Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1397-562/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-04
Bylos Nr.: e2A-1397-562/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01149-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Renata Volodko
Atsakovas: G. Č.
Ieškovas: E. B.
Trečiasis asmuo: mažajai bendrijai „Supplier“

Kategorijos

2.1.1.16pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.7Restitucija
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1397-562/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01149-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.16; 2.6.7; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Renatos Volodko, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui G. Č., trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Supplier“ dėl transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovo G. Č. (toliau – ir atsakovas) 2024 m. sausio 9 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją: ieškovui grąžinti sumokėtą 7 600 Eur automobilio kainą, o atsakovui – automobilį „Mercedes-Benz E 350“; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas išlaidas (nuostolius) – 15 Eur sumokėtą sumą už automobilio skelbimą, 147,74 Eur išlaidų už „Ergo“ suteiktą automobilio draudimą, 1 160 Eur už mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Supplier“ atliktą patikrą, detales ir remonto darbus, 265,15 Eur išlaidų už automobilio registraciją, 847 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų; 3) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovas 2024 m. sausio 9 d. sudarė transporto priemonės „Mercedes-Benz E350“ (toliau – ir transporto priemonė, automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas automobilio skelbimą rado automobilių pardavimo platformoje www.autoplius.lt, o skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra tvarkingas, be defektų. Apžiūrint automobilį vietoje ir jį išbandžius, automobilis sunkiai užsikūrė, tačiau pardavėjas (atsakovas) patikino, jog tai yra dėl ilgo automobilio stovėjimo aikštelėje. Ieškovas ir atsakovas kartu nuvyko atlikti automobilio techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nusprendė automobilį įsigyti. Buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, automobilio kaina – 7 600 Eur. Lėšos atsakovui pervestos bankiniu pavedimu.

3. Ieškovas paaiškino, kad 2024 m. sausio 24 d. rezervavo laiką automobilių remonto dirbtuvėse atlikti automobilio patikrą, smulkius techninius darbus, įmontuoti dujų įrangą, tačiau 2024 m. sausio 15 d., važiuojant automobiliu, šis užgeso, nebeužsivedė ir evakuatoriumi buvo pristatytas į automobilių servisą. Informavus atsakovą, pastarasis nurodė, kad tai bus starterio gedimas. Autoserviso meistrams tvarkant automobilį, nustatyta ir daugiau gedimų: stipriai suniokotas katalizatoriaus bakelis, automobilio tepalo nubėgimas ant variklio, variklio bloko sujungimas su galvute užsandarintas silikonu, keičiant tepalą filtre ir pačiame tepale rasta geltono metalo detalių. Pranešus apie tai atsakovui, šis toliau bendrauti atsisakė.

4. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. vasario 19 d. automobilių remonto dirbtuvėse MB „Supplier“ buvo atlikta automobilio patikra, atsakovas taip pat buvo pakviestas dalyvauti. Apžiūros metu nustatyti šie automobilio defektai: automobilio variklis buvo remontuotas, netinkamai suremontuoti agregatai, naudotos netinkamos medžiagos, silikono likučiai ir tepalų nuotėkiai; užvedus variklį, girdisi stiprus metalo garsas iš variklio vidaus; užvedus automobilį - jis užgesta; variklio tepalo filtre matosi smulkaus metalo likučiai; dešinės pusės išmetimo sistema pažeista. Preliminari automobilio remonto darbų kaina – 2 250 Eur, detalių kaina – 3 350 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad apžiūros metu buvo nustatyti paslėpti esminiai automobilio trūkumai. Atsakovas nepareiškė noro dalyvauti automobilio apžiūroje ir tokiu būdu kvestionuoti defektinį aktą.

5. Ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. kreipėsi į atsakovą, pateikdamas pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, taip siekdamas išspręsti ginčą neteisminiu keliu. Atsakovas atsakymo nepateikė, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo pažeistas teises teisme. Atsakovas neįvykdė pareigos suteikti visą informaciją apie parduodamą transporto priemonę, dėl to ieškovas įsigijo netinkamos kokybės daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė jokių esminių transporto priemonės pažeidimų, išskyrus starterio gedimą ir duslintuvo tvirtinimą. Atsakovas neinformavo ieškovo apie automobilio trūkumus, nustatytus automobilių servise MB „Supplier“. Automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, ir šių aplinkybių ieškovas negalėjo numatyti. Pirkėjas turi teisę, tačiau ne pareigą, prieš perkant automobilį, patikrinti jį autoservise. Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, jog sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį naudoti ketino. Nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas taip pat patyrė išlaidas (nuostolius), susijusius su automobilio registracija ir patikra, kurias prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas G. Č. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime atsakovas neginčijo fakto, kad ieškovas 2024 m. sausio 9 d. įsigijo automobilį už 7 600 Eur sumą. Nurodė, kad automobilis nebuvo daužtas ir nebuvo remontuotas Lietuvos Respublikoje, tačiau pažymėjo, jog parduotas automobilis buvo pakankamai senas, pradėtas eksploatuoti dar 2009 m. Patvirtino, kad automobilis buvo geros techninės būklės ir galėjo būti nedelsiant pradėtas eksploatuoti. Automobilio skelbime atsakovas buvo nurodęs 7 900 Eur kainą, tačiau sutiko ją sumažinti iki 7 600 Eur, kad ieškovas galėtų atlikti išmetimo vamzdžio ir užvedimo starterio gedimų šalinimą be papildomų išlaidų. Atsakovas, prieš parduodamas automobilį, atskleidė ieškovui visą jam žinomą informaciją apie automobilį bei suteikė galimybę visapusiškai jį apžiūrėti, atlikti bandomąjį važiavimą.

Šalies argumentai

8. Trečiasis asmuo MB „Supplier“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad ieškovas į jį kreipėsi dėl starterio gedimo, dujų išmetimo sistemos tvarkymo, dujų įrangos sumontavimo, tepalų keitimo. Paaiškino, kad ieškovo automobiliui sugedus, automobilis buvo pristatytas į servisą remontui. Tuo pačiu metu buvo tvarkomas starteris, dujų išmetimo sistema, keičiami tepalai ir pradėta montuoti dujų įranga. Nurodė, kad keičiant tepalus, pasimatė tepalų filtre metalo drožlės, pačiame tepale smulkios metalo detalės, todėl iki galo nebuvo baigta montuoti dujų įranga. Dėl dujų įrangos montavimo negalėjo atsirasti metalo drožlių nei tepale, nei variklyje. Dujų įrangos vienas iš komponentų – kolektorius yra pagamintas iš aliuminio, o drožlės buvo iš metalo, šias aplinkybes patvirtino bandymas su magnetu. Pabrėžė, kad dujų įranga nebuvo iki galo sumontuota ir paleista, nes nebuvo sumontuoti purkštukai, elektronika, kurie vizualiai matytųsi ant variklio. Išmontuojant dujų įrangą, išgręžtas automobilyje kiaurymes užtaiso specialiais kaištukais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo E. B. ieškinį patenkino iš dalies: nutraukė 2024 m. sausio 9 d. ieškovo E. B. ir atsakovo G. Č. sudarytą Transporto priemonės Mercedes-Benz E350, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; taikė abipusę restituciją – priteisė iš atsakovo 7 600 Eur sumą ieškovui; įpareigojo ieškovą perduoti atsakovui transporto priemonę Mercedes-Benz E350, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), išmontavus dujų įrangą ir tinkamai sutvarkius įrangos demontavimo vietas; priteisė iš atsakovo ieškovui 1 115,39 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 115,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 206,69 Eur bei iš ieškovo atsakovui 432 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei priteisė iš atsakovo 17,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

10. Teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 9 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas už 7 600 Eur pardavė ieškovui automobilį Mercedes-Benz E 350, identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyti automobilio defektai – starterio gedimas ir duslintuvo tvirtinimas. Automobilio privalomoji techninė apžiūra galiojanti. Ieškovo iniciatyva, 2024 m. vasario 19 d. MB „Supplier“ atliktos transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad 2024 m. sausio 15 d. važiuojant užgeso automobilio variklis ir daugiau nebeužsivedė; po starterio remonto, paleidus variklį, atsirado metalinis garsas. Trečiasis asmuo, atlikęs apžiūrą, nurodė tokius Mercedes-Benz defektus: variklis buvo remontuotas, netinkamai suremontuoti agregatai, naudotos netinkamos medžiagos, rasti silikono likučiai; užvedus variklį, girdisi stiprus metalo garsas iš jo vidaus; tepalo filtre ir tepale matosi smulkūs metalo likučiai; dešinės pusės išmetimo sistema pažeista.

11. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, ieškovo pavedimu, atliktos transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, jog: automobilio variklis sugedęs, automobilio variklis netolygiai dirba bei skleidžia metalinius kalimo garsus, nebūdingus tvarkingam varikliui; darė prielaidą, jog variklio velenėlis, pagrindiniai ir švaistikliniai alkūninio veleno guoliai ir velenas gali turėti stiprius paviršinius pažeidimus. Minėtą dieną atliktos automobilio apžiūros metu variklis ir jo sugedę agregatai nebuvo ardyti, darant prielaidą, kad su trūkumais esančio agregato nepavyks surinkti su tomis pačiomis detalėmis.

12. Apžiūros metu, 2024 m. rugpjūčio 13 d., buvo patikrintas ir tepalo filtras, kur rastos metalinės dalelytės, pastebėti netinkamai sujungti variklio bloko sąlyčio kraštai su cilindrų bloko kraštais, matėsi neoriginalaus hermetiko žymės, neoriginalus hermetikas pastebėtas ir kitų variklio atskirų dalių sujungimuose, todėl apžiūros aktą parengęs specialistas padarė išvadą, kad automobilis buvo nekokybiškai tvarkytas. Taip pat apžiūros metu pastebėtas sumontuotas naujas automobilio katalizatorius, kas kėlė abejones dėl automobilio emisijos sistemos netinkamo veikimo. Ieškovui pateikus originalų katalizavimo bakelį ir jam buvus stipriai apgadintam, sulankstytam, esant virinimo siūlėms ir neturint katalizavimo elemento viduje, specialistas darė išvadą, kad automobilio variklis, tikėtinai, perteklinai vartoja alyvą (tepalą).

13. Teismas nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. automobilio apžiūroje dalyvavo ir atsakovo pasikviestas Vytauto Didžiojo universiteto, Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius, daktaras V. J.. 2024 m. rugpjūčio 20 d. Techninio ekspertinio tyrimo ataskaitoje prof. dr. V. J. nurodė, kad po įsigijimo automobilyje sumontuota dujų įranga: užpylimo vožtuvas, toroidinis balionas, reduktorius ir juos jungiančios žarnos. Įvertinęs sumontuotas dujų įrangos detales, darė išvadą, kad sena įranga negali valdyti degiojo mišinio, kuris dėl netinkamos koncentracijos galėjo sprogti ir pažeisti variklio komponentus – benzino purkštuką, stūmoklį, švaistiklį ar įdėklus. Taip pat įvardijo galimas dujų įrangos montavimo klaidas – kolektoriaus nedemontuojant, aliuminio drožlės patenka per pakeltus įsiurbimo vožtuvus į variklio cilindrus ir paleidus variklį, aliuminio lydinio drožlės galėjo per stūmoklio žiedus patekti į variklio karterį. Vertindamas tepalo filtre matomus blizgias detales, prof. dr. V. J. iškėlė abejones dėl filtro naudojimo ginčo automobilyje bei nurodė, kad be mikroskopinės analizės negali nustatyti konkrečios metalo rūšies, „magneto testu“ negali atsakyti į visus metalų sudėties klausimus. Kartu paneigė ginčo automobilio variklio ardymą, nustačius vienodą elementų oksidaciją, buvus netepaluotiems paviršiams, nedidelį alyvos prasiskverbimą cilindrų bloko kampe kaip natūralią būseną, įvertinus automobilio metus bei ridą, buvus tolygiam hermetiko sluoksniui, vienodoms jungčių detalėms, be šviežių mechaninių poveikių veržlėms/varžtų galvutėms, esant sandarioms jungtims. Darydamas prielaidas, kad gali būti pažeisti variklio galinio cilindro švaistiklio įdėklai, kaip galimas to priežastis nurodė smūginį pažeidimą dėl sumontuotos automobilyje senos dujinės įrangos; pažeidimą dėl dinaminio/smūginio apkrovos pobūdžio. Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad, išgirdus kalimo požymius, variklis buvo sustabdytas laiku ir remontas galėtų apsiriboti alkūninio veleno šlifavimu remontiniam matmeniui ir įdėklų pakeitimu. Konstatuota, kad variklis su esamu gedimu nuvažiavo ne daugiau kelių dešimčių kilometrų, tai yra techninės apžiūros metu variklio „kalimo“ požymių negalėjo būti. Prof. dr. V. J. ataskaitoje nurodė, kad automobilių variklių stūmoklinės-švaistiklinės grupės detalių pažeidimai šalinami ardant variklį ir keičiant detales tik išimtinais atvejais. Jo manymu, naudotas Mercedes-Benz automobilio variklis su alkūniniu-švaistikliniu mechanizmu kainuotų apie 1 000 Eur, pakeitimas gali kainuoti 1 000-1 500 Eur.

14. Teismas nustatė, kad UAB „Veho Lietuva“ automobilio patikros išvadoje nurodyta, jog, atliekant variklio apžiūrą, girdimas aštrus pašalinis garsas variklio skyriuje, alyvos filtre rasta metalo drožlių ir smulkių metalo gabaliukų, užfiksuotas pažeistas kardaninis velenas, dėl to pažeistas greičių dėžės korpusas ir alyvos dugninė, sulankstyti išmetimo sistemos katalizatorius ir išmetamųjų dujų vamzdžiai; variklinės alyvos prasiskverbimas per variklio galvutės tarpinę, o nuėmus galvutę, matomi hermetizavimo priemonių likučiai.

15. Teismas sprendė, kad atliktos apžiūros bei pateikta techninio ekspertinio tyrimo ataskaita patvirtina, jog esminis ginčo automobilio trūkumas – pašaliniai garsai dirbant ginčo automobilio varikliui, dėl to negalima eksploatuoti transporto priemonės. Prof. dr. V. J. ekspertinio tyrimo ataskaitoje yra nurodęs, kad su taip dirbančiu varikliu važiuojant 50 km, smarkiai dėvisi variklio detalės, kurių remontas būtų sudėtingesnis ir brangesnis. Teismas vertino, kad toks defektas yra esminis, reikalaujantis daugiausiai lėšų. Kiti nurodyti automobilio kokybės neatitikimai, kaip neoriginalaus hermetiko žymės, tepalų (alyvos) prasiskverbimas, kardaninio veleno remontas, nelaikytini kritiniais defektais, dėl kurių negalima naudoti automobilį pagal paskirtį: atlikus techninę automobilio apžiūrą, nebuvo nustatytas tepalų pratekėjimas, dėl ko automobilis neatitiktų techninių reikalavimų, kardaninis velenas pakeistas, o jo padaryta žala gretimiems mechanizmams sutvarkyta, o dėl hermetiko pėdsakų nėra įrodinėjama, kad jie neigiamai galėtų paveikti automobilio naudojimą pagal paskirtį.

16. Teismas pažymėjo, kad nors ir ginčo automobiliui buvo atlikta privaloma techninė apžiūra prieš jį registruojant, ir nebuvo nustatyti automobilio trūkumai, kurie draustų naudoti automobilį, automobilio variklio defekto nepanaikina, nes, atliekant techninę apžiūrą, nebuvo tikrinami tepalai, tepalų filtras, kuriuose rasta metalo drožlių ir smulkių dalelių.

17. Teismas konstatavo, kad nenustatytas konkretus automobilio variklio defektas, tačiau pabrėžė, jog net ir nenustačius konkretaus ginčo automobilio variklio defekto, automobilio variklio defektas (nenustatytas) neišnyksta. Detalesnė ginčo automobilio variklio apžiūra, jo neišardant, nebuvo atlikta, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad yra sugadinti galinio cilindro švaistiklio įdėklai ar variklio velenėlis, pagrindiniai ir švaistikliniai alkūninio veleno guoliai, nėra jokio pagrindo.

18. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pagrįstai tikėti, jog ginčo automobilio variklis buvo sugadintas trečiajam asmeniui MB „Supplier“ netinkamai sumontavus dujų įrangą. Šiuo atveju nėra jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai įsitikinti, kad tepalų filtre rastos metalo drožlės priklauso kažkuriam automobilio mechanizmų elementui, kuris buvo mechaniškai paveiktas trečiajam asmeniui montuojant dujų įrangą. Pateikti tiek rašytiniai įrodymai, tiek paaiškinimai patvirtino, kad tepalo filtre rastos metalo drožlės. Trečiojo asmens atstovas D. K. paaiškino, kad buvo atliekamas „magneto testas“, kuris parodė drožlėms buvus metalinėms, o ne aliuminėms. Atsakovo iniciatyva 2024 m. rugpjūčio 13 d. ginčo apžiūroje dalyvavęs prof. dr. V. J. savo tyrimo ataskaitoje nurodė, kad be mikroskopinių tyrimų nėra galimybių tiksliai nustatyti filtre rasto metalo drožlių sudėties, „magneto testą“ vertino kaip nepakankamai informatyvų. Teismo vertinimu, atsakovui jau 2024 m. rugpjūčio pabaigoje žinojus prof. dr. V. J. nuomonę dėl tepalų filtre rastų metalo drožlių, grindžiant savo atsikirtimus galimai netinkamai atlikus dujų įrangos montavimo darbus ir dėl to patekus į variklį pašaliniams daiktams, turėjo realią galimybę nustatyti konkrečią rastų metalo drožlių sudėtį. Taip pat nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, kad dėl pašalinių darbų ginčo automobilio varikliui veikiant, yra atsakingas ar pirkėjas (ieškovas), ar trečiasis asmuo. Šiuo atveju nėra reikšmingas ir automobilio veikimo esant sumontuotai dujų įrangai fakto nustatymas, nes byloje nėra įrodyta, kad buvo sumontuoti visi dujų įrangos komponentai, nepateikti jokie duomenys, kad buvo paleista veikti sumontuota dujų įranga.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tepalo prasiskverbimą ir sandarinimo priemonių (hermetiko) pėdsakus pripažino nekritiniais automobilio defektais, plačiau nepasisakė ir nevertino jų poveikio automobilio naudojimui.

20. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl trečiojo asmens teisės / licencijos užsiimti dujų įrangos montavimu transporto priemonėse. Teismas sprendė, kad atsakovas, keldamas abejones, jog trečiasis asmuo neturi teisės užsiimti dujų įrangos montavimo transporto priemonėse darbais, nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad abejonės pagrįstos.

21. Teismas, vertindamas pasisakymuose minimo standarto ir iškelto klausimo, ar trečiasis asmuo turi pasitvirtinęs dujų įrangos montavimo standartą, nurodė, kad perregistruojant perdirbtas naudotas transporto priemones, kuriose įrengta suskystintų naftos dujų, suslėgtųjų gamtinių dujų, suskystintų gamtinių dujų įranga, pateikiama techninės ekspertizės įmonės išduotos techninės ekspertizės pažyma arba įmonės, turinčios standartą dėl tokios įrangos montavimo, kuris suderintas su Valstybine kelių transporto inspekcija Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 2B-582 „Dėl Įmonių standartų suderinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, pažyma (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2B-515 dėl motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 40 punktas). Pagal minėtą teisės normą, perdirbtos transporto priemonės perregistravimui reikalinga pažyma, įmonės turinčios standartą dėl dujų įrangos montavimo, arba techninės ekspertizės įmonės išduotos techninės ekspertizės pažyma, t. y. perdirbtos transporto priemonės perregistravimo pagrindas yra minėti dokumentai ir tai nereiškia draudimo įmonėms, neturinčioms patvirtinto standarto, užsiimti dujų įrangos montavimo transporto priemonės darbais, kurie yra nurodyti jų įstatuose.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pardavėjui tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, konstatavo, kad atsakovas nepaneigė savo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad ginčo automobilio defektai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui, jei ieškovas netinkamai automobilį naudojo, prižiūrėjo ar defektai atsirado dėl trečiojo asmens vykdytų dujų įrangos montavimo darbų. Teismas pripažino, kad byloje esant nustatytam esminiam ginčo automobilio defektui – variklio defektui – pašaliniams garsams, ir automobiliui faktiškai nevažiuojant (ginčo automobilis nenaudojamas), tokio automobilio neįmanoma naudoti pagal paskirtį net ir atsižvelgiant į automobilio gamybos metus bei ridą.

23. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – netinkamos kokybės prekės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalinant esminį ginčo automobilio defektą, galėtų būti pareikalauta ženkli išlaidų suma, kas, atsižvelgiant į automobilio metus, ridą, nebūtų racionalus ir protingas sprendimas. Vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas taip pat įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui šio už automobilį sumokėtą 7 600 Eur sumą. Atsižvelgdamas į trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, kad įmanoma išmontuoti dujų įrangos detales be didelės žalos pačiam automobiliui, teismas įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui ginčo automobilį be dujų įrangos, tinkamai sutvarkius jos demontavimo vietas.

24. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus nuostolius, pripažino pagrįstais dėl 2024 m. sausio 9 d. sandorio ieškovo patirtus 1 115,39 Eur dydžio nuostolius, kuriuos priteisė ieškovui iš atsakovo: 147,74 Eur už privalomą transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimą, 265,15 Eur už automobilio registraciją, 302,50 Eur iš 847 Eur išlaidų dėl ginčo dėl automobilio defektų sprendimo ikiteismine tvarka ir 400 Eur automobilio defektų patikrą ir tepalų keitimą. Šie nuostoliai atsirado ieškovui registruojant ginčo automobilį, privalomai apdraudžiant automobilio valdytojo civilinę atsakomybę, siekiant ginčą spręsti neteismine tvarka bei nustatant defektus ir civilinę atsakomybę.

25. Teismas sprendė netenkinti ieškovo prašymo dėl dalies išlaidų priteisimo: 1) 15 Eur išlaidos nelaikytos nuostoliais, nes patalpinti skelbimą buvo paties ieškovo apsisprendimas; 2) 544,50 Eur išlaidos už ieškinio parengimą laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, tačiau jos atlyginamos tik apmokėjus už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą; 3) teismas neturėjo pagrindo į nuostolius įtraukti MB „Supplier“ sąskaitą 760 Eur sumai, nes starterio, kuris buvo remontuotas, defektas buvo nurodytas 2024 m. sausio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kas reiškia, jog ieškovui turėjo būti žinoma, kad starterio atstatymas pareikalaus išlaidų; 4) iš trečiojo asmens MB „Supplier“ atstovo, byloje dalyvavusio ir liudytojo statusu, vadovo D. K. teiktų paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. sausio 24 d. buvo pradėti atlikinėti starterio remonto ir dujų įrangos montavimo darbai, tačiau, pastebėjus tepalo prasiskverbimą per variklio galvutę ir sandarinimo medžiagų likučius, dujų įrangos montavimo darbai sustabdyti. 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdyje D. K. nurodė, kad išmetimo sistemos remontas buvo pradėtas 2024 m. vasario 5 d., ieškovui paprašius tai atlikti, nes atsakovas sutiko kompensuoti minėtus darbus. Teismas vertino, kad, žinant apie galimus rimtus variklio gedimus, ieškovas savo rizika prisiėmė išmetimo sistemos remonto išlaidas, kurios nevertintinos kaip jo patirti nuostoliai ir neatlygintinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Atsakovas G. Č. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimą iš dalies – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir šioje dalyje priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

27.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino šioje civilinėje byloje esančius įrodymus. Teismas įrodymus vertino selektyviai, vertino tik dalį įrodymų, nepasisakydamas dėl kitų įrodymų ir prieštaravimų tarp jų, rėmėsi ieškovo nesąžiningai nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, taikytinas tokio pobūdžio ginčų sprendimui, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

27.2. Teismas nepagrįstai neįvertino kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios parodo, kad, pasitelkęs trečiuosius asmenis, ieškovas atliko automobilio variklio gamyklinių konstrukcijų pakeitimus, kurie nulėmė automobilio gedimą. Ginčo automobilis nesugedo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas klaidingai nurodo, kad ginčo automobilis sugedo 2024 m. sausio 15 d., o teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, kurios leidžia teigti, jog ginčo automobilis sugedo tik po to, kai jame buvo sumontuota dėvėta suskystintų dujų tiekimo įranga.

27.3. Teismas ignoravo, kad automobiliui buvo atliktas patikrinimas netikėtai ir ieškovo nurodytu laiku. 2024 m. sausio 9 d. ieškovas atvyko susitikti su atsakovu ne vienas, o su draugu, kuris buvo pristatytas kaip specialistas, automobilis buvo apžiūrėtas jo buvimo vietoje. Ieškovas pripažino, kad nei jis, nei kitas asmuo negirdėjo jokių pašalinių variklio garsų. Teismas nepagrįstai nenustatė faktinės aplinkybės, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ginčo šalys nuvyko atlikti automobilio techninę apžiūrą, kurioje automobilis pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus, kas leidžia atsakovui teigti, jog jis pardavė tvarkingą ginčo automobilį, kuris galėjo būti eksploatuotas dvejus metus.

27.4. Turėtų būti vertinamas ginčo šalių atstovų parodymų nuoseklumas šioje byloje. Atsakovas detaliai paaiškino aplinkybes dėl ginčo automobilio pardavimo, nurodė detaliai, kaip buvo parduotas automobilis. Vertinant ieškovo nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo nurodė aplinkybes, kurių nepatvirtina rašytiniai įrodymai, esantys šioje civilinėje byloje.

27.5. Teismas nepagrįstai neįvertino ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su ieškovo pranešimu apie automobilio trūkumus ir nepalygino jų kartu su kitų rašytinių dokumentų turiniu. Ieškovas sąmoningai nurodo skirtingas aplinkybes dėl automobilio pristatymo į servisą. Atsakovui siųstame pranešime nėra nurodyta, kad automobilis sugedęs, nevažiuojantis ir automobilio variklis neveikia. Prašo įvertinti, kad ginčo automobilis nebuvo Supplier patalpose 2024 m. sausio 15 d., kaip nurodyta pačiame ieškinyje, aprašant ginčo automobilio sugedimo aplinkybes, o ginčo automobilis buvo pristatytas į servisą tik 2024 m. vasario 19 d., kada buvo atlikta jo apžiūra.

27.6. Be to, ieškovas buvo nurodęs, kad 2024 m. sausio 17 d. telefoniniu skambučiu informavo atsakovą apie variklio užgesimą važiuojant, tačiau ieškovo šią nurodytą aplinkybę apie tariamą ieškovo skambutį atsakovui paneigia atsakovo pateikta skambučių ir susirašinėjimo istorija. Byloje esanti atsakovui priklausančio telefono skambučių išklotinė patvirtina, kad ieškovas skambino atsakovui 2024 m. sausio 8 ir 9 dienomis, o vėliau, 2024 m. sausio 29 d., kaip pats nurodė atsakovas, kalbėjosi su ieškovu, kaip sekasi naudoti automobilį, ir ieškovas nenurodė atsakovui jokių automobilio trūkumų. Pirmą kartą ieškovas pareiškė atsakovui pretenzijas dėl automobilio 2024 m. vasario 9 d., o 2024 m. vasario 14 d. jis atsiuntė atsakovui žinutę, nurodytą šio apeliacinio skundo 18 punkte. Teismas nepalygino šių žinučių su trečiojo asmens Supplier atliktais veiksmais, kada trečiasis asmuo teikė ieškovui paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

27.7. Šioje byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo MB „Supplier“ būtų montavęs dujų įrangą. Nėra pateikta PVM sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas, nėra dujų tiekimo įrangos įsigijimo dokumentų, įrangos sertifikatų, suskystintų dujų tiekimo įrangos priėmimo–pardavimo aktų. Atsakovas pamatė dujų įrangą iš karto, kaip tik nuvyko pažiūrėti ginčo automobilio 2024 m. vasario 19 d. Ieškovas buvo sakęs atsakovui, kad iš karto montuos suskystintų dujų tiekimo įrangą į ginčo automobilį.

27.8. Ieškovas leido atsakovui tik apžiūrėti automobilį iš išorės 2024 m. vasario 19 d., tačiau neleido atlikti jokių veiksmų, kuriais būtų galima išsamiau ištirti suskystintų dujų tiekimo įrangą. Teismas neteisėtai pripažino, kad suskystintų dujų tiekimo įranga sumontuota teisėtu būdu. Teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad suskystintų dujų tiekimo įranga nebuvo baigta montuoti. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti jo pateiktas nuotraukas pirmosios instancijos teismui. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad suskystintų dujų tiekimo įranga buvo sumontuota pradedant montavimo suskystintų dujų įpylimo anga ir baigiant suskystintų dujų padavimo į ginčo automobilio variklį mechanizmu. Tai reiškia, kad yra įmontuoti visi elementai, kurie būtini suskystintų dujų tiekimui į variklį.

Žemesnės instancijos teismas

27.9. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ginčo šalims. Visiškai neaišku, kodėl teismas besąlygiškai tiki trečiojo asmens MB „Supplier“ atstovo paaiškinimais, kaip šis asmuo užsiima galimai nelegalia veikla, t. y. neturi sertifikato, leidžiančio jam užsiimti suskystintų dujų tiekimo įrangos montavimu į automobilius. Šis asmuo pateikė skirtingus ir nelogiškus aiškinimus. Prašo apeliacinės instancijos teismo iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus, susijusius su suskystintų dujų įrangos sumontavimu į ginčo automobilį, nes ginčo automobilio gedimas yra atsiradęs po tokios įrangos sumontavimo.

27.10. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 2B-582 „Dėl įmonių standartų suderinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas. Teismas nurodė, kad minėtas aktas nedraudžia MB „Supplier“ užsiimti dujų įrangos montavimo transporto priemonėse darbais. Tačiau toks teismo pateiktas teisės akto išaiškinimas prieštarauja pačiame teisės akte nurodytoms nuostatoms, kurios yra sekančios: „2. Įmonės standartas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktus ir būti parengtas vadovaujantis Lietuvos standartais LST 1510 „Įmonės standartų rengimas ir įforminimas“ (toliau – LST 1510) ir LST 0-3-1 „Standartizacija. 3 dalis. Standartų ir kitų leidinių sandara ir įforminimas. 1 dalis. Bendrosios nuostatos“ (toliau – LST 0-3-1). 3. Įmonės standartą suderinti su Inspekcija būtina įmonėms, siekiančioms transporto priemonėse montuoti suskystintų naftos dujų, suslėgtųjų gamtinių dujų įrangą, perdirbti registruotas transporto priemones smulkiu-serijiniu būdu, vertinti ir pritaikyti transporto priemonių konstrukcijas pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) (toliau – ADR) B techninio priedo 9 dalyje nurodytų transporto priemonių konstrukcijų ir patvirtinimo techninius reikalavimus, įvertinant pereinamojo laikotarpio priemones, nurodytas ADR bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir įmonėms, siekiančioms tikrinti specialias transporto priemones“. Teismas negalėjo ignoruoti, kad trečiasis asmuo MB „Supplier“ elgėsi neteisėtai, montuodamas neaiškios techninės būklės naudotą suskystintų dujų tiekimo įrangą.

27.11. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovui ir trečiojo asmens atstovui teigiant, kad dujinė įranga buvo pradėta montuoti, bet nesumontuota, šie asmenys turėjo pareigą paneigti tai, kas vizualiai buvo matoma nuotraukose. Teismas nenustatė jokių konkrečių komponentų, kurių trūksta iki šios dujinės įrangos veikimo, priešingai, nuotraukose akivaizdžiai matosi tiek dujų užpylimo įranga, tiek dujų padavimo į variklį vamzdis, kuris nuvestas į patį variklį. Tai reiškia, kad nėra jokių trūkstamų komponentų.

27.12. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įsigyto netinkamos kokybės daikto grąžinimą, nes automobilio pirkėjas privalo įrodyti trūkumus, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtina, kad nustatyti gedimai egzistavo automobilio pardavimo metu. Šiuo atveju, paaiškėjus, kad automobilyje neteisėtai buvo montuojama įranga, nesuderinta su gamintojo parametrais, ieškovas turi prisiimti pilną atsakomybę už atsiradusias pasekmes.

27.13. Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023, kurioje buvo išnagrinėtas panašus ginčas dėl parduoto automobilio, nors minimoje byloje nebuvo nustatyta įmontuota suskystintų dujų tiekimo įranga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nustatytų sekančių automobilio gedimų: dėl pašalinio garso iš variklio; variklio alyvos prasiskverbimas, vožtuvų dangtelis, alkūninio veleno gal. riebokšlis. Atsižvelgiant į minėtą praktiką, nustačius aplinkybę, kad ieškovas keitė variklio alyvą, įmontavo suskystintų dujų tiekimo įrangą, ieškovui nepakanka teigti, kad variklio garsas, kurio nebuvo automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momentu, yra pagrindas tenkinti ieškinį, pripažįstant, kad tai yra paslėptas parduoto automobilio trūkumas.

27.14. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad būtent ginčas yra kilęs dėl automobilio variklio darbo, į kurį yra sumontuota suskystintų dujų įranga, kas yra priežastiniame ryšyje tiek su variklio techninės būklės pasikeitimu, tiek su atsiradusiais gedimais.

27.15. Teismas tik formaliai pasisakė dėl V. J. išvadų, nepasisakydamas išsamiai dėl visų jo pateiktų išvadų, kurios yra priešingos pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl variklio gedimo priežasčių. Atsakovas nesutinka su teismo atliktų išvadų vertinimu, todėl reiškiamas prašymas apeliacinės instancijos teismui iš naujo įvertinti šio specialisto padarytas išvadas.

27.16. Taikytos restitucijos būdas pažeidžia teisingumo principus bei nepasisakyta dėl to, kad automobilio variklio viršutinė dalis išardyta, nors ši dalis visiškai nesusijusi su variklio skleidžiamu garsu. Ieškovas ne tik sumontavo suskystintų dujų tiekimo įrangą automobilyje, tačiau išardė variklį tiesiogine prasme, tačiau tokio ieškovo visiškai nelogiško veiksmo neįvertino pirmosios instancijos teismas. Šioje civilinėje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad išmontavus suskystintų dujų tiekimo įrangą, galima būtų sutaisyti pragręžtas automobilio variklio detales.

Atsiliepimas

28. Ieškovas E. B. atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovui apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas byloje esančias atskiras faktines aplinkybes ir įrodymus interpretuoja išskirtinai palankiai sau, nevertindamas įrodymų visumos.

29.2. Automobilis turėjo paslėptų trūkumų – automobilis sugedo, nuvažiavus 417 km, iš kurių 127 km buvo nuvažiuoti nuo pardavimo vietos (Radviliškis) iki Kauno, kur gyvena ieškovas. Ieškovas neginčija fakto, kad automobilis turėjo galiojančią techninę automobilio apžiūrą, tačiau atkreipia dėmesį, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, kai sprendžiamas klausimas, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus, nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373- 701/2017).

29.3. Apeliantas nepagrįstai savo skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, remiasi prielaida, kad ginčo automobilis nesugedo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, o sugedo tik po to, kai jame buvo sumontuota dėvėta suskystintų dujų tiekimo įranga. Apelianto versiją paneigia liudytojo D. K. parodymai bei pateikta MB „Supplier“ pažyma, kuri patvirtina, jog automobilyje nebuvo sumontuota veikianti dujinė įranga ir automobilis nebuvo eksploatuojamas su šia kuro rūšimi, t. y. įranga buvo pradėta montuoti, tačiau darbai nebuvo pabaigti, nes, atlikus ardymo darbus, buvo pastebėti alyvos nubėgimai ir variklio bloko sujungimo užsandarinimas silikonu.

Šalies argumentai

29.4. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas leido atsakovui tik apžiūrėti automobilį iš išorės 2024 m. vasario 19 d., tačiau neleido atlikti jokių veiksmų, kuriais būtų galima išsamiau ištirti suskystintų dujų tiekimo įrangą. Ginčo automobilį po gedimo net kelis kartus apžiūrėjo atsakovas ir jo pasitelkti specialistai, jis buvo apžiūrimas, daromos detalios tiek automobilio išorės, tiek vidaus fotonuotraukos (žr. prof. V. J. ataskaitos 5 psl.), tačiau nebuvo užfiksuotas faktas, jog automobilyje yra sumontuotas dujų įrangos valdymo kompiuteris, be kurio dujų įranga negali veikti ir netgi, kad yra sumontuotas jungiklis, kuris perjungia vienos rūšies kurą į kitos rūšies. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei atsakovas, nei byloje apklaustas V. J. nenurodė aplinkybės, kad, apžiūrint automobilį, buvo daromos kokios nors kliūtys ar neleista ištirti ar užfiksuoti – fotografuoti.

29.5. Apelianto teiginius dėl dujų įrangos sumontavimo automobilyje, paneigia byloje esantys įrodymai bei viešai gaunami duomenys, pvz. https://www.romantoma.lt/duju-irangos-dalys, iš kur matyti, kad dujų elektronikos produktai – dujų sistemos valdymo kompiuteris bei kita elektronika yra būtini komponentai, be kurių įranga negali funkcionuoti.

29.6. 2024 m. rugpjūčio pabaigoje žinojus prof. dr. V. J. nuomonę dėl tepalų filtre rastų metalo drožlių, grindžiant savo atsikirtimus galimai netinkamai atlikus dujų įrangos montavimo darbus ir dėl to patekus į variklį pašaliniams daiktams, buvo reali galimybė nustatyti konkrečią rastų metalo drožlių sudėtį. Šiuo atveju nėra reikšmingas ir automobilio veikimo esant sumontuotai dujų įrangai fakto nustatymas, nes byloje nėra įrodyta, kad buvo sumontuoti visi dujų įrangos komponentai, nepateikti jokie duomenys, jog buvo paleista veikti sumontuota dujų įranga: toroidiniame balione, jungiamosiose žarnose yra užsilikę naudotų dujų likučiai. Nesant priežastinio ryšio tarp ginčo automobilyje sumontuotos dalies dujų įrangos ir automobilio variklio defekto, neturi jokios teisinės reikšmės apeliacinio skundo argumentai apie MB „Supplier“ veiklos montuojant dujų įrangą teisėtumą / neteisėtumą.

29.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepaneigė savo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad ginčo automobilio defektai atsirado po automobilio perdavimo ieškovui, jei ieškovas netinkamai automobilį naudojo, prižiūrėjo ar defektai atsirado dėl trečiojo asmens vykdytų dujų įrangos montavimo darbų (CPK 185 straipsnis). Tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas su transporto priemone iki jos sugedimo nuvažiavo itin nedidelį atstumą – 417 km. Taigi, transporto priemonė nebuvo eksploatuojama itin intensyviai.

29.8. Ieškovas pirko naudotą transporto priemonę, turėdamas tikslą ją naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodama transporto priemonė bus tinkama naudoti pagal paskirtį. Be to, transporto priemonė sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo. Ieškovas, nebūdamas specialistas, įsigydamas transporto priemonę, negalėjo pastebėti trūkumų, užfiksuotų MB „Supplier“, UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ ir „Veho Lietuva“, tuo labiau, kad jie išryškėjo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Be to, tai, kad automobilis yra 14 m. senumo, nereiškia, kad ieškovas galėjo tikėtis, jog, įsigijus transporto priemonę, iš karto reikės keisti vieną iš pagrindinių elementų, t. y. variklį, o tam reikės investuoti pakankamai didelę piniginių lėšų sumą, kuri pagal UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ duomenis gali viršyti automobilio įsigijimo kainą.

29.9. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad, šalinant esminį ginčo automobilio defektą, galėtų būti pareikalauta ženkli išlaidų suma. Tačiau atsižvelgiant į automobilio metus, ridą, variklio defekto šalinimas nebūtų racionalus ir protingas sprendimas. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – netinkamos kokybės prekės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas; CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovas (apeliantas) byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, išmontavus dujų įrangą ir sutvarkius montavimo vietas, automobilis būtų netinkamas eksploatuoti ar neatitiktų techninių reikalavimų.

29.10. Apeliantas nepagrįstai prof. V. J. ataskaitą, kuri yra rašytinis įrodymas, vertina kaip ekspertizės išvadą, nes ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta. Būtent apeliantas selektyviai vertina byloje esančius įrodymus, juos interpretuodamas išskirtinai palankiai sau. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas pagrindė vertindamas įrodymų visumą.

29.11. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad esą automobilis gali būti grąžintas atsakovui su nuimta variklio galvute (išardytu varikliu). Ieškovui yra suprantama ir aiški pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos, todėl nėra pagrindo bet kokioms apelianto prielaidoms, kad automobilis gali būti grąžintas su išardytu varikliu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimo dalies, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

34. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

35. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui susiejimas su poreikiu atsikirsti į šalies netenkinančio pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, nes iš esmės lemtų, kad apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama pakartotinai, o ne būtų tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto pagal šalių pateiktus įrodymus, teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymo savaime nepagrindžia tai, kad teikiamais naujais įrodymais įrodinėjamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ar kad tokių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, – šaliai pažeidus pareigą rūpintis proceso skatinimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), naujus įrodymus turi būti atsisakyta priimti neatsižvelgiant į nurodytus veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024 75 punktas).

36. Atsakovas G. Č. su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Impulsana“ parengtą eksperto išvadą MV 2025-11, kuri, atsakovo teigimu, patvirtina, jog automobilio techninė būklė jo pardavimo metu buvo tinkama, o ginčo gedimai atsirado kitomis aplinkybėmis, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Ekspertizės atlikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis byloje esančiais dokumentais, todėl reiškiamas prašymas priimti išvadą į šią civilinę bylą ir ją įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas byloje yra atstovaujamas kvalifikuoto atstovo, kuriam žinoma procesinė pareiga proceso metu įrodymus teikti laiku, nors naujai pateiktas rašytinis įrodymas suformuotas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas nenurodė, kad galimybė ir poreikis pateikti naują įrodymą atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, dėl ekspertui iškeltų klausimų pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pateikta išvada parengta vizualiai neapžiūrėjus automobilio, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo priimti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

38. Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės pardavus daiktą (automobilį), turintį paslėptus defektus, paslėptų defektų atsiradimo momento ir pirkėjo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Ieškovas (pirkėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, grąžinant automobilį pardavėjui, o ieškovui grąžinant jo sumokėtą pinigų sumą bei priteisti nuostolius dėl paslėptų defektų, išryškėjusių tik po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2024 m. sausio 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui pardavė automobilį Mercedes-Benz E 350, identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), už 7 600 Eur sumą. Sutartyje automobilio rida nenurodyta, tačiau nurodyti automobilio defektai – starterio gedimas ir duslintuvo tvirtinimas. Automobilio gamybos metai – 2009 m. Parduoto automobilio rida, t. y. 270 700 km nurodyta automobilio pardavimo skelbime. Identiška automobilio rida nurodyta 2024 m. sausio 9 d. privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 606-0215637. Ieškovas 2024 m. sausio 9 d. pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą 7 600 Eur sumą.

40. Ieškovo iniciatyva 2024 m. vasario 19 d. MB „Supplier“ atliktos transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad 2024 m. sausio 15 d. važiuojant, užgeso automobilio variklis ir daugiau nebeužsivedė; po starterio remonto, paleidus variklį, atsirado metalinis garsas. Trečiasis asmuo, atlikęs apžiūrą, nurodė tokius Mercedes-Benz defektus: variklis buvo remontuotas, tačiau netinkamai suremontuoti agregatai, naudotos netinkamos medžiagos, rasti silikono likučiai ir tepalo nuotėkiai; užvedus variklį, girdisi stiprus metalo garsas iš jo vidaus; tepalo filtre ir tepale matosi smulkūs metalo likučiai; dešinės pusės išmetimo sistema pažeista, normaliai nefunkcionuoja. Preliminari automobilio atstatymo darbų kaina – 2 250 Eur, detalių kaina – 3 350 Eur.

41. Ieškovas 2024 m. balandžio 10 d. atsakovui registruotu paštu išsiuntė 2024 m. balandžio 9 d. pretenziją, kuria prašė nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kompensuoti išlaidas, patirtas dėl UAB „Autopretenzija“ dokumentų ruošimo, ataskaitų gavimo, automobilio skelbimo, civilinės atsakomybės draudimo, atlyginti išlaidas už remonto darbus ir kt. Pretenzijoje akcentuota, kad su pardavėju buvo susisiekta 2024 m. sausio 17 d. telefonu, 2024 m. vasario 13 d. buvo nusiųstos foto nuotraukos, 2024 m. vasario 14 d. atsakovas informuotas apie automobilio apžiūrą auto servise 2024 m. vasario 19 d. Konstatuota, kad pardavėjas (atsakovas) 2024 m. vasario 19 d. automobilio apžiūroje nedalyvavo. Atsakovas nurodė, kad automobilį apžiūrėjo 2024 m. vasario 20 d. Bendro sutarimo šalims pasiekti nepavyko.

42. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo iniciatyva UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centre 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo atlikta ginčo automobilio apžiūra, o apžiūros akte nurodyta, kad automobilio variklis sugedęs, t. y. automobilio variklis netolygiai dirba bei skleidžia metalinius kalimo garsus, nebūdingus tvarkingam varikliui; padaryta prielaida, kad variklio velenėlis, pagrindiniai ir švaistikliniai alkūninio veleno guoliai ir velenas gali turėti stiprius paviršinius pažeidimus. Atliktos automobilio apžiūros metu variklis ir jo sugedę agregatai nebuvo ardyti, darant prielaidą, kad su trūkumais esančio agregato nepavyks surinkti su tomis pačiomis detalėmis. Apžiūros metu taip pat buvo patikrintas ir tepalo filtras, kur rastos metalinės dalelės, pastebėti netinkamai sujungti variklio bloko sąlyčio kraštai su cilindrų bloko kraštais, matėsi neoriginalaus hermetiko žymės, neoriginalus hermetikas pastebėtas ir kitų variklio atskirų dalių sujungimuose, todėl apžiūros aktą parengęs specialistas padarė išvadą, jog automobilis buvo nekokybiškai tvarkytas. Taip pat apžiūros metu pastebėtas sumontuotas naujas automobilio katalizatorius ir tai kėlė abejones dėl automobilio emisijos sistemos netinkamo veikimo. Ieškovui pateikus originalų katalizavimo bakelį ir jam buvus stipriai apgadintam, sulankstytam, esant virinimo siūlėms ir neturint katalizavimo elemento viduje, specialistas padarė išvadą, kad automobilio variklis, tikėtinai, perteklinai vartoja alyvą (tepalą).

43. Svarbus aspektas, kad minėtoje automobilio 2024 m. rugpjūčio 13 d. atliktoje apžiūroje dalyvavo ir atsakovo pasikviestas prof. Dr. V. J., kuris 2024 m. rugpjūčio 20 d. parengė Techninio ekspertinio tyrimo ataskaitą. Joje nurodyta, kad po automobilio įsigijimo, automobilyje sumontuota dujų įranga: užpylimo vožtuvas, toroidinis balionas, reduktorius ir juos jungiančios žarnos. Įvertinęs sumontuotas dujų įrangos detales, darė išvadą, kad sena įranga negali valdyti degiojo mišinio, kuris dėl netinkamos koncentracijos galėjo sprogti ir pažeisti variklio komponentus – benzino purkštuką, stūmoklį, švaistiklį ar įdėklus. Įvardijo galimas dujų įrangos montavimo klaidas – kolektoriaus nedemontuojant, aliuminio drožlės patenka per pakeltus įsiurbimo vožtuvus į variklio cilindrus ir paleidus variklį, aliuminio lydinio drožlės galėjo per stūmoklio žiedus patekti į variklio karterį. Iškėlė abejones dėl filtro naudojimo ginčo automobilyje bei nurodė, kad be mikroskopinės analizės, negali nustatyti konkrečios metalo rūšies. Paneigė ginčo automobilio variklio ardymą, nustačius vienodą elementų oksidaciją, buvus netepaluotiems paviršiams, nedidelį alyvos prasiskverbimą cilindrų bloko kampe kaip natūralią būseną, įvertinus automobilio metus bei ridą, buvus tolygiam hermetiko sluoksniui, vienodoms jungčių detalėms, be šviežių mechaninių poveikių veržlėms/varžtų galvutėms, esant sandarioms jungtims. Darydamas prielaidas, kad gali būti pažeisti variklio galinio cilindro švaistiklio įdėklai, kaip galimas to priežastis nurodė smūginį pažeidimą dėl sumontuotos automobilyje senos dujinės įrangos; pažeidimą dėl dinaminio/smūginio apkrovos pobūdžio. Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad išgirdus kalimo požymius, variklis buvo sustabdytas laiku ir remontas galėtų apsiriboti alkūninio veleno šlifavimu, įdėklų pakeitimu.

44. Taip pat į bylą buvo pateikta ir UAB „Veho Lietuva“ automobilio patikros 2024 m. rugsėjo 17 d. išvada, kurioje nurodyta, kad atliekant variklio apžiūrą, buvo girdimas aštrus pašalinis garsas variklio skyriuje, alyvos filtre rasta metalo drožlių ir smulkių metalo detalių, užfiksuotas pažeistas kardaninis velenas, dėl to pažeistas greičių dėžės korpusas ir alyvos dugninė, sulankstyti išmetimo sistemos katalizatorius ir išmetamųjų dujų vamzdžiai; variklinės alyvos prasiskverbimas per variklio galvutės tarpinę, o nuėmus galvutę, matomi hermetizavimo priemonių likučiai.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, sprendė, kad esant nustatytam esminiam ginčo automobilio defektui – variklio defektui – pašaliniams garsams, ir automobiliui faktiškai nevažiuojant (ginčo automobilis nenaudojamas), tokio automobilio neįmanoma naudoti pagal paskirtį, net ir atsižvelgiant į automobilio gamybos metus bei ridą. Atsižvelgdamas į automobilio metus, ridą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog variklio defekto šalinimas nebūtų racionalus ir protingas sprendimas ir laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo – netinkamos kokybės prekės (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad jis pardavė tinkamos kokybės automobilį (išskyrus sutartyje nurodytus trūkumus), ieškovas ir jį lydėjęs asmuo vizualiai patikrino automobilį, kartu buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Laikosi pozicijos, kad esminiu automobilio defektus sukėlė ieškovo inciatyva sumontuota dujų įranga automobilyje ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovo ir trečiojo asmens parodymams, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus ir įrodinėjimo naštos paskirstymo

47. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 16 punktas).

48. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 23 punktas).

49. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

50. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 33 punktas).

51. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, jog jis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą, svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

52. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas).

53. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad to paties straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

54. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo pasitelktas jo teisių gynimo būdas yra atsisakyti sutarties dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir restitucijos taikymo (CK 6.222 straipsnis). Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynybos būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą.

55. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

56. Prieš vertindama automobilio defektų pobūdį ir jų atsiradimo momentą, ar sutarties pažeidimas yra esminis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo naštos paskirstymą tokio pobūdžio bylose. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

57. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teko pareiga įrodyti, jog automobilis buvo ar yra netinkamos kokybės, jo negalėjo ar negali naudoti pagal paskirtį ir aplinkybę, kad jis, įsigydamas automobilį, negalėjo žinoti apie nustatytus trūkumus. Atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nustatyti automobilio defektai atsirado jau po pirkimo-pardavimo sutarties ar dėl ieškovo kaltės, jog šie defektai nėra susiję su automobilio eksploatavimu iki jo pardavimo ir tai, kad pirkėjas negalėjo nežinoti apie nustatytus daikto trūkumus.

58. Kaip nurodyta, šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, aptarė du automobilio trūkumus – starterio gedimas ir duslintuvo tvirtinimas. Jokie kiti automobilio defektai nebuvo nurodyti. Taip pat nėra ginčo, kad esminiai automobilio gedimai pasireiškė jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tokiu atveju būtina įvertinti, ar automobilio defektai (variklio garsai) laikytini paslėptais, ar jie atsirado dėl pirkėjo kaltės.

59. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

60. Automobilio trūkumai, kuriais remiasi ieškovas, atsirado nepraėjus savaitei po automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2024 m. sausio 15 d. Automobilio patikra, į kurią buvo pakviestas ir atsakovas, atlikta 2024 m. vasario 19 d. Automobilio ridos pokytis po jo įsigijimo – vos 417 km. Nors esminiai atsakovo argumentai yra tai, jog defektus sukėlė ieškovo inciatyva sumontuota dujų įranga, tačiau šie teiginiai grindžiami tik prielaidomis, nes tokių aplinkybių nėra nustatyta.

61. Bylos duomenys patvirtina, kad tepalo filtre buvo rastos metalo drožlės, o dujų įrangos vienas iš komponentų – kolektorius yra pagamintas iš aliuminio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui jau 2024 m. rugpjūčio pabaigoje žinojus prof. dr. V. J. nuomonę dėl tepalų filtre rastų metalo drožlių, grindžiant savo atsikirtimus galimai netinkamai atlikus dujų įrangos montavimo darbus, buvo reali galimybė nustatyti konkrečią rastų metalo drožlių sudėtį, tačiau atsakovas tokios valios neišreiškė. Taigi atsakovas, siekdamas įrodyti savo procesinę poziciją, turėjo galimybę teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, ar teikti papildomus įrodymus dėl sumontuotos įrangos (ne)esminės įtakos automobilio defektų kilmei patvirtinti.

62. Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teismui pagrįstai įsitikinti, kad tepalų filtre rastos metalo drožlės priklauso kažkuriam automobilio mechanizmų elementui, kuris buvo mechaniškai paveiktas trečiajam asmeniui montuojant dujų įrangą.

63. Pasisakant dėl prof. V. J. išvados vertinimo, pažymėtina, kad išvados padarytos prielaidos forma. Išvadoje akcentuojama, kad „automobilyje sumontuota sena variklio maitinimo suskystintomis dujomis įranga, tikėtina, perkelta iš kitos transporto priemonės (nėra įsigijimo, montavimo, deginių sudėties patikros dokumentų), labiausiai tikėtina tapusi variklio pažeidimo priežastimi, kai buvo montuojama, derinama, naudojama“.

64. Taigi, remiantis minėta išvada, galima daryti tik prielaidą, kad dujų įrangos montavimas ar naudojimas (nėra atskleista kas konkrečiai), tikėtina, galėjo turėti įtakos variklio pažeidimams, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo sumontuoti visi dujų įrangos komponentai ir dujų įranga buvo naudojama. Šių aplinkybių neneigė ir prof. V. J., padaręs dar vieną prielaidą, jog jei maitinimo sistema iš tiesų nenaudota, tai prielaida, kad variklis buvo sugadintas keičiant variklio alyvą, tampa teisinga (2024 m. spalio 18 d. DOK – 52961).

65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal tokius pateiktus atsakovo duomenis, nėra galima nustatyti priežastinio ryšio tarp ginčo automobilyje sumontuotos dalies dujų įrangos ir automobilio variklio defekto. Nors, kaip jau minėta, būtent pardavėjui kyla pareiga įrodyti, jog pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

66. Vertinant apelianto argumentus, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, pažymėtina, kad techninė apžiūra nėra įrodymas, jog automobilis vienareikšmiškai gali tarnauti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Taigi, apelianto argumentai, kad atlikta automobilio techninė apžiūra patvirtina, jog jis pardavė tvarkingą ginčo automobilį, nėra pagrįsta.

67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos savaitei nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuvažiavus vos 417 km., todėl nenustačius jokių ieškovo veiksmų, sukėlusių nustatytus automobilio defektus (išskyrus dujų įrangos montavimo, apeliantas kitų veiksmų neįrodinėjo, o jo pirmosios instancijos teisme nurodytas netinkamas pirkėjo automobilio vairavimas bandomojo važiavimo metu, vertintinas kaip deklaratyvus), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.

68. Taigi, susiklosčiusi situacija leidžia konstatuoti esminį automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimą, suteikiantį ieškovui savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu būdu, t. y. nutraukiant sutartį bei taikant restituciją.

69. Apelianto argumentai dėl trečiojo asmens MB „Supplier“ teisės montuoti dujų įrangą automobiliuose, nėra susiję su šio ginčo dalyku, kadangi nėra nustatyta, jog automobilyje buvo sumontuota visa dujų įranga, turėjusi esminę įtaką ginčo automobilio defektų kilmei, todėl teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nevertina.

70. Taip pat atmestini apelianto motyvai, kad ieškovas, informuodamas apie 2024 m. vasario 19 d. vyksiančią automobilio patikrą, nenurodė atsakovui patikros priežasties. Nagrinėjamu atveju pranešime yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas nustatė automobilio trūkumus, dėl to iškilo poreikis automobilį patikrinti autoservise. Pardavėjui registruotu paštu buvo išsiųsta ir pretenzija.

71. Vertinant apelianto argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismų praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 22–24 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 66 punktas).

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais tik akcentuojami atskiri įrodymai, tačiau neįvertinama jų įrodomoji reikšmė, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų. Taigi, vien tai, kad apeliantas nesutinka su atitinkamomis skundžiamo sprendimo išvadomis, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas).

Dėl teismo precedento taikymo

73. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos panašiose bylose (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023).

74. Pažymėtina, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 59 punktas).

75. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodoma Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023 nėra aktuali, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitokių transporto priemonės defektų pagrindų, todėl ginčo aspektu nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, t. y. ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi.

Dėl procesinės bylos baigties

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, susijusias su transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių gynimo būdu, tinkamai tarp bylos šalių paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, priteisimo

78. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

79. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o ieškovui E. B. iš apelianto priteisiamos išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

80. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas E. B. patyrė 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

81. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteisiamos iš atsakovo (apelianto).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-82-1136/2025, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta BurdulienėRosita PatackienėRenata Volodko