Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. su šeima vyko iš kaimo į Vilnių, kai kelyje Zarasai–Švenčionys–Vilnius, apie 17.50 val., pravažiavus Nemenčinę, už degalinės „Emsi“, jis pastebėjo, kad gale jo kaire eismo juosta važiuoja automobilis, kuris lenkdamas bando jį nustumti nuo kelio. Pagalvojo, kad galbūt automobilio vairuotojas naudojasi telefonu, tačiau vairuotojas akivaizdžiai jį (D. R.) bandė nustumti nuo kelio. Pasak kaltinamojo, jis net ant kelkraščio užvažiavo, tačiau minėtas automobilis nuvažiavo į priekį. Tarp jo automobilio ir kito automobilio buvo 200 metrų atstumas, o tarp transporto priemonių buvo dar vienas automobilis. Priartėjus Miškonių kaimą, automobilių srautas prilėtėjo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Jis (D. R.), išvažiavęs į kairę eismo juostą, pradėjo lenkti ir, pralenkęs kelis automobilius, priartėjo prie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padidino greitį, paspaudė greičio pedalą, nes pasipylė juodi dūmai, ir jis (D. R.) pradėjo rikiuotis į dešinę eismo juostą. Rikiuodamasis pastebėjo, kad automobilio Audi A6 savininkas kirto per stabdžius, bandydamas sukelti avarinę situaciją. Jo automobilį sumėtė. Pagal tas aplinkybes, kurias jis nurodė per apklausas rašydamas pareiškimą, suprato, kad kažkas yra ne taip, žmogus pradėjo specialiai jį „pakirtinėti“ ant kelio. Kaltinamojo teigimu, jis išsigando dėl šeimos, nes kartu važiavo žmona ir (duomenys neskelbtini) mėnesių kūdikis, o jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo dideli sulaikymai. Prieš dvi savaites iki šio įvykio buvo didelis sulaikymas, gaudavo grasinimų nužudyti. Kaltinamojo supratimu, adekvačiai besielgiantis žmogus negalėtų pradėti elgtis taip, kaip šioje situacijoje. Visą kelią iki Vilniaus jis važiavo priekyje ir, D. R. priartėjus, manevravo per kelią: jis bando pristabdyti – kitas vairuotojas lėtina. Tai tęsėsi iki Vilniaus, O. Milašiaus g., ant tilto, staiga automobilio Audi A6 vairuotojas kirto per stabdžius ir jie atsitrenkė į automobilį. Kilo panika, jis liepė žmonai užsirakinti ir sėdėti automobilyje, jeigu kas – važiuoti iš įvykio vietos. Jis išlipo pasižiūrėti iš automobilio, kodėl kito automobilio vairuotojas taip elgėsi, ar jis yra adekvatus, blaivus, kas jam ne taip. Priėjus prie automobilio, jo vairuotojas elgėsi agresyviai, įvyko fizinis kontaktas. Dėl to labai gailisi, nes nesusivaldė. Jis iš nieko tikrai taip nepasielgtų, žino tokių veiksmų padarinius, bet viskas vyko spontaniškai, kai automobilyje buvo kūdikis ir žmona. Įvykio metu jis, bandydamas atsistumti, sudavė smūgį nukentėjusiajam D. M. į veido sritį. Tikrai to nenorėjo. Nežino, kas nutiko, tik įsidėmėjo valstybinius automobilio numerius, galvojo darbe pažiūrės. Policijai neskambino, nekilo mintis. Pasak kaltinamojo, konfliktinių situacijų nesprendžia naudodamas smurtą, niekada taip nepasielgtų, žino padarinius. Jei kitoje situacijoje žmogus agresyviai lįstų, tikrai nesuduotų smūgių. Šiuo atveju, automobilyje buvo kūdikis, o jį „pakirtinėjo“ visą kelią. Buvo kitų būdų išvengti tokios situacijos, bet suveikė emocijos ir stresinė situacija. Labai spontaniškai viskas įvyko, net nepajuto. Jis atsimena visas įvykio aplinkybes, pripažįsta, kad nuo jo smūgio nukentėjusiajam galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti kaltinamajame akte. Savo elgesį vertina kritiškai, visas gyvenimas pasikeitė, po šio įvykio jis nebedirba praeitame darbe. Jis atlygino žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai, 600 Eur – nukentėjusiajam D. M., nemano, kad bus tikslinga atlyginti daugiau. Jam nežinoma, kaip sprendžiama dėl advokatų išlaidų atlyginimo. Administracine tvarka baustas už parkavimą ir greičio viršijimą, baudas sumokėjęs. Pasak kaltinamojo, jis nenorėjo suduoti smūgio nukentėjusiajam D. M. įvykio metu, nenorėjo sužeisti. Tik norėjo atsistumti, nes nukentėjusysis buvo agresyvus. Dėl to ir gailisi, kad atsirado sužalojimai nukentėjusiajam D. M.. Neturėjo tikslo smūgiuoti į veidą nukentėjusiajam. Buvo galimybė įvykio metu pasitraukti nuo nukentėjusiojo automobilio, bet išėjo, kaip išėjo. Suduoti smūgį lėmė visa situacija. Nukentėjusysis D. M. bandė jį nustumti, mosikavosi rankomis. Nukentėjusysis D. M. įvykio metu sėdėjo automobilyje, matė, kad šio ranka judėjo link jo. Pasirodė, kad nukentėjusysis D. M. gali smūgiuoti jam. Smūgį pripažįsta, sudavė tyčia.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.10 val. važiavo Vilniuje, O. Milašiaus gatve, ir į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė, kitas vairuotojas taip pat. Jis liko sėdėti savo automobilyje vairuotojo vietoje, automobilio vairuotojo pusės langas buvo pravertas. Iš karto prie jo automobilio priėjo atsitrenkusio automobilio vairuotojas, kurio jis nepažįsta, priėjęs prie vairuotojo pusės durelių iš karto vieną kartą sudavė jam (D. M.) dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Dėl šių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Iš karto po suduoto smūgio jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Apklausiamas papildomai nukentėjusysis D. M. patikslino, kad tą dieną važiavo nuo Nemenčinės plento pro Valakampių tiltą į namus. Pravažiavus tiltą, į jo vairuojamo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykus eismo įvykiui, jis sustojo, liko sėdėti savo automobilyje, jo automobilio vairuotojo pusės langas buvo pravertas daugiau nei per pusę. Staiga pajuto smūgį į kairės pusės galvos sritį, pagal pojūtį, mano, tai buvo sugniaužtas kumštis, tačiau kuria ranka trenkė, jis nematė, mano, kad trenkė dešine ranka. Po smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Jis, bandydamas uždaryti langą, pamatė vyrą, stovintį prie jo automobilio lango. Vyras neleido uždaryti jam lango, laikydamas jį savo rankomis, kažką sakė, tačiau jis negirdėjo, ką jis sako. Dėl ką tik patirto smūgio buvo šoko būsenos. Tuo pat metu jis paskambino numeriu „112“. Kitas automobilis „BMW“, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, apvažiavo juos iš dešinės pusės ir sustojo priekyje jų. Iš automobilio išlipo vyras, kuris priėjo prie jo automobilio vairuotojo pusės durelių. Vyrą jis pažįsta, nes dirba kartu tuose pačiuose objektuose, juos sieja darbo santykiai – tai A.. Jis paprašė A. pagalbos. A. pradėjo kalbėti su žmogumi, kuris jam trenkė, ką jie kalbėjo tarpusavyje, jis negirdėjo, tačiau žmogus, kuris jam trenkė, atsisuko į jį (D. M.) ir pasiūlė jam 1000 Eur, kad susitaikytų. Pasak nukentėjusiojo, kai jis nieko neatsakė, tylėjo, žmogus pasiūlė 2000 Eur, bet jis ir toliau tylėjo, o asmuo dar daug kartų siūlė duoti jam pinigų, kad susitaikytų. Pasak nukentėjusiojo, jam (D. M.) pavyko uždaryti langą tik dėl to, kad A. priėjo prie to vyro, kuris jam trenkė ir pradėjo kalbėtis, nukreipė jo dėmesį ir jis nebelaikė automobilio lango. Vėliau atvažiavo grietoji medicinos pagalba ir suteikė jam pirmąją pagalbą greitosios pagalbos automobilyje, tada atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis viską paaiškino. Jie jį apklausė ir supildė reikiamus dokumentus. Jis atsisakė vykti su greitąja medicinos pagalba, pats atsisėdo į savo automobilį ir išvyko į ligoninę, nes negalėjo palikti savo automobilio. Taip pat nori paminėti, kad A. jam (D. M.) trenkęs vyras rodė kažkokius dokumentus, tačiau kokius, jis nematė. Jis reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 14, 27–28).

Liudytojas M. L. (M. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.15 val., dirbdamas su vyr. patrule G. B. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pravažiavus Valakampių tiltą į Žirmūnų gatvės, Kareivių gatvės pusę, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio iš automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas ir trenkė pranešėjui per veidą. Pranešėjui bėga kraujas, sunkiai mato. Greitoji medicinos pagalba vyksta. Apie 18.40 val. atvykę pranešime nurodytu adresu į Vilniuje, O. Milašiaus gatvę, prie Valakampių tilto juos pasitiko pranešėjas – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. M.. Taip pat vietoje buvo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. R., liudytojas A. Š. – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas – ir greitosios pagalbos automobilis. Dėl eismo įvykio kaltininkas D. R. iš karto prisipažino, kad tai jo kaltė, todėl vairuotojai susipildė eismo įvykio deklaraciją. Pranešėjas paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.10 val. Vilniuje, O. Milašiaus gatve, važiavo ir į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu jis nesusižalojo ir kitas vairuotojas nesusižalojo. Pranešėjas liko sėdėti savo automobilyje vairuotojo vietoje, automobilio vairuotojo pusės langas buvo pravertas. Iš karto prie jo (pranešėjo) automobilio priėjo atsitrenkusio automobilio vairuotojas, kurio pranešėjas nepažįsta. Jis priėjo prie pranešėjo automobilio vairuotojo pusės durelių ir iš karto vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Dėl šių veiksmų pranešėjas pajuto fizinį skausmą, iškart po suduoto smūgio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. D. R. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), dirba rimtą darbą, su dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, įtarė, kad jį seka automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keistai manevruoja, ilgą laiką važiavo iš paskos. D. R. prisipažino atsitrenkęs į minėtą automobilį savo automobiliu, sukėlęs eismo įvykį, taip pat nurodė, kad po eismo įvykio išlipo iš savo automobilio ir nuėjo prie automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo pusėje sėdėjo D. M., kurio automobilio vairuotojo pusės durelių langas buvo pravertas daugiau negu pusė. D. R. nurodė, kad jis gindamasis nuėjo ir trenkė automobilio vairuotojui. Tai padarė dėl savigynos, nes galvojo, kad jį seka. Įvykio vietoje taip pat buvo liudytojas, kurio duomenis jie užsirašė, jis nurodė, kad galės paliudyti, jei reikės. Į tyrėjos užduotą klausimą, ar buvo kraujo žymių, ar drabužiai, rankos buvo kruvini tiek D. M., tiek D. R., atsakė, kad nepastebėjo jokių kraujo žymių ant abiejų minėtų asmenų (1 t., b. l. 38–39).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18 val. jis važiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Nemenčinės į Kauną. Važiuodamas pro tiltą, esantį Vilniuje, O. Milašiaus g., pastebėjo, kad staiga pradėjo staigiai stabdyti automobilių srautas. Jis truputį pavažiavo į kairę pusę pažiūrėti, kodėl automobiliai staigiai stabdė, kas ten atsitiko. Priekyje pastebėjo sustojusius 4–5 automobilius. Iš vieno kažkurio automobilio išlipo žmogus ir nuėjo prie toliausiai stovinčio priekyje kito automobilio. Jam priartėjus arti prie automobilių, pastebėjo savo kolegos, su kuriuo turi darbinių santykių, automobilį Audi, valstybinių numerių neatsimena. Pastebėjo, kad buvo įvykęs eismo įvykis. Jis (A. Š.) nuvažiavo į priekį už kolegos automobilio ir sustojo, išlipo paklausti, kas atsitiko. Išlipus iš savo automobilio, pastebėjo, kad prie jo kolegos automobilio vairuotojo pusės lango stovi vyras, apsivilkęs marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortais, tamsių plaukų ir laiko rankas sudėjęs ant praverto jo kolegos automobilio vairuotojo pusės lango. Langas buvo pravertas maždaug per pusę. Jam priėjus prie minėto vyro ir kolegos automobilio, kolega sėdėjo automobilyje, kolegai kraujavo akis, jo marškinėliai buvo kruvini, prie automobilio stovinčio vyro dešinės rankos krumpliai buvo kruvini ir ant jo šortų buvo kraujo dėmė. Jis (A. Š.) paklausė, kas čia atsitiko, kolega jo paprašė, kad paprašytų vyro, kuris laikė sudėjęs rankas ant lango, kad patrauktų rankas ir leistų uždaryti langą. Minėtas vyras, išgirdęs jo kolegos prašymą, patraukė rankas ir leido užsidaryti langą. Kolega užsidarė langą ir matė, kad jis kažkam skambina. Jis (A. Š.) paklausė vyro dar kartą, kas čia įvyko, jis atsakė, kad „du gaidžiai susipešė“ ir nuėjo prie automobilio Audi, kurio valstybiniai numeriai buvo nukritę po eismo įvykio. Raidžių neatsimena, atsimena tik skaičius – (duomenys neskelbtini). Iš minėto automobilio buvo išlipusi moteris, o automobilio viduje buvo mažametis vaikas, moteris šaukė, klykė. O jis (A. Š.) liko stovėti prie kolegos automobilio lango ir laukė, kada jis baigs pokalbį ir galės jam papasakoti, kas čia įvyko. Kolega baigė pokalbį, truputį pravėrė langą ir iškart vėl atėjo prie jų prieš tai minėtas vyras ir pradėjo siūlyti pinigus jo kolegai, siūlė 1000 Eur, sako, pasikarščiavo, duoda pinigus, susitaiko ir skirstosi. Pradėjo aiškinti, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jo (A. Š.) kolega nesileido į kalbas, jis (A. Š.) pasakė tik, kad „tu jam ne pinigus siūlyk, o ledo, kad galėtų pridėti prie akies“. Jam (A. Š.) kolega sakė, kad jis (A. Š.) ateitų ir atsisėtų į keleivio vietą į kolegos automobilį, jis nuėjo ir atsisėdo. Minėtas vyras priėjo prie keleivio pusės durelių, kur sėdėjo jis (A. Š.), jis pravėrė šiek tiek dureles ir minėtas vyras vėl pradėjo įkalbinėti jo kolegą, kad jis paimtų pinigu. Tas vyras siūlė 1000 Eur, išsitraukė piniginę, demonstravo pažymėjimą. Koks tai buvo pažymėjimas, jis negali įvardyti, nes jam tai buvo neaktualu. Kolega nesileido į pokalbius, toliau minėtas vyras pradėjo siūlyti 2000 Eur, kolega toliau nesileido į kalbas. Vėliau atvyko greitoji medicinos pagalba, jis išlipo iš kolegos automobilio. Kolega nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, jis nuėjo į savo automobilį ir laukė, kol suteiks pirmąją pagalbą jo kolegai. Tada atvyko policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jis matė, kas čia įvyko, jis atsakė kad taip, pareigūnai užsirašė jo duomenis ir pasakė, kad jis gali važiuoti. Jis priėjo prie kolegos paklausė, ar nereikia pagalbos, kolega atsakė, kad ne, ir jis išvažiavo (1 t., b. l. 42–43).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.15 val., dirbdama su kolega M. L., gavo pranešimą, kad, pravažiavus Valakampių tiltą į Žirmūnų g., Kareivių g. pusę, susidūrė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio iš automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo vairuotojas ir trenkė pranešėjui per veidą. Pranešėjui bėga kraujas, sunkiai mato. Greitoji medicinos pagalba vyksta. Apie 18.40 val. atvykę nurodytu adresu į Vilniuje, O. Milašiaus gatvę, prie Valakampių tilto juos pasitiko pranešėjas – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. M.. Vietoje taip pat buvo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. R., liudytojas – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. Š. – ir Greitosios medicinos pagalbos automobilis. D. R. iškart prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, sakė, kad trenkė D. M. dėl to, nes galvojo, kad jį seka, todėl norėjo apsaugoti savo šeimą. Taip pat nori paminėti, kad ant D. R. dešinės rankos buvo maža raudonos spalvos dėmė ir ant jo šortų buvo raudonos spalvos dėmė, tačiau ant tiksliai kurios kojos ji buvo, neatsimena. Įvykio metu ant D. R. rankos ir šortų raudonos dėmės nebuvo nufotografuotos, tačiau jos turėtų matytis per kamerų vaizdo įrašus. Taip pat ant nukentėjusiojo D. M. buvo kraujosruva po akimi bei ant jo marškinėlių buvo raudonos spalvos dėmė. D. M. sužalojimai nufotografuoti (1 t., b. l. 46–47).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.15 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas D. M. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, O. Milašiaus g., pravažiavus Valakampių tiltą į Žirmūnų g., Kareivių g. pusę, susidūrė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipo vairuotojas ir trenkė pranešėjui per veidą, jam bėga kraujas, sunkiai mato (1 t., b. l. 7–9).

2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad D. M. pareiškė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 18.10 val. Vilniuje, O. Milašiaus gatvėje, jam būnant savo automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo nepažįstamas vyras ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat apžiūrima gatvė Vilniuje, O. Milašiaus g. Gatvė yra keturių juostų. Važiuojant link Valakampių, matomas tiltas, aplink apšvietimo stulpai, aplink įvykio vietą yra daug medžių. Kairėje pusėje yra dviračių ir pėsčiųjų takas. Antroje juostoje – du įvykio dalyvių automobiliai. Nukentėjusiojo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Salono viduje – sėdynės, pusiau odinės medžiagos, salonas tamsios spalvos, viduje asmeniniai daiktai. Iš galo matomas įtariamojo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie protokolo pridėtose fotonuotraukose (Nr. 8, 9, 10) vizualiai matyti fiksuoto asmens sužalojimai kairėje veido pusėje, ties akimi (kraujosruva) (1 t., b. l. 13–20).

2022 m. rugpjūčio 10 d. tyrėjo A. S. (A. S.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 6.50 val. RVUL slaugytoja S. pranešė, kad 20.47 val. pats atvyko D. M., kuris paaiškino, kad apie 18 val. jį sumušė nepažįstamasis. Diagnozuota: galvos, akies ir nosies sumušimas (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 2546/2022 (01) konstatuota, kad, remiantis D. M. apžiūros duomenimis, jam padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, nosies srityje. Odos nubrozdinimas padarytas, kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu prieš 1–3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. M. sužalojimo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d. D. M. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 52).

2022 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame matomas tarnybinio automobilio salonas, policijos pareigūnai važiuoja į įvykį. Pareigūnai sustoja, išlipa iš automobilio ir nueina link viduryje kelio stovinčių automobilių. Prieina prie vidutinio sudėjimo vyro Nr. 1, kuris ant galvos dėvi juodos spalvos beisbolo kepuraitę, violetinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsinius, pilkos spalvos šortus, avi baltos su juoda spalvos sportinius batus. Pareigūnas: Jūs pranešėjas? Vyras Nr. 1: Ne pranešėjas. Pareigūnai ir vyras Nr. 1 paeina į priekį, kur stovi moteris, rankose laikydama kūdikį. Vyras Nr. 1: Galima jai važiuoti su kita mašina? Pareigūnas: Duomenis reikia užsirašyt, nenukentėjo vaikas? Greitoji kaip, apžiūrėjo? Jūs palaukit, gal į ligoninę reikia važiuot. Vyras Nr. 1: ne nereikia, smūgio jokio čia nebuvo. Pareigūnas: Tai čia viskas aišku? Kas čia atsitiko, aš nelabai supratau. Moteris, laikanti kūdikį rankose, kažką sako, bet nesigirdi ką. Policijos pareigūnas nueina prie greitosios pagalbos automobilio, policijos pareigūnė lieka stovėti prie moters su kūdikiu. Pareigūnė: O kodėl greitoji neapžiūrėjo vaiko? Moteris su kūdikiu ant ranku: Ji kėdutėje buvo, nesusimušė. Pareigūnė: o tai kas čia kam trenkė? Moteris su kūdikiu ant rankų: Nesigavo tam, nes jis kirto per stabdžius. Pareigūnė: o tai tam žmogui kažkas blogai? Nesigirdi, ką atsako moteris. Policijos pareigūnė nueina prie greitosios pagalbos automobilio, prie kurio stovi vyras Nr. 1 ir pareigūnas. Greitosios pagalbos automobilyje stovi medikas ir sėdi vyras Nr. 2, rankose prie akies laikydamas medžiaginę servetėlę. Tarp jų vyksta pokalbis, tačiau nesigirdi, ką kalba. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas kuris yra praeito vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matomi pašaliniai su įvykiu nesusiję automobiliai. Matomas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Užsirašyk vaiko ir motinos duomenis. Policijos pareigūnė nueina paklausti asmens duomenų.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris yra praeito vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnė užsirašinėja asmenų duomenis. Pareigūnė prieina prie grietosios pagalbos automobilio , stovi policijos pareigūnas. Vyksta pokalbis dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Vyras Nr. 1: dirbu tokį darbą, čia pradėjo mane gaudyt, pakirtinėt, žinai. Su stambiais kiekiais dirbu (duomenys neskelbtini). Pareigūnas: Pareiškime galėsit parašyt. Vyras Nr. 2 išlipa iš greitosios pagalbos automobilio, ranka laikydamas prie akies baltą medžiaginę servetėlę, ir nueina prie automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priekyje matomas stovintis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris yra praeito vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras Nr. 2 automobilyje ieško dokumentų. Ant vyro Nr. 2 dėvimų šviesių marškinėlių matoma raudonos spalvos dėmė. Pareigūnė užsirašinėja asmens duomenis. Priekyje matomas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras Nr. 2: Priekyje stovintis automobilis eismo įvykyje nedalyvavo. Pareigūnė: Aš supratau. Vyras Nr. 2: Man reiks kažką pildyti? Pareigūnė: Reiks deklaraciją pildyt ir dar pareiškimą rašysit, kaip supratau. Prieina policijos pareigūnas, vyksta nereikšmingas pokalbis tarp pareigūnų. Pareigūnas nufotografuoja vyro Nr. 2 veidą. Minėto vyro veide, po akimi, matoma kraujosruva. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas ,kuris yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas: kurioje čia vietoje viskas tiksliau įvyko? Vyras Nr. 2: Ne ne, ne lauke. Pareigūnas: priėjo jisai? Vyras Nr. 2: Priėjo ir atsidarė. Vyras, protokole įvardintas „pašaliniu“: aš irgi važiavau iš paskos, per kelis automobilius, mačiau, kad kažkas iššoko iš mašinos, pribėgo. Iš Nemenčinės kartu važiavom, tiesiog aš atsilikęs buvau. Privažiavau, iššoko ir trenkė. Pareigūnė: Iššoko ir trenkė? „Pašalinis“ vyras: Jo, iššoko, kažkas čia įvyko, aš mašinoj buvau nemačiau, paskui apvažiavau. Paskui pamačiau, čia konfliktas. Pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, kalba telefonu. Vyksta su įvykiu nesusijęs pokalbis. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas kuris yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnė nueina užsirašyti liudytojo (Vyro Nr. 3) asmens duomenų. Vyras Nr. 3: tas pilietis labai giriasi, kad dirba (duomenys neskelbtini), tai aš galvoju, visi, jei (duomenys neskelbtini) dirbi, tai gali visiems snukius daužyt? Pareigūnė: kas dirba, ten tas? Vyras Nr. 3: tas sekantis pilietis ir giriasi, kad „aš iš (duomenys neskelbtini)“, sakau, policija atvažiuoja, gal dar primuš. Pareigūnė: tai aš taip ir nesupratau, čia dėl ko čia taip. Vyras Nr. 3: jeigu čia iš tos (duomenys neskelbtini), tai kaip tik turėtų nusiramint. Pareigūnė: nu taigi taip. Vyras Nr. 3: vis tiek šaltu protu gi dirbi. Pareigūnė: ir plius, jis kaltas. Vyras Nr. 3: tai taip. Pareigūnė užsirašo telefoną vyro Nr. 3. Vyras Nr. 3: biški sakau kažkaip keistoka, dar girtis tokiu dalyku, (duomenys neskelbtini). Tai čia ilgai aiškinsitės, jo? Pareigūnė: jo, tai čia jau ikiteisminis, tada tyrėjai prasidės, tada iki teismo turėtų nueiti. Vyras Nr. 3: tai reikia pasižiūrėt, nes pas tą pilietį kruvinas ir ranka ir kelienis. Pareigūnė: tai fotkinom jau. Vyras Nr. 3: tai faktas tas, kad nesakytų po to, kad žmogus į vairą atsitrenkė, tai jeigu nufotkinot, tai kruvini ir šortai ,ir ranka, tai jeigu fotkinot. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris yra praeito vaizdo įrašo tęsinys. Vyras Nr. 3: Nes, jeigu fotkinot, tai yra nuotrauka, jo? Kolega pasakojo, kad dar Nemenčinėj ten jie kažkaip nepraleido vienas kito ar dar kažkas buvo, bet sakau, trisdešimt kilometrų. Vyras Nr. 3 toliau kažką šneka, tačiau nusigirdi ką. Vyras Nr. 3: Prie šviesoforo didelis srautas buvo, tai žmonės stojo, bet stabdymo žymių nėra. Policijos pareigūnas nurodo pasitraukti, kad netrukdytų eismo ir supildyti reikiamus dokumentus. Taip pat išsiaiškina, kad vyras Nr. 3 yra liudytojas, kuris važiavo už penkių automobilių. Pareigūnai paaiškina, kad tyrėjai kvies į apklausą vyrą Nr. 3. Toliau vyksta su įvykiu nesusijęs pokalbis ir vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame matomi pareigūnai, einantys link viduryje kelio stovinčių automobilių: BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieina prie vidutinio sudėjimo vyro Nr. 1, kuris ant galvos dėvi juodos spalvos beisbolo kepuraitę, violetinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsinius, pilkos spalvos šortus, avi baltos su juoda spalvos sportinius batus. Pareigūnas: Jūs pranešėjas? Vyras Nr. 1: Ne pranešėjas. Pareigūnas: Dokumentą savo duokit. Vyras Nr. 1 pateikia asmens dokumentą pareigūnui. Pareigūnai ir vyras Nr. 1 paeina į priekį ,kur stovi moteris, rankose laikydama kūdikį. Vyras Nr. 1: Galima jai važiuoti su kita mašina? Pareigūnas: Duomenis reikia užsirašyt, nenukentėjo vaikas? Moteris, laikanti kūdikį rankose: nežinau. Pareigūnas: Greitoji kaip, apžiūrėjo? Jūs palaukit, gal į ligoninę reikia važiuot. Vyras Nr. 1: ne nereikia, smūgio jokio čia nebuvo. Pareigūnas: tai čia šiaip viskas aišku pas jus? Kas čia atsitiko, aš nelabai supratau. Moteris, laikanti kūdikį rankose: Visą kelią labai krūtas važiavo. Policijos pareigūnas nueina prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame sėdi vyras Nr. 2, kuris laiko medžiaginę baltą servetėlę prie kairės akies. Pareigūnas: Sveiki, Jūs pranešėjas? Vaizdas, garsas yra įrašomas, perspėju. Nu, galit papasakot. Vyras Nr. 2: Kas įvyko galiu papasakot. Nu čia važiavom mes, nu, važiavom, grubiai, 2 mašinos. Pareigūnas: Link Kareivių gatvės? Vyras Nr. 2: Jo, mes važiavome nuo O. Milašiaus šviesoforo, žmogus įvažiavo į galą ir užpuolė mane. Pareigūnas: tai dėl kaltės jisai sutinka, tik kalbant dėl eismo įvykio, dėl kaltės, sutinkant? Vyras Nr. 1: Dėl eismo įvykio, kad į užpakalį įvažiavau, taip, sutinku. Pareigūnas: Gerai, toliau tada, užpuolė tada, pradėjo Jus mušti? Vyras Nr. 2: Pradėjo mušti, visiškai teisingai. Pareigūnas: Pretenzijų Jūs turėsite dėl šito? Vyras Nr. 2: Tai žinoma. Pareigūnas: Jūsų dokumento man reikės. Jis į ligoninę važiuos? Medikas: Jis pats nori važiuot. Vyras Nr. 2: Aš pats noriu važiuot. Pareigūnas: Ne, tai arba su greitąja važiuokit, būtų gerai, arba vietoj reiks pareiškimą priiminėt, aš nežinau. Greitoji gi nuveš Jus. Girdisi vyro balsas, tačiau ką kalba, nesigirdi. Pareigūnas: Gerai, tuoj sekundę. Tai nevažiuosit su greitąja pats važiuosit paskui? Medikas: Jis kaip nori, gali rinktis. Vyras Nr. 2: Tai gerai, aš galiu, man reikia, kad kažkas parvarytų mašiną, tik dėl to. Matot, čia yra blogiausia, kad aš važiuoju vienas. Jei aš važiuočiau su kažkuo, tai būtų. Aš tikrai geriau mielai, kad mane nuvežtų, nes aš matau, nu, tik viena. Pareigūnas: Supratau, aš tuoj paskambinsiu. Pareigūnas paprašo medikų apžiūrėti kūdikį, pasiaiškina, kad vaikas buvo prisegtas kėdutėje. Pareigūnas paskambina ir tariasi su budėtoju, ką daryti dėl šio įvykio.

Apžiūrimas vaizdo įrašas kuris yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas: Užsirašyk vaiko ir motinos duomenis. Policijos pareigūnė nueina paklausti asmens duomenų. Policijos pareigūnas prieina prie greitosios pagalbos automobilio. Pareigūnas: Šitą, žiūrėkit, tai jeigu Jūs turite pretenzijų, jeigu Jūs nevažiuojat su greitąją, tada vietoj tada įforminam visus dokumentus. Jeigu važiuojat su greitąja, tada reiks, nu, pačiam parašyt pareiškimą. Vyras Nr. 2: Tai gerai, ranka, ar kaip? Pareigūnas: Tai mes patys supildysim, jeigu vietoj liekat Jūs. Jūs liekat čia? Vyras Nr. 2: Jo, vietoj, aš suprantu, kad grubiai tariant, aš Jums sakysiu, Jūs įvesit į sistemą. Pareigūnas: Jo, jo. Tai Jūs liekat, nevažiuojat su greitąja? Pats nuvažiuosite? Vyras Nr. 2: Tai aš važiuosiu. Pareigūnas: Gerai. O dėl eismo įvykio supildėte deklaracijas? Vyras Nr. 2: Ne, nieko mes nepildėm. Pareigūnas: Tai reikės susipildyt irgi šitą dalyką Jums. Vyras Nr. 2: O Jus negalite šiuo klausimu padėti, nes man bus sunku pildyt. Pareigūnas: Ne, nu tai kaip aš, vairuotojai turi, privalo patys susipildyti. Mes galime tik padėt supildyti, nu, pasakyt, kur rašyt. Nu jo, jeigu Jūs nemokate. Bet ten reikės pačiam, ten daug pildymo nėra, ten vienas lapas. Ten vardas, pavardė, draudimas Jūsų ir pan. dėl eismo įvykio, kas liečia. Paskui mes patrauksim, pafotkinsim, patrauksim, kad nebūtų kamščių ir supildysim pareiškimą. Vyras Nr. 2: Tai gal iš karto galime sustot ir patraukt mašinas. Pareigūnas: Nu tuoj tuoj. O Jūs deklaracijas turit dėl eismo įvykio? Vyras Nr. 2: Ne ,žinokit, neturiu. Reikia tikrint tikrai šituo atveju. Pareigūnas: Na gerai, jei ką, tada duosiu kitą Jums lapą. Toliau vyksta pakalbis dėl deklaracijos. Pareigūnas: Gerai, dėl eismo įvykio susipildysit deklaracijas Jūs, o dėl viso kito jis rašys pareiškimą. Vyras Nr. 1: Aš irgi, nes dirbu tokį darbą, čia pradėjo mane gaudyt, pakirtinėt, žinai, tai su stambiais kiekiais dirbu (duomenys neskelbtini), tai. Pareigūnas: Nu, jis turės, rašys pareiškimą ant Jūsų. Tai ką mes dabar darom, aš nelabai suprantu. Tai einam tada. Toliau pareigūnas ir vyrai ieško deklaracijos. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuris yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Vyras Nr. 1 pildo dokumentus. Policijos pareigūnas paaiškina kaip pildyti deklaraciją. Policijos pareigūnas nufotografuoja vyro Nr. 2 veidą. Pareigūnas: Kurioj čia vietoj viskas tiksliau įvyko? Lauke čia kažkur? Ant vyro Nr. 1 dėvimų marškinėlių matosi raudona dėmė. Vyras Nr. 1: Ne, ne ne lauke, o jis priėjo atidarė ir viskas. „Pašalinis“ vyras: Aš irgi važiavau iš galo per kelis automobilius, iššoko iš mašinos pribėgo, o mes iš Nemenčinės kartu važiavom. Pareigūnas: Tai jūs tuo metu sėdėjote automobilyje? Vyras Nr. 2: Jo, aš sėdėjau automobilyje. Pareigūnas: O jis, jūs atidarėt langą. Vyras Nr. 2: Jo, aš jam, nu. Pareigūnas: Ir jis paėmė, trenkė. Vyras Nr. 2: Taip. Pareigūnas: Nu paskui plačiau, kai rašysim pareiškimą, papasakosit. Policijos pareigūnas kalbasi telefonu. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas kuris yra praeito vaizdo įrašo tęsinys. Policijos pareigūnas kalba telefonu. Policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Policijos pareigūnas prieina prie pareigūnės ir pašalinio asmens. Pareigūnas: Jūs šiaip liudytojas ar draugas? „Pašalinis“ vyras: Aš esu, mes važiavom, mes bendradarbiai, ne vienoj įmonei dirbam, bet bendradarbiai. Aš važiavau gal per penkias mašinas toliau. Pareigūnas: Bet šito žmogaus? „Pašalinis“ vyras: Aš tik sakau, pamačiau iš galo, kad mašinos sustojo ir iš galo kažkas išbėgo ir pribėgo prie tos mašinos. Tada, kol aš apvažiavau, nes reikėjo praleisti kitas mašinas, ir aš čia žiūriu, kad mano kolega čia stovi, dėl to ir sustojau paklausti, ar reikia pagalbos. Pareigūnas: Jūsų duomenis užrašė kolegė? Pareigūnė: Užrašiau. Pareigūnas: Tai va, jei paskui tyrimui reikės, tyrėja Jums paskambins. Pareigūnas nurodo išvažiuoti pašaliniam vyrui. Tarp pareigūnų vyksta su įvykiu nesusijęs pokalbis. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas ,kuris yra ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Tarp pareigūnų vyksta su įvykiu nesusijęs pokalbis. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame pareigūnas prieina prie automobilyje sėdinčio vyro Nr. 2. Pareigūnas: Dar prieš kamerą paklausiu. Jūs norite pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to sužalojimo, kur sudavė į akį, veidą. Vyras Nr. 2: Žmogus mane sužalojo. Pareigūnas: Taip, aš turiu paklaust, nes būna žmonės pretenzijų neturi. Jūs turite pretenzijų ir norit pradėt ikiteisminį tyrimą. Vyras Nr. 2: Tai Jūs mane matote. Pareigūnas: Aš matau. Aš klausiu, tai norit pradėt ikiteisminį tyrimą? Vyras Nr. 2: Taip. Pareigūnas: Gerai, viskas. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, kuriame policijos pareigūnas patikrina alkotesteriu vyro Nr. 2 ir vyro Nr. 3 blaivumą. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 69–72). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2023 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2022-08-09 18_10_50)“, kurio data ir laikas 2022 m. rugpjūčio 9 d. 18.10 val., trukmė 2.20 min. Garso įraše užfiksuota, kad operatoriui vyriškis, prisistatęs D. M., informuoja, kad pravažiavus Valakampių tiltą į Žirmūnų gatvės, Kareivių gatvės pusę, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė jo vairuojamas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio iš to automobilio Audi išlipo vairuotojas ir trenkė jam į veidą (1 t., b. l. 73–74). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame garso įraše.

2023 m. vasario 7 d. akistatos protokole užfiksuota akistata tarp kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo D. M. (1 t., b. l. 164–165).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė D. M. sveikatą. Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi D. R. veikimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. R. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, konflikto dėl įvykusio eismo įvykio metu priėjo prie D. M., kuris sėdėjo savo vairuojamame automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, ir per atidarytą vairuotojo durelių langą vieną kartą kumščiu sudavė D. M. į veido sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, nosies srityje.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas prašė D. R. nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, nes, pasak advokato, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, kviesta policija, sutrikdytas eismas, įsikišo pašaliniai asmenys, kurie šioje byloje yra liudytojai, kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, nors D. R. ir panaudojo fizinį smurtą viešoje vietoje, tačiau prieš D. M. jis smurtavo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo kelyje ir savo veiksmais nesukėlė BK 284 straipsnyje nurodytų padarinių – nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos. Jų veika neperžengė privataus konflikto ribų ir buvo padaryta dėl išskirtinai asmeninių paskatų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-408/2013). Tokiu atveju nusikalstama veika paprastai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, pagal kurį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkimas ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą. Tačiau pažymėtina, jog motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Vadinasi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, turi būti atsižvelgiama ir į tokio elgesio paskatas.

Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad konflikto su D. M. metu dominavo asmeniniai motyvai, o ne kaltinamojo D. R. noras pademonstruoti savo viršenybę prieš nukentėjusįjį D. M., aplinkinius ir aplinką, ir kad jo pagrindinis siekis neteisėtai veikiant nebuvo noras pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Nekyla jokių abejonių, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. M. buvo atlikti viešoje vietoje – kelyje, kur važiavo kiti pašaliniai asmenys. Byloje nenustatyta, kad įvykęs konfliktas pašaliniams asmenims sukėlė kokias nors neigiamas emocijas. Išskyrus liudytoją A. Š., kiti asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, o ir minėtas liudytojas nenurodė pats tiesiogiai matęs nagrinėjamą įvykį, tik pastebėjo, kad iš kažkurio automobilio išlipo žmogus ir nuėjo prie toliausiai stovinčio priekyje kito automobilio, o priartėjęs prie automobilių, pastebėjo savo kolegos automobilį. Pastebėtina, kad liudytojo A. Š. dėmesį visų pirma atkreipė staigiai priekyje pradėję stabdyti automobiliai, todėl jis norėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobiliai susidūrė. Taigi liudytojo A. Š. pirminį dėmesį atkreipė būtent įvykęs eismo įvykis, o ne D. R. veiksmai. Akivaizdu, kad automobilių spūstis susidarė dėl įvykusio eismo įvykio, o ne dėl kaltinamojo smurtinio veiksmo padarymo prieš nukentėjusįjį. Tai, kad atvyko policija į įvykio vietą, taip pat savaime nepatvirtina BK 284 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimą. Jei nukentėjusysis ir kaltinamasis nesusitartų dėl eismo įvykio aplinkybių, policija, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, taip pat būtų privalomai kviečiama. Kaip nurodė kaltinamasis ir vaizdo įraše užfiksuota kaltinamojo sutuoktinė, kuri teigė, kad „visą kelią labai krūtas važiavo“, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, važiuojant kelyje susiklostė gana konfliktinė situacija. Pagrindą tokiai išvadai manyti sustiprina byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad išties į nukentėjusiojo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis, todėl kaltinamojo versija apie tai, kad buvo „pakišinėjamas“ nėra paneigta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad kaltinamojo suduoto smūgio priežastimi tapo jų asmeniniai kaip vairuotojų santykiai. Tai rodo, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį sukėlė ne chuliganiškos paskatos, o asmeninės priežastys – kaltinamasis teigė, kad visą kelią „pakišinėjo“, o jis, dirbdamas atitinkamą darbą, bijodamas dėl savo ir šeimos saugumo, netinkamai interpretavo susiklosčiusią situaciją kelyje. Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl šios priežasties prie nukentėjusiojo pripuolė ir prieš jį smurtavo, tai nulemia išvadą, jog jo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusįjį D. M., o ne į viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad savo veiksmais jis tyčia siekė sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį. Beje, iš bylos matyti, kad jo smurtinis elgesys truko trumpą laiką, suduotas vienas smūgis tuo metu, kai nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, o, kaip minėta, byloje apklaustas liudytojas A. Š., kuris sustojo pamatęs kolegos automobilį, paties įvykio nematė ir nenurodė, kad dėl įvykio jis būtų pasijutęs itin šiurkščiai pažemintas ar šokiruotas – vienintelis, kuris turi pretenzijų konkrečiai dėl kaltinamojo veiksmų, yra nukentėjusysis D. M..

Todėl, įvertinus kaltinamojo veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai, nes jis savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 256 straipsnio 2 dalį, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Taigi nukentėjusysis ar jo atstovas, manydami, kad D. R. galimai nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, turėjo teisę pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. BPK nenustato, kad toks prašymas gali būti pateikiamas tik atlikus visišką įrodymų tyrimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teikti minėto prašymo dar prieš pradedant įrodymų tyrimą ar vien tik po kaltinamojo apklausos (pradėjus įrodymų tyrimą), svarbu tai padaryti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Nagrinėjamu atveju buvo atliekamas įrodymų tyrimas, apklaustas D. R., tačiau D. M. ar jo atstovas nei prieš pradedant įrodymų tyrimą, nei po kaltinamojo apklausos nepateikė rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti D. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos I. R. atsakomybėn be užstato (2 t., b. l. 27–28).

D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad motina pasirinkta galima laiduotoja, nes jį visur lydi, sprendžia visas problemas, jie viskuo dalinasi. Jis motinai visada pasigiria, ji viską žino apie gyvenimą ir daro labai didelę įtaką gyvenime. Visi motinos patarimai yra naudingi ir padeda gyventi, ji patarimais padeda kaip elgtis ir ką daryti, pamoko. Apie šį įvykį motinai papasakojo telefonu iš karto grįžęs namo. Motina reagavo kritiškai, ji nesuprato, kaip tai galėjo įvykti. Jis yra atsakingas žmogus ir supranta, kad negali pavesti savo šeimos, motinos, todėl stengsis viską padaryti, kad nepasikartotų tokia situacija. Su motina bendrauja nuolat telefoniniais skambučiais, savaitgaliais važiuoja su šeima pas ją arba ji atvažiuoja pas juos. Tarp jo ir motinos ryšys yra nenutrūkstamas kiekvieną dieną. Kaltinamojo teigimu, įsipareigoja atlyginti kitą, nei jis sumokėjo nukentėjusiajam, sumą, jei teismas taip nuspręs.

Galima laiduotoja I. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra D. R. motina. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka. Su sūnumi nuo vaikystės turi stiprų ryšį, kuris paremtas pagarba. D. R. ją laiko pavyzdžiu, sūnus pasipasakoja apie savo džiaugsmus ir problemas. Po įvykio jai paskambino sūnus, jis buvo išsigandęs dėl šeimos. Pasak laiduotojos, ji žino, koks atsakingas ir sunkus buvo jo darbas, kad yra grasinama. Labai keista, nes sūnui nėra būdingas agresyvus elgesys, jis labai taktiškas ir tolerantiškas, pavyzdingas, darbe labai gerbiamas. Sūnus dalyvavo misijose, atrankose, siekė kilti karjeros laiptais. Keista, kad sūnaus elgesys buvo spontaniškas, jis nepagalvojo apie pasekmes. Sūnus labai gailisi, žino, kad jis dėl jos išgyvena, kaip ir ji dėl jo. Laiduotojos teigimu, žinodama, kad ji yra pavyzdys sūnui, kuris, gerbdamas ją ir šeimą, daugiau nenusižengs. Kalbasi su sūnumi apie tai, kad bet koks smurtas ar fizinis kontaktas yra negalimas. Ji – sūnui autoritetas, nes nėra agresyvi, nekonfliktuoja su žmonėmis, stengiasi problemas spręsti konstruktyviai. Su sūnumi bendrauja betarpiškai, telefonu, atvažiuoja pas jį. Savo sūnų D. R. gali apibūdinti kaip labai tolerantišką, sąžiningą, jautrų žmogų. Apie šį įvykį ji sužinojo iš karto, jos reakcija buvo baisi, nes tai yra nusikaltimas, negalima žaloti žmogaus, nepateisino smurto panaudojimo prieš kitą asmenį. Po įvykio sūnus išgyveno ir jaučiasi, kad padarė nusikaltimą, gailisi. Prašo taikyti laidavimą be užstato, bet jeigu su užstatu, priimtina suma būtų 1000 Eur.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. R. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. D. R. atlygino civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, taip pat sumokėjo nukentėjusiajam pinigų sumą atitinkančią neturtinę žalą, kuri, kaltinamojo manymu, yra pakankama. Tai kartu rodo ir kaltinamojo gailėjimąsi dėl savo neleistino poelgio. Būtina įvertinti D. R. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba (1 t., b. l. 180), neteistas (1 t., b. l. 179), vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta galiojanti, dėl kito galimai padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nėra priimtas sprendimas (1 t., b. l .181–182). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kaltinamasis vedęs, augina mažametį vaiką (1 t., b. l. 94), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 94 antra pusė). Taigi D. R. iki nagrinėjamo įvykio laikėsi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Teismas taip pat atsižvelgia į D. R. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į neleistinus veiksmus. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.