. Sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog teikdama paslaugas, kontora susitars su klientu dėl teisinių paslaugų pobūdžio ir/ar pavedimo apimties, taip pat dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ar jų paslaugų užsakymo (jeigu tai būtina). Kliento pavedimai gali būti perduodami žodžiu arba pranešami elektroniniu paštu ar faksu. Atitinkama paslauga klientui bus pradėta teikti tik gavus kliento pavedimą ir kontorai priėmus jį vykdyti (akceptavus). Kliento nurodymo priėmimas (akceptavimas) gali būti išreikštas bet kuria forma, tarp jų elektroniniu paštu ir pradedant vykdyti nurodymą. Sutartyje kontoros teikiamos teisinės paslaugos reiškia bet kokios rūšies teisinio pobūdžio darbą, įskaitant, bet neapsiribojant, teisines konsultacijas (žodžiu arba raštu), teisinių išvadų ar memorandumų, santraukų bei preliminarių nuomonių teikimą, dalyvavimą susitikimuose, įvairių teisinių dokumentų projektų rengimą, pokalbius bei susirašinėjimą su klientu, dokumentų, įstatymų, teismų praktikos bei bylos faktų teisinės analizės, pagalbos derybose su oponentais, valstybės bei savivaldybės institucijomis ar privačiais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kliento arba su juo susijusių asmenų atstovavimą teismuose bei arbitražo institucijose (Sutarties 1.4. punktas). Kontora neteikia paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais (Sutarties 1.5. punktas).

5. Sutarties 2. dalyje ieškovai ir atsakovas susitarė dėl atlyginimo bei atsiskaitymo tvarkos. Atlyginimas už kontoros paslaugas yra nustatomas atsižvelgiant į pavesto darbo apimtį, įskaitant ne darbo laiku atliekamus pavedimus, kontoros suteikiamų paslaugų sukuriamą pridėtinę vertę, su darbo atlikimu susijusią atsakomybę, klausimų sudėtingumą, reikalingų specialių žinių lygį bei pasiektus rezultatus. Kontoros taikomas toliau nurodytas valandinis įkainis (be PVM): teisininkų vienos valandos darbo įkainis lygus 120,00 Eur. Šalys atskirai gali susitarti dėl kitokio atlyginimo skaičiavimo už konkretaus kliento pavedimo vykdymą (Sutarties 2.1. punktas). Visos išlaidos bei sumokėtos sumos, susijusios su kontoros teikiamomis paslaugomis, įskaitant kliento vardu tretiesiems asmenims (jeigu tokių būtų) sumokėtas sumas, atlyginimą už kelionėje už Vilniaus miesto ribų sugaištą laiką (apmokestinamą 50 % valandinio įkainio) bei viešbučio išlaidas, kopijavimo, vertimo, notaro paslaugų, pašto, duomenų gavimo iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Hipotekos registro, Turto areštų registro bei kitų registrų bei kurjerių išlaidas, bet tuo neapsiribojant, pridedamos prie kliento mokamo atlyginimo (Sutarties 2.3. punktas). Vėluojant atsiskaityti už teisines paslaugas, klientas privalo kontorai sumokėti 0,1 % (vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 2.4. punktas). Sutarties 2.5. punktas numatė, jog kontora turi teisę paprašyti, kad klientas už paslaugas sumokėtų avansu bei pradėti ar tęsti teisinių paslaugų teikimą tik po to, kai gaunamas avansinis mokėjimas. Sąskaitos už kontoros suteiktas paslaugas paprastai išrašomos kas mėnesį iki sekančio mėnesio 5 dienos. Kartu su sąskaita pateikiama kontoros nustatytos formos ir turinio ataskaita apie atliktus darbus. Išrašytos sąskaitos siunčiamos klientui preambulėje nurodytu elektroninio pašto adresu sąskaitoms siųsti, nebent toks adresas nenurodomas. Tokiu atveju, taip pat atskirai sutartais atvejais sąskaitos pateikiamos paštu preambulėje nurodytu adresu korespondencijai. Jeigu su klientu aiškiai nesusitarta kitaip, sąskaitos turi būti apmokėtos per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 2.6. punktas). Sutarties 2.10. punktu ieškovai ir atsakovas susitarė, jog esant bet kokiems prieštaravimams dėl išrašytų sąskaitų, klientas privalo kontorą informuoti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Jeigu klientas nedelsiant nepateikia savo prieštaravimų kontorai, bus laikoma, kad klientas neturi prieštaravimų dėl sąskaitos bei joje nurodytų duomenų. Sutarties 9.1. punktas numatė, jog tuo atveju, jeigu nesusitarta kitaip bei priklausomai nuo tuo metu kontoros taikomo valandinio įkainio, ši Sutartis bus taikoma bet kokiems būsimiems kontorai pateikiamiems kliento nurodymams (Sutarties 9.1. punktas).

6. Sutarties 3. dalis numatė sutarties šalių atsakomybę bei atsakomybės ribojimus. 3.1. punkte nurodoma, jog kontora yra atsakinga už teisinių paslaugų teikimą vadovaujantis bendromis Lietuvos įstatymuose numatytomis taisyklėmis. Klientas įsipareigoja nedelsiant raštu informuoti kontorą, jeigu, jo nuomone, kontora pažeidė Sutartį, įskaitant situacijas, kai klientas mano, jog kontora be pagrindo nesivadovavo jo nurodymais. Klientas sutinka bei supranta, kad kontora negali garantuoti kokio nors konkretaus sprendžiamo reikalo rezultato bei kad konkrečių kontoros rekomendacijų laikymasis negali garantuoti apibrėžto rezultato. Klientas supranta, kad kontora teikia išimtinai teisines paslaugas ir teikia patarimus klientui, tačiau klientas pats privalo priimti sprendimus visais klausimais, dėl kurių kreipiasi paslaugų į kontorą (Sutarties 3.2. punktas). Bet kokie išankstiniai atlyginimo už kontoros teikiamas teisines paslaugas apskaičiavimai ar jų teikimo terminai yra tik preliminarūs ir faktinis kontoros atliktas darbas gali pareikalauti daugiau laiko bei pastangų nei kontora iš pradžių nurodė klientui, išskyrus atvejus, kai klientas ir kontora susitaria dėl fiksuoto užmokesčio už paslaugas dydžio (Sutarties 3.4.punktas). Sutarties 5.1. punktu ieškovai ir atsakovas taip pat susitarė, jog klientas turi teisę bet kuriuo metu prieš 30 (trisdešimt) dienų įspėjęs kontorą raštu vienašališkai nutraukti Sutartį dėl bet kokių priežasčių. Sutarties nutraukimas neatleidžia kliento nuo pareigos sumokėti kontorai už suteiktas paslaugas.

7. Sutartimi šalys taip pat numatė susirašinėjimą elektroniniu paštu. Teikiant teisines paslaugas, kontora turi teisę su klientu bendrauti elektroninėmis priemonėmis. Susirašinėjimas su klientu elektroniniu paštu, įskaitant nurodymus kontorai ar abipusį korespondencijos, įskaitant sąskaitų, teisinių išvadų, projektų ir pan. siuntimą laikomas tinkamu bendravimu raštu tarp šalių (Sutarties 8.1., 8.2. punktai). Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties preambulėje, prie kliento rekvizitų nurodytas elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) bei elektroninio pašto adresas sąskaitoms siųsti - (duomenys neskelbtini).

8. Be aukščiau aptartos Sutarties atsakovas A. Š. su advokatais M. D., G. D. ir D. J. 2016 m. birželio 6 d. taip pat pasirašė atstovavimo sutartį, kuria nurodytiems advokatams buvo pavesta atstovauti atsakovo interesus civilinėje byloje su UAB „Limonas“, įskaitant atstovavimą Šiaulių apygardos teisme pagal kliento apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-46-776/2016.

9. Byloje ieškovai savo reikalavimą atsakovui taip pat įrodinėja PVM sąskaitomis faktūromis ir prie jų pridėtomis ataskaitomis apie suteiktas paslaugas. Matyti, jog ieškovai Sutarties pagrindu išrašė atsakovui septynias PVM sąskaitas faktūras, kartu prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros klientui išrašytos suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos (toliau - ataskaita) bei kiekvienoje sąskaitoje nurodyti apmokėjimo terminai. 2016 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaitą faktūra Nr. 160630-015 2422,15 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. Iš ataskaitos prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 160630-015 matyti, jog atsakovui birželio mėnesį suteiktų teisinių paslaugų trukmė 16,25 val. Paslaugų aprašyme detaliai, su datomis, kiekvieno atlikto veiksmo trukme nurodyti atlikti procesiniai veiksmai, t. y. skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas, susipažinimas su byla teisme, kopijų darymas, bylos medžiagos, gautos iš teismo analizė, apeliacinio skundo rengimas ir jo pateikimas teismui, transporto paslaugos. Prie kiekvienos paslaugos nurodyta atskira kaina. 2016 m. liepos 29 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaitą faktūra Nr. 160729-033 544,50 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. liepos 29 d. Ataskaita prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 160729-033 įrodo, jog 2016 m. liepos mėnesį atsakovui ruoštas skundas dėl prokurorės nutarimo atmesti kliento skundą rengimas, skundo peržiūrėjimas, skundo paruošimas tvirtinimui, suteiktų paslaugų trukmė 3 val. 45 min., bendra paslaugų kaina nurodyta 450,00 Eur be PVM. 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaitą faktūra Nr. 160831-038 605,00 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. Iš ataskaitos prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 160831-038 matyti, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai atliko UAB „Limonas“ atsiliepimo ir kliento paaiškinimų analizę, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties analizę, rengė skundą dėl ikiteisminio tyrimo, bendra suteiktų paslaugų trukmė 4 val. 10 min., kaina – 500,00 Eur be PVM. 2016 m. rugsėjo 30 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 160930-034 786,23 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. Ataskaita prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 160930-034 įrodo, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį advokatas ruošėsi 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžiui, iš Vilniaus vyko į teismo posėdį Šiauliuose ir atgal, dalyvavo teismo posėdyje, 2016 m. rugsėjo 27 d. vyko susitikimas su klientu, patyrė kuro išlaidų, bendra suteiktų paslaugų trukmė 5 val., kaina, įskaitant važiavimo į teismą išlaidas – 649,78 Eur be PVM. 2016 m. spalio 31 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaitą faktūra Nr. 161031-056 1194,43 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. spalio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d. Iš ataskaitos prie PVM sąskaitos faktūros Nr. 161031-056 matyti, jog spalio mėnesį ieškovai rengė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo, atliko atsakovo atsiųsto dokumento analizę, iš Vilniaus vyko į Šiaulius ir atgal, kopijavo ikiteisminio tyrimo medžiagą teisme, patyrė kuro išlaidų, bendra suteiktų paslaugų trukmė 7 val. 50 min., kaina, įskaitant važiavimo į teismą išlaidas – 987,13 Eur be PVM. 2016 m. lapkričio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. PRIMUS2016-011 1519,91 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. lapkričio 2 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. Ataskaita prie PVM sąskaitos faktūros Nr. PRIMUS2016-011 įrodo, jog 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovai rengė prašymą dėl ekspertizės, ruošėsi 2016 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiui, iš Vilniaus vyko į teismo posėdį Šiauliuose ir atgal, dalyvavo teismo posėdyje, ruošėsi 2016 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiui ir jame dalyvavo, iš Vilniaus vyko į Šiaulius ir atgal, bendra suteiktų paslaugų trukmė 9,70 val., kaina, įskaitant transporto išlaidas – 1519,91 Eur (su PVM). 2016 m. gruodžio 31 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. PRIMUS2016-095 60,98 Eur (su PVM) sumai, paslaugų teikimo laikotarpis 2016 m. gruodžio 6 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. Ataskaita prie PVM sąskaitos faktūros Nr. PRIMUS2016-095 įrodo, jog 2016 m. gruodžio mėnesį atsakovui rengtas lydraštis, bendrauta su atsakovu telefonu, bendra suteiktų paslaugų trukmė 0,42 val., kaina – 60,98 Eur (su PVM). Susumavus PVM sąskaitose faktūrose nurodytas suteiktų paslaugų kainas matyti, jog ieškovai atsakovui 2016 metų rugsėjo – gruodžio mėn. laikotarpiu suteikė teisinių paslaugų už 7133,20 Eur sumą. Iš ieškovų pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovas 2016 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo ieškovams 1000,00 Eur. Rašytinių duomenų, jog atsakovas ieškovams būtų sumokėjęs didesnę sumą byloje nėra, ieškovai teigia, jog atsakovas už suteiktas paslaugas liko skolingas 6133,20 Eur.

10. Iš aptartų PVM sąskaitų faktūrų ir prie jų esančių ataskaitų matyti, jog visuose nurodytuose dokumentuose teikiamos paslaugos valandinis įkainis nurodytas 120,00 Eur, suteiktų paslaugų ataskaitos išrašytos prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros, ataskaitos detalios, nurodančios konkrečią suteiktą paslaugą, jos trukmę, paskaičiuota kiekvieno atlikto veiksmo kaina atskirai bei bendra kiekvieną mėnesį suteiktų paslaugų kaina ir trukmė, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas jų apmokėjimo terminas. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, jog visos PVM sąskaitos faktūros ir ataskaitos atsakovui siųstos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną mėnesį siunčiant nurodytus dokumentus elektroniniu paštu laiškuose nurodoma turint pastabų ar klausimų, kreiptis į ieškovus (2016 m. liepos 5 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 4 d., 2016 m. lapkričio 8 d., 2016 m. gruodžio 5 d., 2017 m. sausio 3 d. buhalterės O. B. siųsti elektroniniai laiškai). 2016 m. rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 24 d., rugpjūčio 30 d., atsakovui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siųsti priminimai dėl neapmokėtų sąskaitų, 2016 m. rugsėjo 28 d. priminimu prašoma padengti 1966,65 Eur įsiskolinimą, 2016 m. gruodžio 21 d. buhalterė O. B. elektroniniame laiške atsakovui nurodo, jog po gauto 1000,00 Eur mokėjimo ieškovai daugiau mokėjimų iš atsakovo nėra gavę ir prašo kuo skubiau padengti susidariusį 6072,22 Eur įsiskolinimą. Matyti, jog prie elektroninio laiško pridėtos visos iki to laiko atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros. 2018 m. gegužės 3 d. atsakovui išsiųstas priminimas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priminimo dienos apmokėti 6133,10 Eur skolą ieškovams. 2018 m. gegužės – 2019 m. rugsėjo mėnesio laikotarpiu atsakovas 27 elektroniniais laiškais raginamas susidariusį 6133,10 Eur įsiskolinimą apmokėti nedelsiant, nurodoma, jog negavę apmokėjimo, ieškovai bus priversti imtis papildomų skolos išieškojimo veiksmų.

11. Byloje ieškovai taip pat pateikė išsamų susirašinėjimą elektroniniais laiškais su atsakovu, trukusį nuo Sutarties sudarymo momento iki 2017 m. pabaigos. Matyti, jog jau kitą dieną po sutarties sudarymo – 2016 m. birželio 7 d. atsakovas elektroniniu paštu advokatės G. D. teiravosi, ar ji netrūksta informacijos ruošiant skundą. Iš byloje esančių rašytinių duomenų taip pat matyti, jog 2016 m. birželio 7 d. Šiaulių apylinkės teismui advokatas D. J. pateikė prašymą susipažinti su visa Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga. 2016 m. birželio 13 d. advokatas D. J. elektroniniu paštu atsakovui siuntė prokuratūrai pateiktą skundą dėl ikiteisminio tyrimo, informavo atsakovą apie skundo pateikimo datą. Iš byloje pateikto 2016 m. birželio 9 d. skundo Vilniaus apygardos prokuratūrai matyti, jog buvo skųstas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Limonas“ buhalterės L. Š. veiksmų. 2016 m. birželio 9 d. atsakovo A. Š. elektroninis laiškas įrodo, jog atsakovas, perskaitęs paruoštą skundą, džiaugėsi pasirinkęs ieškovų kontorą, dėkojo už profesionalumą ir kompetenciją. 2016 m. birželio 16 d. atsakovas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) siuntė informaciją advokatei G. D. dėl ruošiamo apeliacinio skundo civilinėje byloje, domėjosi, kaip advokatei sekasi šį skundą ruošti. 2016 m. birželio 27 d. advokatė G. D. elektroniniu paštu informavo atsakovą apie skundo pateikimą, nurodė informaciją, jog skundas užregistruotas, taip pat siuntė atsakovui apeliacinį skundą susipažinimui. 2016 m. birželio 27 d. advokatas D. J. Šiaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje. 2016 m. liepos 5 d. advokatas D. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, jog jo apeliacinis skundas buvo priimtas ir 2016 m. liepos 1 d. teismo išsiųstas atsakovui atsiliepimui pateikti.

12. 2016 m. liepos 20 d. advokatas M. D. elektroniniu paštu atsakovui siuntė gautą prokuroro nutarimą, nurodė, kokiais pagrindais skundas atmestas, informavo, jog nutarimas gali būti skundžiamas, paaiškino, jog sėkmės tikimybė apskundus nutarimą nėra didelė, aptarė, jog surašyti skundą būtų logiška ir nurodė, jog šiuo klausimu bus laukiama atsakovo nuomonės. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateikto 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pranešimo Nr. 2.S-(204)-31953 matyti, kad nurodytas pranešimas ir 2016 m. liepos 8 d. nutarimas atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą siųstas advokatui M. D. bei atsakovui A. Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 26 d. advokatas M. D. elektroniniu laišku atsakovą informavo, jog pateikė skundą dėl nutarimo atmesti skundą dėl ikiteisminio tyrimo, pridėjo skundą bei prašė atsakovo, jam esant Vilniuje, susitikti. Iš 2016 m. liepos 25 d. skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. B. 2016 m. liepos 8 d. nutarimo atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog advokatas M. D. A. Š. vardu pateikė skundą dėl UAB „Limonas“ buhalterės L. Š. veiksmų. 2016 m. rugpjūčio 2 d. siųstu elektroniniu laišku advokatas M. D. persiuntė atsakovui iš teismo gautą UAB „Limonas“ atsiliepimą, prašė pakomentuoti atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes. Tą pačią dieną advokatas M. D. elektroniniu laišku informavo atsakovą, koks teisėjas nagrinės pateiktą skundą dėl ikiteisminio tyrimo, nurodė, jog skundo nagrinėjimo data dar nepaskirta. 2016 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu laišku advokatas M. D. informavo atsakovą apie teismo posėdžio datą bei teisėjų kolegiją Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje. 2016 m. rugpjūčio 22 d. advokatas M. D. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas skundas dėl ikiteisminio tyrimo. Laiške M. D. informavo atsakovą, jog dar yra galimybė apskųsti šią nutartį, nurodė apskundimo terminus bei paklausė atsakovo A. Š. nuomonės dėl šių veiksmų atlikimo. 2016 m. rugpjūčio 23 d. advokatas M. D. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo atsakovo A. Š. atsakymą, kuriame atsakovas nurodė, jog jį nuliūdino toks teismo sprendimas ir paprašė paruošti skundą dėl šios nutarties. Taip pat informavo ieškovą apie tai, jog laukia informacijos dėl teismo proceso, vykstančio Šiauliuose. 2016 m. rugpjūčio 25 d. advokatas M. D. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rupgjūčio 15 d. nutarties ikiteisminiame tyrime. 2016 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku ieškovas M. D. informavo atsakovą apie civilinės bylos Šiaulių apygardos teisme eigą bei nurodė, jog ieškovai nėra gavę iš atsakovo apmokėjimo už teisines paslaugas, todėl civilinėje byloje negali pateikti teismui dokumentų su prašymu išlaidas priteisti iš kitos šalies, paprašė apmokėti, pateikti mokėjimo pavedimą, kad būtų galima paruošti dokumentus teismui. 2016 m. rugsėjo 14 d. elektroniniame laiške siųstame atsakovui advokatas M. D. išsamiai pakomentavo atsakovo siųstus dokumentus, aptarė galimą tolesnę strategiją vykstančiuose teisminiuose procesuose, pateikė pasiūlymus bei prašė atsakovo pateikti nuomonę dėl elektroniniame laiške išdėstytų pasiūlymų. Iš 2016 m. rugsėjo 23 d. elektroninio laiško siųsto atsakovui matyti, jog advokatas D. J. siuntė atsakovui 2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl ieškovų ruošto skundo, elektroniniame laiške advokatas D. J. atsakovui paaiškino, jog nutartis neskundžiama, nurodė, jog galbūt vertėtų inicijuoti naują ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, kai atsakovas turės informacijos iš Lošimų priežiūros tarnybos. Byloje esantis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimas įrodo, jog nutarties nuorašas išsiųstas ir atsakovui A. Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 26 d. atsakovas elektroniniu laišku advokatui D. J. nurodė, jog vyksta į Lošimų priežiūros tarnybą susitikimui ir jau turėdamas konkrečią informaciją gali advokatui paskambinti arba atvažiuoti, klausė, kaip advokatui D. J. būtų patogiau.

13. 2016 m. spalio 26 d. advokatas M. D. elektroniniu paštu informavo atsakovą A. Š., jog jo įsiskolinimas už suteiktas teisines paslaugas siekė 3357,88 Eur ir prašė jį padengti. 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovas A. Š. savo elektroniniame laiške advokatui M. D. nurodė, jog atsiprašo dėl uždelstų mokėjimų, paaiškino, jog laukia apmokėjimų už paslaugas ir parduotus objektus bei tikisi greitu laiku sumokėti.

14. 2016 m. spalio 10 d. advokatas D. J. atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė susipažinimui parengtą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl parašo klastojimo ir nurodė, jog laukia atsakovo komentarų ir pastabų. Iš 2016 m. spalio 17 d. pareiškimo Šiaulių apygardos prokuratūrai matyti, jog A. Š., atstovaujamas advokato M. D., pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškimas teikiamas dėl UAB „Limonas“ vadovo veiksmų. 2016 m. spalio 26 d. advokatas D. J. elektroniniu paštu informavo atsakovą dėl proceso eigos pateikus pareiškimą, paklausė atsakovo, ar tyrėja su atsakovu buvo susisiekusi. 2016 m. spalio 31 d. atsakovas elektroniniu paštu informavo advokatą D. J., jog pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016 m. lapkričio 2 d. elektroninis laiškas įrodo, jog advokatas D. J. derino teismo ekspertų kandidatūras Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, prašė atsakovo nurodyti, ar jis pageidauja, jog teismui būtų siūlomas konkretus ekspertas. 2016 m. lapkričio 7 d. elektroniniu laišku atsakovas A. Š. informavo advokatą D. J., jog iš jam siųsto ekspertų sąrašo nieko nepažįsta ir klausimą dėl konkrečios eksperto kandidatūros paliko spręsti advokatui. 2016 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teismui advokatas D. J. pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo civilinėje byloje. 2016 m. lapkričio 8 d. elektroniniu laišku advokatas D. J. informavo atsakovą apie Šiaulių apygardos teisme vykusį teismo posėdį, posėdžio metu išdėstytą priešingos bylos šalies poziciją, datą, kada numatytas kitas teismo posėdis, paprašė atsakovo patikslinti bylai reikalingą informaciją. 2016 m. lapkričio 24 d. elektroniniu laišku atsakovas buvo informuotas apie tai, jog vyko teismo posėdis dėl ekspertizės byloje skyrimo. 2016 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku atsakovas informuotas apie tai, jog teismas tenkino prašymą ir civilinėje byloje paskyrė ekspertizę, atsakovui nurodyta įmokėti į teismo sąskaitą reikalingą sumą ekspertizės atlikimui.

15. 2017 m. sausio 12 d. advokatas M. D. elektroniniame laiške nurodė, jog mokėjimų už suteiktas paslaugas iš atsakovo nesulaukė, paragino atsakovą atsiskaityti ir informavo atsakovą, jog pradelstos skolos suma pasiekė ribą, kai neapmokėjus įsiskolinimo teisinių paslaugų teikimas gali būti nutrauktas. 2017 m. balandžio 13 d. advokatas M. D. informavo atsakovą dėl Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos bei priminė, jog kol nebus padengtas įsiskolinimas už paslaugas, toliau ieškovai teikti paslaugų nebegali, nurodė, jog tikisi, kad įsiskolinimas bus padengtas ir advokatas spės sudalyvauti numatytame tesimo posėdyje civilinėje byloje. 2017 m. balandžio 18 d. atsakovas A. Š. elektroniniu laišku informavo advokatą D. J., jog dokumentus gavo bei nurodė, jog gavęs pranešimą, kad ieškovai atsisako tęsti darbą, įgaliojimus perdavė kitam atstovui.

Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo.

16. Byloje nagrinėjamas ginčas tarp advokato ir kliento dėl atlyginimo už teisines paslaugas priteisimo. Ieškovai ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 – 6.765 straipsnių pagrindu, nurodydami, kad jie turi teisę į suteiktų teisinių paslaugų atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovai teikė teisines paslaugas atsakovui Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje, o atsakovas už suteiktas paslaugas ieškovams yra sumokėjęs 1000,00 Eur. Tačiau atsakovas ginčija kitas ieškovų jam suteiktas teisines paslaugas, teigia, jog tokių pavedimų ieškovams nebuvo davęs, ieškovai paslaugas teikė savo nuožiūra, taip pat ginčija suteiktų paslaugų kainą bei jų kokybę, kartu teigia, jog su ieškovais yra visiškai atsiskaitęs, t. y. sumokėjęs ieškovams 2000,00 Eur. Be to, atsakovas tvirtino, jog sudaryta sutartis yra nesąžininga ir buvo jam nesuprantama, todėl yra pažeidžianti jo, kaip vartotojo teises.

17. Sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011).

18. Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis). Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis pagal CK 6.756-6.765 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos (CK 6.716-6.724 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis. Vertinant tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, kuris veikė asmeniniais tikslais, nesiekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija susijusių tikslų, o ieškovai – advokatai, vykdė už atlyginimą savo profesinę veiklą teikdami teisines paslaugas fiziniam asmeniui, tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina ir kaip vartojimo sutartis (CK 6. 160 straipsnis, 6.228¹ straipsnis).

Dėl sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo vartotojui aspektu.

19. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Taigi nagrinėjamu atveju vartojimo sutarčiai greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tačiau pažymėtina, kad bet kuriuo atveju ši papildoma apsauga negali paneigti vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Tai reiškia, kad vartotojai negali nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, tik siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

20. Tikrindamas vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu teismas įvertina, ar neiškreipta vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Tuo tarpu vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai (CK 6.228⁴ straipsnio 7 dalis). Taigi, bendroji taisyklė yra ta, kad tokių sąlygų sąžiningumas nėra vertinamas, nebent jos neatitinka vadinamojo skaidrumo reikalavimo, t. y. nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP J. Z., C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, I. O. Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

21. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, kaip vartotojas, neabejotinai suprato visas šalių sudarytos Sutarties sąlygas. Pirmiausia, akcentuotina, jog atsakovas Sutarties sudarymo metu buvo 40 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog turi du aukštuosius išsilavinimus (2020 m. gegužės 26 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 0 val. 14 min. – 0 val. 21 min.). Atsakovas yra verslininkas, buvęs Seimo ir Šiaulių miesto tarybos narys (šaltiniai:https://lt.wikipedia.org/wiki/Andrius_%C5%A0ed%C5%BEius;https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35299&p_k=1&p_a=498&p_asm_id=53901). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovas nuo 2011 metų iki 2016 metų, kai Sutartis buvo sudaryta, kaip byloje dalyvaujantis asmuo buvo 11 bylų, nuo 2017 metų iki šio teisminio nagrinėjimo – 29 bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo posėdžio metu jis taip pat patvirtino šias aplinkybes, teigdamas, jog turi daug nagrinėjamų bylų teismuose ir bylose, kur jis yra atstovaujamas kitų advokatų, jam viskas yra aišku ir suprantama (2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. – 1 val. 23 min.). Pažymėtina ir tai, jog byloje pateiktas gausus elektroninis susirašinėjimas įrodo, kad atsakovas, intensyviai bendraudamas elektroniniu paštu dėl jam teikiamų teisinių paslaugų, ieškovams pretenzijų dėl to, jog Sutarties sąlygos jam būtų neaiškios ar nesuprantamos niekada nereiškė. Atsakovas iki kilusio nagrinėjimo teisminio ginčo sudarytos Sutarties sąlygų neginčijo, neprašė išaiškinti jų turinio, jam teikiamų teisinių paslaugų neatsisakė. Ginčijama Sutartis susideda iš 8 lapų, tekstas surašytas aiškiai, suprantamai ir standartiniu (nesumažintu) šriftu. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė neginčijo to, jog atsakovas nesuprato vienos ar kitos konkrečios sutarties sąlygos, priešingai, atstovė nurodė, jog atsakovui klaidinančios ir neaiškios buvo tik ataskaitos prie PVM sąskaitų faktūrų dalyje dėl kelionės išlaidų (2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 02 min. – 1 val. 10 min.). Taigi, visos aukščiau nurodytos Sutarties sudarymo aplinkybės teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, jog atsakovas kaip vidutiniškai apdairus vartotojas (bonus pater familias), juo labiau įvertinant jo amžių, išsilavinimą, užimamas pareigas, patirtį teisminiuose procesuose, galėjo suprasti Sutarties sąlygas ir privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir racionaliai. Teismo vertinimu Sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principą.

22. Vertinant materialiniu (sutarties turinio) sąžiningumo kontrolės aspektu, teismas taip pat pažymi, jog atlikus Sutarties sąlygų analizę nėra pagrindo teigti, jog šalių sudaryta sutartimi būtų pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas, t. y. iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis) ar sutartis neatitiktų bendrojo sąžiningumo kriterijų (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys). Byloje nėra duomenų, jog dėl Sutarties sąlygų atsirastų ryškus neatitikimas tarp iš Sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų atsakovo, kaip vartotojo nenaudai, palyginant Sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis šio pobūdžio sutarčių sąlygomis. Iš byloje pateiktos Sutarties nagrinėjamu atveju matyti, jog Sutarties dalykas – teisinės paslaugos ir jų kaina iš dalies yra apibendrinamojo pobūdžio, t. .y Sutartyje nėra aptartas kiekvienas atskiras pavedimas ir jo konkreti kaina, tačiau teisės aktai nedraudžia tokio susitarimo. Paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, teisinės ir kt.). Dėl to CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis ir Sutarties sudarymo momentu įvertinti paslaugų apimtį bei aptarti konkrečius pavedimus ne visada yra įmanoma, todėl šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo. Akcentuotina, jog Sutarties 1. dalyje aiškiai ir suprantamai aptarta teikiamų teisinių paslaugų sąvoka, kliento pavedimų davimas kontorai bei kliento nurodymų priėmimas (Sutarties 1.1., 1.4. punktai). Iš aptarto teismas konstatuoja, jog nenustačius sudarytoje Sutartyje esminės šalių nelygybės, ar atsakovo, kaip vartotojo, teisių pažeidimo, pripažįstama, jog šalių Sutartis atitinka ir materialinį (sutarties turinio) sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog atsakovo nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog Sutartis yra nesąžininga ar pažeidžianti jo teise, jog sutarties sąlygos yra neaiškios ar nesuprantamos neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl suteiktų teisinių paslaugų apimties.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginčą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018). Tačiau prieš įvertinant nurodytą šalių susitarimo įvykdymo apimtį bei Sutartyje numatytą įkainį, pirmiausia nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, dėl kokių teisinių paslaugų šalys buvo susitarusios.

24. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pozicija byloje dėl Sutartyje numatytų pavedimų ir paslaugų apimties yra nenuosekli ir prieštaringa. Atsakovas atsiliepime teigė, jog su advokatais M. D. ir G. D. susitikimo metu žodžiu susitarė, kad advokatai M. D. ir/ar G. D. atstovaus jo interesus - teiks teisines paslaugas Šiaulių apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-46-776/2016 apeliaciniame procese, atstovaus jį teisme bei atliks visus kitus būtinus veiksmus susijusius su šiuo kilusiu ginču. Atsakovo atstovė advokatė D. Drąsutavičienė teismo posėdžio metu teigė, jog šalys susitarė tik dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2-46-776/2016. Nurodė, kad Sutarties 1.5. punktas, numatantis, jog kontora neteikia paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais, įrodo, jog šalys dėl teisinių paslaugų ikiteisminiuose tyrimuose nesitarė, atsakovo aiškaus pavedimo rengti skundus ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo. Tuo tarpu atsakovas A. Š. teismo posėdyje nurodė, jog jam ieškovų kontora buvo rekomenduota ir jis kreipėsi į ieškovus dėl civilinės bylos su UAB „Limonas“ bei dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buhalterinės apskaitos vedimo (2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. – 1 val. 30 min.). Akcentuotina, jog atsakovo nenuoseklius argumentus, kad ieškovai teisines paslaugas jam teikė savo nuožiūra, neturėdami atsakovo pavedimų, o šalys susitarė tik dėl apeliacinio skundo rengimo civilinėje byloje, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

25. Minėta, Sutarties 1.1. - 1.7. punktai iš esmės detaliai ir aiškiai numatė šalių sutartą pavedimų ir paslaugų apimtį. Sutartyje numatyta atsakovo duodamų pavedimų tvarka, jog pavedimai gali būti perduodami žodžiu, elektroniniu paštu, jog paslaugos pradedamos teikti tik klientui davus pavedimą, o Sutartyje numatytos teisinės paslaugos reiškia bet kokios rūšies teisinio pobūdžio darbą (sprendimo 4. punktas). Į bylą pateiktas išsamus elektroninis susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog jau kitą dieną po sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. birželio 7 d., atsakovas elektroniniu paštu advokatės G. D. teiravosi, ar ji netrūksta informacijos ruošiant skundą, o tai taip pat įrodo, jog atsakovas Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu buvo pasiekiamas, laiškus gaudavo ir juos skaitydavo (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo sprendimo 11. - 15. punktuose išsamiai aptartas elektroninis susirašinėjimas, byloje esantys ieškovų ruošti procesiniai dokumentai taip pat akivaizdžiai įrodo, jog atsakovui buvo žinoma, kokiuose procesuose ieškovai teikia teisines paslaugas, atsakovas nuolat bendravo su ieškovais, ieškovai siuntė atsakovui paruoštus procesinius dokumentus susipažinimui. Be to, dėl kiekvieno atliekamo procesinio veiksmo, įskaitant ir abu ikiteisminius tyrimus, klausdavo atsakovo nuomonės. Atsakovas elektroniniu paštu intensyviai bendravo su advokatu D. J., į advokato nuomonę, jog vertėtų inicijuoti naują ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, kai atsakovas turės informacijos iš Lošimų priežiūros tarnybos, 2016 m. rugsėjo 26 d. elektroniniame laiške atsakė, jog vyksta į susitikimą su Lošimų priežiūros tarnyba ir kai turės informaciją advokatą informuos. Iš byloje pateiktų ieškovų paruoštų skundų dėl ikiteisminių tyrimų, atstovaujant atsakovą, taip pat matyti, jog vienas ikiteisminis tyrimas vyko dėl UAB „Limonas“ buhalterės L. Š. veiksmų, kitas ikiteisminis tyrimas, kurio ieškovai, atstovaudami atsakovą, siekė, jei jis būtų pradėtas, būtų vykęs dėl UAB „Limonas“ vadovo veiksmų. Taigi, tiek ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, tiek ikiteisminis tyrimas, kurio siekė ieškovai, buvo susiję su Šiaulių apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2A-6-267/2017. Galiausiai, aplinkybę, kad ieškovai ikiteisminiuose tyrimuose veikė savo nuožiūra, paneigia ir tai, jog 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pranešimas Nr. 2.S-(204)-31953, 2016 m. liepos 8 d. nutarimas atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. pranešimas siųsti atsakovui A. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, gavęs aptartus dokumentus ne tik elektroniniu paštu iš ieškovų, bet ir iš valstybės institucijų, teise atsisakyti šių teisinių paslaugų nesinaudojo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis), CK reglamentuotos bendrosios atlygintinų paslaugų teikimo normos numato, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 d.).

26. Taigi, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovai teisines paslaugas atsakovui teikė savo nuožiūra ar be atsakovo pavedimų. Priešingai, šalių sudarytos Sutarties nuostatos, atsakovo ir advokatų gausus elektroninis susirašinėjimas, paruošti procesiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovai ir atsakovas susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-6-267/2017 bei dviejuose su šia byla susijusiuose ikiteisminiuose tyrimuose. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, jog Sutarties 1.5. punktas, numatantis, jog kontora neteikia paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais abiejų šalių nebuvo vertinamas kaip esminis ar turintis įtakos pasiektam susitarimui dėl teisinių paslaugų apimties. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki šios bylos nagrinėjimo ieškovams būtų reiškęs pretenzijas dėl jam suteiktų teisinių paslaugų apimties Sutarties 1.5. punkto kontekste, priešingai, iš elektroninių laiškų matyti, jog atsakovas davė pavedimą šių paslaugų teikimui, jų neatsisakė ir Sutarties nenutraukė (CK 6.156 straipsnis, 6.721 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovas taip pat ginčija atlyginimo už advokato paslaugas priteisimą teigdamas, jog pirmo susitikimo metu ieškovai įvardino teisinių paslaugų kainą, t. y. apie 2000,00 Eur, todėl atsakovas suprato, jog ieškovų teisinės paslaugos jam gali kainuoti maksimaliai 3000,00 Eur. Ši kaina atsakovui tiko, todėl atsakovas 2016 m. birželio 6 d. pasirašė Sutartį. Tuo pačiu, atsakovas nurodė, jog informacija dėl Sutarties kainos jam nebuvo pateikta iš karto, ją atsakovas galėjo sužinoti tik po paslaugų suteikimo, t. y. ieškovams išrašius PVM sąskaitą faktūrą. Gavęs išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovas skambino advokatui ir klausė dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos, advokatas jam nurodė, jog situaciją išspręs, tačiau atsakovui ir toliau buvo siunčiamos sąskaitos už teisines paslaugas, dėl kurių kainos su ieškovais jis nesusitarė. Be to, atsakovas taip pat teigė, jog jis ieškovams yra sumokėjęs 2000,00 Eur, t. y. 2016 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo ieškovams pavedimu 1000,00 Eur, o likusius 1000,00 Eur perdavė grynais advokatui D. J. 2019 m. rugsėjo 12 d. atvykęs į teismo posėdį.

28. Vertinant nurodytus atsakovo argumentus, yra aktualus mokėjimo už advokato suteiktas paslaugas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojami užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nustatymo kriterijai: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškindamas Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors advokato ir kliento susitarimas dėl užmokesčio dydžio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimo išraiška, tai savaime nereiškia, kad toks susitarimas, kilus šalių ginčui, negali būti vertinamas atsižvelgiant į pirmiau išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog atsakovo ginčijama Sutarties kaina aiškiai ir suprantamai sureguliuota šalių pasirašytoje ir nenuginčytoje Sutartyje. Minėta, jog Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad atlyginimas už kontoros paslaugas yra nustatomas atsižvelgiant į pavesto darbo apimtį, įskaitant ne darbo laiku atliekamus pavedimus, kontoros suteikiamų paslaugų sukuriamą pridėtinę vertę, su darbo atlikimu susijusią atsakomybę, klausimų sudėtingumą, reikalingų specialių žinių lygį bei pasiektus rezultatus. Kontoros taikomas toliau nurodytas valandinis įkainis (be PVM): teisininkų vienos valandos darbo įkainis lygus 120,00 Eur. Šalys atskirai gali susitarti dėl kitokio atlyginimo skaičiavimo už konkretaus kliento pavedimo vykdymą. Taigi, ginčui dėl teisinių paslaugų kainos spręsti taikomos šios Sutarties nuostatos jas aiškinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles.

30. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos Sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

31. Vertinant Sutartį sąžiningumo aspektu jau minėta, jog šalys Sutartyje nedetalizavo ir neaptarė kainos už konkrečias suteiktas paslaugas, 120,00 Eur vienos darbo valandos įkainis taikomas visoms teikiamoms teisinėms paslaugoms, išskyrus Sutarties 2.3. punkte aptartas išimtis. Tačiau Sutarties 2.10. punktu ieškovai ir atsakovas susitarė, jog esant bet kokiems prieštaravimams dėl išrašytų sąskaitų, klientas privalo kontorą informuoti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Jeigu klientas nedelsiant nepateikia savo prieštaravimų kontorai, laikoma, kad klientas neturi prieštaravimų dėl sąskaitos bei joje nurodytų duomenų. Nustatant atsakovo tikruosius ketinimus dėl Sutarties kainos, teismas vertina ir kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas bei elektroninį susirašinėjimą tarp šalių. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog pirmoji PVM sąskaita faktūra jam išrašyta 2016 m. birželio 30 d., kartu su ataskaita, kurioje nurodytas teisinės paslaugos valandinis įkainis – 120,00 Eur. Byloje nėra ginčo, jog 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovas pagal šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 1000,00 Eur ieškovams, taigi atsakovas jau pirmoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto įkainio neginčijo ir ją iš dalies apmokėdamas patvirtino, jog sutinka su 120,00 Eur valandiniu teisinių paslaugų įkainiu. Aplinkybę, jog atsakovui buvo žinomos ir suprantamos Sutarties nuostatos dėl kainos, t. y. dėl 120,00 Eur valandinio įkainio, byloje patvirtina ir 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovo A. Š. elektroninis laiškas advokatui M. D., kuriame į 2016 m. spalio 26 d. advokato M. D. priminimą, jog atsakovo įsiskolinimas už suteiktas teisines paslaugas siekia 3357,88 Eur, atsakovas atsako atsiprašydamas dėl uždelstų mokėjimų, nurodo, jog laukia apmokėjimų už paslaugas ir parduotus objektus bei tikisi greitu laiku sumokėti už suteiktas teisines paslaugas. Be to, atsakovo išdėstyti argumentai, jog susitikimo metu advokatai įvardijo, kad teisinės paslaugos jam kainuos 2000,00 Eur, atsakovui ši kaina tiko ir dėl to jis pasirašė 2016 m. birželio 6 d. teisinių paslaugų ir konsultacijų sutartį (atsiliepimo 4. punktas) yra atmestini, kaip prieštaraujantys logikos dėsniams. Kaip nurodyta aukščiau, Sutartyje aiškiai numatytas 120,00 Eur darbo valandos įkainis, todėl, net ir įvertinus atsakovo, kaip vartotojo, t. y. silpnesniosios sutarties šalies, padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, visgi kaip pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, būtų sutikęs pasirašyti Sutartį, kurioje nurodytas kitas nei susitiko metu ieškovų ir atsakovo aptartas paslaugų įkainis.

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje be atsakovo paaiškinimų nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai ir atsakovas susitarė dėl 2000,00 Eur ar maksimaliai 3000,00 Eur Sutarties kainos. Akcentuotina, jog byloje taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas ieškovams už teisines paslaugas būtų sumokėjęs 2000,00 Eur. Priešingai, iš teismų informacinės sistemos LITEKO gauti civilinės bylos Nr. 2A-6-267/2017 duomenys paneigia atsakovo duotus paaiškinimus ir įrodo, jog atsakovas A. Š. 2016 metais Šiaulių apygardoje nagrinėtoje civilinėje byloje vykusiuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl 2016 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu negalėjo advokatui D. J. sumokėti 1000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir gauti apmokėjimą patvirtinantį kvitą (CPK 178, 185 straipsniai).

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

34. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog vien deklaratyvūs ir abstraktūs atsakovo argumentai, jog šalys susitarė dėl 2000,00 Eur sutarties kainos ar atsakovas ieškovams už suteiktas pasaugas apmokėjo 2000,00 Eur, nesudaro pagrindo nesivadovauti šalių sudaryta Sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis bei suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis (CPK 178, 185 straipsniai). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teismas sprendžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas laisva valia ir suprasdamas pasekmes su 120,00 Eur valandinio įkainio dydžiu sutiko, žinojo dėl kokio paslaugų valandinio įkainio yra susitaręs. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų kreipęsis dėl įkainio sumažinimo ar teikęs prieštaravimus dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nėra įrodymų, jog už ieškovų suteiktas paslaugas atsakovas sumokėjo 2000,00 Eur. Ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl 120,00 Eur paslaugų valandinio įkainio ir atsakovas ieškovams per visą teisinių paslaugų teikimo laikotarpį sumokėjo 1000,00 Eur, todėl atsakovo argumentai dėl 2000,00 Eur Sutarties kainos ir 2000,00 Eur atsiskaitymo su ieškovais atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

35. Nustačius teisinių paslaugų apimtį, t. y. jog šalys buvo susitarusios dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. 2A-6-267/2017 bei su šia byla susijusių dviejų ikiteisminių tyrimų ir konstatavus, jog ieškovai ir atsakovas susitarė dėl 120,00 Eur teikiamų paslaugų valandinio įkainio, teismas privalo įvertinti, kiek ieškovų ir atsakovo sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokatų atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste.

36. Kasacinis teismas nurodytose bylose yra išaiškinęs, kad advokatas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą (2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018). Taigi, atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimo klientui pateikti ataskaitą prieš vykdant konkretų pavedimą įstatymai ir teismų praktika nenumato. Be to, akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovus dėl informacijos apie apmokėjimą už teikiamas teisines paslaugas pateikimo prieš vykdant kiekvieną pavedimą, kad apmokėjimo tvarka jam būtų buvusi neaiški, kad atsakovas būtų ginčijęs jam elektroniniu paštu pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras taip pat nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai, Sutarties 2.10 punktas).

37. Teismui atlikus PVM sąskaitų faktūrų, ataskaitų bei ieškovų ruoštų procesinių dokumentų analizę (sprendimo 9. – 14. dalis) matyti, jog visoms suteiktoms teisinėms paslaugoms advokatai taikė šalių susitartą 120,00 Eur valandinį įkainį, ataskaitose nurodytos teisinės paslaugos – skundų, pareiškimų, prašymų rengimas, susipažinimas su byla, jos kopijų darymas, bylos medžiagos, paaiškinimų, priešingos bylos šalies dokumentų analizė, pasiruošimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose, susitikimai ir telefoniniai pokalbiai (sprendimo 9. – 12. punktai), buvo suteiktos. Byloje pateikti institucijoms ruošti procesiniai dokumentai yra išsamūs, matyti, jog sprendžiami klausimai buvo gana sudėtingi. Teismo nuomone, Sutartyje ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas įkainis iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų teisinių paslaugų įkainių, taip pat atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

38. Argumentai, jog 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje atsakovui nepagrįstai paskaičiuotos susipažinimo su byla išlaidos, atmestini. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys įrodo, jog Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla buvo vedama „popierine“ forma, ieškovai pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje byloje atsakovo neatstovavo, todėl teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo parengimui susipažinimas su byla buvo objektyviai reikalingas. Vertinant ieškovo ir jo atstovo paaiškinimus bei klientui suteiktose teisinių paslaugų ataskaitose nurodytas transporto išlaidas matyti, jog ataskaitose yra nurodytos vykimo iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal kuro sąnaudos. Šių išlaidų paskaičiuota suma ataskaitose kinta nuo 45,64 Eur iki 51,78 Eur už vieną kelionę. Pastebėtina, jog kelionė iš Vilniaus į Šiaulius, į vieną pusę, trunka 2 val. 35 min., atstumas – 213 km (šaltinis: https://www.google.lt/maps/dir/Vilnius/%C5%A0iauliai/@55.2952563,23.4211616,9z/data=!4m14!4m13!1m5!1m1!1s0x46dd93fb5c6408f5:0x400d18c70e9dc40!2m2!1d25.2796514!2d54.6871555!1m5!1m1!1s0x46e5e25c49ce7c89:0x400d18c70e9db00!2m2!1d23.3136823!2d55.9349085!3e0). Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos puslapyje yra skelbiama 2016 metų kuro kainų apžvalga (šaltinis: https://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/nafta/degalu-benzino-ir-dyzelino-kainu-apzvalga/2016-m-kuro-kainu-apzvalga), kurioje nurodoma, jog Lietuvoje 2016 metų antrą pusmetį mažmeninė 1 litro kuro kaina su mokesčiais vidutiniškai buvo apie 1,05 Eur. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytus šaltinius dėl kelionės trukmės, atstumo ir 2016 metais buvusių kuro kainų vidurkius, teismas sprendžia, jog ieškovų ataskaitose nurodytos transporto išlaidos/paslaugos, t. y. kuro išlaidos, yra realios bei atitinkančios bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

39. Kita vertus, atlikus detalią PVM sąskaitų faktūrų ir ataskaitų analizę, matyti, jog ne visos ataskaitose nurodytos teisinių paslaugų išlaidos yra paskaičiuotos tinkamai. Atkreiptinas ieškovų dėmesys, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO civilinės bylos Nr. 2A-6-267/2017 duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 8 d. vyko teismo posėdis, kuriame atsakovas nedalyvavo, posėdžio pradžia – 10 val. 27 min., pabaiga – 10 val. 54 min., t. y. posėdis truko 27 min. Iš ataskaitos prie PVM sąskaitos faktūros Nr. PRIMUS2016-011 matyti, jog teisinių paslaugų suma už 2016 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį apskaičiuota taikant vienos darbo valandos 120,00 Eur įkainį, t. y. nurodyta šios teisinės paslaugos kaina – 120,00 Eur. Taigi, paslaugos kaina neatitinka civilinės bylos Nr. 2A-6-267/2017 2016 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje, kurioje posėdžio trukmė – 27 min., nurodytos faktinės situacijos, todėl šioje dalyje teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. PRIMUS2016-011 nurodytą bendrą 1519,91 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotina, jog 2016 m. lapkričio 2 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu atsakovui suteiktų teisinių paslaugų bendra suma su PVM sudaro 1447,31 Eur ((1256,12 Eur – 60,00 Eur) x 1,21 = 1447,31) (CPK 178, 179, 185 straipsniai).

40. Be to, kompleksiškai įvertinus atsakovui išrašytas ataskaitas taip pat matyti, jog kelionės iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal trukmė ataskaitose nurodoma ir apmokestinama skirtingai. Sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, jog kelionėje už Vilniaus miesto ribų sugaištas laikas apmokestinamas 50 % valandinio įkainio, t. y. 60,00 Eur valandiniu įkainiu. Iš ataskaitos prie 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros PRIMUS Nr. 160930-034 matyti, jog ieškovai skaičiuoja 3 valandų kelionės iš Vilniaus į Šiaulius trukmę ir nurodo, jog patyrė 360,00 Eur. Teismas, įvertinęs viešai prieinamus duomenis dėl kelionės trukmės, Sutarties 2.3. punktą, sprendžia, jog kelionės į 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdį ir atgal išlaidos sudarė 300,00 Eur be PVM, todėl 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje PRIMUS Nr. 160930-034 nurodyta bendra suteiktų teisinių paslaugų 786,23 Eur (su PVM) suma taip pat mažintina, ir suteiktų teisinių paslaugų bendra suma su PVM – 713,63 Eur (649,78 Eur – 60,00 Eur) x 1,21= 713,63).

41. Galiausiai, įvertinęs ieškovų atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį, vertę, laiko sąnaudas, atlyginimo už paslaugas dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovai atsakovui suteikė nekokybiškas teisines paslaugas. Akcentuotina atsakovui, jog tiek liudytojo advokato D. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 31 min – 01 val. 38 min), tiek teismo informacinės pažymos Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje įrodo, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo atstovaujamas ieškovų, nurodytos bylos nagrinėjime jis nedalyvavo. 2016 m. birželio 6 d. atstovavimo sutartyje, kuri buvo pateikta Šiaulių apygardos teismui, yra ir advokato D. J. parašas. Be to, išsamiai sprendime aptartas elektroninis susirašinėjimas (sprendimo 12. punktas) taip pat įrodo, jog atsakovas su advokatu D. J. nuolat bendravo elektroniniu paštu, advokatas jam siuntė informaciją apie byloje vykusius teismo posėdžius. Taigi, aptarti rašytiniai įrodymai ir liudytojo paaiškinimai visiškai paneigia atsakovo A. Š. išdėstytus teiginius. Atsakovo pozicija, jog teisinių paslaugų ne kokybę patvirtina ir tai, jog ieškovai, atstovaudami atsakovą, nepasiekė rezultatų, t. y. visi ieškovų prašymai/skundai buvo atmesti, taip pat kritikuotina. Pirmiausia, atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje ieškovų pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo patenkintas. Kita vertus, Sutarties 3.2. punktas numatė, jog klientas sutinka ir supranta, kad kontora negali garantuoti kokio nors konkretaus sprendžiamo reikalo rezultato bei kad konkrečių kontoros rekomendacijų laikymasis negali garantuoti apibrėžto rezultato, kad kontora teikia išimtinai teisines paslaugas ir teikia patarimus klientui, tačiau klientas pats privalo priimti sprendimus visais klausimais dėl kurių kreipiasi paslaugų į kontorą. 2016 m. liepos 20 d. advokatas M. D. elektroniniu paštu atsakovą informavo, jog nutarimas gali būti skundžiamas, paaiškino, jog sėkmės tikimybė apskundus nutarimą nėra didelė, aptarė, jog surašyti skundą būtų logiška ir nurodė, jog šiuo klausimu bus laukiama atsakovo nuomonės. Taigi, iš elektroninių laiškų turinio taip pat matyti, jog advokatai visus atliekamus procesinius veiksmus derino su atsakovu, klausė jo nuomonės. Kartu pažymėtina, jog atsakovas ieškovams pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar netinkamo advokato niekada nereiškė. Akcentuotina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl užmokesčio dydžio, priklausančio nuo bylos rezultato ar kitokio sėkmės mokesčio. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra pagrindo spręsti, jog atsakovui buvo žadėta teikiamų teisinių paslaugų sėkmė, konkretus advokatas, nenustatyta, jog teiktos paslaugos neatitiko Advokatūros įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovų jam suteiktos teisinės paslaugos buvo nekokybiškos (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas apibendrintai konstatuoja, jog tarp ieškovų ir atsakovo, kaip vartotojo, 2016 m. birželio 6 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų ir konsultacijų sutartis, kuria buvo susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje ir su šia byla susijusių dviejų ikiteisminių tyrimų, taip pat šalys susitarė dėl Sutarties kainos, t. y. 120,00 Eur valandinio teisinių paslaugų įkainio. Atlikus vartojimo sutarties sąlygų kontrolę nesąžiningumo aspektu ex officio (pagal pareigas) nustatyta, jog šalių sudarytos Sutarties sąlygos atitiko tiek procedūrinį tiek materialinį sąžiningumo kriterijų. Ieškovai nuo 2016 m. birželio iki 2016 metų gruodžio išrašė ir pateikė atsakovui septynias PVM sąskaitas faktūras kartu su teiktų paslaugų detaliomis ataskaitomis, atsakovas šių dokumentų neginčijo, patikslinti neprašė, prieštaravimų taip pat nepateikė. Ieškovai suteikė teisinių paslaugų atsakovui iš viso už 7133,20 Eur (su PVM) sumą, iš kurios 1000,00 Eur atsakovas apmokėjo. Ieškovų suteiktos paslaugos iš esmės atitiko realiai advokatų atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti ir tik pagal dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. PRIMUS2016-011, Nr. PRIMUS Nr. 160930-034 suteiktų teisinių paslaugų suma sumažinta (sprendimo 39. – 40. punktai). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 6133,20 Eur skolos tenkinamas iš dalies, iš atsakovo A. Š. ieškovams solidariai priteistina 5988,00 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas (2422,15+544,50+605,00+713,63+1194,43+1447,31+60,98=6988,00//6988,00-1000,00=5988 Eur) (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai)

Dėl delspinigių priteisimo.

43. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 1103,98 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų nuo 6133,20 Eur įsiskolinimo sumos, delspinigių norma 0,1 %. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl teismui konstatavus, kad yra pagrindas priteisti delspinigius, jie turėtų būti mažintini iki 0,02 proc. dydžio, t. y. iki 220,80 Eur sumos, laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja ieškovams dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius, t. y. tokio dydžio netesybos atitinka minimalius įstatyminius nuostolius.

44. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK nenustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos.

46. Akcentuotina, jog klausimas, ar ginčo sutartyje nustatytas netesybų dydis laikomas neproporcingai didele atsakomybe vartotojui už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas ir į CK 6.228⁴ straipsnio 2 ir 5 dalyje nurodytas nuostatas. Minėta, jog pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tokiu atveju nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui ir nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2012). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Šiame kontekste primintina, jog nagrinėjamu atveju teismas nustatė (sprendimo 19. - 22. punktai), kad šalių sudaryta Sutartis atitinka tiek procedūrinį tiek materialinį sąžiningumo kriterijų, kitaip tariant nėra pagrindo teigti, jog Sutarties sąlygomis būtent dėl sąžiningumo reikalavimo iš esmės yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Taigi, byloje nenurodyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti aptartas teisės normas ir spręsti, jog Sutarties sąlyga dėl 0,1 proc. delspinigių dydžio yra nesąžininga ir negaliojanti nuo jos Sutarties sudarymo momento, todėl teismas sprendžia, ar nėra pagrindo taikyti delspinigių mažinimo instituto.

47. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

48. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tiek protingu, tiek ir neprotingu bei nesąžiningu netesybų dydžiu gali būti laikomi įvairūs netesybų dydžiai, todėl ir 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną gali būti laikomi tiek sąžiningais, tiek ir nesąžiningais. Teismas pažymi, kad su 0,1 proc. delspinigių dydžiu atsakovas sutiko pats, sutartį pasirašė niekieno neverčiamas, prieš tai dalyvavęs susitikime su ieškovais, Sutarties sąlygos yra aiškios ir atitinkančios sąžiningumo principą, o atsakovas, turintis bendravimo ir susitarimų su teisininkais sudarymo patirties, todėl darytina išvada, jog sumažinti delspinigių iki 0,02 procentų dydžio nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovas šioje byloje yra silpnesnioji šalis – vartotojas, prievolės dalį, t. y. 1000,00 Eur atsakovas ieškovams apmokėjo, ieškovai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, pirmieji priminimai dėl skolos apmokėjimo atsakovui jau buvo siunčiami nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d., advokatas M. D. dėl 3357,88 Eur įsiskolinimo informavo atsakovą dar 2016 m. spalio 26 d., tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė, o ieškovai ir toliau dar kurį laiką jam teisines paslaugas teikė, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2019 m. lapkričio 13 d, ieškovai nepateikė jokių duomenų apie jų turėtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018).

49. Nustatytų faktinių aplinkybių ir aptarto teisinio reglamentavimo pasekoje, įvertinus vartotojo, kaip silpnesniosios šalies padėtį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti ieškovų reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, todėl atsakovo prašymas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir ieškovams solidariai priteistini 0,05 procentų dydžio delspinigiai už 180 dienų nuo teismo priteistos 5988,00 Eur sumos, t. y. ieškovams solidariai iš atsakovo priteistina 539,82 Eur delspinigių suma (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl palūkanų priteisimo

50. Ieškovai ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 7237,18 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nenustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti prievolė praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimo konstatuota, jog atsakovas nesumokėjo ieškovams 6527,82 Eur sumos, todėl iš atsakovo ieškovams solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6527,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti procesiniai klausimai.

Dėl liudytojo prašymo.

52. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą dėl liudytojo apklausos ir prašė iškviesti ir kaip liudytoją apklausti advokatą D. J., atsakovo atstovės prašymą teismas tenkino. 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje liudijęs advokatas D. J. pateikė prašymą apmokėti patirtas išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose, t. y. apmokėti 33,92 Eur kuro išlaidas. Pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. UAB „Neste Lietuva“ kvitą ir VĮ Regitra automobilio TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą.

53. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kadangi avansas už liudytojo D. J. dalyvavimą 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdyje iš atsakovo nebuvo paimtas, liudytojo apklausos išlaidos, t. y. 33,92 Eur, pagal CPK 91 straipsnio 5 dalies nuostatas apmokamos iš teismo tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, o išmokėta suma priteistina valstybei iš liudytojo apklausą inicijavusios šalies – šiuo atveju iš atsakovo (CPK 90 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo.

54. Ieškovai teismo posėdžio metu prašė atsakovui skirti baudą už priesaikos sulaužymą. Nurodė, jog atsakovas meluoja dėl Sutarties sudarymo, atsiskaitymo aplinkybių. Meluoja, jog dalyvavo teismo posėdžiuose Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje.

55. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia ir pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Taigi pagrindas skirti šaliai (ar jos atstovui pagal įstatymą) baudą CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu yra teismo nustatytas priesaikos garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą sulaužymas.

56. 2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, jog „2016 m. birželio 6 d. aš jokios sutarties nepasirašiau, sutartį ir 2016 m. birželio 6 d. atstovavimo susitarimą pasirašiau tik atvykęs į teismą, pirmam teismo posėdyje“ (garso įrašo 01 val. 15 min. 08 sek. – 01 val. 17 min.); „visi ikiteisminiai tyrimai baigėsi liepą, rugpjūčio mėnesį, rašiau advokatams skųskim, darykim tik pačioje pradžioje“ (garso įrašo 01 val. 20 min. – 01 val. 23 min.); „į teismą atvyko advokatas, aš jam padaviau pinigus, jis man padavė kvitą, bet aš niekur negaliu rasti to kvito ir tas kvitas buvo pridėtas prie teismo išlaidų“ (garso įrašo 01 val. 23 min. 34 sek. – 01 val. 23 min. 45 sek.); „daug laiko praėjo, negaliu atsiminti, ar man įdavė tą dokumentą, ir aš jo neberandu, ar nedavė“ (garso įrašo 01 val. 24 min. 10 sek. – 01 val. 24 min. 25 sek.); „buvo daug tų posėdžių, tiksliai neatsimenu, bet du ar tris posėdžius dalyvavau, į kiekvieną posėdį aš važiavau“ (garso įrašo 01 val. 25 min. 00 sek. – 01 val. 25 min. 17 sek.); „originalų parašą ant sutarties tikrai uždėjau teisme susitikęs su advokatu D. J.“(garso įrašo 01 val. 55 min. 40 sek. – 01 val. 56 min. 01 sek.). Tiek byloje pateikti elektroniniai laiškai, tiek liudytojo advokato D. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 31 min – 01 val. 38 min) bei teismų informacinės LITEKO sistemos duomenys Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-6-267/2017 (informacinės teismo posėdžio pažymos, teismo priimtos nutartys) įrodo, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo atstovaujamas ieškovų, nurodytos bylos nagrinėjime jis nedalyvavo. Taigi su advokatu D. J. Šiaulių apygardos teisme jis niekada nebuvo susitikęs, todėl nei sumokėti 1000,00 Eur, nei pasirašyti dokumentų atsakovas negalėjo (CPK 178, 185 straipsniai).

57. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovas A. Š. posėdžio metu sulaužė duotą priesaiką garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą. Atsižvelgdamas į šio asmens teiktų paaiškinimų mastą ir jų įtaką trukdant byloje nustatyti teisingas faktines aplinkybes, teismas tokių paaiškinimų nevertina kaip mažareikšmių ir konstatuoja pagrindą skirti CPK 186 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą baudą. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas A. Š. yra verslininkas, buvęs Seimo ir Šiaulių miesto tarybos narys, taip pat į tai, kad jo duoti paaiškinimai, kuriais sulaužyta priesaika, gerokai apsunkino tikrųjų ginčo faktinių aplinkybių nustatymą. Remiantis nurodytais motyvais, A. Š. skirtina 200,00 Eur dydžio bauda. Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (CPK 178, 185 straipsniai, 186 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog šalys byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovai patyrė 163,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1590,00 išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1753,00 Eur išlaidų, atsakovas byloje patyrė 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t. b. l. 139, 140, 3 t. b. l. 111, 112).

59. Atsakovo atstovė advokatė D. Drąsutavičienė ginčijo dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovų priskaičiuotos išlaidos už teismui 2020 m. birželio 2 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus yra perteklinės, pakartotinai teikiami tie patys rašytiniai paaiškinimai, ieškovai cituoja pridėtus rašytinius įrodymus. Taip pat ginčijo kelionės į teismo posėdį ir teismo posėdyje sugaišto laiko išlaidas. Nurodė, jog ieškovai galėjo pasirinkti advokatą dirbantį Šiaulių mieste. Teismas sprendžia, jog atsakovo atstovės nurodyti argumentai nepagrįsti.

60. CPK 42 straipsnio 1 dalis numato, jog šalys turi teisę teikti paaiškinimus raštu. Faktiniai duomenys byloje nustatomi ir šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas nedraudžia šalims savo reikalavimus teisme įrodinėti ir rašytiniais paaiškinimais. Įvertinęs 2020 m. birželio 2 d. ieškovų pateiktus rašytinius paaiškinimus, teismas taip pat sprendžia, jog su šiais paaiškinimais yra pateikta ir papildomų įrodymų, o atsakovo atstovės kritikuotinas elektroninio susirašinėjimo citavimas vertintinas kaip ieškovų pasirinktas reikalavimo įrodinėjimo būdas (CPK 178 straipsnis). Be to, 200,00 Eur išlaidų suma už aptartus rašytinius paaiškinimus neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovo atstovės argumentai dėl atstovo pasirinkimo Šiaulių mieste ir advokato kelionės išlaidų priteisimo taip pat yra kritikuotini. Lietuvos advokatūros įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta kad advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Lietuvos advokatūros įstatymo 1 dalis), kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos advokatūros įstatymo 2 dalis). Be to, galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad bylos šalis negali būti ribojama teise pasirinkti advokatą, kuris paslaugas teikia tame pačiame, t. y. bylos nagrinėjimo, mieste. Atstovo kelionės išlaidos, kurias jis patyrė vykdamas į teismą iš kito miesto taip pat yra realios, atitinkančios protingumo principą, kas sudaro pagrindą šias išlaidas priskirti prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog visos ieškovų patirtos 1590,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra būtinos ir tinkamai pagrįstos nagrinėjamoje byloje (CPK 88 straipsnis).

61. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus advokatų šalims suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teismas daro išvadą, jog šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi sprendimu buvo patenkinta 90 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis priteisiamos 1577,70 Eur (146,70 Eur žyminis mokestis ir 1431,00 Eur atstovavimo išlaidų) bylinėjimosi išlaidos bei iš šios sumos minusuojama proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovų priteistina 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, iš viso iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis priteisiant 1542,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

62. Teismas patyrė 8,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovui tenkanti į valstybės biudžetą išieškotinų šių išlaidų didesnioji dalis neženkliai viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (7,96 Eur), o ieškovams tenkanti šių išlaidų dalis minėtos sumos nesiekia (0,89 Eur), teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsniu, 106 straipsniu, 186 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsniu, 6. 716 – 6.724 straipsniais, 6.756 – 6.765 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovams jungtinės veiklos partneriams advokatams R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5988,00 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 centų) skolą, 539,82 Eur (penkių šimtų trisdešimt devynių eurų 82 centų) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6527,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui jungtinės veiklos partneriui advokatui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385,67 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovui jungtinės veiklos partneriui advokatui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385,67 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei jungtinės veiklos partnerei advokatei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385,67 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei jungtinės veiklos partnerei advokatei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 385,67 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 67 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 33,92 Eur (trisdešimt trijų eurų 92 centų) liudytojo apklausos išlaidų.

Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Iš Šiaulių apylinkės teismo tam skirtų valstybės biudžeto lėšų išmokėti 33,92 Eur (trisdešimt trijų eurų 92 centų) liudytojo D. J. apklausos išlaidų. Šios lėšos išmokamos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavedimu į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už priesaikos sulaužymą paskirti 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 centų) baudą.

Išaiškinti, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą su prašymu ją panaikinti ar sumažinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.