Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2360-641/2020 pagal ieškovų jungtinės veiklos partnerių advokatų R. J., M. D., G. D. ir E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2360-641/2020, kuria netenkintas A. Š. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimu paskirtos 200 Eur baudos už priesaikos sulaužymą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

32.5. Nutartimi atsakovui skirta bauda nesiekia maksimalaus galimos skirti baudos dydžio, nepaisant to, kad atsakovas melagingus parodymus davė dėl bylai esminių ir itin reikšmingų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis ir atskirasis skundai netenkinami.

33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl Sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo vartotojui aspektu

34. Šioje dalyje apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, jog apeliantas, kaip vartotojas, Sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti visų sąlygų dėl savo neaiškumo ir neskaidrumo visų jam teiktų paslaugų apimtyje nepriklausomai nuo to, kiek jis yra „baigęs aukštųjų“, kokias yra ėjęs pareigas bei kiek bylų yra turėjęs. Apeliantas, kaip vartotojas, net ir vidutinis, neturėjo jokio pagrindo manyti ar numanyti, jog pasirašytos Sutarties nuostatos jam bus taikomos ir teikiant paslaugas baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės srityje.

35. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

36. CK 6.228⁴ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vartojimo sutarties dalyką apibūdinančios sąlygos, taip pat su parduotos prekės ar suteiktos paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos, neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Taigi, bendroji taisyklė yra ta, kad tokių sąlygų sąžiningumas nėra vertinamas, nebent jos neatitinka vadinamojo skaidrumo reikalavimo, t. y. nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai.

37. Skaidrumo reikalavimas dar kitaip vadinamas procedūriniu sąžiningumo kontrolės aspektu. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas).

38. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., ESTT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

39. Vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 33 punktą).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties 1.1. punktu šalys susitarė, jog teikdama paslaugas kontora susitars su klientu dėl teisinių paslaugų pobūdžio ir/ar pavedimo apimties, taip pat dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ar jų paslaugų užsakymo (jeigu tai būtina). Kliento pavedimai gali būti perduodami žodžiu arba pranešami elektroniniu paštu ar faksu. Atitinkama paslauga klientui bus pradėta teikti tik gavus kliento pavedimą ir kontorai priėmus jį vykdyti (akceptavus). Kliento nurodymo priėmimas (akceptavimas) gali būti išreikštas bet kuria forma, tarp jų elektroniniu paštu ir pradedant vykdyti nurodymą. Sutarties 1.5 punkte nurodyta, jog Kontora neteikia paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais. Sutarties 2.1. punkte numatyta, jog atlyginimas už kontoros paslaugas yra nustatomas atsižvelgiant į pavesto darbo apimtį, įskaitant ne darbo laiku atliekamus pavedimus, kontoros suteikiamų paslaugų sukuriamą pridėtinę vertę, su darbo atlikimu susijusią atsakomybę, klausimų sudėtingumą, reikalingų specialių žinių lygį bei pasiektus rezultatus. Kontoros taikomas toliau nurodytas valandinis įkainis (be PVM): teisininkų vienos valandos darbo įkainis lygus 120 Eur. Šalys atskirai gali susitarti dėl kitokio atlyginimo skaičiavimo už konkretaus kliento pavedimo vykdymą. Sutarties 9.1. punktas numatė, jog tuo atveju, jeigu nesusitarta kitaip bei priklausomai nuo tuo metu kontoros taikomo valandinio įkainio, ši Sutartis bus taikoma bet kokiems būsimiems kontorai pateikiamiems kliento nurodymams. Sutarties 3.4.punktu šalys susitarė, jog bet kokie išankstiniai atlyginimo už kontoros teikiamas teisines paslaugas apskaičiavimai ar jų teikimo terminai yra tik preliminarūs ir faktinis kontoros atliktas darbas gali pareikalauti daugiau laiko bei pastangų nei kontora iš pradžių nurodė klientui, išskyrus atvejus, kai klientas ir kontora susitaria dėl fiksuoto užmokesčio už paslaugas dydžio.

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sudarytoje Sutartyje įtvirtintos sąlygos yra išreikštos aiškiai ir suprantamai, taigi, neprieštarauja skaidrumo principui, todėl atitinka materialinį (sutarties turinio) sąžiningumo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo amžių, išsilavinimą, darbinę patirtį, dalyvavimo teismuose patirtį, pagrįstai sprendė, jog atsakovas neabejotinai suprato visas šalių sudarytos Sutarties sąlygas. Juolab, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, intensyviai bendraudamas elektroniniu paštu dėl jam teikiamų teisinių paslaugų, ieškovams pretenzijų dėl to, jog Sutarties sąlygos jam būtų neaiškios ar nesuprantamos, niekada nereiškė, iki kilusio ginčo teisminio nagrinėjimo sudarytos Sutarties sąlygų neginčijo, neprašė išaiškinti jų turinio, jam teikiamų teisinių paslaugų neatsisakė.

42. Nors apeliantas teigia, kad Sutarties 1.5 p. numatyta, jog ieškovai neteikia teisinių paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais, todėl neva sudarydamas Sutartį apeliantas negalėjo numanyti, kad Sutarties nuostatos jam bus taikomos ir teikiant teisinę pagalbą baudžiamosios teisės srityje, tačiau šį apelianto argumentą paneigia Sutarties 1.1. numatyta galimybė susitarti dėl teisinių paslaugų pobūdžio ir/ar pavedimo apimties, taip pat dėl trečiųjų asmenų įtraukimo ar jų paslaugų užsakymo (jeigu tai būtina). Juolab, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog į ieškovus kreipėsi dėl civilinės bylos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovai jau sekančią dieną po Sutarties sudarymo teikė teisines paslaugas baudžiamojo proceso teisės srityje. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas būtų nesupratęs, kad sudaroma teisinių paslaugų Sutartis apima tokių paslaugų teikimą baudžiamosios teisės srityje. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas neginčija aplinkybės, jog teisinės paslaugos tiek civilinės, tiek baudžiamosios teisės srityse apeliantui buvo suteiktos.

43. Kaip nustatyta iš Sutarties 2.1 – 2.13 punktų sąlygų, juose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta teisinių paslaugų kaina ir atsiskaitymo už jas tvarka. Bylos duomenys patvirtina, jog už suteiktas paslaugas apeliantas kiekvieną mėnesį periodiškai gaudavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras su išsamiomis suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis, pretenzijų dėl šių sąskaitų faktūrų (teisinių paslaugų kainos dydžio) ieškovams nereiškė (Sutarties 2.10 punktas). Vertinant Sutarties 3.4 punkto nuostatas pažymėtina, kad skirtingai nei teigia apeliantas, ieškovams nebuvo nustatyta pareiga teikti apeliantui atskirai už kiekvieną teikiamą teisinę paslaugą išankstinius apskaičiavimus, juolab Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl valandinio įkainio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į ieškovų teikiamų paslaugų pobūdį – teisinės paslaugos, šių paslaugų specifiškumas lemia tai, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti būsimą darbui skirti reikalingą laiką. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovai apelianto niekada neinformavo apie jokius išankstinius atlyginimo paskaičiavimus už konkrečias teikiamas teisines paslaugas, nors ieškovai turėjo visas realias galimybes informuoti apeliantą apie kiekvienos teikiamos teisinės paslaugos kainą, kadangi kas kartą buvo teikiama konkreti paslauga, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl suteiktų paslaugų apimties

44. Apeliantas teigia, jog ieškovai neįrodė, kad šalys analogiškomis Sutarties sąlygomis susitarė ir dėl kitų – baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės srities paslaugų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieškovų suteiktas paslaugas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės srityje vertinti sudarytos Sutarties kontekste. Apelianto įsitikinimu, ieškovai neįvykdė pareigos apeliantui pateikti aiškią, tikslią informaciją apie visus veiksmus, kurių ieškovai imsis įgyvendinant pavedimą (-us). Apeliantas visais atvejais pavedimus priimdavo būdamas neinformuotas apie konkrečios paslaugos kainą. Apelianto nuomone, jei jis būtų žinojęs, jog jam teikiamos konkrečios teisinės paslaugos kaina bus įvertinta pakankamai dideliais įkainiais, būtų pasirinkęs pigesnį advokatą teisinėms paslaugoms teikti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

45. Sutarties 1.1. - 1.7. punktai iš esmės detaliai ir aiškiai numatė šalių sutartą pavedimų ir paslaugų apimtį. Šalys Sutarties 1.1 puntu susitarė, kad pavedimai gali būti perduodami bet kuria forma: žodžiu, elektroniniu paštu ar faksu. Tame pačiame Sutarties punkte numatyta, kad paslaugos pradedamos teikti tik atsakovui davus pavedimą, o ieškovams jį akceptavus bet kuria forma (el. paštu ar tiesiog pradedant vykdyti pavedima). Sutarties 1.4 p. numatyta, kad ieškovų valdomos kontoros teisinės paslaugos reiškia bet kokios rūšies teisinio pobūdžio darbą.

46. Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas, byloje esantys ieškovų ruošti procesiniai dokumentai akivaizdžiai įrodo, jog atsakovui buvo žinoma, kokiuose procesuose ieškovai teikia teisines paslaugas, atsakovas nuolat bendravo su ieškovais, ieškovai siuntė atsakovui paruoštus procesinius dokumentus susipažinimui. Be to, dėl kiekvieno atliekamo procesinio veiksmo, įskaitant ir abu ikiteisminius tyrimus, klausdavo atsakovo nuomonės. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovai teisines paslaugas atsakovui teikė savo nuožiūra ar be atsakovo pavedimų. Kartu pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad apeliantas ieškovams būtų reiškęs pretenzijas dėl jam suteiktų teisinių paslaugų apimties Sutarties 1.5. punkto kontekste (jog ieškovai neteikia paslaugų baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės bei šeimos teisės klausimais).

47. Kaip jau minėta, šalių sudarytos Sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad atlyginimas už kontoros paslaugas yra nustatomas atsižvelgiant į pavesto darbo apimtį, įskaitant ne darbo laiku atliekamus pavedimus, kontoros suteikiamų paslaugų sukuriamą pridėtinę vertę, su darbo atlikimu susijusią atsakomybę, klausimų sudėtingumą, reikalingų specialių žinių lygį bei pasiektus rezultatus. Kontoros taikomas toliau nurodytas valandinis įkainis (be PVM): teisininkų vienos valandos darbo įkainis lygus 120 Eur. Šalys atskirai gali susitarti dėl kitokio atlyginimo skaičiavimo už konkretaus kliento pavedimo vykdymą. Sutarties 2.10. punktu šalys susitarė, jog esant bet kokiems prieštaravimams dėl išrašytų sąskaitų, klientas privalo kontorą informuoti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Jeigu klientas nedelsiant nepateikia savo prieštaravimų kontorai, laikoma, kad klientas neturi prieštaravimų dėl sąskaitos bei joje nurodytų duomenų.

48. Nenustačius, kad Sutarties sąlygos buvo nesąžiningos apelianto atžvilgiu, laikytina, jog atsakovui buvo aiški ieškovų teikiamų paslaugų kaina (120 Eur valandinis įkainis). Be to, svarbia aplinkybe šiuo aspektu laikytina ir tai, jog atsakovas, gavęs iš ieškovų PVM sąskaitas faktūras, niekada jokių pretenzijų, pastabų dėl paslaugų kainos ir apimties nereiškė, neprašė ieškovų detalesnės ataskaitos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, iš dalies apmokėdamas pirmąją 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto įkainio neginčijo ir patvirtino, jog sutinka su 120 Eur valandiniu teisinių paslaugų įkainiu. Aplinkybę, jog atsakovui buvo žinomos ir suprantamos Sutarties nuostatos dėl kainos, byloje patvirtina ir 2016 m. lapkričio 2 d. atsakovo elektroninis laiškas advokatui M. D., kuriame į 2016 m. spalio 26 d. priminimą, jog atsakovo įsiskolinimas už suteiktas teisines paslaugas siekia 3 357,88 Eur, atsakovas atsako atsiprašydamas dėl uždelstų mokėjimų, nurodo, jog laukia apmokėjimų už paslaugas ir parduotus objektus bei tikisi greitu laiku sumokėti už suteiktas teisines paslaugas.

49. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje atsakovui pagrįstai paskaičiuotos susipažinimo su byla išlaidos. Apelianto įsitikinimu, šios išlaidos atsirado tik dėl pačių ieškovų netinkamo veikimo. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog apeliantas neva tai nepateikė bylos medžiagos, todėl ieškovai turėjo kreiptis į teismą dėl bylos kopijos gavimo. Ieškovai į bylą nepateikė duomenų, kad prašė apelianto pateikti bylą ir kad apeliantas atsisakė tai padaryti, nors bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas komunikavo su ieškovais ir kreipėsi su kausimu, ar nieko netrūksta rengiant dokumentus. Ieškovams buvo žinoma, kad apeliantas tuo metu gyveno Šiauliuose, todėl turėjo visas galimybės bylos kopiją gauti pats ir patirti kuo mažiau išlaidų.

50. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog LITEKO duomenys įrodo, kad Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla buvo vedama „popierine“ forma, ieškovai pirmosios instancijos teisme nagrinėtoje byloje atsakovo neatstovavo, todėl apeliacinio skundo parengimui susipažinimas su byla buvo objektyviai reikalingas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad, vadovaujantis protingumo principais, teisinių paslaugų kaina už susipažinimą su byla negalėjo kisti (sumažėti) vien dėl tos priežasties, kad apeliantas būtų pats pateikęs ieškovams bylos kopiją.

52. Nustatyta, jog ieškovai paskaičiavo vykimo iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal kuro sąnaudos, šių išlaidų paskaičiuota suma kinta nuo 45,64 Eur iki 51,78 Eur už vieną kelionę.

53. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.3.1 punktu, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste Rekomendacijų 3 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes pats apeliantas, veikdamas savo nuožiūra, pasirinko atstovus iš kito miesto, todėl kaip atidus ir rūpestingas asmuo turėjo numatyti, jog teisinių paslaugų kaina dėl atstovų vykimo iš Vilniaus į Šiaulius bus didesnė nei įprastai pasirinkus teisines paslaugas teikiančius asmenis, kurių buveinė yra Šiaulių mieste. Šiuo atveju teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, atsižvelgiant į tai, kad kelionė iš Vilniaus į Šiaulius į vieną pusę trunka 2 val. 35 min., kelionių metu 1 litro kuro kaina su mokesčiais vidutiniškai sudarė apie 1,05 Eur, ieškovų ataskaitose nurodytos kuro išlaidos yra realios bei atitinkančios bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

55. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog jis nesumokėjo 1 000 Eur liudytojui D. J. Nurodo, kad dėl ieškovų delsimo inicijuoti ginčą, šiai dienai apeliantas turi apsunkintas ir ribotas galimybes tinkamai apginti savo teises bei interesus. Apeliantas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apeliantas 2016-09-12 vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negalėjo sumokėti 1000 Eur už suteiktas teisines paslaugas advokatui D. J. ir gauti kvitą. Apeliantas teigia, kad prieš minėtą teismo posėdį jis buvo susitikęs su advokatu D. J., kadangi būtent tą dieną apeliantas pasirašė Sutarties originalą.

56. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog su advokatu D. J. Šiaulių apygardos teisme apeliantas niekada nebuvo susitikęs, todėl nei sumokėti 1 000 Eur, nei pasirašyti dokumentų apeliantas negalėjo.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būti pagrindas sumažinti apeliantui ieškovų teiktų paslaugų kainą. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į šias aplinkybes: teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, jog „2016 m. birželio 6 d. aš jokios sutarties nepasirašiau, sutartį ir 2016 m. birželio 6 d. atstovavimo susitarimą pasirašiau tik atvykęs į teismą, pirmam teismo posėdyje“; „visi ikiteisminiai tyrimai baigėsi liepą, rugpjūčio mėnesį, rašiau advokatams skųskim, darykim tik pačioje pradžioje“; „į teismą atvyko advokatas, aš jam padaviau pinigus, jis man padavė kvitą, bet aš niekur negaliu rasti to kvito ir tas kvitas buvo pridėtas prie teismo išlaidų“; „daug laiko praėjo, negaliu atsiminti, ar man įdavė tą dokumentą ir aš jo neberandu, ar nedavė“; „buvo daug tų posėdžių, tiksliai neatsimenu, bet du ar tris posėdžius dalyvavau, į kiekvieną posėdį aš važiavau“; „originalų parašą ant sutarties tikrai uždėjau teisme susitikęs su advokatu D. J.“; tiek byloje pateikti elektroniniai laiškai, tiek liudytojo advokato D. J. paaiškinimai teismo posėdžio metu bei LITEKO sistemos duomenys Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas buvo atstovaujamas ieškovų, nurodytos bylos nagrinėjime jis nedalyvavo.

58. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantas savo poziciją šiuo klausimu pateikia skirtingai nei pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliantas teigia, kad prieš minėtą teismo posėdį apeliantas buvo susitikęs su advokatu D. J., kadangi būtent tą dieną apeliantas pasirašė Sutarties originalą. Analogišką poziciją apeliantas pateikė ir prašyme dėl skundžiamu teismo sprendimu paskirtos 200 Eur baudos panaikinimo už priesaikos sulaužymą, tačiau, kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovas nagrinėjamos bylos metu neteigė, kad su advokatu D. J. buvo susitikęs tik prieš posėdį, priešingai, atsakovas nurodė, jog jis visada dalyvauja visų bylų teismo posėdžiuose.

59. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas leistinais įrodymais neįrodė, kad sumokėjo advokatui D. J. 1 000 Eur už teisines paslaugas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas sumažinti apeliantui ieškovų suteiktų teisinių paslaugų kainą.

Dėl delspinigių priteisimo

60. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

61. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės, arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

62. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovams teismo sprendimu priteisti nepagrįstai didelio dydžio delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį 0,5 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną dydį. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo pirmosios instancijos taikytų delspinigių dydį. Kaip nustatyta iš šalių sudarytos Sutarties, šalys Sutartyje susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių, o pirmosios instancijos teismas šį delspinigių dydį sumažino iki 0,05 procento.

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad jokia skolos dalis negrąžinta, į pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytus argumentus, kurių pagrindu teismas sumažino delspinigių dydį, į priteistų delspinigių dydį (539,82 Eur), neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis yra neprotingas ar akivaizdžiai per didelis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė siekiant užtikrinti ieškovų teisėtus interesus.

64. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovų kreipimosi į teismą laikas neturi įtakos prašomų priteisti delspinigių dydžiui, kadangi ieškiniu prašomus priteisti delspinigius ieškovai skaičiavo už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, būtent už šį laikotarpį pirmosios instancijos teismas ir priteisė iš atsakovo delspinigius.

Dėl liudytojo prašymo

65. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad liudytojas D. J. liudyti buvo iškviestas atsakovo iniciatyva. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiam liudytojui jo apklausos išlaidos apmokamos iš teismo tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, o išmokėta suma priteistina valstybei iš liudytojo apklausą inicijavusios šalies – atsakovo (CPK 90 straipsnio 4 dalis, CPK 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl jam turėjo būti žinomos procesinės liudytojo iškvietimo savo iniciatyva teisinės pasekmės, tai yra jog liudytojas gali pateikti reikalavimą sumokėti atvykimo į teismo posėdį ir kitas išlaidas.

66. Šiuo atveju liudytojo patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – UAB „Neste Lietuva“ kvitu ir VĮ Regitra automobilio TOYOTA RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad liudytojas teismui pateikė ne teismo posėdžio d ieną išduotą kvitą už kurą, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog šios kuro išlaidos nepagrįstos. Kaip matyti, liudytojas pateikė 2020-06-24 išduotą kvitą už įsigytą kurą, teismo posėdis, kuriame dalyvavo šis liudytojas, vyko 2020-07-02, t. y. liudytojas pateikė įrodymus už kurą, kuris buvo įsigytas likus savaitei iki teismo posėdžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nenumato imperatyvaus reikalavimo teismo posėdyje dalyvausiančiam liudytojui įsigyti kurą būtent teismo posėdžio dieną, todėl, vadovaujantis protingumo principu, liudytojo D. J. patirtos kuro išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

67. Spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, taip pat remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

68. Kaip jau minėta šioje nutartyje, Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos, atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.3.1 punktu, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius.

69. Nagrinėjamu atveju ieškovų ir jų atstovo advokato būstinė yra Vilniaus mieste. Šiuo atveju į bylą pateiktoje sąskaitoje nurodyta, jog kelionės išlaidas sudarė: 150 Eur (kelionė į 2020-07-02 teismo posėdį ir sugaištas laikas), šios išlaidos išskirtos kaip 100 Eur honoraras ir 50 Eur papildomos išlaidos. Nors į bylą nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovų advokato kelionės išlaidos iš Vilniaus į Šiauliuose vykusį teismo posėdį turėtų būti priteisiamos vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė dėl proceso ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų tenka apeliantui, kurio gyvenamoji vieta Šiauliuose, bei į tai, jog ieškovai savo veiklą vykdo Vilniuje, o jų veiklos pobūdis susijęs su teisinių paslaugų teikimu. Taigi, įpareigojimas ieškovams pasirinkti advokatą Šiaulių mieste, neabejotinai pažeistų ieškovų interesus. Iš teismo informacinės pažymos nustatyta, jog 2020-07-02 teismo posėdžio pradžia – 10.25 val., teismo posėdis truko 2 val. 03 min. Įvertinus atstumą tarp Vilniaus ir Šiaulių, teismo posėdžio laiką ir trukmę, advokato 150 Eur kelionės išlaidos pripažintinos realiomis. Apeliantas, kaip bylą pralaimėjusi šalis, privalo šias išlaidas atlyginti.

70. Apeliantas taip nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl išlaidų priteisimo už rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, jog ieškovų rašytinių paaiškinimų teikimas buvo perteklinis procesinis veiksmas. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiais paaiškinimais yra pateikta ir papildomų įrodymų, o atsakovo atstovės kritikuotinas elektroninio susirašinėjimo citavimas vertintinas kaip ieškovų pasirinktas reikalavimo įrodinėjimo būdas. Be to, 200 Eur išlaidų suma už rašytinius paaiškinimus neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijose nustatytų maksimalaus dydžio ribų.

71. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovų patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovams suteiktos teisinės pagalbos mastą, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisingai sprendė, jog ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių šių išlaidų dydžių.

Dėl atskirojo skundo argumentų

72. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį, prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą.“ Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą, pasirašo priesaikos tekstą, išskyrus atvejus, kai apklausa vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą, turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

73. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo atsiskaitymo su kitais advokatais aplinkybės neturi įtakos šioje civilinėje byloje nustatytiems faktams. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu skirtingai nurodant faktines aplinkybes, argumentų nepastovumas turint dalyvavimo teismo posėdžiuose patirties, patvirtina atsakovo tikslą suklaidinti teismą. Atsakovas nėra nei teisininkas, nei pastovus teismo procesų dalyvis, teismo posėdžiuose lankosi periodiškai kartą ar du per pusmetį, jam nėra įprasta praktika atsakinėti į teismo užduodamus klausimus, tam ir samdomi advokatai. Penkerių metų senumo įvykių atkūrimas atsakovui yra sudėtingas, įvertinus jaudulį teismo metu gali įnešti tam tikrų netikslumų ir abejonių atpasakojimo metu; atsakovas neturėjo tikslo klaidinti teismo, nebuvo nei jokios asmeninės naudos, o parodymų netikslumas įvyko dėl natūralaus ir žmogiško atminties apie įvykius faktoriaus; šios aplinkybės neturėjo jokios esminės reikšmės sprendžiant ginčo dalyką.

74. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nors atsakovas, teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, ne kartą nurodė teismui, jog neatsimena vienų ar kitų aplinkybių, tačiau apie dalyvavimą teismo posėdžiuose, atvykimą į Šiaulių apygardos teismą, atsiskaitymą grynaisiais pinigais susitikus su advokatu D. J. teisme, atsakovas kalbėjo užtikrintai, nenurodė, kad šių aplinkybių jis galimai neprisimena. Be to, skirtingai nei nurodė prašyme dėl baudos panaikinimo, atsakovas nagrinėjamos bylos metu neteigė, jog jis su advokatu D. J. buvo susitikęs tik prieš posėdį, priešingai, atsakovas nurodė, jog jis visada dalyvauja visų bylų teismo posėdžiuose.

75. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad apeliantas teikė paaiškinimus ne sąžiningai klysdamas (ką iš esmės įrodinėja apeliantas), o sąmoningai klaidindamas teismą, juolab, kad atsakovo teismo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai buvo ne vertinamojo, o konstatuojamojo pobūdžio („aš jokios sutarties nepasirašiau, sutartį ir 2016 m. birželio 6 d. atstovavimo susitarimą pasirašiau tik atvykęs į teismą, pirmam teismo posėdyje“; „į teismą atvyko advokatas, aš jam padaviau pinigus, jis man padavė kvitą, bet aš niekur negaliu rasti to kvito ir tas kvitas buvo pridėtas prie teismo išlaidų“; „buvo daug tų posėdžių, tiksliai neatsimenu, bet du ar tris posėdžius dalyvavau, į kiekvieną posėdį aš važiavau“; „originalų parašą ant sutarties tikrai uždėjau teisme susitikęs su advokatu D. J.“). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog emocinis jaudulys galėjo sutrukdyti atsakovui teismo posėdžio metu garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą.

76. Sutiktina su ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovo paaiškinimų nenuoseklumas apsunkino tiesos nustatymą byloje tiek dėl sutarties sudarymo, dėl teiktų teisinių paslaugų pagal sutartį apimties, tiek dėl atsiskaitymo pagal sutartį aplinkybių.

77. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentais apeliantas neįrodė, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme garbingai ir sąžiningai byloje sakė tiesą. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde ir atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį, todėl, atmesdamas apelianto skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

79. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas ir atskirasis skundas atmetami, o skundžiami pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas ir nutartis paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80. Netenkinus apeliacinio skundo ir atskirojo skundo, iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis priteisiamos 1200 Eur (900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui jungtinės veiklos partneriui advokatui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovui jungtinės veiklos partneriui advokatui M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei jungtinės veiklos partnerei advokatei G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovei jungtinės veiklos partnerei advokatei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.