Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą),

kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Haroldui Stankevičiui (nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonių būdu per „Zoom“ programą),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, profesinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. 00 min (duomenys neskelbtini), namo dalyje, turėdamas vieningą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas raštelį dėl depozito bei paimdamas 500 Eur depozitą (užstatą), sutartos namo dalies neišnuomojo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. G. priklausantį turtą – 500 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 13 val. 00 min (duomenys neskelbtini), namo dalyje, įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas raštelį dėl depozito bei paimdamas 500 Eur depozitą (užstatą), sutartos namo dalies neišnuomojo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. B. priklausantį turtą – 500 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. spalio 28 d., apie 12 val. 30 min (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas raštelį dėl depozito bei paimdamas 250 Eur depozitą (užstatą), sutartos namo dalies neišnuomojo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. M. L. priklausantį turtą – 250 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2024 m. lapkričio 22 d., apie 19 val. 20 min (duomenys neskelbtini), namo dalyje, įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas raštelį dėl avanso bei paimdamas 250 Eur avansą, sutartos namo dalies neišnuomojo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. A. priklausantį turtą – 250 Eur.

Šiais veiksmais M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nurodė, kad su kaltinimu sutinka, nori atsiprašyti vis nukentėjusiųjų dėl to kaip pasielgė, tai buvo neteisinga ir nesąžininga, gailisi dėl to. Turi priklausomybę nuo lošimo, prieš tai buvo taip, kad turėdamas priklausomybę įniko į lošimus, dėl ko dažnai keitė darbus, buvo prasta finansinė padėtis. Išsiskyrė su šeima ir planavo išnuomoti dalį namo, kuriame gyvena. Išnuomojo dalį namo, gavo pinigų ir sugalvojo, kad reikia išnuomoti daugiau ir lošiant dar užsidirbti pinigų, bet visus pinigus pralošė. Viską darė savo namuose, neturėjo tikslaus plano kaip reikės grąžinti pinigus žmogui nesėkmės atveju. Ir gavosi taip, kad vis imdavo iš žmonių avansus, kad atiduotų kitiems, ir gavosi tokia seka tiesiog. Dėl 2024 m. rugsėjo 27 d. veikos su E. G. nurodė, kad viskas vyko per „Facebook“, įdėjo namo dalies nuotraukas keliose nuomos grupėse „Facebook“, parašė nuomos kainą, atėjus pirmam nukentėjusiajam sutarė depozitą, pasirašė sutartį. Skelbime parašė, kad išnuomoja namo dalis, kad reikės dar keleto baldų. Su E. G. susirašė per „Messenger“, po to apsikeitė telefono numeriais. Su G. susitarė, kad 1-2 savaitės bėgyje bus galima gyventi, mėnesio suma 500 Eur, ji pasiūlė sumokėti depozitą, pasirašė sutartį ir ji jam grynaisiais pinigais padavė pinigus. Tuo metu, kai dėjo skelbimą, norėjo palikti butą nuomai, o pats norėjo išvažiuoti į užsienį, skelbimo tikslas, buvo toks, kad tikrai norėjo butą išnuomoti. G., po avanso paėmimo buvo leista gyventi, bet atsitiko taip, kad jis pralošė tuos pinigus, ir nei baldų butui nenupirko ir nei kelionei neturėjo, ir todėl sugalvojo, kad vėl reikia kažkokiu būdu paimti dar kokį avansą iš kitų žmonių. G. duotą depozitą pralošė galbūt savaitės bėgyje. Bet planas tikrai buvo jai leisti gyventi 1-2 savaitės bėgyje. Nurodė, kad po susitarimo su G., dar buvo asmenų, kurie kreipėsi dėl nuomos. Pinigus pralošė lažybų bendrovėje. Tuo metu nedirbo, neturėjo pinigų ir suprato, kad G. nepavyks įleist į butą. Todėl vėl kėlė skelbimą dėl nuomos. Dėl 2024 m. rugsėjo 28 d. veikos su A. B. parodė, kad gal ir kėlė skelbimą nepraėjus nei parai. Bet ji turi ligą, priklausomybę, todėl jo laiko suvokimas gali skirtis. Taigi, su A. B. buvo bendrauta per „Facebook“, pirmiausiai susirašė per ten, o po to apsikeitė telefono numeriais. B. butą aprodė toje pačioje namo dalyje, ten buvo pasirašyta sutartis, perduoti jam pinigai. Lygiai taip pat susitarė, kad ją įleis į butą 1-2 savaičių bėgyje. Su B. susitiko dėl to, kad atsiloštų prarastus pinigus, kuriuos turėjo grąžinti G.. Susitarimo su A. metu, žinojo, kad jai buto neišnuomos. Iš B. gautus pinigus pralošė, lošė internetu. B. iš karto nepranešė, kad neišnuomos buto. G. apie tai, kad jai buto neišnuomos pranešė tuo metu, kai jau turėjo įleisti žmones, jam pradėjo skambinti, o jis sakė, kad negali. Dėl 2024 m. spalio 28 d. nusikalstamos veikos su K. M. L.. Principas tas pats, susisiekė su juo per „Facebook“ platformą, prie „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį, ir davė avansą grynaisiais pinigais, aprodė jai namo dalį. Toks pat susitarimas, jog jai 1-2 savaičių bėgyje bus galima gyventi ir taip gavosi užburtas ratas. Neturėjo tikslo išnuomoti namo dalį. Kaip pasisavinti – jam tokios minties nebuvo, jo tikslas buvo gauti pinigų tam, kad juos galėtų grąžinti prieš tai buvusiam žmogui. Dėl 2024 m. lapkričio 22 d. nusikalstamos veikos su G. A. nurodė, kad viskas vyko taip pat, aprodė namą, pasirašė sutartį, paėmė pinigus ir buvo savaitės laiko terminas. Skelbimą būdavo išima ir vėl įdeda. Visi gaunami pinigai buvo pralošti, nors tikėjosi atsilošti ir visiems grąžinti pinigus. Po to pradėjo vengti tų žmonių, apėmė baimė. Tuo metu nedirbo, užimtumo tarnyboje registruotas, bet išmokų negauna. Dirbo kažkiek, bet darbų kaita buvo labai didelė. Turtinės žalas nukentėjusiesiems yra atlyginęs. Supranta, kad E. G. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, mano, kad 2 000 Eur nėra tokia suma, kurią ji galėjo patirti. Negali atsakyti, kokio dydžio jai galėjo sukelti moralinę žalą, gal 100-200 Eur, bet tai palieka spręsti teismui. Ketina atlyginti neturtinę žalą. Jo pajamos 1 000 Eur į rankas, bet turi aprūpinti vaikus, turi kitų įsiskolinimų. Vaikams teikia išlaikymą, apie 350 Eur nuskaičiuoja per antstolius, vienam vaikui 242 Eur. Nurodė, kad turi ir daugiau skolų, įsipareigojimai – 18 000 Eur. Turines žalas nukentėjusiesiems grąžino tėčio dėka, nes jam paskolino brolis. Šiuo metu bando gyventi su žmona, veda bendrą ūkį. Nurodė, kad P. S. yra jo tėtis. Jų santykiai yra geri, ir jo dėka pavyko atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, jis jam padeda gyventi teisingą gyvenimą, jam atsiskaitinėja savo išlaidas, parodo savo banko išklotines, ir tai kad dabar dirba, tai irgi jo dėka. Atstumas tarp jų yra 4 km. Kiekvieną dieną bendrauja telefonu. Tėtis jam daro ir gali daryti įtaką teigiamam gyvenimui. Tėtis yra senatvės pensijoje, jis gyvena su sutuoktine – jo mama. Nėra teistas, administracine tvarka baustas, galbūt 2024 m. paskutinės baudos nesumokėtos dėl azartinių lošimų. Problemą dėl lošimų sprendžia taip, kad pirmas žingsnis kreiptis pasibaigti Minesotos programą, nes užsiblokavęs nuo lošimo yra, lankosi anoniminių lošėjų grupėje. Savo gyvenimo tikslų sieks mažais žingsneliais. Savo poelgius vertina blogai, gailisi. Tėtį, kaip laidotą pasirinko, nes šiuo metu mamos sveikata gan prasta ir šiai dienai su tėčiu santykiai yra geresni. Dėl neturinės žalos atlyginimo su nukentėjusiaisiais nesusitarė, lauks teismo sprendimo. Įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, jeigu ji bus priteista. Dar kartą atsiprašė nukentėjusių, tikrai nebuvo minties pasiimti pinigus negrįžtamai. Viską įsipareigoja grąžinti kaip priklauso.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. S. nurodė, kad palaiko pateiktą prašymą dėl laidavimo. Nurodė, kad mano, jog reikia pasigalėti jo sūnaus. Stengiasi patys susitvarkyti su sūnumi. Kiekvieną dieną bendrauja. Jis šiuo metu yra pasikeitęs 100 procentų, mano, kad jis įstojo į doros kelią. Jau dabar daro įtaką, kad sūnus nedarytų nusikaltinimų. Po darbo jis vis atvažiuoja. Kai gauna atlyginimą, pasako kiek gauna, kur išleidžia pinigus. Jis turi tris vaikus, juos taip pat jis turi išmaitinti. Šiuo metu jis tikrai jų klauso, kaip buvo jaunas buvo kitaip. Jis su žmona išsiskyrė, bet dabar jie vėl gyvena kartu su vaikais. Jo išslavinimas 8 klasės. Gyveno kaime, po to atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra pensininkas, sūnų prižiūri. Juos skiria apie 3 km. Jo pensija apie 700 Eur. Jeigu teismas taikytų užstatą, sutiktų laiduoti vis tiek. Yra baustas administracine tvarka, netyčia padarė nusižengimus. Jo sveikatos būklė leidžia sūnų prižiūrėti, padėti, pasikalbėti. Turi diabetą, inkstų ligą, šiuo metu stuburą skaudą, bet pradeda gerėti. Mano, kad M. S. yra autoritetas. Sūnus papasakojo, ką yra padaręs. Žino, kad jis gailisi. Jis labai pasikeitęs, gydosi. Apie sūnaus veikas sužinojo po naujų metų. Žino, kad jis žalas atlyginęs, jam atlyginti padėjo vyresnysis brolis.

Nuketėjusioji K. M. L. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio parodė, kad turtinė žala jai atlyginta. Ieškinį palaiko, tačiau suma grąžinta. Pretenzijų kaltinamajam neturi, tiesiog tai buvo labai nemaloni situacija.

Nukentėjusysis G. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinį ieškinį palaiko iš principo, turtinė žala jam atlyginta dvigubai. Pretenzijų kaltinamajam neturi.

Nuketėjusioji E. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio parodė, kad palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį. Prašo priteisti jai moralinę žalą, nes norėjo išsinuomoti būstą, bet turėjo glaustis pas draugus, po to pas tėvus. Nurodė, kad turtinė žala jai atlygtina, atlyginta 500 Eur. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes turėjo gyventi pas žmones, turėjo mokėti papildomus pinigus, o pati juk jau buvau sumokėjusi už nuomojamą būstą. Apžiūrėjus būstą pasirašė tokią kaip sutartį, nusifotografavo dokumentus ir padavė 500 Eur grynaisiais pinigais. Pinigus kaltinamajam padavė mama E. G.. Pinigus perdavė M. S., pasirašė tokią kaip sutartį ant pusės lapo, toks kaip vekselis buvo galima sakyti, pinigus padavė už pusės namo nuomą, adresu (duomenys neskelbtini). Jai pažadėjo, kad po savaitės galės ten gyventi, nes pasakė, kad trūksta mikrobangų krosnelės, lovos, spintelės, ir pasakė, kad per tą laiką viską supirks, bet atėjus tam laikui nieko nebuvo. Su juo bendraudavo SMS žinutėmis, pasakė, kad jam atsirado trukdžiai ir negali supirkti daiktų, viskas tęsėsi apie dvi savaites. Nors buvo žadėta, kad per savaitę nuo pinigų perdavimo įleis į butą. Buvo momentas, kad pažįstama parašė žinutę, kad jis Facebook toliau deda skelbimus, ir ta draugė parašė žinutę ir pasirodo, kad jis tikrai toliau nuomoja. Tada suprato, kad tai sukčiavimas ir kreipėsi į policiją, buvo gretai sureaguota. Jautėsi blogai, nes negalėjo turėti savo būsto. Visada galvojo kaip gauti pinigų, kaip toliau gyveni, kaip vėl išsinuomoti butą. Buvo nemiga, kokį mėnesį laiko nuo to laiko, kai jis ją apgavo. Į policiją pastoviai važinėjo, nervas toks buvo. Pas specialistus nesikreipė, turėjo vaistų, valerijono išgerdavo. Nepatogumai buvo tokie, kad glaustis turėjo pas tėvus, pas draugus. Pas draugę gyveno porą mėnesių, po to apie 4 mėnesius gyveno pas tėvus. Taip pat buvo nepatogumas, kad vaikui nesuteikia komforto. Patyrė stresą, kad neturėjo privatumo, papildomai gyventi pas kitą žmogų nėra smagu. Teigė, kad padaryta moralinė žala, jog turėjo glaustis pas tėvus. Nurodė, jog ketinamasis turtinę žalą atlyginęs, bet aplygino ne jis pats, o jo brolis.

Nuketėjusioji E. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. tinklapyje „Facebook“ rado skelbimą apie nuomojamą pusę namo (duomenys neskelbtini). Susisiekus su skelbimu autoriumi M. per programą Messenger, susitarė dėl apžiūros. 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. su mama E. G. ir dukra nuvyko apžiūrėti namo. Pasitiko vyras, prisistatė M., aprodė dalį namo, kurią nuomojo, viskas tiko. Su minėtu asmeniu M. S. pasirašė raštelį, kad jis iš jos paima 500 Eur kaip depozitą už nuomą dalies namo (duomenys neskelbtini). Jam padavė 2 kupiūras po 100 Eur ir 6 kupiūras po 50 Eur. Asmuo parodė savo asmens dokumentą, leido jį nufotografuoti, paliko telefono numerį ((duomenys neskelbtini)), todėl nekilo jokių įtarimų, kad kažkas ne taip. Jokių namo nuosavybę patvirtinančių dokumentų M. S. neparodė, tačiau jai ir kartu buvusiai jos mamai M. S. pasirodė patikimas, sudarė solidaus žmogaus įvaizdį. Jis raktų nuo namo iškart nepadavė, sutarė, kad dar papildomai atveš baldų, buitinės technikos, o po savaitės galės įsikelti. Leido laikyti naminius gyvūnus, sakė, kad jaustųsi kaip savo namuose, paliko labai gerą įspūdį. Po kelių dienų jai draugė parašė (jai buvau sakiusi apie minėto namo nuomą), kad minėtas skelbimas dar aktyvus, tik pakeistas nuotraukos. Parašė M. S. apie tai, jis pradėjo teisintis, kad nespėjo išimti skelbimo, tikino, kad tai padarys. Po kelių dienų skelbimas buvo pašalintas. Praėjus maždaug savaitei, susisiekus su M. S., jis pasakė, kad nebenori jai nuomoti namo dalies, nes kažkokie jos draugai jam pradėjo rašinėti dėl to namo. Jis pažadėjo grąžinti pinigus po savaitės, paskui dar vėliau. M. S. pradėjo visaip išsisukinėti, aiškino dar negavęs atlyginimo, vis atidėliojo pinigų grąžinimą. Iki šiol neatgavo savo pinigų, mano, kad buvau apgauta ir iš jos išvilioti pinigai. Vėliau pateiks visus turimus įrodymus (surašinėjimus su M. S., nuotraukas) dėl minėtos situacijos. Dėl sukčiavimo patyrė turtinę 500 Eur žalą (1 t., b. l. 16-19).

Nuketėjusioji K. M. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „Facebook“ socialinio tinklo grupėje pamatė skelbimą apie nuomojamo būsto dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Susidomėjus šiuo skelbimu per „Facebook“ Messenger susisiekė su skelbimo autoriumi, kuris buvo pasivadinęs M. S.. Toliau vyko susirašinėjimas dėl būsto dalies apžiūros, sutarė laiką dėl atvykimo, tačiau jai netiko laikas, todėl nuomojamo būsto dalies apžiūrėti nuvyko jos uošvienė. Ji su ja kalbėjo per vaizdo skambutį, jai viskas tiko, todėl su asmeniu, kuris norėjo išnuomoti būsto dalį sutarė susitikti kitą dieną dėl sutarties pasirašymo. Būstas buvo apžiūrėtas spalio 27 dieną, o sutartį pasirašė kitą dieną, t. y. spalio 28 dieną. Susitikus jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę M. S. vardu, leido ją nufotografuoti, ji ją nufotografavo iš abiejų pusių ir ant balto popieriaus lapo pasirašė sutartį, kad jis, t. y. M. S. pirmam depozitui iš jos grynaisiais pinigais gavo 250 Eur. Ji jam pinigus grynaisiais 2 po 100 Eur kupiūras ir 1 po 50 Eur kupiūrą padavė į rankas. Sutarė, kad ji su vaikais įsikels į būstą lapkričio 2 dieną, kadangi ten vyko kažkokie remonto darbai, dažymai. Sutartį jie pasirašė prie Kauno klinikų esančioje kavinukėje „(duomenys neskelbtini)“ lauke, prie staliuko, sutarties pasirašymo dieną dalyvavo ir jos močiute. Jis jai žadėjo dar paskambinti penktadienį, t. y spalio 31 dieną, bet taip ir nepaskambino. Ji jam skambino, tačiau jis neatsiliepė, paskui parašė, kad jis dirba, kitą dieną parašė, kad jis namo grįš sekmadienį, t. y. lapkričio 3 vakare, kad švenčia gimtadienį. Sekmadienį lapkričio 3 d. ji jam paskambino, jis jai parašė žinutę, kad nieko nebus, kad parašytų savo banko sąskaitą ir jis jai perves pinigus atgal. Ji jam nusiuntė savo banko sąskaitą ir parašė, kad pinigų lauks iki kitos dienos pietų. Nesulaukus jo pavedimo ji jam parašė, kad kreipsis į policiją, jis jai atrašė, kad pinigai tikrai bus, o vėliau užblokavo ir per telefoną ir per „Facebook“. Po to suprato, kad liko apgauta. Buvo nuvykus ir bendravo su šio asmens kaimynais, kurie nurodė, kad M. S. šiuo adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) gyvena, grįžta kiekvieną vakarą ir, kad jie ne pirmi, kurie atvyksta teirautis apie jį. Taip pat kaimynai jai davė M. S. mamos „Facebook“. Susisiekus su M. S. mama per „Messenger“ skambučiu, ji nurodė, kad nieko apie tai, kad yra nuomojama namo dalis nežino ir, kad nuosavybės teise šis namas nepriklauso M. S.. Dėl sukčiavimo patyrė turtinę 250 Eur žalą (1 t., b. l. 118-121).

Nuketėjusioji A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugsėjo mėnesio gale rado skelbimą interneto svetainėje „Facebook“ grupėje „Marketplace“ apie nuomojamą nuosavo namo dalį (duomenys neskelbtini) su 3 kambariais. Nuomos kaina buvo nurodyta 250 Eur ir depozitas už mėnesį, viso 500 Eur, daugiau kažkokių skelbimo detalių nepamena. Susisiekus su nuomotoju sutarė apžiūrėti namo dalį ir rugsėjo 27 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur jo jau laukė vyras. Prisistatė M., aprodė namą, labai maloniai bendravo, viskas jai tiko. Susitarė dėl nuomos kainos ir depozito ir kad sekančią dieną, t. y., rugsėjo 28, paduos jam pinigus 500 Eur grynais į rankas. Kitą dieną kažkur apie 13 val. susitiko minėtu adresu, padavė jam 500 Eur grynaisiais, pasirašė raštelį dėl gautų pinigų už nuomą. Su ja buvo kartu atvykusi ir dukra G. N., kuri viską matė. Vyras parodė savo asmens dokumentą (duomenys M. S.), leido jį nusifotografuoti, paliko telefono numerį, todėl jokių įtarimų nekilo. Be to, kalbėjo labai įtikinamai, sudarė patikimo žmogaus įspūdį. Padavus pinigus ir pasirašius raštelį, M. paprašė jam duoti savaitę laiko, kad galėtų išsivežti likusius savo daiktus, dar kažką sutvarkyti, ji sutiko. Raktų jai nedavė, sutarė maždaug po savaitės susitikti. Spalio 7 dieną jis jai parašė, kad vis dėl to jis negalės jai išnuomoti namo, o pinigus grąžins po kelių dienų - penktadienį. Atėjus penktadieniui parašė, kad pinigus galės grąžinti tik mėnesio gale - iki spalio 29 dienos. Artėjant tai dienai dar parašė M., bet atsakymo negavo, skambino, tačiau jis neatsiliepė (1 t., b. l. 72-75)

Nuketėjusysis G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 21 d. apie 17.00 val. jo dukra rado skelbimą „Facebook“ grupėje. Skelbime buvo nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) apie yra nuomojama namo dalis. Skelbimą patalpinęs asmuo pasivadinęs „M. S.“. Jie susidomėjo šiuo skelbimu ir jo dukra šiam asmeniui parašė per „Messenger“, kad domina išsinuomoti namo dalį. Asmuo atsakė, kad dėl nuomos reikės sumokėti 250 Eur avansą ir tada galėsime pasirašyti sutartį, savaitės bėgyje reikės 200 Eur depozitą, bet jis sutarė, kad depozitą sumokės po atlyginimo, vyras su tuo sutiko. 2024 m. lapkričio 22 d. susitiko apžiūrėti to nuomojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo dukra ir žmona. Jiems viskas tiko, todėl surašė ant balto popieriaus lapo, kad iš jo paima avansą 250 Eur. Asmuo pateikė savo asmens dokumentą, bet jo nenusifotografavo, bet prisimenu, kad visi duomenys, t. y vardas ir pavardė atitiko. Kiek prisimena, jis buvo M. S.. Kai buvo apžiūrėti nuomojamo namo dalies, dukra viską filmavo. Sutarė, kad nuo 2024 m. gruodžio 1 d. jie įsikels į patalpas. 2024 m. gruodžio 1 d. ryte jis dukrai į „Messenger“ parašė žinutę, kad informuoja, jog atsidūrė ligoninėje ir joje bus ilgai, todėl nebegalės išnuomot namo dalies. Po tos žinutės jis į skambučius neatsakė, tik parašė, kad perskambins vėliau, bet taip ir neperskambino, vėliau jam skambinant, jis neatsiliepė. Dukra parašė žinutę, kad jie kreipsis į policiją, jei nebus grąžinti pinigai ir po to, jis jau nieko neatrašė, taip pat ir neskambino. Jam padaryta 250 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 158-161).

Liudytoja E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dukra E. G. rugsėjo mėnesį susirado tinklapyje „Facebook“ skelbimą apie nuomojamą pusę namo (duomenys neskelbtini). Paprašė kartu nuvykti apžiūrėti minėto namo, todėl 2024 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. su ja ir anūke nuvyko minėtu adresu. Pasitiko vyras, prisistatė M., aprodė dalį namo, kurią nuomojo, viskas tiko. Su minėtu asmeniu M. S. dukra pasirašė raštelį, kad iš jos paima 500 Eur kaip depozitą už nuomą dalies namo (duomenys neskelbtini). Minėtam vyrui buvo paduotos 2 kupiūros po 100 Eur ir 6 kupiūros po 50 Eur. Asmuo parodė savo asmens dokumentą, leido jį dukrai nufotografuoti, paliko telefono numerį, jokių namo nuosavybę patvirtinančių dokumentų neparodė, tačiau sudarė patikimo žmogaus įvaizdį. Jis raktų nuo namo iškart nepadavė, su dukra sutarė, kad dar papildomai atveš baldų, buitinės technikos, o po savaitės jau galės įsikelti. Vėliau dukra jai papasakojo, kad buvo apgauta, M. S. namo nebenuomojo, pinigų negrąžino, vis atidėliojo, sugalvodavo visokių pasiteisinimų (1 t., b. l. 52-55).

Liudytoja D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1/2 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Namas oficialiai, registrų centre, nėra padalintas į atskirus butus, tačiau realiai namą esame padalinę į dvi dalis ir dalį, kuri priklauso jai, pažymėjome butu Nr. 1. Kadangi jie su sutuoktiniu patys išsikėlė gyventi į butą, leido šioje jai priklausančioje namo dalyje neatlygintinai gyventi sūnui M. S., kartu su jo šeima. Sūnus prieš kelis mėnesius su savo sutuoktine išsiskyrė, apie 3-4 mėnesius šiame name M. S. gyvena vienas. Jai M. S. nieko nesakė apie tai, kad siekia išnuomoti šią namo dalį, jis jos neklausė, ar gali dalį namo nuomoti, taip pat M. S. neturi jokio įgaliojimo jos vardu sudarinėti jokių sandorių. M. S. jokio leidimo nuomoti jai priklausančią namo dalį ji nedavė. Tačiau prieš kelias savaites jai paskambino (duomenys neskelbtini), kaimynai, gyvenantys kitoje šio namo dalyje, ir paklausė, kas čia darosi, kodėl į tą namą apžiūrėti vis ateina kokia nors moteris, kaimynai pasakė, kad M. vedžioja nepažįstamus asmenis ir rodo jiems namą. Todėl jie su sutuoktiniu pasikalbėjo su M., griežtai jam pasakė, kad jokiais būdais jis negali nuomoti jai priklausančios namo dalies, pasakė, kad čia svetimos kojos nebus, taip pat pasakė, kad jei bandys išnuomoti namo dalį, jį patį iš tos namo dalies išvis. Tačiau, kai bandė klausti M., ką jis čia ruošiasi daryti ir kodėl jis į namus vedasi nepažįstamus žmones, M. nieko nesakydavo, tylėdavo, tad iki galo ir nežino, ką jis ruošėsi daryti. Kadangi pats M. S. realiai tame name pats ir gyvena, jis pats neturi kur daugiau gyventi, neturi jokio nekilnojamojo turto, jos žiniomis pajamų, iš kurių galėtų įsigyti ar pats išsinuomoti kitą būstą savo gyvenimui taip pat neturi, todėl nemano, kad ruošėsi realiai išnuomoti minėtą jai priklausančią namo dalį. Ji nežinojo apie tai, kad M. S. buvo patalpinęs kažkokius skelbimus apie jai priklausančio namo dalies nuomą, apie tai jis jai nieko nėra sakęs. Sūnus jau ilgą laiką turi priklausomybę azartiniams lošimams (2 t., b. l. 3-6).

Liudytoja A. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. M. L. yra jos anūkė. Rudens laikotarpiu ji pasakojo, kad ieškosi buto nuomai, bute ruošėsi gyventi kartu su savo šeima. Vieną dieną ji jai paskambinusi pasakė, kad gali važiuoti kartu su ja, nes ji rado patinkantį butą, o ji labai norėjo pasižiūrėti, kur ji gyvens. Kažkurią dieną rudenį, K. M. L. ją pasiėmė, atvažiavus į lauką išėjo apie 45 metų vyriškis. Apžiūrėjo butą, anūkė jo klausė, kada galėtų įsikelti gyventi į butą, vyriškis atsakė, kad dar nori baigti tvarkyti ir nurodė, kad kai paruoš butą, paskambins. Vėliau kavinėje susitarė pasirašyti sutartį, jis išsitraukė baltą popieriaus lapą, pasakė anūkei, kad pirma jie pasirašys ant balto popieriaus lapo, o paskui jis dokumentus baigs tvarkyti, paprašė K. paso ir pats padavė savo asmens dokumentą. Tuomet vyriškis paprašė anūkės pinigų, pinigų suma lyg ir buvo prašoma kaip užstatas. Prisimena, kad anūkė su prašoma pinigų suma nesutiko ir pasakė vyriškiui, kad šiuo metu daugiau kaip 250 Eur jam neduos, likusią pinigų sumą paduos tada, kai vyriškis baigs tvarkyti butą ir jai paskambins. Matė, kaip anūkė padavė 250 Eur grynaisiais. Kiek paskui bendravau su savo anūke, ji jai pasakojo, kad minėtas vyriškis jos prašė ilgiau palaukti, kad nebaigė tvarkyti, o dar vėliau bendraujant su anūke, ji sakė, kad tas vyriškis jai nebeatsiliepia ir į butą ji taip ir neįsikėlė (1 t., b. l. 146-149).

Liudytoja G. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. B. yra jos mama. 2024 m. rugsėjo mėnesį mama ieškojo buto nuomai. Rugsėjo mėnesio gale mama paskambino ir pasakė, kad rado patinkantį skelbimą apie nuomojamą butą, susirašinėjo su skelbimą įkėlusiu asmeniu ir važiuos apžiūrėti buto. Minėjo, kad šį skelbimą ir rado socialiniame tinkle „Facebook“. Po apžiūros mama sakė, kad butas jai labai patiko, ir kad kitą dieną važiuos pasirašyti sutarties dėl buto nuomos. Taip pat, kadangi mama dar nebuvo gavusi algos, paprašė jos paskolinti 500 Eur, kuriuos ji galėtų paduoti buto savininkui kaip vieno mėnesio nuomą ir depozitą. Mamai paskolino 500 Eur. Joms atvažiavus pasirašyti, pasitiko vyriškis. Vyriškis sakė, kad per savaitės ar dviejų savaičių laikotarpį išveš visus savo daiktus, po savaitės paduos buto raktus, kad mama galėtų susivežti savo daiktus. Jie aptarę šiuos klausimus, būdami minėtoje namo dalyje, ant balto popieriaus lapo pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad tas vyriškis paima iš mamos 500 Eur už buto nuomą ir abu, tiek minėtas vyriškis, tiek mano mama ant lapelio pasirašė. Tu metu matė, kaip mama minėtam vyriškiui padavė 500 Eur grynaisiais. Dar šis vyriškis parodė savo asmens ir leido jį nufotografuoti. Po kiek laiko, kai kalbėjo su mama, ji sakė, kad rašė minėtam vyriškiui, kada galės pasiimti buto raktus, bet minėtas vyriškis vis dingdavo, atrašydavo tik kas kelias dienas, o po kurio laiko mama sakė, kad minėtas vyriškis iš vis nebeatrašo ir neatsiliepia, buto raktų jai taip ir nepadavė, jos žiniomis 500 Eur jis mamai taip ir negrąžino (1 t., b. l. 90-93).

Liudytoja I. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. A. yra jos tėtis. 2024 m. lapkričio 21 d. „Facebook“ grupėje surado skelbimą, kurį patalpino asmuo, besinaudojantis anketa „M. S.“. Tėtis su vyriškiu telefonu susitarė, kad atvažiuos apžiūrėti namo dalies. 2024 m. lapkričio 22 d. ji kartu su tėčiu ir pamote važiavo apžiūrėti minėto namo dalies. Tai buvo namo dalis (duomenys neskelbtini). Vyriškis pasakė, kad pasirašys raštelį, kad jo tėtis jam perduoda 250 Eur grynaisiais kaip avansą. Vyriškis parodė tėčiui savo asmens dokumentą. Matė kaip tėtis padavė vyriškiui 250 Eur grynaisiais pinigais. Tuomet tėtis ir minėtasis vyriškis ant balto popieriaus lapo pasirašė, kad tėtis perdavė vyriškiui 250 Eur. Su minėtu vyriškiu susitarė, kad ji galės įsikelti gyventi į namo dalį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 2024 m. gruodžio 1 d. ryte parašė per „Facebook Messenger“ vyriškiui ir paklausė, kada jau galėtų įsikelti į namo dalį. Vyriškis atrašė, kad labai susirgo, guli ligoninėje ir jo ilgai nebus, dar rašė, kad „turbūt mano žmogus su jumis nesusisiekė ir pinigų neatidavė“. Vyriškis sakė, kad grąžins sumokėtus pinigus, kai jį išleis iš ligoninės. Iki šiol vyriškis su ja nesusisiekė, pinigų negrąžino ir namo dalyje neapgyvendino, raktų nedavė. Tokiu apgaulės būdu minėtas vyriškis įgijo jos tėčio turtą - 250 Eur (1 t., b. l. 173-176).

Liudytoja A. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), jau apie 15 metų su pertraukomis gyvena, o paskutinius 4-5 metus nuolatos gyvena kaimynas M. S.. Ta namo dalis, kurioje gyvena M. S., priklauso jo motinai. Jai anksčiau buvusi M. S. sutuoktinė pasakojo, kad su M. S. išsiskyrė dėl to, kad jis yra priklausomas nuo lošimų, turi problemų su skolomis, antstoliais. 2024 m. spalio mėnesį, jai būnant namuose, pas ją į namus atėjo trys nepažįstami, kaip suprato studentai - mergina ir du vaikinai. Jie atėję prie jų namų klausė, ar nėra M.. Jie pasakojo, kad jie išsinuomojo iš M. butą (namo dalį, esančią šalia mūsų) ir padavė M. rankpinigius. Po kurio laiko, tą patį spalio mėnesį, į jų duris paskambino moteris ir vyras, kurie sakė, kad jų dukra su vyru išsinuomojo šalia esančią namo dalį, tačiau į tą namo dalį negali patekti apsigyventi, niekas jų neįsileidžia, jie tą kartą taip pat ieškojo M.. Tą patį spalio mėnesį pas juos atėjo dar viena nepažįstama nėščia moteris, kuri papasakojo, kad išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini), ir turėjo jau įsikelti gyventi, tačiau sakė, kad M. jos neįsileidžia. Taip pat spalio mėnesį, prie jos priėjo jauna moteris su dukra, kuri taip pat klausė, ar žino, kur yra M., sakė, kad jau šiandien turi apsigyventi namo dalyje, kurioje gyvena M., sakė, kad padavė M. rankpinigius, tačiau jis jai paskambinęs pasakė, kad neva atsidūrė ligoninėje. Ji neklausinėjo nei vieno iš šių žmonių, kiek jie M. sumokėjo rankpinigių, bet kaip suprato, dėl tokio M. elgesio, kai jis pažada išnuomoti namo dalį, kurioje pats gyvena, nukentėjo ne vienas žmogus (2 t., b. l. 11-14).

Iš 2024 m. lapkričio 12 d. E. G. protokolo - pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. tinklalapyje „Facebook“ rado skelbimą apie nuomojamą pusę namo (duomenys neskelbtini). Susisiekus su skelbime nurodytu M. per programą „Messenger“ susitarė dėl apžiūros. Su mama E. ir dukra L. nuvykus apžiūrėti namo, viskas tiko. Su minėtu asmeniu M. S. (jis parodė savo dokumentą), surašė raštelį, kad jis paima 500 Eur kaip depozitą už nuomą, pinigus jam padavė 2 kupiūras po 100 Eur ir 6 kupiūras po 50 Eur. Asmuo raktų nepadavė, sutarė, kad dar papildomai paruoš namą gyvenimui, po savaitės galės įsikelti. Iki šiol į minėtą namo dalį neįsikėlė gyventi, skelbimas dar kurį laiką buvo aktyvus, tik pakeistos nuotraukos. M. S. pradėjo išsisukinėti, sakė, kad nebenuomoja namo dalies, žadėjo pinigus grąžinti vėliau, tačiau to nepadarė. Kadangi buvo apgauta, apgaulės būdu pasisavinti pinigai, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (1 t., b. l. 8-11).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. A. B. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad ji rugsėjo mėnesio gale rado skelbimą apie nuomojamą nuosavo namo dalį, nuomotojui, prisistačiusiam M. S. vardu, buvo parašyta. Susitarė susitikti apžiūrėti namuko, apžiūrėjus namuką susitarė dėl nuomos kainos ir depozito, susitarė, kad rugsėjo 28 d. paduos jam pinigus grynais (500 Eur) į rankas. Kai susitiko, kad paduotų pinigus, M. paprašė jam duoti savaitę laiko, kad galėtų išsivežti likusius savo daiktus, ji sutiko. Po maždaug savaitės (spalio 7 d.), jis jai parašė, kad vis dėl to jis negalės jai išnuomoti namelio, o pinigėlius grąžins ateinantį penktadienį. Atėjus penktadieniui rašė, kad pinigėlius grąžins tik mėnesio gale, paklausus, kada tas gale mėnesio, pasakė, kad tikisi iki spalio 29 d. Artėjant mėnesio galui rašė, bet atsakymo negavo, skambino, nekėlė (1 t., b. l. 56-69).

Iš A. B. pareiškimo priedų nustatyta, kad ji su pareiškimu pateikė raštelį, pasirašytą M. S. ir A. B., susirašinėjimą su „A. • Nuoma“, M. S. asmens tapatybės kortelės nuotrauką, „Facebook“ įrašą grupėje „(duomenys neskelbtini)“, taip pat telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“ bei susirašinėjimą su „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 60-69).

Iš A. B. pateikto susirašinėjimo su „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog asmuo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ rašo „Sveiki, perskaičiau Jūsų postą, dėl nepavykusios nuomos ir atpažinau Jūsų nuomotoją M.S., siūlytau nieko nelaukti ir kreiptis į teisėsaugą nes jisai tikrai nesiruošia atiduoti Jums depozito, teko turėti panašių reikalų su šituo persona“ (kalba netaisyta) (1 t., b. l. 69).

Iš 2024 m. lapkričio 5 d. K. M. L. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad įvykio data 2024 m. spalio 27 d. 15.01 val. „Facebook“ grupėje buvo įkeltas skelbimas dėl namo dalies nuomos, sekmadienį po apžiūros buvo paliktas avansas 50 Eur, pirmadienį sumokėta likusi 200 Eur dalis. Pasirašė nuomos sutartį, sutarė dieną persikraustymo šeštadieniui, raktų neperdavė ir dingo, blokuoja, sutartis niekinė. Parašė, kad pinigus grąžins, bet to nepadarė (1 t., b. l. 102-111).

Iš K. M. L. pareiškimo priedų nustatyta, kad ji su pareiškimu pateikė raštelį, pasirašytą M. S. ir K. M. L. bei M. S. asmens tapatybės kortelės nuotrauką (1 t., b. l. 109-111).

Iš K. M. L. pateikto Raštelio nustatyta, kad jo viršuje nurodyta „Depozitas“, raštelio tekste nurodyta „Aš M. S. ak. (duomenys neskelbtini) paimu depozitą 250 e iš K. M. L. ak. (duomenys neskelbtini) už nuomą (duomenys neskelbtini) 2024 10 28“ (kalba netaisyta). Nustatyta, jog raštelį pasirašė M. S. ir K. M. L. (1 t., b. l. 111).

Iš K. M. L. pateikto susirašinėjimo su M. S. matyti, jog spalio 27 d. 13.05 val. vyksta susirašinėjimas su M. S., tariamasis susitikimo laikas bei data, gautas M. S. telefono numeris. Spalio 28 d. 11.26 val. susirašinėjama dėl papildomų daiktų, vėliau tariamasi dėl laiko, kada galima persikelti. Lapkričio 3 d. 17.11 val. K. M. L. rašo „Sveiki, jau gerai bent laiką būtų žinoti. Man ryt vaikus į darželį reikia išleisti, negaliu aš be vietos maltis.“ M. S. lapkričio 3 d. 18.47 val. atrašo „Laba. Apgailestauju nieko nebus. Imeskit sąskaitą, jum ryt bus padarytas pavedimas.“ K. M. L. rašo „Pinigų lauksiu iki pietų.“, M. S. atrašo „Pavedimas bus po pietų, galit nebijot“. K. M. L. rašo „Su tokiu nekonkretumu tai čia neaišku ko tikėtis.“. Matyti, kad lapkričio 4 d. 15.12 val. K. M. L. rašo „Iki vakaro nebus pinigų parašysiu pareiškimą.“ M. S. atrašo „Laba.tikrai bus siandien. Parašysiu kai bus padarytas.“. Lapkričio 5 d. 00.12 val. K. M. L. rašo „Rytoj iš ryto pareiškimas bus parašytas.“ (kalba netaisyta) (1 t., b. l. 135-143).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. G. A. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad įvykio data 2024 m. lapkričio 22 d. 19.20 val. 2024 m. lapkričio 21 d. apie 17 val. dukra I. A. rado skelbimą „Facebook“ apie nuomojamą namo dalį. Susisiekė su buto šeimininku dėl pilnos sumos. Jis atsakė: avansas 250 Eur ir pasirašo sutartį, savaitės bėgyje 200 Eur depozitas. 2024 m. lapkričio 22 d. susitiko apžiūrėti buto. Surašė ant popieriaus lapo, jog paima avansą 250 Eur. Įsikelti turėjo 2024 m. gruodžio 1 d. 2024 m. gruodžio 1 d. ryte jis informuoja, kad atsidūrė ligoninėje ir joje bus ilgai, todėl nebegalės išnuomoti buto. Į skambučius neatsako. Nuvažiavo pakalbėti su kaimynais ir pasidomėti apie buto šeimininką. Sužinojo, kad šeimininkas ne pirmą kartą iš žmonių paima avansą, bet buto neišnuomoja. Paklausus kaimynės, ar pinigus grąžina, ji nieko negalėjo atsakyti. Įvykio kaltininkas M. S. (1 t., b. l. 150-155).

Iš G. A. pareiškimo priedų nustatyta, kad jis su pareiškimu pateikė raštelį, pasirašytą M. S. ir G. A., „Facebook“ įrašą grupėje „(duomenys neskelbtini)“ bei susirašinėjimą su „M. S.“ (1 t., b. l. 153-155).

Iš G. A. pateikto Raštelio viršuje nurodyta „Avansas“, raštelio tekste nurodyta „Aš M. S. paimu 250 e avansą iš A. G. už nuomą (duomenys neskelbtini) 2024 11 22“ (tekstas netaisytas). Nustatyta, jog raštelį pasirašė M. S. ir G. A. (1 t., b. l. 153).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nustatyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį. Tyrimas pradėtas gavus E. G. ir K. M. L.s pareiškimus, kuriuose nurodoma, kad „Facebook“ susidomėjus įkeltu skelbimu dėl namo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos M. S. sumokėjo avansą, tačiau po sumokėjimo asmuo dingo, į skambučius neatsako, vėliau paaiškėjo, kad M. S. namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklauso, o jo savininkai apie tai, kad M. S. nori išnuomoti namo dalį nieko nežinojo. Tyrimo metu nustatyta, kad E. G. padaryta 500 Eur turtinė žala, o K. M. L. padaryta 250 Eur turtinė žala. Kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendra padaryta turtinė žala 750 Eur, veika perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 5-7).

Iš 2024 m. lapkričio 12 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. G. pateikė popierinį raštelį dėl depozito už namo nuomą perdavimo M. S. (1 t., b. l. 20-23).

Iš E. G. pateikto Raštelio nustatyta, kad jo viršuje nurodyta „Depozitas“, raštelio tekste nurodyta „M. S. ak. (duomenys neskelbtini) paimu 500 e penki šimtai eurų depozitą iš E. G. ak. (duomenys neskelbtini) už nuoma namo (duomenys neskelbtini) 2024 09 27“ (kalba netaisyta). Nustatyta, jog raštelį pasirašė M. S. ir E. G. (1 t., b. l. 23).

Iš 2024 m. lapkričio 26 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad A. B. pateikė popierinį raštelį dėl duotų 500 Eur depozito M. S. už namo nuomą (1 t., b. l. 85-86).

Iš A. B. pateikto Raštelio matyti, kad jo viršuje nurodyta „Depozitas“, raštelio tekste nurodyta „M. S. ak. (duomenys neskelbtini) paimu 500 e penki šimtai eurų depozitą iš A. B. ak. (duomenys neskelbtini) už nuomą (duomenys neskelbtini) 2024 09 28“ (kalba netaisyta). Nustatyta, jog raštelį pasirašė M. S. ir A. B. (1 t., b. l. 87).

Iš 2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti trys I. A. elektroniniu paštu atsiųsti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_7856“ matyti, kaip vaizdo įrašą darantis asmuo užlipa laiptais į kambario patalpą, kurioje ant žemės matomi sudėti daiktai, patalpoje matyti įvairūs baldai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_7854“ matyti filmuojama vonios kambario patalpa, matyti vonia, tualetas, kiti baldai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše pavadinimu „IMG_7855“ matyti, kaip vaizdo įrašą darantis asmuo eina ir filmuoja virtuvės patalpą, matyti virtuvės baldai, viryklė, kiti baldai, toliau matyti, kaip asmuo pereina į kambarį, kambaryje matyti minkšta kėdė, pakabinamos spintelės, kiti daiktai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 185-187).

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso D. S. (2 t., b. l. 15-16).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Kaltinamasis M. S. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Būtinasis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021, 2K-105-303/2023). Pabrėžtina, kad sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad turtas yra labai nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL ( 5 000 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai M. S. pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, taip pat nukentėjusiųjų E. G., G. A., K. M. L., A. B. parodymais, liudytojų E. G., D. S., A. Š., G. N., I. A., A. K. parodymais, nukentėjusiųjų E. G., G. A., K. M. L., A. B. pareiškimais, kitų objektų apžiūros protokolu, savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, teigdamas, jog turi priklausomybę nuo lošimo ir tuo metu buvo prasta finansinė padėtis, tad planavo išnuomoti dalį namo. Išnuomojo dalį namo, gavo pinigų ir sugalvojo, kad reikia išnuomoti daugiau žmonių ir lošiant dar užsidirbti pinigų, bet visus pinigus pralošė. Gavosi taip, kad vis imdavo iš žmonių avansus, kad pinigus galėtų atiduotų kitiems. Nurodė, kad viskas vyko per „Facebook“, įdėjo namo dalies nuotraukas keliose nuomos grupėse „Facebook“, parašė nuomos kainą, ir susitikus su asmeniu pasirašydavo sutartį, jog žmonės jam sumoką depozitą / avansą, susitardavo, jog nuomininkus įleis gyventi kelių savaičių bėgyje, tačiau niekada gyventi neįleido. Nurodė, kad kai pirmą kartą dėjo skelbimą, norėjo palikti butą nuomai, o pats norėjo išvažiuoti į užsienį, tačiau po avanso paėmimo jis pralošė pinigus, ir nei baldų butui nenupirko, nei kelionei turėjo, todėl sugalvojo, kad vėl reikia kažkokiu būdu paimti dar kokį avansą iš kitų žmonių. Nurodė, jog labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turtines žalas nukentėjusiesiems yra atlyginęs.

Tai, kad M. S. laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d., turėdamas vieningą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas raštelius dėl depozito bei paimdamas jo nustatytas pinigų sumas, tačiau sutartos namo dalies neišnuomojęs ir pinigų negrąžinęs, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą sukčiavo, ir kad būtent tai įvykdė kaltinamasis patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, taip pat liudytojų parodymai.

Nukentėjusiosios E. G. parodymais nustatyta, kad ji 2024 m. rugsėjo 26 d. tinklapyje „Facebook“ rado skelbimą apie nuomojamą pusę namo (duomenys neskelbtini). Su M. S. pasirašė raštelį, kad jis iš jos paima 500 Eur kaip depozitą už nuomą dalies namo (duomenys neskelbtini). Asmuo parodė savo asmens dokumentą, leido jį nufotografuoti, paliko telefono numerį, todėl nekilo jokių įtarimų. Po kelių dienų jai draugė parašė, kad minėtas skelbimas dar aktyvus, tik pakeistas nuotraukos. Parašė M. S. apie tai, jis pradėjo teisintis, kad nespėjo išimti skelbimo. Po kelių dienų skelbimas buvo pašalintas. Praėjus maždaug savaitei, susisiekus su M. S., jis pasakė, kad nebenori jai nuomoti namo dalies, pažadėjo grąžinti pinigus po savaitės, paskui dar vėliau. M. S. pradėjo visaip išsisukinėti, aiškino dar negavęs atlyginimo, vis atidėliojo pinigų grąžinimą (1 t., b. l. 16-19). Nuketėjusiosios K. M. L. parodymais nustatyta, kad ji „Facebook“ socialinio tinklo grupėje pamatė skelbimą apie nuomojamo būsto dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Susidomėjus šiuo skelbimu per „Facebook“ Messenger susisiekė su skelbimo autoriumi, kuris buvo pasivadinęs M. S.. Sutartį dėl nuomos pasirašė kitą dieną, t. y. spalio 28 dieną. Susitikus jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę M. S. vardu, leido ją nufotografuoti, ji ją nufotografavo iš abiejų pusių ir ant balto popieriaus lapo pasirašė sutartį , kad jis, t. y. M. S. depozitui iš jos grynaisiais pinigais gavo 250 Eur. Sutarė, kad ji su vaikais įsikels į būstą lapkričio 2 dieną. Lapkričio 3 d. ji jam paskambino, jis jai parašė žinutę, kad nieko nebus, kad parašytų savo banko sąskaitą ir jis jai perves pinigus atgal. Ji jam nusiuntė savo banko sąskaitą ir parašė, kad pinigų lauks iki kitos dienos pietų. Nesulaukus jo pavedimo ji jam parašė, kad kreipsis į policiją, jis jai atrašė, kad pinigai tikrai bus, o vėliau užblokavo ir per telefoną ir per „Facebook“ (1 t., b. l. 118-121). Nuketėjusioji A. B. taip pat parodė, kad rugsėjo mėnesio gale rado skelbimą interneto svetainėje „Facebook grupėje apie nuomojamą nuosavo namo dalį. Rugsėjo 28 d. susitiko, padavė M. S. 500 Eur grynaisiais, pasirašė raštelį dėl gautų pinigų už nuomą. Vyras parodė savo asmens dokumentą (duomenys M. S.), leido jį nusifotografuoti, paliko telefono numerį, todėl jokių įtarimų nekilo. Padavus pinigus ir pasirašius raštelį, M. paprašė jam duoti savaitę laiko, kad galėtų išsivežti likusius savo daiktus. Spalio 7 dieną jis jai parašė, kad vis dėl to jis negalės jai išnuomoti namo, o pinigus grąžins po kelių dienų - penktadienį. Atėjus penktadieniui parašė, kad pinigus galės grąžinti tik mėnesio gale - iki spalio 29 dienos. Artėjant tai dienai dar parašė M., bet atsakymo negavo, skambino, tačiau jis neatsiliepė (1 t., b. l. 72-75). Nuketėjusio G. A. parodymai patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 21 d. rado skelbimą „Facebook“ grupėje. Skelbime buvo nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) apie yra nuomojama namo dalis. Skelbimą patalpinęs asmuo pasivadinęs M. S.. 2024 m. lapkričio 22 d. susitiko apžiūrėti to nuomojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė ant balto popieriaus lapo, kad iš jo paima avansą 250 Eur. Sutarė, kad nuo 2024 m. gruodžio 1 d. įsikels į patalpas. 2024 m. gruodžio 1 d. ryte jis dukrai į „Messenger“ parašė žinutę, kad informuoja, jog atsidūrė ligoninėje ir joje bus ilgai, todėl nebegalės išnuomot namo dalies. Po tos žinutės jis į skambučius neatsakė, tik parašė, kad perskambins vėliau, bet taip ir neperskambino (1 t., b. l. 158-161). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. G., D. S., A. Š., G. N., I. A. bei A. K. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų nurodyta aplinkybes. Liudytoja E. G. patvirtino, kad dukra E. G. rugsėjo mėnesį susirado skelbimą apie nuomojamą pusę namo (duomenys neskelbtini). Su M. S. dukra pasirašė raštelį, kad iš jos paima 500 Eur kaip depozitą už nuomą dalies namo (duomenys neskelbtini). Vėliau dukra jai papasakojo, kad buvo apgauta, M. S. namo nebenuomojo, pinigų negražino, vis atidėliojo, sugalvodavo visokių pasiteisinimų (1 t., b. l. 52-55). Liudytoja A. Š. patvirtino, kad K. M. L., jos anūkė rado patinkantį butą, matė, kaip pasirašė sutartį ant balto popieriaus lapo. Matė, kaip anūkė padavė 250 Eur grynaisiais. Vėliau anūkė jai pasakojo, kad minėtas vyriškis jos prašė ilgiau palaukti, kad nebaigė tvarkyti, o dar vėliau bendraujant su anūke, ji sakė, kad tas vyriškis jai nebeatsiliepia ir į butą ji taip ir neįsikėlė (1 t., b. l. 146-149). Identiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja G. N., jog 2024 m. rugsėjo mėnesį mama ieškojo buto nuomai, minėjo, kad skelbimą rado Facebook. Mamai paskolino 500 Eur. Matė, jog ant balto popieriaus lapo pasirašė raštelį, kuriame nurodė, kad vyriškis paima iš mamos 500 Eur už buto nuomą ir abu, tiek minėtas vyriškis, tiek mano mama ant lapelio pasirašė. Tuo metu matė, kaip mama minėtam vyriškiui padavė 500 Eur grynaisiais. Po kiek laiko, kai kalbėjo su mama, ji sakė, kad rašė minėtam vyriškiui, kada galės pasiimti buto raktus, bet minėtas vyriškis vis dingdavo, atrašydavo tik kas kelias dienas, o po kurio laiko mama sakė, kad minėtas vyriškis iš vis nebeatrašo ir neatsiliepia (1 t., b. l. 90-93). Liudytoja I. A. patvirtino, kad G. A. yra jos tėtis, 2024 m. lapkričio 21 d. „Facebook“ surado skelbimą, kurį patalpino asmuo, besinaudojantis anketa „M. S.“. 2024 m. lapkričio 22 d. pasiarė raštelį, kad jo tėtis jam perduoda 250 Eur grynaisiais kaip avansą. Matė kaip tėtis padavė vyriškiui 250 Eur grynaisiais pinigais. Tuomet tėtis ir minėtasis vyriškis ant balto popieriaus lapo pasirašė, kad tėtis perdavė vyriškiui 250 Eur. Su minėtu vyriškiu susitarė, kad ji galės įsikelti gyventi į namo dalį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. 2024 m. gruodžio 1 d. ryte parašė per Facebook vyriškiui ir paklausė, kada jau galėtų įsikelti į namo dalį. Vyriškis atrašė, kad labai susirgo, guli ligoninėje ir jo ilgai nebus. Vyriškis sakė, kad grąžins sumokėtus pinigus, kai jį išleis iš ligoninės (1 t., b. l. 173-176). Liudytoja A. K. patvirtino, kad 2024 m. spalio mėnesį, jai būnant namuose, pas ją į namus atėjo trys nepažįstami žmonės, klausė, ar nėra M.. Jie pasakojo, kad jie išsinuomojo iš M. butą (namo dalį) ir padavė M. rankpinigius. Po kurio laiko, tą patį spalio mėnesį, į jų duris paskambino moteris ir vyras, kurie sakė, kad jų dukra su vyru išsinuomojo šalia esančią namo dalį, tačiau į tą namo dalį negali patekti apsigyventi, niekas jų neįsileidžia, jie tą kartą taip pat ieškojo M.. Tą patį spalio mėnesį pas juos atėjo dar viena nepažįstama nėščia moteris, kuri papasakojo, kad išsinuomojo butą, (duomenys neskelbtini), ir turėjo jau įsikelti gyventi, tačiau sakė, kad M. jos neįsileidžia. Taip pat spalio mėnesį, prie jos priėjo jauna moteris su dukra, kuri taip pat klausė, ar žino, kur yra M., sakė, kad jau šiandien turi apsigyventi namo dalyje, kurioje gyvena M., sakė, kad padavė M. rankpinigius (2 t., b. l. 11-14). Liudytojos D. S. parodymais nustatyta, kad jai nuosavybės teise priklauso 1/2 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Jai M. S. nieko nesakė apie tai, kad siekia išnuomoti šią namo dalį, jis jos neklausė, ar gali dalį namo nuomoti, taip pat M. S. neturi jokio įgaliojimo jos vardu sudarinėti jokių sandorių. M. S. jokio leidimo nuomoti jai priklausančią namo dalį ji nedavė (2 t., b. l. 3-6).

Teismas, vertindamas šiuos liudytojų parodymus, o taip pat pačio kaltinamojo parodymus kartu sprendžia, jog kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su liudytojų parodymų metu nurodytomis aplinkybėmis. Šių asmenų parodymus, o kartu ir kaltinamojo kaltę, taip pat jų nurodytos aplinkybės sutampa su aplinkybėmis užfiksuotomis 2024 m. lapkričio 12 d. E. G. protokole - pareiškime (1 t., b. l. 8-11), 2024 m. lapkričio 18 d. A. B. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešime, pareiškime apie įvykį, parodymų protokole (1 t., b. l. 56-69), 2024 m. lapkričio 5 d. K. M. L. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole (1 t., b. l. 102-111), 2024 m. gruodžio 1 d. G. A. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole (1 t., b. l. 150-155). Kaltinamojo kaltę be kita ko pagrindžia ir baudžiamojoje byloje esantys susirašinėjimai su kaltinamuoju M. S. bei 2024 m. lapkričio 12 d. ir rašteliai pasirašyti nukentėjusiųjų su kaltinamuoju (1 t., b. l. 20-23, 85-86). Pažymėtina, kad identiškus raštelius dėl depozito priėmimo ir perdavimo su kaltinamuoju pasirašė ir visi nukentėjusieji Raštelyje dėl depozito priėmimo ir perdavimo, kurį pasirašė M. S. ir E. G., nurodyta, kad M. S. paėmė 500 Eur depozitą iš E. G. už nuomą (duomenys neskelbtini), matyti, jog raštelį pasirašė M. S. ir E. G. (1 t., b. l. 23). Raštelyje dėl depozito priėmimo ir perdavimo, kurį pasirašė M. S. ir A. B., nurodyta, kad M. S. paėmė 500 Eur depozitą iš A. B. už nuomą (duomenys neskelbtini), matyti, jog raštelį pasirašė M. S. ir A. B. (1 t., b. l. 87). Raštelyje dėl avanso priėmimo ir perdavimo, kurį pasirašė M. S. ir G. A., nurodyta, kad M. S. paėmė 250 Eur avansą iš G. A. už nuomą (duomenys neskelbtini), matyti, jog raštelį pasirašė M. S. ir G. A. (1 t., b. l. 113). Raštelyje dėl depozito priėmimo ir perdavimo, kurį pasirašė M. S. ir K. M. L., nurodyta, kad M. S. paėmė 250 Eur depozitą iš K. M. L. už nuomą (duomenys neskelbtini), matyti, jog raštelį pasirašė M. S. ir K. M. L. (1 t., b. l. 111).

Nagrinėjamu atveju M. S. susitarė išnuomoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam nepriklausė ir, kuriuo jis neturėjo teisės disponuoti, tai patvirtina VĮ „Registrų centro“ išrašas, kuris patvirtina, kad veikų darymo metu būstas priklausė D. S., o jos parodymais nustatyta, kad ji nebuvo suteikusi teisės ir įgaliojimo disponuoti jai priklausančiu turtu (2 t., b. l. 15-16). Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek skelbimų įkėlimo metu, tiek būsto aprodymų metu, tiek depozitų paėmimo momentais iš nukentėjusiųjų E. G., G. A., K. M. L., A. B., M. S. suprato, kad turtas jam nepriklauso, kad jis neturi teisės juo disponuoti, kas patvirtina, jog M. S. jau skelbimų įkėlimo metu turėjo tikslą apgaulės būdu įgyti svetimas pinigines lėšas.

Aplinkybė, kad interneto svetainėje „Facebook“ buvo patalpintas, bylos duomenimis nustatytas melagingas, skelbimas patvirtina ir pačio kaltinamojo parodymai, jog jis siekė gauti pajamų tam, kad galėtų atiduoti skolas kitiems asmenims. Kaltinamasis patvirtino, jog apgaule sukūrė skelbimą apie nuomojamą būstą adresu (duomenys neskelbtini), iš tiesų neturėdamas teisės nuomoti nurodyto būsto, o tik siekdamas pasipelnyti. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymai bei baudžiamojoje byloje esantys nukentėjusiųjų susirašinėjimai su M. S.. Peržiūrėjus baudžiamojoje byloje esančius susirašinėjimus nustatyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susirašinėjo dėl nuomos sąlygų, tarėsi laiką, kada asmenys galės įsikelti gyventi į būstą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atėjus sutartam laukui, kaltinamasis asmenimis nurodydavo melagingus duomenis, dėl kurių asmenys negalėjo įsikelti į būstą, už kurį buvo sumokėję sutartą pinigų sumą. Skelbimo sukūrimą apgaulei patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių turinio matyti tai, kad jie ketino nuomotis būstą adresu (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamo baudžiamojoje byloje pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Tas pats nusikalstamos veikos padarymo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp veikų ne visada yra būtini konstatuojant tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos specifiką, jais gali būti papildomai remiamasi pagrindžiant tęstinį nusikalstamos veikos pobūdį. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tęstinė nusikalstama veika sukčiavimo atveju gali būti padaryta esant vieningai tyčiai užvaldyti tiek apibrėžto dydžio, tiek neapibrėžto dydžio svetimą turtą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad M. S. įvykdė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, kad paimdamas iš nukentėjusiųjų E. G., A. B., K. M. L. bei G. A. depozitą (užstatą) įsipareigodamas išnuomoti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), numatė, kad sutartos namo dalies esančios (duomenys neskelbtini) neišnuomos, tokiu apgaulės būdu jis galės įgyti jam nepriklausančius pinigus bei apgaule įgijus svetimą turtą, bus padaryta turtinė žala ir šių pasekmių norėjo. Nusikaltimas baigtas, nes M. S. sukčiavo, tokiu būdu kaltinamasis M. S. padarė turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo M. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo P. S. atsakomybėn. P. S. pateikė prašymą atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, M. S. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginti, nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos prašė sumažinti, tačiau įsipareigojo atlyginti. Kaltinamasis M. S. pateikė „Swedbank“ banko išrašus, kuriuose užfiksuota, jog A. S. 2025 m. birželio 2 d. atlygino 500 Eur turtinę žalą E. G. (mokėjimo nurodymas Nr. 367), A. S. 2025 m. birželio 2 d. atlygino 500 Eur turtinę žalą A. B. (mokėjimo nurodymas Nr. 368), A. S. 2025 m. birželio 2 d. atlygino 250 Eur turtinę žalą K. M. L. (mokėjimo nurodymas Nr. 369), A. S. 2025 m. birželio 2 d. atlygino 500 Eur turtinę žalą G. A. (mokėjimo nurodymas Nr. 370). Be kita ko, kaltinamasis M. S. 2025 m. rugpjūčio 22 d. teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą E. G., nurodė, kad jei neturtinė žala bus priteista, norėtų ją atlyginti dalimis (3 t., b. l. 24-30) Kaltinamasis per paskutinį vienerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka vieną kartą (2 t., b. l. 62), neteistas (2 t., 36-38), atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas P. S., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Šiuo metu jis senatvės pensijoje. P. S. neteistas, administracine tvarka baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2021 m. spalio 31 d. už tai, jog vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, 2021 m. rugsėjo 13 d. vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį greitį viršijo 14 km/val., paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 16-17). Tačiau įvertinus padarytus administracinius nusižengimus, jie nelaikytini šiurkščiais, labiau atsitiktinio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimais. Be to, tiek P. S., tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad tėtis P. S. jį gali įtakoti elgtis gerai ir daugiau nenusikalstai. Galimas laiduotojas taip pat nurodė, kad mano, jog jis gali kaltinamąjį įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Galimo laiduotojo charakteristikoje iš 203-ojo daugiabučių namų savininko bendrijos primininko nustatyta, kad P. S. yra atsakingas, nuoširdus, patikimas asmuo. P. S. kartu su prašymu atleisti jo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. raštą, jog P. S. bendrovėje yra išdirbęs 25 metus (3 t., b. l. 18), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. raštą, jog P. S. bendrovėje yra išdirbęs 30 metų (3 t., b. l. 19), taip pat 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M-324, kuriuo išreikšta padėka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo veteranui P. S. (3 t., b. l. 20), 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M-233, kuriuo P. S. apdovanotas Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu už 35 metų darbą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jai laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad P. S. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant kaltinamojo ir P. S. prašymui perduoti kaltinamąjį M. S. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteista, per paskutinį metų laikotarpį bausta administracine tvarka vieną kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, gydosi priklausomybės ligas. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo gaunamas pajamas - laiduotojas nedirba, yra senatvės pensininkas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, M. S. padarytos veikos pavojingumą, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

V. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Dėl nukentėjusiosios A. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 81). Su šia žala kaltinamasis sutiko ir ją atlygino 2025 m. birželio 2 d., pateikė teismui tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą (2 t. b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala civilinei ieškovei atlyginta iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, laikytina, kad žala atlyginta ir procesas dėl 500 Eur turtinės žalos nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl nukentėjusiosios K. M. L. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji K. M. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 130). Su šia žala kaltinamasis sutiko ir ją atlygino 2025 m. birželio 2 d., pateikė teismui tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą (2 t. b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala civilinei ieškovei atlyginta iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, laikytina, kad žala atlyginta ir procesas dėl 250 Eur turtinės žalos nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl nukentėjusiojo G. A. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 167). Su šia žala kaltinamasis sutiko ir ją atlygino 2025 m. birželio 2 d., pateikė teismui tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą (2 t. b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala civilinei ieškovei atlyginta iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, laikytina, kad žala atlyginta ir procesas dėl 250 Eur turtinės žalos nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Dėl nukentėjusiosios E. G. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji E. G. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 166-167).

Kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti turtine žala ir ją atlygino 2025 m. birželio 2 d., pateikė teismui tai patvirtinantį mokėjimo dokumentą (2 t. b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti žala civilinei ieškovei atlyginta iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, laikytina, kad žala atlyginta ir procesas dėl 250 Eur turtinės žalos nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamasis iš dalies sutiko su prašoma priteisti neturtine žala, nurodydamas, kad dėl neturinės žalos atlyginimo su nukentėjusiąją nesusitarė, lauks teismo sprendimo. Įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, jeigu ji bus priteista.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji E. G. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

Nustatydamas nukentėjusiajai E. G. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vertina, kad nuo kaltinamojo M. S. neteisėtų veiksmų buvo padaryta 500 Eur turtinė žala, be kita ko, nukentėjusioji įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką. Teismo vertinimu, nukentėjusioji E. G. nuteistajam perdavus 500 Eur, siekiant išsinuomoti būstą, vėliau sužinojus, jog buvo apgauta ir negalės gyventi planuotame būste, vėliau apie tai sužinojusi ir pasijutusi apgauta, akivaizdu, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, o taip pat patyrė ir didelius nepatogumus, kadangi laikinai turėjo gyventi pas draugę bei tėvus, turėjo ieškotis naujos gyvenamosios vietos, negalėjo naudotis ir tenkinti savo poreikių (gyventi išnuomotame būste), dėl neteisėtų M. S. veiksmų. Neabejotina, kad teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas taip pat sietinas su nukentėjusiojo emociniais ir fiziniais ir nepatogumais, gaištant laiką apklausose, teisminiame bylos nagrinėjime.

Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jai kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais. E. G. įrodymų, kaip teigė, jog neturėjo kur apsigyventi, teko glaustis pas draugus be tėvus nepateikė. Įrodymų, jog dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sutriko sveikata, kreipėsi į medikus, buvo paskirtas gydymas taip pat nepateikė. Vertinant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog ilgalaikių, liekamųjų neigiamų pasekmių nukentėjusiajai nekilo. Suprantama, kad nukentėjusioji galėjo jausti stresą, nerimą bei įtampą dėl neišnuomoto būsto, tačiau kaip pati nurodė, buvo priimta draugų bei tėvų, todėl be gyvenamosios vietos neliko. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, jog dėl kaltinamojo M. S. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus bei dvasines kančias, nes ji buvo apgauta, neteko pinigų bei gyvenamosios vietos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į E. G. patirtus išgyvenimus, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į kaltinamojo kaltės laipsnį ir jo turtinę padėtį, įvertinus visų šių aplinkybių bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios E. G. civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga jos patirtoms neigiamoms pasekmėms. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi skolų, tačiau kaltinamasis šiuo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nėra skiriama finansinio pobūdžio bausmė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamajam. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 69 straipsniu, M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai E. G., nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (aišku, jeigu tai yra būtina). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pasiakyta, kad pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-317/2024).

Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, veika tęstinė, t. y. buvo keturis kartus apgaule išviliotas turtas, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pavojingumą, taip pat įvertinusi tai, jog baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią, kad tokie veiksmai nėra toleruojami, siekiant veiksmingai paveikti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atleidus kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tikslinga skirti be nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – neturtinės žalos atlyginimo, skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, o šioje baudžiamojoje byloje nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kaltinamasis ir taip nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. nebus skirta bausmė, neturės teistumo ir t. t. Todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 71 straipsniu teismas fiziniam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, galimybes dirbti ir užsidirbti, gaunamas pajamas, tai, kad jį gynė privatus advokatas, kas leidžia manyti, kad jo finansinė padėtis nėra sunki, nes asmenims, kurių turtinė padėtis sunki yra teikiama valstybės apmokama antrinė teisinę pagalba, atsižvelgęs ir į tai, kad pagal BK 47 straipsnio 2 dalį nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui nustatoma minimali bauda yra 50 MGL dydžio, sprendžia, jog M. S. skiriama 20 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą dydis, nustatant 6 mėnesių terminą šios įmokos sumokėjimui.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų darymo ateityje.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis M. S. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo.

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. 1. 31-34), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl nukentėjusiajai E. G. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 391,67 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos, remiantis teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad priešingu atveju būtų nepagrįstai pažeidžiami nukentėjusio asmens teisės ir teisėti interesai, taikomos ir atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-1100/2023; Kauno apylinkės teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-646-1109/2023, 1-62-903/2023; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-993/2024 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovės advokatės dalyvavimas bylos nagrinėjime buvo nulemtas būtent kaltinamojo neteisėtų veiksmų, į tai, kad kaltinamasis dirba, gauna pajamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą 391,67 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 184), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. E. G. pateiktas popierinis raštelis, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 23), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. A. B. pateiktas popierinis raštelis, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 87), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1, 3 dalimis, M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimi paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę 20 (dvidešimt) MGL, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstantčio eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, jog įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: (duomenys neskelbtini), sąskaitą administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) turtinės žalos nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės K. M. L. civilinio ieškinio priimti dėl 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. A. civilinio ieškinio dėl 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G. civilinio ieškinio dėl 500 Eur (penkių šimtų eurų) turtinės žalos nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. S. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui E. G. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos E. G., išlaidų priteisimo iš M. S. tenkinti ir priteisti iš M. S. valstybės naudai 391,67 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct).

Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini);UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- DVD kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- E. G. pateiktą popierinį raštelį, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

- A. B. pateiktą popierinį raštelį, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.