Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, – 70 (septyniasdešimties) MGL, tai yra 3 500,00 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda;

už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4 000,00 (keturių tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė bausmė – 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4 000,00 (keturių tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo T. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš nuteistojo E. V. jo naudai priteista 1 052,60 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt du eurai 60 ct) turtinei ir 300,00 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuotas K. S. vardu registruotas automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. V. automobiliui „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant E. V. nuosavybės teisę jį valdyti, naudoti, disponuoti, paliktas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas pagal BK182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis suklastojo ir panaudojo žinomai suklastotą oficialų dokumentą ir apgaule, savo naudai, įgijo svetimą turtą, o būtent – 2020 m. balandžio 25 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs kitu asmeniu – K. S., tyčia suklastojo oficialų dokumentą, t. y. ranka įrašė transporto priemonės automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje žinomai melagingus, svetimus pardavėjo K. S. asmens duomenis: asmens kodą, vardą, pavardę, ir pasirašė už K. S., taip apgaule T. V. už 950,00 eurų pardavė kaip techniškai tvarkingą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslėpdamas nuo pirkėjo. Tokiu būdu nukentėjusiajam T. V. padarė 950,00 eurų turtinę žalą.

2. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. V. išteisinti dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, ir dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindžiant prielaidomis bei selektyviai sureikšminant jo kaltę pagrindžiančius bylos duomenis ir nepagrįstai ignoruojant byloje egzistuojančius neatitikimus ir abejones dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat, priimant skundžiamą nuosprendį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos ir imperatyvių įstatymo nuostatų, transporto priemonė nepagrįstai buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir todėl nepagrįstai nuspręstą ją konfiskuoti.

2.2. Toliau apeliaciniame skunde išdėstomi argumentai dėl BK 300 straipsnio 1 dalies. Iš baudžiamosios bylos narinėjimo teisme metu gautų duomenų galima pagrįstai teigti, kad apeliantas nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo. Jis transporto priemonėje „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rado transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo K. S. parašas, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties nepadirbo, jos nepasirašė ne savo vardu ir neatliko kitų aktyvių veiksmų, kurie yra būdingi dokumentų klastojimui. Toliau apeliantas akcentuoja, kad teisme liudytojas K. S. nurodė, kad parduodamas automobilį „Renault Espace“, automobilio salone negalėjo palikti jokių dokumentų, tačiau liudytojui pagarsinus, kad nukentėjusysis T. V. rado privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo polisą, transporto priemonės daiktadėžėje, liudytojas suabejojo savo duotais parodymais ir nurodė, kad parduodant automobilį M. M., automobilio salone galėjo likti su automobiliu susijusių dokumentų, kurių palikimo vietos ar turinio liudytojas tiksliai įvardinti negalėjo. Nukentėjusysis T. V. teisme taip pat nepatvirtino, kad kaltinamasis pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį K. S. vardu. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad nematė, kad apeliantas būtų pasirašęs K. S. vardu pirkimo–pardavimo sutartyje. Tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje nukrypdamas nuo byloje surinktų duomenų nepagrįstai konstatavo, kad jis pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį T. V. ir jo draugo A. A. akivaizdoje, kadangi šie asmenys teismo posėdžio metu nurodė, kad jų akivaizdoje jis sutarties nepasirašė. Jo nurodytas aplinkybės grindžiamos teismo posėdžio garso įrašu, kuris nepaneigiamai pagrindžia apelianto nurodytas aplinkybes.

2.3. Teigiama, kad atsižvelgiant į byloje apklaustų liudytojų parodymus ir byloje atliktos rašysenos ekspertizės rezultatus – nenustatyta, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė E. V., galima pagrįstai teigti, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių jo veiksmų visumą, sudarančią BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, taip pat, dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento apibrėžto civilinėje teisėje, galima pagrįstai teigti, kad jo veiksmuose nebuvo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

2.4. Toliau apeliaciniame skunde išdėstomi argumentai dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pareikštame kaltinime buvo nurodyti du galimi esminės apgaulės panaudojimo elementai – žinomai melagingų asmens duomenų nurodymas ir galimai žinomo automobilio defekto nuslėpimu, todėl pasisakytina dėl abiejų alternatyvių galimų apgaulės panaudojimo atveju šioje byloje. Dėl pirmojo. Vadovaujantis kaltinamuoju aktu, jis pasireiškė žinomai melagingų, svetimų pardavėjo asmens duomenų nurodymas, ir automobilio savininkų pasikeitimo istorijos nutylėjimas. Apeliantas sutinka, kad šių duomenų apgaulingas pateikimas galėtų sąlygoti klaidingo nukentėjusiojo apsisprendimo susiformavimą, tačiau šias aplinkybes paneigia šioje byloje surinkti duomenys. Apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė, kad esminiai kriterijai, nulėmę jo apsisprendimą įsigyti transporto priemonę „Renault Espace“, buvo transporto priemonės tipas (vienatūris), įrengtas „kablys“, kaina ir techninė būklė, techninės apžiūros galiojimo terminas. Nukentėjusysis nenurodė, kad jo apsisprendimą įsigyti minimą transporto priemonę nulėmė kaltinamojo nurodyti melagingi asmens duomenys. Nukentėjusysis patvirtino, kad jo apsisprendimui pardavėjo asmeninės savybės neturėjo įtakos ir šį automobilį jis būtų įsigijęs ir iš juridinio asmens. Iš šių aplinkybių, galima pagrįstai teigti, kad apelianto nurodyti netikri asmens duomenys negali būti laikomi esminės apgaulės panaudojimu sudarant transporto priemonės pirkimo–-pardavimo sandorį. Nėra teisinio pagrindo už melagingų asmens duomenų, nelėmusių nukentėjusiojo apsisprendimo įsigyti transporto priemonę, nurodymą taikyti baudžiamąją atsakomybę už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Dėl antrojo. Antrasis, jam inkriminuotas, esminis jo apgaulės panaudojimas, vadovaujantis kaltinamuoju aktu, galimai pasireiškė žinomo automobilio defekto nuslėpimu. Apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie nukentėjusiojo nurodytus automobilio defektus, todėl negalėjo jų nuslėpti nuo nukentėjusiojo T. V.. Jis eksploatavo transporto priemonę „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su šia transporto priemone buvo ne kartą vykęs maršrutu (duomenys neskelbtini) ir jokių automobilio variklio defektų nepastebėjo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. N., A. M. A., A. B. ir A. B.. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis, kadangi nurodė, kad transporto priemonės pardavimo skelbime, transporto priemonė buvo nufotografuota (duomenys neskelbtini). Liudytoju byloje apklaustas V. L. (serviso darbuotojas nukentėjusiojo prašymu apžiūrėjęs automobilį) nurodė, kad esant variklio galvutės tarpinės prapūtimui, automobilį galima eksploatuoti ilgą laiką, kol variklio nesandarumas taps pakankamai intensyviu ir automobilis taps nebetinkamas eksploatuoti.

2.5. Nurodoma, kad byloje yra pateikta 2020 m. gegužės 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apžiūros pažyma, kurioje nurodyta, kad „<...> Užvedus automobilį ir įkaitinus iki darbinės temperatūros, aušinimo skystis pradeda bėgti per išsiplėtimo bakelyje padarytą savadarbę skylę. <...> Patikrinimo rezultatai: Automobilio varikliui reikalingas kapitalinis remontas. <...> Eksploatacija automobilio negalima“.

2.6. Akcentuojama, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. L., meistras, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku ir atlikęs automobilio „Renault Espace“ patikrą, nurodė, kad vertinant transporto priemonės būklę nebuvo nustatyti tikslūs automobilio defektai. Liudytojas nurodė, kad išvadas apie automobilio techninę būklę, nurodytas liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu – „<...> buvo prapūsta variklio galvutės tarpinė, kadangi buvo pragręžta skylė išsiplėtimo bakelyje.“–padarė spėjimo būdu, kadangi tiksliai nustatyti gedimą buvo būtina išimti ir išardyti automobilio variklį. Liudytojas nurodė, kad galėjo variklio galvutės tarpinė būti neprapūsta, o galėjo būti skilęs variklio blokas. Liudytojo teigimu, variklio galvutės tarpinės „prapūtimo“ defektas gali atsirasti palaipsniui intensyvėjant nesandarumui, o variklio bloko skilimo atveju defektas būtų atsiradęs iškarto. Šis liudijimas patvirtina, kad apeliantas galėjo nežinoti apie esamą automobilio defektą, kurio jis nepajuto ir nepastebėjo.

2.7. Pažymima, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A., kuris dalyvavo nukentėjusiajam įsigijimo metu apžiūrint automobilį, patvirtino, kad automobilio variklio skyrius buvo tvarkingas, išbėgusių skysčių nebuvo matyti, variklio garsas buvo normalus.

2.8. Apeliantas pamini, kad Kauno apylinkės teismas visiškai ignoravo nukentėjusiojo duotų parodymų prieštaringumą. Nukentėjusysis, pareikšdamas pareiškimą, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad transporto priemonę „Renault Espace“ įsigijo 2020 m. balandžio 25 d., apie 8–9 valandą ryte iš E. V. ir juo vyko iš Kauno į Vilnių. Nukentėjusiajam vykstant iš Kauno į Vilnių, nukentėjusiojo teigimu, transporto priemonė sugedo ir tęsti kelionės nebuvo galimybės, todėl buvo iškviestas transportas, kuris nugabeno transporto priemonę į Vilnių, kur ji ir stovėjo iki teismo proceso. Tačiau, vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, po nukentėjusiojo parodymų davimo, buvo gauta informacija, kad transporto priemonė „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 2 d., praėjus 7 dienoms nuo tada, kai nukentėjusiojo teigimu transporto priemonė „Renault Espace“ sugedo ir buvo neeksploatuojama, buvo užfiksuota (duomenys neskelbtini) rajone važiuojanti savo eiga ir viršijanti leistiną greitį (3 t., b. l. 116–118). Dėl šių aplinkybių jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo akivaizdu, kad nukentėjusysis nurodo melagingas aplinkybes dėl transporto priemonės „Renault Espace“ įsigijimo, transportavimo ir sugedimo aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad byloje esanti nukentėjusiojo pateikta pažyma apie transporto priemonės defektus yra išrašyta po 2020 m. gegužės 2 dienos, (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad transporto priemonė po jos įsigijimo iki gegužės 2 d., kai buvo užfiksuota viršijanti greitį, savo eiga vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir, tikėtina, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatyti jos defektai, todėl Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, kad automobilis sugedo 2020 m. balandžio 25 d. juo važiuojant iš Kauno į Vilnių yra nepagrįstos visiškai jokiais byloje esančiais duomenimis.

2.9. Apelianto manymu, byloje nebuvo ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų transporto priemonės „Renault Espace“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) techninę būklę. Nors byloje buvo atlikta kilnojamojo turto ekspertizė, tačiau ekspertizės metu nebuvo nustatyti realūs transporto priemonės „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) defektai.

2.10. Nurodoma, kad byloje pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2023 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)išvada. Teisme ekspertas A. V. tvirtino savo duotą išvadą. Skunde cituojamas tiek minėtas ekspertizės aktas, tiek eksperto teisme duoti paaiškinimai.

2.11. Apeliantas pažymi, kad kilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad apžiūrint transporto priemonę nebuvo vertintas transporto priemonės variklio gedimas, kadangi, kaip nurodo ekspertas – tai nebuvo ekspertizės objektas. Nepaisant to, kad esminis ekspertams pateiktas klausimas buvo susijęs su automobilio variklio defektų nustatymu. Ekspertizės akte nurodytos išvados padarytos spėjimo būdu, vertinant tik transporto priemonės aušinimo skysčio bakelyje padarytos skylės buvimo vietą ir nevertinant minimos skylės padarymo priežasčių ir padarinių.

2.12. Taip pat pažymima, kad ekspertas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad galimi keturi transporto priemonės gedimai – 1. cilindrbloko galvutės defektas, kuris atsiranda palaipsniui ir dėl kurio į aušinimo skystį turėtų skverbtis tepalas; 2. variklio galvutės trūkimas, kuris gali atsirasti akimirksniu ir kuriam esant yra neįmanoma užvesti transporto priemonės; 3. turbinos gedimas; 4. EGR sistemos gedimas, tačiau ekspertas negalėjo detalizuoti, koks gedimas buvo transporto priemonėje „Renault Espace“. Taip pat ekspertas patvirtino, kad aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje esančios juodos apnašos yra ne alyvos, o kitos kilmės, susidariusios dėl galimai nešvaraus aušinimo skysčio (radiatoriaus gedimas) ar atidirbusių dujų patekimo (EGR sistemos gedimas).

2.13. Apeliantas toliau apibendrindamas teigia, kad iš ekspertizės akto ir nurodytų eksperto paaiškinimų kyla pagrįstos abejonės, ar transporto priemonė buvo sugedusi jos pardavimo metu 2020 m. balandžio 25 d.

2.14. Teigiama, kad iš eksperto išvados ir duotų paaiškinimų teisme buvo akivaizdu, kad išvada yra nenuosekli ir neišsami, todėl teismo buvo prašoma paskirti pakartotinę ekspertizę tiksliems transporto priemonės defektams nustatyti, tačiau Kauno apylinkės teismas ignoruodamas akivaizdžias abejones dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, tokį prašymą atmetė ir priimdamas nuosprendį vadovavosi eksperto išvada, kurioje yra pateikiami samprotavimai ir spėjimai, nepagrįsti realia transporto priemonės būkle.

2.15. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2020 m. balandžio 25 d. važiuojant automobiliu iš Kauno į Vilnių ir automobilio varikliui užkaitus, jis atidarė kapotą ir pamatė lipnią masę aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje. Vadovaujantis eksperto pateiktais paaiškinimais, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės pirkimo metu apnašų aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje nebuvo matyti, galima pagrįstai teigti, kad transporto priemonei „Renault Espace“ trūko variklio blokas, o šis defektas atsiranda akimirksniu, jo numatyti nėra galimybės ir esant šiam defektui aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje atsiranda lipni masė – aušinimo skystis su variklio alyva.

2.16. Apeliantas mano, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad jis žinojo ar galėjo žinoti apie parduoto automobilio „Renault Espace“ variklio gedimą, taip pat nėra pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad T. V. kilę automobilio defektai egzistavo sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ar automobilio defektai neatsirado nukentėjusiajam transportuojant automobilį iš Kauno į Vilnių ar iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini).

2.17. Nuteistasis, nesutikdamas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo . remdamasis skunde cituojamais Lietuvos A. T. išaiškinimais, nurodo, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai nemotyvavo transporto priemonės konfiskavimo, nenustatė nusikalstamos veikos priemonei būdingų požymių ir neįvertino, ar transporto priemonė palengvino nusikalstamos veikos padarymo galimybes.

2.18. Skundo dalyje dėl civilinio ieškinio apeliantas teigia, kad ieškinys nebuvo grindžiamas jokiais objektyviais žalos egzistavimą patvirtinančiais dokumentais. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis patyrė 300,00 eurų dydžio neturtinę žalą, kadangi nukentėjusysis teismo posėdžio metu savo patirtą neturtinę žalą siejo su ilgu ikiteisminiu tyrimu ir posėdžių nagrinėjant baudžiamąją bylą skaičiumi. Nukentėjusiajam nepagrindus patirtos neturtinės žalos, Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo iš apelianto priteisti neturtinę žalą.

2.19. Skundas apibendrinamas, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir argumentų, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, priimant naują nuosprendį ir apeliantą išteisinant.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Apeliantas E. V. tvirtina, kad jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindžiant prielaidomis bei selektyviai sureikšminant jo kaltę pagrindžiančius bylos duomenis ir nepagrįstai ignoruojant byloje egzistuojančius neatitikimus ir abejones dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonė nepagrįstai buvo pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir todėl nepagrįstai nuspręstą ją konfiskuoti. Be to, nesutinkama su priteista neturtine žala. Šiuos apeliacinio skundo argumentus aukštesnis teismas atmeta kaip nepagrįstus ir toliau pasisako apeliacinio skundo ribose.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Pažymėtina ir tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai, nei teigia apeliantas, šią skundžiamą nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67/2022).

8. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020).

9. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos, esančios dokumente, patikimumą, normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

10. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018).

11. Nagrinėjamoje byloje E. V. nuteistas už tai, kad jis pirmiau nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs kitu asmeniu (K. S.) tyčia suklastojo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir nukentėjusiajam T. V. už 950,00 eurų pardavė kaip techniškai tvarkingą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog parduodamo automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslėpdamas nuo pirkėjo (tai yra nukentėjusiojo).

12. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad nuteistajam E. V. internetiniame skelbimų puslapyje patalpinus skelbimą apie parduodamą automobilį „Renault Espace“, nukentėjusiajam T. V. susidomėjus šiuo automobiliu ir skelbime nurodytu kontaktiniu telefono numeriu susisiekus su pardavėju (tai yra nuteistuoju), kitą dieną jiems susitikus, nuteistasis pardavėjo K. S. vardu T. V. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 950,00 eurų. Iš T. V. prie pareiškimo pateikto internetinio skelbimo „autoplius.lt“ nuotraukos matyti, kad skelbime buvo nurodyta, kad „parduodamas šeimos automobilis. Pirmi šeimininkai Lietuvoje. Techniškai tvarkingas, investicijų šiai dienai nereikia. Visą dominančią informaciją suteiks telefonu. „Renault Espace“, 1,9 l vienatūris. Privatus pardavėjas – (duomenys neskelbtini). Telefono numeris (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 9–10, 12). Nukentėjusiojo parodymais, jam telefonu kalbantis su automobilio pardavėju, pastarasis paaiškino, kad automobilį eksploatuoja trejus metus, į jį daug investavo, automobilis tvarkingas, tačiau turi kėbulo defektų, kurie yra nereikšmingi defektai, netrukdantys naudotis automobiliu. T. V. taip pat parodė, kad tiek kalbantis telefonu, tiek susitikus, pardavėjas prisistatė K. vardu, o pasirašant pardavėjo parengtą ir užpildytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, joje pardavėjas buvo nurodytas K. S., ką patvirtina 2020 m. gegužės 6 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta T. V. 2020 m. balandžio 24 d. automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 42–45).

13. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilio pardavėjui (tai yra nuteistajam E. V.) ir pirkėjui (tai yra nukentėjusiajam T. V.) sutarus dėl automobilio pirkimo–pardavimo, nukentėjusiajam atsiskaičius ir jiems pasirašius automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, sandorio šalys atsisveikino ir išsiskirstė. Ginčas tarp šalių iškilo po to, kai, nukentėjusiojo teigimu, naujuoju automobiliu jam išvykus į Vilnių, pavažiavus automobiliu apie 30 kilometrų, iš po automobilio kapoto pradėjo eiti garai, sukilo darbinė automobilio temperatūra ir automobilis sustojo. Tada iškarto jis paskambino pardavėjui (tai yra nuteistajam) ir pasakė jam apie situaciją, bet pardavėjas pasakė, kad į automobilį yra investavęs daug pinigų, kad galimai yra sugedęs termostatas. Tačiau jis (nukentėjusysis) atsidaręs automobilio kapotą pamatė, kad išsiplėtimo inde yra padaryta mechaniniu būdu skylė tam, kad išeitų slėgis iš variklio. Šio gedimo perkant ir apžiūrint automobilį pamatyti buvo neįmanoma, nes jis pasirodo tik tada, kai pakyla automobilio darbinė temperatūra. Pardavėjas (tai yra E. V.) daugiau į diskusijas nesileido, pasakė, kad nieko nežino ir toliau jam telefonu nebeatsiliepdavo, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Automobilį nukentėjusysis turėjo transportuoti traliuku į Vilnių. Jam nebepavykus susisiekti su pardavėju ir ėmus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad jam automobilį pardavęs asmuo yra ne K. S., o E. V. (1 t., b. l. 26–29). 2020 m. gegužės 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad T. V. atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 (E. V.) esantį asmenį, kuris 2020 m. balandžio 24 d. pardavė automobilį ir sudarė sutartį, pasirašydamas K. S. vardu. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų, akių žvilgsnio, apvalaus veido, plaukų (1 t., b. l. 35–41). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme tiek nukentėjusysis T. V., tiek automobilio pirkime kartu su nukentėjusiuoju dalyvavęs liudytojas A. A. taip pat patvirtino, kad nuteistasis E. V. yra asmuo, T. V. už 950,00 eurų pardavęs automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

14. Nuteistasis E. V. neginčija, kad jis nukentėjusiajam T. V. prisistatė ir pirkimo–pardavimo sutartį sudarė prieš tai buvusio automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko K. S. vardu, kadangi, jo manymu, techniniame pase esanti pavardė VĮ „Regitra“ turėjo atitikti pardavėjo (K. S.) pavardę automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje.

15. Tuo tarpu savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nuteistasis E. V. viso proceso kategoriškai neigia. Nuteistojo teigimu, jis automobilio variklio negadino, o nepilnai užpildytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį jis buvo radęs minėtame automobilyje ir mano, kad ją paliko automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavėjas, kuris jam pardavė automobilį, tai yra M. M., o gal ir pirmasis pardavėjas – K. S., kuris pardavė automobilį M. M..

16. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu K. S. pardavė M. M. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 300,00 eurų, o 2020 m. vasario 29 d. VĮ „Regitra“ išduotoje pažymoje užfiksuota, jog 2020 m. vasario 29 d. pranešta apie transporto priemonės valdytojo ir (ar) savininko pasikeitimą (1 t., b. l. 61–64). Tuo tarpu 2020 m. vasario 28 d. transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartimi M. M. automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 330,00 eurų pardavė E. V. (1 t., b. l. 77–79).

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo automobilyje rastoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo K. S. parašas, o kitus duomenis sutartyje įrašė jis. Aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo parodymai, susiję su pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymu, užpildymu, proceso metu nebuvo nuoseklūs: 1) ikiteisminio tyrimo metu E. V. paaiškino, kad iš K. S. sesers sužinojęs K. S. telefono numerį, pastarajam kelis kartus skambino, bet šis neatsiliepė, K. S. jam skambino norėdamas gauti automobilio supirkėjo, iš kurio pirko automobilį, kokius nors duomenis, nes nežinojo jo nei vardo, nei pavardės, nei telefono numerio. Jis norėjo užpildyti dokumentus, kaip priklauso, bet neišėjo. Tuomet jis prisiminė, kad valydamas automobilį rado tuščią pirkimo–pardavimo sutarties blanką su parašu ties pardavėjo vieta, jokių kitų duomenų, nei datos, nei vardo, pavardės nebuvo įrašyta, o jis, neturėdamas kitos išeities, šeštadienio ryte savo automobilyje belaukdamas pirkėjo (tai yra nukentėjusiojo) užpildė sutartį, įrašė K. S. vardą, pavardę, asmens kodą iš automobilio registracijos liudijimo bei savo duomenis. Jis sutartyje įrašė transporto priemonės kainą 300,00 eurų, nes tokią kainą buvo nurodęs K. S. parduodamas automobilį, tą jis prisiminė. Jis nenorėjo pavesti jo (K. S.) dėl mokesčių, todėl nurodė tokią pačią pinigų sumą (1 t., b. l. 106–109); 2) teisiamojo posėdžio metu E. V. paaiškino, kad prieš susitinkant su nukentėjusiuoju dėl automobilio pardavimo, jis iš vakaro jau buvo surašęs dvi sutartis. Sutartyje pardavėju nurodė asmenį, kurio pavardė buvo nurodyta automobilio technikiniame pase – to reikalauja VĮ „Regitra“. Nežino, kas pasirašė sutartį kaip pardavėjas, nes tos sutartys buvo rastos valant automobilį. Mano, kad gal tą „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepilnai užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį paliko automobilio pardavėjas, kuris jam pardavė automobilį, tai yra M. M., o gal pirmasis pardavėjas – K. S., kuris automobilį pardavė M. M. Valant automobilį dėtuvėje rado daug senų dokumentų, rado ir senas automobilio draudimo sutartis, sprendžiant iš to, kad dėtuvėje buvo ir „Renault Espace“ senas draudimas, tarp tų šiukšlių, nuteistojo teigimu, galėjo būti ir šios pirkimo–pardavimo sutartys. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantas E. V. jau nedvejodamas teigia, kad jis transporto priemonėje „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rado transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo K. S. parašas, kad pirkimo–pardavimo sutarties jis nepadirbo, jos nepasirašė ne savo vardu ir neatliko kitų aktyvių veiksmų, kurie yra būdingi dokumentų klastojimui.

18. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu E. V. teigė, kad automobilyje „Renault Espace“ jis buvo radęs tuščią pirkimo–pardavimo sutarties blanką su parašu ties pardavėjo vieta, o pirmosios instancijos teisme – kad automobilyje buvo rasta jau nebe viena, o kelios, tai yra „tos sutartys“ (past. – sandorio šalims atiteko po vieną sutarties egzempliorių, tad akivaizdu, kad sutartis turėjo būti ne viena), o kalbant apie sutarties pasirašymą – jau naudoja vienaskaitą, tai yra nurodo, kad automobilyje rado nepilnai užpildytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią, jo manymu, paliko automobilio pardavėjas. Aiškindamas dėl pirkimo–pardavimo sutarties /-ių užpildymo E. V. šias aplinkybes taip pat aiškina skirtingai, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šeštadienio ryte savo automobilyje belaukdamas pirkėjo (tai yra T. V.) užpildė sutartį, įrašė K. S. vardą, pavardę, asmens kodą iš automobilio registracijos liudijimo bei savo duomenis, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis jau nurodė, kad prieš susitinkant su nukentėjusiuoju dėl automobilio pardavimo dvi sutartis jis jau buvo surašęs iš vakaro. Pirmosios instancijos teisme jis teigė, kad nežino, kas pasirašė sutartį kaip pardavėjas, o apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilyje jis rado transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo K. S. parašas. Aukštesnio teismo vertinimu, tokia nuteistojo pozicija yra nenuosekli ir prieštaraujanti net tik bylos duomenimis, bet ir paties nuteistojo duotiems paaiškinimams, kuri, kaip matyti, viso proceso metu kito.

19. Pažymėtina, kad prieštaringu šiuo atveju laikytinas ir nuteistojo elgesys šalims sutarus dėl automobilio pirkimo–pardavimo. Tiek nukentėjusysis T. V., tiek liudytojas A. A. parodė, kad paaiškėjus, jog šalys neturi sutarties blanko, pardavėjas K. (past. – E. V.) pasakė, kad netoli gyvena jo giminaitis ir nuėjo paimti sutarties blanko. Tai yra, jei vadovautis pirmiau minėtais nuteistojo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jis vienaip ar kitaip kaip r turėjo turėti su savimi vakare ar ryte užpildytą sutartį / -is, tačiau sandorio metu iškilus pirkimo–pardavimo sutarties blanko poreikiui, užpildytos sutarties /-ių nepateikė, o trumpam pasišalino, pasak jo, paimti sutarties blanko pas netoliese gyvenančius gimines.

20. Iš nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymų matyti, kad prieš tai paėmęs T. V. asmens tapatybės dokumentą, K. (past. – E. V.) grįžo su pilnai užpildyta automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nebuvo tik pardavėjo ir pirkėjo parašų.

21. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusiajam T. V. atkreipus dėmesį į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje įrašyta 300,00 eurų, o ne sutarta 950,00 eurų automobilio pirkimo kaina, nuteistajam neprieštaraujant, nukentėjusysis T. V. sutartyje automobilio pirkimo kainą savo ranka ištaisė iš 300,00 eurų į 950,00 eurų.

22. Nuteistasis E. V. neginčija, kad jis automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje surašė visus duomenis, tačiau ginčija šią sutartį pasirašęs. Jo teigimu, jo automobilyje rasta sutartis (ar dvi sutartys) jau buvo pasirašyta (pasirašytos). Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad sutartį buvo pasirašęs K. S.. Tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymai bei kiti bylos duomenys.

23. Nukentėjusysis T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pirkimo–pardavimo sutartyje ištaisius kainą ir vietoje 300,00 eurų parašius 950,00 eurų, tada abu jie su pardavėju (tai yra nuteistuoju) padėjo savo parašus (1 t., b. l. 26–29). T. T. V. iš esmės davė analogiškus parodymus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino kartu su juo automobilio pirkime dalyvavęs liudytojas A. A., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pardavėjui (tai yra nuteistajam) sugrįžus ir atsinešus jau užpildytą sutartį, joje buvo užpildyti duomenys ir parašyta 300,00 eurų suma, kurią T. V. nubraukė ir parašė 950 eurų sumą (tiek, už kiek T. V. ir nupirko automobilį), T. V. sutartyje parašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė, po to jo akivaizdoje pardavėjas (tai yra nuteistasis) parašė savo duomenis ir pasirašė, po sandorio jie atsisveikino ir išvažiavo (1 t., b. l. 91–92). Teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas A. A. analogiškai parodė, kad jis stovėjo prie T. V., todėl gerai matė, jog automobilio pardavėjo (tai yra nuteistojo) atnešta pirkimo–pardavimo sutartis buvo pilnai užpildyta, trūko tik parašų, T. V. ištaisius automobilio kainą (iš 300,00 eurų ištaisė į 950,00 eurų), liudytojo akivaizdoje abu (tai yra nuteistasis ir nukentėjusysis) sutartį pasirašė, atsiskaitė ir paspaudė vienas kitam rankas.

24. Šiais nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymais netikėti aukštesnis teismas neturi jokio pagrindo, nes jų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra nuoseklūs, logiški ir visiškai sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo ir šio liudytojo parodymų, nuteistojo vertinamų kaip jam palankių, laikytini selektyviais, nuteistajam turint siekį paneigti savo kaltę.

25. Nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. parodymų patikimumą iš esmės sustiprina ir baudžiamojoje byloje atlikta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 12 d. Nr. 11-1492 (22) ekspertizės akte konstatuota, kad 2020 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo – E. V., taip pat, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. S.“ pasirašė ne K. S., o kitas asmuo (4 t., b. l. 11–14), kas iš esmės patvirtina tą aplinkybę, ko neginčija ir pats apeliantas, kad E. V. užpildė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iš kitos pusės, aukštesnio teismo vertinimu, šis ekspertizės aktas paneigia apelianto argumentus, kad automobilyje jo rasta nepilnai užpildyta pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta K. S..

26. Pažymėtina, kad minėta ekspertizės išvada, jog sutartį pasirašė ne K. S., patvirtina ir liudytojo K. S. parodymus, jog parduodamas automobilį, jame jis nebuvo palikęs jokių dokumentų, jokių blankų, automobilis buvo sutvarkytas, išvalytas (1 t., b. l. 69–70). Pažymėtina ir tai, kad teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu K. S. patikslino, kad jei ir buvo palikęs automobilyje, tai tik su automobiliu susijusią dokumentaciją, ką iš esmės teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusysis T. V., kuris parodė, kad automobilyje jis rado tik knygutę su automobilio techniniais duomenimis ir joje esantį jau nebegaliojantį draudimo polisą.

27. Esant tokiai situacijai, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad automobilio pirkimo–sutartis buvo pasirašyta K. S.

28. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 12 d. Nr. 11-1492 (22) ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad nustatyti, ar šios sutarties eilutėje „Transporto priemonę pardavė“ ties įrašu „K. S.“ pasirašė E. V. negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad palyginus tiriamąjį parašą K. S. vardu su E. V. lyginamajam tyrimui pateiktais rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyta pavienių bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumų, pakankamų teigiamai ar neigiamai išvadai. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių negalima, nes tiriamasis parašas nesudėtingos transkripcijos, jame pastebimi piešimo, nenatūralios rašysenos požymiai. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar K. S. vardu, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, pasirašė E. V. ar kitas asmuo, negalima (4 t., b. l. 11–14).

29. Apeliantas teigia, kad atsižvelgus į byloje apklaustų liudytojų parodymus ir į minėtus rašysenos ekspertizės rezultatus nenustatyta, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje pasirašė jis, E. V.. Su tokia nuteistojo pozicija aukštesnis teismas nesutinka ir vertina priešingai.

30. Pažymėtina, kad specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Specialisto išvadą teismas paprastai vertina kartu su visa byloje ištirtų įrodymų visuma. Nors ekspertizės aktu asmuo, kuris pasirašė sutartį, nenustatytas, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad priešingai, nei teigiama skunde, nukentėjusiojo T. V. ir liudytojo A. A. esminiai vieningais parodymais byloje yra neginčijamai nustatyta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė būtent E. V. Tuo tarpu rašysenos ekspertizė minėtų proceso dalyvių parodymų nepaneigia, kadangi nustatyti, ar sutartį pasirašė E. V. nėra galimybės dėl paties parašo pobūdžio, tai yra kadangi tiriamasis parašas nesudėtingos transkripcijos, o jame pastebimi piešimo ir nenatūralios rašysenos požymiai.

31. Nuteistasis E. V. taip pat ginčija, kad parduodamas nukentėjusiajam T. V. automobilį sąmoningai nuo pirkėjo nuslėpė automobilio variklio gedimą. Teigia automobilio neremontavęs, apie nukentėjusiojo nurodytus automobilio defektus nežinojęs, todėl negalėjo jų nuslėpti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad transporto priemonę „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis eksploatavo, su šia transporto priemone buvo ne kartą vykęs maršrutu Kaunas–(duomenys neskelbtini)–Kaunas ir jokių automobilio variklio defektų nepastebėjo, kad šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. N., A. M. A., A. B. ir A. B..

32. Aukštesnis teismas skundo argumentus, kad apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti apie nukentėjusiojo nurodytus automobilio defektus, kad eksploatuodamas automobilį jokių automobilio variklio defektų nepastebėjo, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ankstesnių automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkų K. S. ir M. M. parodymais nustatyta, jog automobilis buvo su variklio defektu ir parduodant automobilį pirkėjams (tiek K. S. parduodant automobilį M. M., tiek M. M. perleidžiant automobilį E. V.) apie tai buvo žinoma. Liudytojas K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad savo automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis pardavė dėl gedimų į autolaužyną jaunam žmogui M. M., dėl esamo variklio gedimo meistrai jam patarė atsikratyti automobiliu, tad jis automobilį nusprendė parduoti, nes buvo sugedęs variklis, o jo remontas būtų brangiai kainavęs. Liudytojas M. M. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kad jis, nupirkęs šiuo atveju aktualų automobilį iš K. S. kaip sugedusį, su variklio gedimu, bandė juo važiuoti, bet pradėjo kaisti automobilio variklis, tada jis išsikvietė draugą ir automobilį nutempė į aikštelę, po to jis įdėjo skelbimą, į kokį portalą neprisimena, ir toje aikštelėje automobilį pardavė už 330,00 eurų E. V. (1 t., b. l. 74–75), papildomai apklaustas šis liudytojas parodė, kad tą automobilį jis pirko 2020 m. vasario 26 dieną, o pardavė 2020 m. vasario 28 dieną, todėl tikrai to sugedusio automobilio neremontavo, pardavė jį tokios būklės, kaip ir pirko (1 t., b. l. 80–82). Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje nustatytos tokios aplinkybės, kad M. M. ginčo automobilio savininku buvo dvi dienas ir E. V. automobilį beveik už tą pačią kainą (pirko už 300 eurų, pardavė už 330 eurų) pardavė su variklio gedimu pirkėjui (tai yra nuteistajam) jam apie tai žinant, kad automobilis iš esmės buvo neeksploatuojamas (tai yra su pagalba buvo nutransportuotas į stovėjimo aikštelę). Todėl kaip nepagrįsti atmestini skundo argumentai, kad apeliantui nebuvo žinoma apie automobilio gedimus, kad eksploatuodamas automobilį jokių automobilio variklio defektų jis nepastebėjo, o šioms aplinkybėms patvirtinti nuteistojo pakviestų liudytojų A. M. A., A. B. ir A. B. parodymai, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, laikytini šališkais, kaip šių liudytojų siekis padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

33. Kaip matyti, automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku E. V. tapo nuo 2020 m. vasario 28 d., automobilį nukentėjusiajam pardavė 2020 m. balandžio 25 d. Baudžiamosios bylos duomenimis, per šį beveik dviejų mėnesių laikotarpį E. V. tą automobilį remontavo, kadangi, pasak jo, automobilį jis pirko sau, ketino pradėti veiklą – keleivių pavėžėjimą (1 t., b. l. 106–109). Ikiteisminio tyrimo metu E. V. paaiškino, kad automobilio jis neregistravo savo vardu, nes buvo visokių techninių gedimų, jis automobilį tvarkė pas autoelektrikus ir autošaltkalvius, reikėjo perkoduoti užrakinimo pultelius, su vairu buvo problemų elektrinės kilmės, važiuoklę taip pat šiek tiek tvarkė, variklio netaisė, į automobilio remontą investavo apie 350 eurų (1 t., b. l. 106-109). Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kovo mėnesį remontavo E. V. automobilį „Renault Espace“, pakeitė sankabą, kurią E. V. pats atvežė pakeitimui, dar pakeitė variklio tepalus ir filtrus, variklio diagnostikos neatliko, suremontavęs automobilį pravažiavo tuo automobiliu apie 10 kilometrų, jam pasirodė, kad automobilis tvarkingas (1 t., b. l. 169–171). Iš šių nuteistojo paaiškinimų ir liudytojo A. N. parodymų matyti, kad nuteistasis, įsigijęs automobilį „Renault Espace“, šalino įvairius automobilio gedimus, tačiau nuteistasis pabrėžia, kad automobilio variklio jis netaisė. Nors nuteistasis neigia tvarkęs automobilio variklį, tačiau iš pirmiau nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog pagal prieš tai buvusio automobilio savininko M. M. parodymus, jog bandant važiuoti automobiliu kaito jo variklis, dėl ko teko išsikviesti pagalbą ir automobilį nutempti į aikštelę, šiuo atveju automobiliui pabuvus E. V. nuosavybėje, jam jį paremontavus, automobilis tapo eksploatuojamu – juo E. V. nuvyko į (duomenys neskelbtini) (skelbimas patalpintas (duomenys neskelbtini)), automobiliu jis atvyko į sutartą vietą su nukentėjusiuoju, pastarasis su liudytoju A. A. bandydamas automobilį trumpai juo pravažiavo, o įsigijęs automobilį, nukentėjusysis juo išvyko į Vilnių ir tam tikrą atstumą taip pat pavažiavo. Tačiau, kaip minėta, nukentėjusiojo teigimu, pavažiavus automobiliu apie 30 kilometrų, iš po automobilio kapoto pradėjo eiti garai, sukilo darbinė automobilio temperatūra ir automobilis sustojo (1 t., b. l. 26–29). Tai, kad nukentėjusiajam bevažiuojant ką tik įsigytu automobiliu pastarasis neilgai trukus sugedęs sustojo, patvirtina ir liudytojo A. A. parodymai, kad nupirktu automobiliu važiavo T. V. paskui jį, o jis važiavo pirmas su savo automobiliu, pavažiavus apie 15 minučių, jis per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad iš automobilio pradėjo eiti dūmai, T. V. sustabdė automobilį, sustojus atidarė variklio dangtį, iš automobilio bėgo aušinimo skystis bei ėjo dūmai, T. V. paskambino pardavėjui, pastarasis atsiliepė, vėliau bandant skambinti pardavėjui, telefonas buvo išjungtas, T. V. išsikvietė techninę pagalbą (1 t., b. l. 91–92). Minėti nukentėjusiojo ir liudytojo A. A. parodymai sutampa su liudytojo M. B. parodymais, kad 2020 m. balandžio 25 d. jam paskambinęs jo pusbrolis T. V. pasakė, kad jis įsigijo automobilį ir su draugu važiuojant į Vilnių, pavažiavus 30 kilometrų nuo Kauno, tas naujai pirktas automobilis sugedo, tad jį reikia partempti, todėl liudytojas vyko partempti automobilį savo automobiliu su traliuku. Darytina išvada, kad automobiliui „Renault Espace“ esant E. V. nuosavybėje, visgi variklio gedimo problema kažkokiu tai būdu buvo sprendžiama, kadangi iš su kitų pagalba transportuojamo, automobilis tapo važiuojančiu, ko iš esmės pakako trumpą atstumą su juo pavažiavusiam T. V. priimti sprendimą įsigyti šį automobilį. Tačiau minėti nukentėjusiojo bei liudytojų A. A. ir M. B. tarpusavyje sutampantys parodymai patvirtina, kad T. V. naujai įsigytu automobiliu pavyko pavažiuoti tik trumpą atkarpą, kadangi automobilis sugedo, todėl jį teko transportuoti.

34. Kadangi nuteistasis proceso metu laikėsi versijos, kad automobilio jis negadino, buvo paskirtas tyrimas ir byloje pateikta specialisto išvada. Pažymėtina, kad šiuo atveju aktualūs techninio pobūdžio klausimai, reikšmingi teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, buvo sprendžiami atliekant kilnojamojo turto ekspertizę, kurios išvadas teismas privalo įvertinti, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2023 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 74–103), be kita, nustatyta, kad vizualiai apžiūrint transporto priemonę „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklis ir variklio skyriaus mazgai yra techniškai tvarkingi, išskyrus aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, kurio viduje matosi juodos spalvos apnašos ir kairėje pusėje, netoli tvirtinimo kronšteino yra kiaurymė, kurios gamykla gamintoja nenumatė, o kadangi variklio užvesti nebuvo galimybių, apie variklio techninį tvarkingumą ekspertai pasisakyti negali. Be to, nustatyta, kad vizualiai apžiūrėjus, techniškai netvarkingas yra aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelis: vidinės sienelės padengtos juodos spalvos apnašomis ir kairėje pusėje ne gamyklos gamintojos padaryta kiaurymė. Vidinių sienelių juodos spalvos apnašos yra lengvai išoriškai matomos. Aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelio kiaurymė yra sunkiai pastebima, nes padaryta yra mažai matomoje vietoje – už tvirtinimo kronšteino. Ši kiaurymė yra padaryta dirbtinai. Techniškai eksploatuojant automobilį tokia kiaurymė, tokioje vietoje atsirasti negali. Taip pat nurodyta, kad aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašos susidaro labai greitai, kai variklio tepimo sistemos alyva patenka į aušinimo sistemą. Priklausomai nuo prasisunkusios alyvos kiekio, transporto priemonės eksploatavimo režimo ir kitų veiksnių, tai gali įvykti nuo keliasdešimties kilometrų iki kelių šimtų kilometrų arba nuo valandos iki keliolikos valandų. Ekspertizės taip pat pateikiama išvada, kad aušinimo skysčio bakelio kiaurymės atsiradimas techniškai eksploatuojant automobilį nėra susijęs nei su eksploatacijos laiku, nei su nuvažiuotais kilometrais, nurodoma, kad rūpestingas ir apdairus asmuo, turintis patirties taisant automobilius, galėjo išoriškai pastebėti aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių juodos spalvos apnašas, jeigu jos apžiūros metu buvo, tuo tarpu aušinimo skysčio bakelio kiaurymę pastebėti rūpestingam ir apdairiam asmeniui, net ir turinčiam patirties taisant automobilius, yra sudėtinga, nes toks „remonto“ būdas nėra plačiai naudojamas. Kiaurymė yra sunkiai pastebimoje vietoje. Taip pat ekspertizės akte konstatuojama, kad techniniu požiūriu – dėl cilindrų bloko galvutės tarpinės nesandarumo arba galvutės trūkimo, aušinimo skysčio nuotėkio – ši transporto priemonė galėjo dalyvauti eisme, tai yra transporto priemonė buvo pajėgi važiuoti, taip pat nurodoma, kad nustatyti, kiek kilometrų ši transporto priemonė yra nuvažiavusi nuo jos pardavimo 2020 m. balandžio 25 d. nėra galimybių.

35. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas A. V., kuris šias ekspertizės išvadas patvirtino. A. V. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad atliekant ekspertizę didžiausia problema buvo tai, kad nebuvo galima užvesti automobilio. Automobilis šiuo atveju labai seniai stovėjo neužvestas, todėl automobilio variklio nepavyko užkurti. Tyrimo metu nustatė, kad tyčia buvo sugadintas automobilio variklio aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelis, jį pradūrus sunkiai matomoje vietoje. To veiksmo tikslas buvo sumažinti slėgį aušinimo sistemoje. Tiriamu atveju išsiplėtimo bakelyje buvo padaryta skylutė sunkiau matomoje vietoje. Ekspertas mano, kad skylutė buvo padaryta ne pragręžiant, o pradeginant. Skylutės skersmuo – iki 3 mm. Kiaurymėje yra iškilimai – tai liudija, kad buvo taip padaryta skylutė. Ją galima buvo padaryti įkaitinta adata, ar sąvaržėle. Taip pat ekspertas nurodė, kad jis pirmą kartą susiduria su tokiu atveju, kai tyčia dėl slėgio sumažinimo aušinimo skysčio bakelyje būtų padaryta kiaurymė.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti minėtos ekspertizės akto išvadomis ir eksperto pateiktų paaiškinimų patikimumu.

37. Apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę, E. V. teigia, kad liudytojas A. A. patvirtino, jog automobilio variklio skyrius buvo tvarkingas, išbėgusių skysčių nebuvo matyti, variklio garsas buvo normalus. Tačiau atsižvelgiant į minėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, aukštesnis teismas vertina, kad ta aplinkybė, jog automobilio apžiūros metu ant aušinimo skysčio bakelio vidinių sienelių nebuvo susidariusios apnašos (kurių susidarymo mechanizmas yra paaiškintas ekspertizės akte), tai nereiškia, kad nuteistajam parduodant automobilį, jame nebuvo minėto defekto, tai yra tyčia aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje padarytos kiaurymės. Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad aušinimo skysčio bakelio kiaurymę pastebėti rūpestingam ir apdairiam asmeniui, net ir turinčiam patirties taisant automobilius, yra sudėtinga, todėl visiškai akivaizdu, kad nukentėjusysis ir liudytojas A. A., bandydami ir apžiūrėdami automobilį, šio tyčia padaryto defekto tiesiog nepastebėjo.

38. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ekspertizės akte nebuvo vertintas transporto priemonės variklio gedimas, kad jame nurodytos išvados padarytos spėjimo būdu, vertinant tik transporto priemonės aušinimo skysčio bakelyje padarytos skylės (kiaurymės) buvimo vietą ir nevertinant minimos skylės (kiaurymės) padarymo priežasčių ir padarinių, kad ekspertizės išvada yra nenuosekli ir neišsami, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę atmetė. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi ekspertizės akte nurodyta, jog nepavykus užkurti transporto priemonės, variklį ir variklio skyriaus mazgus apžiūrėjus vizualiai, jie atrodė techniškai tvarkingi, išskyrus aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelį, kurio viduje matėsi juodos spalvos apnašos ir kairėje pusėje, netoli tvirtinimo kronšteino matėsi kiaurymė. Taip pat aiškiai pasisakyta apie šios kiaurymės atsiradimo priežastį ekspertizės akte akcentuojant, kad tokios kiaurymės gamykla gamintoja nebuvo numačiusi, kad, techniškai eksploatuojant automobilį tokia kiaurymė, tokioje vietoje atsirasti negali, o teisiamajame posėdyje ekspertas patvirtino, kad ši kiaurymė buvo padaryta tyčia. Ekspertizės akte taip pat paaiškinti ir tokios kiaurymės padariniai, galimybė eksploatuoti automobilį jai esant. Kaip matyti, ekspertizės akte pagal galimybes ekspertas atsakė į visus ekspertui užduotus klausimus, jie yra išsamūs, pateiktos išvados, skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aukštesnio teismo vertinimu, yra išsamios ir nuoseklios, viena kitai neprieštaraujančios, todėl byloje skirti pakartotinę ekspertizę nebuvo pagrindo.

39. Atsižvelgiant į specialisto išvados turinį bei eksperto paaiškinimus dėl duotos išvados, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl specialisto išvados nustatytų duomenų nenuoseklumo ir neišsamumo yra paremti tik subjektyviomis interpretacijomis, bet ne objektyviais byloje surinktais duomenimis.

40. Nors teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018), tačiau teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

41. Liudytojas V. L., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) s“ mechaniku, atlikęs automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patikrą, taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo T. V. įsigytas automobilis buvo su mechaniniu išsiplėtimo bakelio pažeidimu, padarytu siekiant prailginti automobilio eksploatacijos laiką (2 t., b. l. 28–29). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. L. analogiškai parodė, kad tiriamo „Renault Espace“ automobilio išsiplėtimo bakelyje buvo pragręžta skylutė, kad sumažėtų slėgis, kad tai daroma automobilio pardavimui, tam, kad kartais gal ir mėnesį, galėtum pravažiuoti. Liudytojas taip pat paaiškino, kad tokiu automobiliu galima važiuoti trumpais atstumais, o pavažiavus, sustojus, įpylus antifrizo, galima nuvažiuoti ir į (duomenys neskelbtini). Šie liudytojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuoseklūs, logiški, sutampantys su minėtame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta eksperto išvada, todėl apeliaciniame skunde liudytojo V. L. teisiamajame posėdyje duotų parodymų vertinimas laikytinas selektyviu, atsietu nuo visumos, tai yra nuteistasis akcentuoja tik tokius šio liudytojo papildomų paaiškinimų aspektus, kurie aktualūs nuteistajam paneigiant jo kaltę.

42. Tiek iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2023 m. sausio 18 d. kilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), tiek iš liudytojo V. L. parodymų matyti, kad automobilio išsiplėtimo bakelyje pragręžus skylutę, su tokiu automobiliu galima važiuoti trumpais atstumais, o pavažiavus, sustojus, įpylus antifrizo, galima nuvažiuoti ir didesnius atstumus, todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ši transporto priemonė 2020 m.. gegužės 2 d. dalyvavo eisme ir ja buvo viršytas greitis.

43. Pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas A. V. paaiškino, kad beveik kategoriškai gali teigti, jog automobilio aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje skylutė (kiaurymė) negalėjo būti padaryta per paskutinį pusvalandį, valandą ar dieną, greičiausiai skylutė buvo padaryta dėl to, kad kilo slėgis aušinimo sistemoje, tai jau turėjo būti lyg gedimo pasekmė. Ekspertas taip pat paaiškino, kad nustatyti, kada padaryta skylutė, galimybių nėra.

44. Atsižvelgus į šiuos eksperto paaiškinimus, taip pat į byloje ištirtų įrodymų visumą, kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad automobilio defektai galėjo atsirasti nukentėjusiajam transportuojant automobilį iš Kauno į Vilnių ar iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini). O atsižvelgus į tai, kad pirminis transporto priemonės savininkas K. S. ir po to transporto priemonę įsigijęs M. M. pardavė ginčo automobilį dėl variklio gedimo, kaip netinkamą eksploatacijai, darytina išvada, kad „Renault Espace“ aušinimo skysčio išsiplėtimo bakelyje kiaurymė buvo padaryta automobiliui esant E. V. nuosavybėje, tokiu būdu siekiant parduoti automobilį kaip iš esmės techniškai tvarkingą, nuteistajam žinant, jog automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslepiant nuo pirkėjo (tai yra nukentėjusiojo).

45. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. V. jau pateikdamas skelbimą dėl parduodamo automobilio nurodė neteisingus duomenis, tai yra, kad parduodamas techniškai tvarkingas automobilis, kad automobiliui investicijų šiai dienai nereikia. Nuteistasis nuo pat bendravimo su pirkėju (nukentėjusiuoju) pradžios prisistatė ne savo, o K. S. vardu, telefonu nukentėjusiajam sakė, kad automobilį eksploatuoja trejus metus (nors jį buvo įsigijęs prieš nepilnus du mėnesius), kad į jį daug investavo, kad automobilis tvarkingas, esami automobilio defektai nereikšmingi, netrukdantys naudotis automobiliu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo T. V. teigimu, nuteistasis, prisistatęs K., nukentėjusiajam parodė K. S. vardu išduotos ir su pardavėjo (past. – E. V.) nuotrauka asmens tapatybės kortelės kopiją. Po to, kaip jau nustatyta, nuteistasis pateikė užpildytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pardavėju buvo nurodytas K. S., ir nukentėjusiajam bei liudytojui A. A. matant, jis sutartį pasirašė K. S. vardu. Nukentėjusiajam naujai įsigytu automobiliu tą pačią dieną nuvažiavus neilgą atkarpą ir paaiškėjus, kad pardavėjo (tai yra nuteistojo) pristatytas kaip techniškai tvarkingas automobilis turi esminių variklio gedimų, pasak nukentėjusiojo, jam paskambinus pardavėjui (past. – E. V.), pastarasis į diskusijas nesileido, pasakė, kad nieko nežino ir toliau nukentėjusiajam telefonu nebeatsiliepdavo, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Toks nuteistojo elgesys iš esmės tik sustiprina baudžiamojoje byloje aukštesnio teismo ištirtų įrodymų visuma darytiną išvadą, kad E. V., turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs kitu asmeniu – K. S., tyčia suklastojo oficialų dokumentą, t. y. ranka įrašė transporto priemonės automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje žinomai melagingus, svetimus pardavėjo K. S. asmens duomenis, ir pasirašė už K. S., taip apgaule T. V. už 950,00 eurų pardavė kaip techniškai tvarkingą automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, jog automobilio variklis yra sugedęs ir tai nuslėpdamas nuo pirkėjo, tokiu būdu nukentėjusiajam T. V. padarė 950,00 eurų turtinę žalą.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, juos siejant į vieną nuoseklią logišką grandinę, patvirtina nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o jo pasirinkta gynybinė pozicija paneigta byloje esančia įrodymų visuma. Apeliantui E. V. inkriminuotose veikose nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, todėl jis teisėtai ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, aukštesnis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nuteistąjį išteisinti, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl bausmės

47. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

48. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. V. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, pakaltinamas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas E. V. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, bausmių dydžius nustatant artimus minimaliam. Esant BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutapčiai, pagrįstai E. V. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme – 80 (aštuoniasdešimties) MGL, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę 70 (septyniasdešimties) MGL dydžio baudą, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir E. V. paskyrė galutinę 80 (aštuoniasdešimties) MGL, tai yra 4 000,00 (keturių tūkstančių) eurų dydžio baudos bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41, 48 ir 54 straipsnių reikalavimų pažeidimų, E. V. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.

49. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

50. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas. Kaip matyti, šiuo įstatymu, be kita ko, buvo pakeistas tiek BK 182, tiek ir BK 190 straipsnis, kuris nustato nedidelės, didelės ir labai didelės vertės turto ribą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

51. Nagrinėjamu atveju E. V. apgaule įgyto turto vertė sudaro 19 MGL (950 Eur : 50 Eur), todėl jo veiksmai dėl sukčiavimo atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kurios sankcijoje numatytos tokios pat bausmės, kaip ir iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio 1 dalies redakcijoje. Tuo tarpu BK 300 straipsnis 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymu nebuvo keistas. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir nuteistajam už šių veikų padarymą paskirtų bausmių trukmei BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., jokios įtakos neturi.

Dėl turto konfiskavimo

52. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti E. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registruotą K. S. vardu.

53. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. nesutinka su turto (automobilio) konfiskacija nurodydamas, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių teismo išvadą, kad konfiksuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, o kaip turto konfiskavimo pagrindą nurodė visas BK 72 straipsnio dalis, t. y. BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 3 dalį. Apelianto vertinimu, toks turto konfiskavimo pagrindimas neatitinka nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.

54. Turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

55. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad be automobilio nuteistasis E. V. nebūtų galėjęs įgyvendinti savo nusikalstamo sumanymo apgaulės būdu savo naudai įgyti svetimą turtą, tai yra apgaulės būdu parduoti šį automobilį kaip techniškai tvarkingą, žinodamas, jog šio automobilio variklis yra sugedęs. Esant tokiai situacijai, aukštesnio teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas dėl turto konfiskavimo skundžiamame nuosprendyje plačiau nepasisakė, tačiau visiškai pagrįstai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, nutarė konfiskuoti nuteistajam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Esant tokiai situacijai, apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl neturtinės žalos

57. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 052,60 Eur turtinės ir 450,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 46–52). Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro transporto priemonės vertė – 950,00 eurų, transporto priemonės transportavimas – 72,60 eurų bei 30,00 eurų išlaidos vykstant pas tyrėją į Kauną. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo grindė tuo, kad automobilį nukentėjusysis pirko asmeniniam naudojimui, kasdieniniams poreikiams tenkinti. Jis gyvena Vilniaus rajone, todėl turi prašyti kaimynų, kad padėtų nuvykti į darbą ir atgal. Negali padėti savo mamai, kuri yra pensininkė ir gyvena viena. Jis jaučia įtampą ir nuovargį. Negalėdamas užregistruoti transporto priemonės, negali atlikti automobilio remonto darbų. Teisiamajame posėdyje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis papildomai nurodė, kad jis buvo šoke, kai reikėjo stovėti autostradoje, ilgai laukti vežimėlio automobilio nutempimui, buvo apmaudu būti apgautam. Dėl to jautė emocinius išgyvenimus. Šiuo metu automobilis stovi nemokamoje aikštelėje.

58. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, iš nuteistojo E. V. T. V. buvo priteista 1 052,60 eurų turtinei ir 300,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

59. Apeliantas E. V. nesutinka su 300,00 eurų neturtinės žalos iš jo nukentėjusiajam priteisimu. Nurodo, kad šioje byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos patyrimo nebuvo grindžiamas jokiais objektyviais žalos egzistavimą patvirtinančiais dokumentais. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis patyrė 300,00 eurų dydžio neturtinę žalą, kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu savo patirtą neturtinę žalą siejo su ilgu ikiteisminiu tyrimu ir posėdžių nagrinėjant baudžiamąją bylą skaičiumi. Mano, jog nukentėjusiajam ieškinio šioje dalyje nepagrindus, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš jo neturtinę žalą.

60. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

61. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

62. Kolegijos vertinimu, nukentėjusysis T. V. iš nuteistojo įsigijęs apgaulės būdu parduotą automobilį su variklio gedimu, vėliau apie tai sužinojęs ir pasijutęs apgautu, akivaizdu, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, o taip pat patyrė ir didelius nepatogumus, kadangi dar tą pačią automobilio įsigijimo dieną jam teko spręsti automobilio transportavimo iš greitkelio klausimą, naujai įsigytu automobiliu nukentėjusysis negalėjo naudotis ir tenkinti savo poreikių (o jį įsigijo būtent tuo tikslu), dėl tyčia nuteistojo suklastotos automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, nukentėjusysis negali savo vardu užregistruoti įsigyto savo automobilio. Neabejotina, kad teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas taip pat sietinas su nukentėjusiojo emociniais ir fiziniais ir nepatogumais, gaištant laiką apklausose, teisminiame bylos nagrinėjime.

63. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir vis dar iki šiol patiriamus nepatogumus, nukentėjusiojo patirto diskomforto dydį ir trukmę bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į paminėtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas ir CK 6.250 straipsnyje į įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam iš nuteistojo pagrįstai priteisė 300,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu apeliantas skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistajam neturtinė žala turėtų būti nepriteista.

64. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.