Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Audriaus Meilučio,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – E. R., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 straipsnyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. R. atsakomybėn ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – kyšio dalyko – 300 (trijų šimtų) Eur konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. R. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 12 val., būdamas sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams A. Z. ir J. U. pagal kompetenciją atliekant patikrinimą žemės sklype, esančiame sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir užfiksavus pastarojo (E. R.) padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 270 straipsnyje, 272 straipsnio 1 dalyje, bei sužinojus apie gręsiančią atsakomybę už šiuos administracinius nusižengimus dėl (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje įrengtų betoninių laiptų ir už gamtai padarytą žalą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės tiesiogiai žodžiais pasiūlė valstybės tarnautojams – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams – A. Z. ir J. U.– 200 eurų kyšį, už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus pastarojo (E. R.) naudai, tai yra, kad nebūtų fiksuojami jo galimai padaryti administraciniai nusižengimai. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams atsisakius priimti siūlomą kyšį bei įspėjus E. R. dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už pareigūnų papirkinėjimą, jis (E. R.) savo neteisėtų ketinimų neatsisakė ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje minėtiems valstybės tarnautojams už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus pakartotinai žodžiais tiesiogiai pasiūlė didesnį – 300 eurų kyšį; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. birželio 15 d. apie 12 val. atvykęs į Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), davė valstybės tarnautojai – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei J. U. baltos spalvos voką su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos, bet didesnės nei 1 MGL didžio kyšiu, sakydamas, kad tai jai dėl to, kad ji viską pamirštų. J. U. atsisakius priimti voką su kyšiu ir nesusipažinus su jo turiniu, jis (E. R.) voką su kyšiu pasiėmė ir išėjo; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 13 val. 39 min. jis iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino valstybės tarnautojai – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei J. U. ir pasiūlė jai nupirkti tortą, tokiu būdu pasiūlė pastarajai nenustatytos vertės kyšį, už jos, kaip valstybės tarnautojos neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus jo (E. R.) naudai, tai yra, kad nebūtų fiksuojami jo galimai padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 270 straipsnyje, 272 straipsnio 1 dalyje; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2023 m. liepos 17 d. apie 11 val. 31 min. po Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiųjų specialistų A. Z. ir J. U. atlikto papildomo patikrinimo vietoje dėl miško žemėje įrengtų betoninių laiptų pašalinimo pastarojo (E. R.) įpareigojimo įvykdymo, paskambino šiems valstybės tarnautojams ir pasiūlė susitikti jo nurodytoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kur iš anksto sutarto susitikimo metu, apie 12.40 val., valstybės tarnautojai – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiajai specialistei J. U. už tai, kad pastaroji vykdydama savo įgaliojimus veiktų neteisėtai ir neužfiksuotų jo padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 270 straipsnyje, 272 straipsnio 1 dalyje ir jos (J. U.), kaip valstybės tarnautojos palankumą vykdant įgaliojimus ateityje, tai yra, perspėjimus apie planuojamus Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus specialistų patikrinimus dėl miško žemėje įrengtų betoninių laiptų pašalinimo įpareigojimo įvykdymo, pasiūlė ir davė voką su 300 eurų kyšiu.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog E. R. kaltė yra įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nustatęs, jog E. R. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, dirba, civilinis ieškinys nepareikštas, kaltę jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat konstatavęs, jog kaltinamojo sutuoktinė E. R. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sutuoktiniui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, nes ji anksčiau neteista, su kaltinamuoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, dirba, augina vaikus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad E. R. gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. R. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 210 MGL dydžio, t. y. 10 500 Eur bauda, šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti E. R. galutinę – 140 MGL dydžio, t. y. 7 000 Eur baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių. Jei šis prašymas būtų netenkintas, prokuroras prašo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 000 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3.1. Skunde nurodoma, jog BK 41 straipsnyje numatyta, kad teismo nuosprendžiu pripažintam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui yra skiriama valstybės prievartos priemonė – bausmė, tad vien dėl to teismas negalėjo E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jam turėjo būti skiriama atitinkama bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tą leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas. Jeigu pasitaiko, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaro klaidą ir pripažįsta asmenį kaltu padarius atitinkamą nusikalstamą veiką, nuosprendis pakeičiamas, panaikinant visą atitinkamą rezoliucinės dalies pastraipą ir ją išdėstant taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 5 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis ir kiti taikomi įstatymai (kasacinė byla Nr. 2K-P- 82/2010). Manant, kad pirmosios instancijos teismas E. R. pripažindamas kaltu padarė klaidą, paskesnis sprendimas – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukti, yra nepagrįstas.

3.2. Prokuroro įsitikinimu, šiuo atveju apskritai nebuvo pagrindo taikyti E. R. BK 40 straipsnio nuostatų, priėmus tokį sprendimą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teismo padaryta išvada, kad E. R. yra padaręs tik vieną nesunkų nusikaltimą, nėra teisinga bei tiksli, nes BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta maksimali bausmė siekia laisvės atėmimą iki penkerių metų, o tai sudaro apysunkių nusikaltimų kategoriją. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos ir ypač šios sąlygos nederėtų suabsoliutinti sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką sistemingais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikras priemones ir pan., pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų. Šioje baudžiamojoje byloje teismas apskritai neaptarė E. R. inkriminuojamos veikos, tad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu byloje liko neaiškumų, ar iš tiesų pirmą kartą padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas savo faktiniu turiniu yra toks, kad nekyla sunkumų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantas pažymi, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog E. R. savo nusikalstamą siekį bandė įgyvendinti ilgą laiką sistemingais, intensyviai kartojamais veiksmais, turinčiais ir įžūlumo bruožų, į pareigūnų įspėjimus nekreipė dėmesio, savo neteisėto veikimo nenutraukė, bet tik intensyvino iki tol, kol buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad jo veikimas buvo atsitiktinis, neapgalvotas, spontaniškas. Jo atlikti veiksmai yra ženkliai pavojingesni negu tipiniai (rūšiniai) įstatyme nustatyti veiksmai tokios kategorijos nusikalstamose veikose. Prokuroro nuomone, sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą korupcinio pobūdžio byloje, visuomenėje suponuoja nebaudžiamumo už tokias padarytas veikas prielaidas, be to, toks teismo sprendimas nėra laikytinas pakankamai paveikiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

4. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – E. R. gynėja advokatė Raimonda Lazauskienė prašo atmesti prokuroro skundą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. R. atsakomybėn, nustatant metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta, ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip: E. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

4.1. Gynėja nurodo pritarianti prokurorui, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodęs, kad E. R. pripažįstamas kaltu, dėl to nuosprendis turi būti pakeistas, tačiau pažymi, jog tokia rezoliucinės dalies išdėstymo klaida yra tik techninis pažeidimas, nesudarantis jokio pagrįsto pagrindo kvestionuoti ar paneigti pirmosios instancijos teismo tolesnį sprendimą ar tuo labiau pripažinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip nepagrįstą. Priešinga prokuroro pozicija, neturi jokio pagrindo, prasilenkia su paties prokuroro skunde minimu kasacinio teismo aiškinimo turiniu, logikos dėsniais bei bendraisiais baudžiamojo proceso teisės principais. Taip pat atmestinas prokuroro motyvas, kad teismui menamai pripažinus asmenį kaltu, jis turėjo skirti bausmę ir negalėjo atleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus nuosprendžio turinį bei sprendimo priėmimo motyvus, daugiau nei akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne bausmės skyrimo klausimą. Nuosprendžio turinys aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtina, kad teismo sprendimas dėl E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tinkamai išnagrinėtas ir priimtas pagrįstai įvertinus visus byloje surinktus duomenis.

4.2. Advokatė atsiliepime taip pat nurodo, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymas nedraudžia atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika buvo tęstinė ar ji buvo daroma ilgą laiką (pvz., kasacinės nutartys bylose 2K-P-85/2008; 2K-632/2005; 2K-645/2010; 2K-164-895/2018). Tai, kad E. R. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nereiškia, kad ji pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti prilyginama vienkartiniam nusikalstamam poelgiui. Gynėja taip pat nesutinka, kad E. R. nusikalstamos veikos požymiai yra ženkliai pavojingesni negu tipiniai veiksmai tokios kategorijos bylose. Šiame kontekste gynėja nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad E. R. tęstiniai nusikalstami veiksmai netruko labai ilgą laikotarpį (keletą metų), o buvo vykdomi tik nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. liepos 17 d., buvo atlikti pavieniais, o ne intensyviai kartojamais ir versliškais veiksmais, nebuvo naudojami pavojingi įrankiai, priemonės ir pan., buvo atliekami be išankstinio ypatingo tikslo bei versliškumo požymių, jie nesukėlė sunkesnių pasekmių. Advokatės nuomone, šiuo aspektu aktuali kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018, kurioje kasacinis teismas išaiškino kokios yra tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl padarytos veikos pavojingumo, kartu ir dėl BK 40 straipsnio taikymo. Gynėjos įsitikinimu, teismai šios kategorijos bylose, nagrinėjant tapataus pobūdžio veiksmus kaip šioje baudžiamojoje byloje, tokių papirkimo veiksmų netraktuoja kaip ženkliai pavojingesnių, nei tipiniai, bei nustačius visas atitinkamas sąlygas, taiko laidavimo institutą (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-300-2014; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-793-354-2013; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-574-2013; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-497/2017, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-282/2022; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-487/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-327/2015; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-l62-174-2014).

4.3. Gynėjos vertinimu, prokuroro alternatyvus reikalavimas – skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat yra nepagrįstas, perteklinis, neproporcingas bei neatitinka formuojamos teismų praktikos atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Visų pirma, teismas neturėtų skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi apeliantas nenurodė jokių jos skyrimo motyvų. Antra, E. R. nusikalstamos veikos pobūdis nebuvo smurtinis, nesusijęs su piktnaudžiavimu darbinėje (profesinėje) veikloje, nesukėlė turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos, jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Anot gynėjos, dėl prastos E. R. turtinės padėties, kurią lemia turimi kreditoriniai įsipareigojimai, sveikatos problemos bei nedarbingumas, dėl šių priežasčių gaunamos mažos pajamos, šeiminė padėtis (E. R. su žmona augina ir turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus) papildomos baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas ne tik sukeltų neproporcingą naštą E. R. bei jo šeimos išlaikymui, tačiau apskritai jos įgyvendinimas nebūtų įmanomas. Dėl neįgalumo bei netekto itin didelio darbingumo procento jis neturi jokių apibrėžtų ateities perspektyvų pagerinti savo dabartinę finansinę situaciją.

4.4. Atsižvelgdama į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, be to, prokuroro skundas paduotas E. R. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, gynėja atsiliepime į skundą taip pat prašo priteisti E. R. iš valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė skundą tenkinti. E. R. gynėja prašė prokuroro skundą atmesti, tačiau ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą tokiu būdu, koks nurodytas atsiliepime į šį skundą. Gynėja taip pat prašė priteisti E. R. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nurodė palaikantis advokatės poziciją.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį apskundė prokuroras, kuris ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. R. pripažinti kaltu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę, o šio reikalavimo netenkinus – prašo skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę – 5 000 Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neginčijamose nuosprendžio dalyse, byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį bei skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė taikyti E. R. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau netinkamai suformulavo šį sprendimą rezoliucinėje nuosprendžio dalyje bei nepagrįstai taikė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Dėl E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Įstatyme nustatyta, jog dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Taigi, tam, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018 ir kt.).

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu E. R. buvo pripažintas padariusiu BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi, įvertinus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą BK 11 straipsnio kontekste, matyti, kad BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama ne nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje, o apysunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vis tik ši apylinkės teismo padaryta klaida nėra pagrindas konstatuoti, jog laidavimo institutas E. R. buvo taikytas pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, kadangi pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės ateistas gali būti ir apysunkį tyčinį nusikaltimą padaręs asmuo. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras nors ir atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas suklydo nurodydamas kuriai nusikaltimų kategorijai priklauso E. R. padaryta nusikalstama veika, tačiau neakcentuoja šios klaidos kaip nulėmusios netinkamą BK 40 straipsnio nuostatų taikymą.

10. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad praeityje E. R. neteistas, šioje byloje analizuojamais jo nusikalstamais veiksmais žala kitiems asmenims ar jų turtui padaryta nebuvo, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrįstai pripažinta lengvinančią jo asmenybę. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gautas E. R. sutuoktinės E. R. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Šių teismo nustatytų aplinkybių prokuroras neginčija. Jis taip pat nekvestionuoja apylinkės teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas manyti, jog E. R. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kaip neabejoja ir E. R. tinkamumu būti laiduotoja. Prokuroras apskritai pritaria, kad formaliai E. R. atitinka visas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau yra įsitikinęs, jog jam taikyti šio instituto pagrindo nėra dėl E. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. O būtent, prokuroras teigia, kad laidavimo institutas E. R. negalėjo būti taikytas, nes jis savo nusikalstamą siekį bandė įgyvendinti ilgą laiką sistemingais, intensyviai kartojamais veiksmais, turinčiais ir įžūlumo bruožų, į pareigūnų įspėjimus nekreipė dėmesio, savo neteisėto veikimo nenutraukė, bet tik intensyvino iki tol, kol buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje, kas rodo, jog jo veikimas nebuvo atsitiktinis, neapgalvotas, spontaniškas, kad jo veiksmai yra ženkliai pavojingesni negu tipiniai (rūšiniai) įstatyme nustatyti veiksmai tokios kategorijos nusikalstamose veikose.

11. Prokuroras yra teisus teigdamas, jog kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, yra išaiškinta, jog jeigu kvalifikavimo požiūriu padaryta tęstinė veika vertinama kaip vienas nusikaltimas ir tuo pagrindu laikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai tokia teisinė išvada neturėtų užgožti šios veikos ypatybių svarbos. Net ir vienas tyčinis apysunkis ar net lengvesnis nusikaltimas, jeigu jis buvo daromas ilgą ar labai ilgą laiką (keletą metų ir pan.) sistemingais, versliškais, intensyviai kartojamais veiksmais, naudojant tam tikrus pavojingus įrankius ar priemones ir pan., pagal savo teisinę reikšmę atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neturėtų būti prilyginamas vienkartiniam nusikalstamam poelgiui, neturinčiam ypatingo užmojo, didelio įžūlumo bruožų, tačiau kvalifikuotam pritaikius tą patį baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Prokuroras taip pat pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos ypatumų neanalizavo, jos individualizuoto įvertinimo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo požiūriu nepateikė. Vis tik, nors kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad tęstinės nusikalstamos veikos trukmė, tai, kad veika daroma tapačiais sistemingai pasikartojančiais veiksmais, yra aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl padarytos veikos pavojingumo, o kartu ir dėl BK 40 straipsnio taikymo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog tik šios aplinkybės savaime nereiškia, kad nusikalstama veika tapo tokia pavojinga, kad negalima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą ir kartu sprendžiant dėl BK 40 straipsnio taikymo, minėtos aplinkybės vertintinos kartu su kitomis veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Kaip antai, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo būdą (pavyzdžiui, ar padaryta nusikalstama veika smurtinio, ar nesmurtinio pobūdžio); kokie padariniai atsirado (turtinio, fizinio ar kitokio neturtinio pobūdžio); koks teisinis gėris buvo pažeistas; kokie nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai bei pan. Tik visapusiškai įvertinus šias aplinkybes, konstatuotinas pakankamas (nepakankamas) pagrindas taikyti BK 40 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi E. R. nusikalstamus veiksmus, sprendžia, kad prokuroras nepagrįstai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 aptartus požymius prilygino nagrinėjamai E. R. bylai. Nors atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl padarytų administracinių nusižengimų, valstybės tarnautojams – Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausiesiems specialistams – A. Z. ir J. U. – kyšį už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus siūlė ne vieną kartą, net ir būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus toliau bandė papirkti valstybės tarnautojus, vėliau jau siūlydamas ir duodamas didesnės vertės kyšį, kad šie nefiksuotų jo padarytų administracinių nusižengimų, tačiau kad tokie jo veiksmai turėtų būti traktuojami kaip nurodo prokuroras – kaip ilgalaikiai bei sistemingi, turintys ypatingų įžūlumo bruožų, sutikti negalima.

13. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, E. R. pirmąjį kartą BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius realizavo 2023 m. birželio 8 d. apie 12 val., kuomet Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai, atvykę šalia jo nuosavybės teise valdomo sodo sklypo užfiksavo neteisėtai miško teritorijoje jo (E. R.) įrengtus betoninius laiptelius link (duomenys neskelbtini) upės bei sužalotus medžius, dėl ko, sužinojęs apie jam gręsiančią atsakomybę pagal ANK 270 straipsnį bei 272 straipsnio 1 dalį, siekdamas jos išvengti, jis žodžiu minėtos įstaigos darbuotojams pasiūlė 200 Eur kyšį už tai, kad jo galimai padaryti administraciniai nusižengimai nebūtų užfiksuoti. Specialistams atsisakius priimti siūlomą kyšį – 200 Eur, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vėl gi, už tai, kad nebūtų užfiksuoti galimai padaryti administraciniai nusižengimai, E. R. pasiūlė tiems patiems valstybės tarnautojams didesnį – 300 Eur kyšį. 2023 m. birželio 15 d., atvykęs į Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos departamento patalpas, jis davė specialistei J. U. baltos spalvos voką su tiksliai nenustatytos vertės kyšiu, tačiau, J. U. atsisakius voką priimti, jis jį pasiėmė ir išėjo, bei po maždaug 1 val. ir 40 min. susisiekė su specialiste telefonu ir pasiūlė jai nupirkti tortą. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui laiko – 2023 m. liepos 17 d., po to, kai Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai A. Z. ir J. U. atliko papildomą patikrinimą vietoje, kurioje buvo nustatyti aplinkosauginiai pažeidimai, E. R. paskambino minėtiems valstybės tarnautojams ir pasiūlė susitikti jo nurodytoje vietoje, kur jam ir J. U. susitikus, E. R. pasiūlė jai ir davė voką su 300 Eur kyšiu, už tai, kad ji nefiksuotų jau minėtų administracinių nusižengimų, ir už jos, kaip valstybės tarnautojos palankumą, vykdant įgaliojimus ateityje – perspėjimus apie planuojamus Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento (duomenys neskelbtini) miškų kontrolės skyriaus specialistų patikrinimus dėl miško žemėje įrengtų betoninių laiptų pašalinimo įpareigojimo įvykdymo.

14. Taigi, E. R. neteisėti veiksmai truko sąlyginai neilgą laiko tarpą – vos kiek daugiau nei mėnesį. Be to, po pirmojo patikrinimo ir nesėkmingo bandymo papirkti valstybės tarnautojus, siekdamas palankaus jam neveikimo, E. R. dar kartą kyšį specialistei J. U. pasiūlė tik už savaitės laiko. Pakartotinai kyšis buvo pasiūlytas ir duotas dar po mėnesio ir dviejų dienų. Toks laikotarpis nuo pirmojo iki paskutinio bandymo papirkti valstybės tarnautojus bei tokių bandymų nedidelis kiekis, neleidžia vertinti E. R. veiksmų ne tik, kaip trukusių ilgai, bet ir kaip sistemingų bei intensyvių. Tuo tarpu kaip analizuojamu atveju pasireiškė ypatingas atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens įžūlumas, prokuroras skunde taip ir nenurodo, o teisėjų kolegija savo iniciatyva aplinkybių, leidžiančių vertinti E. R. veiksmus kaip ypatingai įžūlius, nenustatė. Analizuojant atskirus jo įvykdytos tęstinės nusikalstamos veikos epizodus, matyti, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, esant nesėkmingiems bandymams paveikti valstybės tarnautojus, kad šie nevykdytų savo pareigų, jokių drastiškesnių priemonių šiam siekiui įgyventini nesiėmė – toliau ir išimtinai tik tiems patiems pareigūnams siūlė bei davė materialaus pobūdžio kyšius, pernelyg nesiskiriančius savo dydžiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. R. veiksmai taip pat nepasižymėjo versliškumu, jais buvo siekiama vienintelio tikslo – išvengti administracinio nusižengimo teisenos, o pats sumanymas papirkti pareigūnus kilo ne iš anksto, dar prieš (duomenys neskelbtini) kraštovaizdyje įrengiant betoninius laiptus bei pragręžiant medžiuose skyles, o tik po to, kai E. R. buvo liepta pasiaiškinti dėl galimų administracinių nusižengimų, susijusių su aplinkos apsauga, padarymu. Svarbu įvertinti ir tai, kad dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens veiksmų reali žala nekilo, o nusižengimais, už kuriuos buvo bandyta išvengti administracinės atsakomybės, nebuvo pasikėsinta į pačias svarbiausias visuomenėje vertybes. Vertindama E. R. padaryto nusikaltimo pavojingumą BK 40 straipsnio taikymo kontekste, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog didžiausio siūlyto ir duoto kyšio vertė nebuvo didelė – 300 Eur, ir palyginti nedaug viršijo ribą tarp inkriminuojamo apysunkio nusikaltimo (2 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (4 dalis).

15. Apibendrinant tai, kas nurodyta 11-14 šio apygardos teismo nuosprendžio pastraipose, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos E. R. padarytos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės, priešingai nei mano prokuroras, nepaneigia galimybės taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegijos nuomone, analizuojama nusikalstama veika, atsižvelgus tiek į jos padarymo aplinkybes, tiek į paties kaltininko asmenybę, vis tik buvo daugiau atsitiktinė E. R. elgesio pasekmė, nepaisant to, kad ji susidėjo iš laiko atžvilgiu kiek nutolusių nusikalstamų veiksmų, o jos pavojingumas nėra didesnis negu tipiškai nustatomas tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja. Ji egzistuoja ne tik formaliai atsižvelgus į tai, jog E. R. veiksmai teisiškai kvalifikuoti kaip vienas apysunkis nusikaltimas, bet ir plačiau įvertinus jų turinį.

16. Atsakydama į prokuroro skundo argumentus, kolegija taip pat pažymi, jog vien tai, kad E. R. įvykdyta nusikalstama veika yra priskiriama korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, nėra pagrindas tvirtinti, kad konkrečiai šioje byloje priimtu sprendimu atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visuomenei bus suformuotas nebaudžiamumo už tokias veikas jausmas. Papirkimo, kaip neteisėtos veikos, visuomeninė reikšmė savaime nėra užprogramuota BK 227 straipsnio dispozicijoje. Akivaizdu, jog tokia byla kaip ši, pagal savo pobūdį neturi ir neturės didelio visuomenės susidomėjimo, taigi, neturės ir reikšmingos įtakos šių nusikalstamų veikų prevencijai. Tuo tarpu vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir teistumo užtraukimas nėra vienintelė priemonė paveikti konkretų nusikalstamą veiką padariusį asmenį – šiuo atveju E. R., kad ateityje jis nedarytų analogiškų ar kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

17. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro pozicija, kad sprendimas atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju yra nepagrįstas ir dėl to, jog rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas visų pirma pripažino E. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir tik po to, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Vis tik iš skundžiamo nuosprendžio visumos, yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog padarė klaidą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažindamas E. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir ši klaida niekaip nepatvirtina netinkamo BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010 yra nurodoma ne tik tai, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas, t. y. nurodomas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje, ir pan. Joje taip pat paaiškinta, kaip turėtų elgtis apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju – kasacinės instancijos teismas nurodė, kad jeigu pasitaiko, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaro klaidą ir pripažįsta asmenį kaltu padarius atitinkamą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas atskiro specialaus sprendimo vien dėl asmens pripažinimo kaltu panaikinimo nepriima. Nuosprendis pakeičiamas, panaikinant visą atitinkamą rezoliucinės dalies pastraipą ir ją išdėstant taip, kaip nustato BPK 307 straipsnio 5 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis ir kiti taikomi įstatymai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 71 straipsnyje, taikymo

18. Kadangi teisėjų kolegija netenkina pagrindinio prokuroro skundo reikalavimo, toliau pasisakoma dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo.

19. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (aišku, jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

20. Pirmosios instancijos teismas, atleidęs E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nusprendė taikyti jam BK 72 straipsnyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto (300 Eur kyšio) konfiskavimą. Motyvų, kodėl, apylinkės teismo manymu, vien šios baudžiamojo poveikio priemonės pakanka atleidžiant E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą apysunkį nusikaltimą, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta.

21. Atsižvelgusi į tai, kad E. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kad jo neteisėti veiksmai neapsiribojo vienkartiniu kyšio pasiūlymu, kad jis toliau neteisėtai veikė net ir įspėtas dėl už tokius veiksmus gresiančią atsakomybę, taip pat įvertinusi tai, jog baudžiamoji atsakomybė, kaip ir atleidimas nuo jos, turi pasiųsti aiškią ir efektyvią žinią, kad tokie veiksmai nėra toleruojami, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jam tik kyšio dalyko konfiskavimą – 300 Eur, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo ir šiuo aspektu yra neteisingas bei, kaip ir nurodo prokuroras – nepakankamai veiksmingas paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Vien tai, kad E. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo pasikėsinta į kito asmens sveikatą bei gyvybę, kad ji nėra susijusi su piktnaudžiavimu profesinėje veikloje ar nesukėlė žalos, o kaltininkas pripažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi, pastarosios išvados nepaneigia. Šiame kontekste kolegija taip pat pabrėžia, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, o šioje baudžiamojoje byloje nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, E. R. ir taip nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė, jis neturės teistumo ir t. t. Todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, aukštesnės instancijos teismas iš dalies tenkina prokuroro skundą ir skiria E. R. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

22. Tačiau, įvertinusi E. R. šeiminę bei turtinę padėtį, kad egzistuoja objektyvios priežastys, ribojančios jo galimybes dirbti daugiau ir, atitinkamai, gauti didesnes pajamas iš darbo santykių, o taip pat atsižvelgusi ir į tai, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalį apysunkį nusikaltimą padariusiam asmeniui nustatoma minimali bauda yra 100 MGL dydžio, bei siūlyto ir duoto kyšio dydį, kad dėl kyšio konfiskavimo E. R. taip pat patirs neigiamas turtines pasekmes, teisėjų kolegija mano, jog prokuroro prašomas paskirti įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą dydis – 100 MGL, kas atitinka 5 000 Eur, yra neadekvatus, ir turi būti mažinamas dvigubai, t. y. iki 50 MGL, kas atitinka 2 500 Eur. E. R. yra iš dalies nedarbingas, jo gaunamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 210 Eur (neto). Be to, jis turi tris nepilnamečius vaikus, kreditorinių įsipareigojimų, pagal kuriuos iki 2028 m. rugsėjo mėn. E. R. ir jo sutuoktinė kredito įstaigai kas mėnesį turės sumokėti po 364,14 Eur. Vis tik teisėjų kolegija nemano, kad 2 500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą sukels neproporcingą naštą E. R. ir jo šeimai ar juo labiau, kad tokio masto baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas apskritai bus neįmanomas. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo šeimos pajamas sudaro ne tik E. R. gaunamas darbo užmokestis, bet ir iš Valstybinio socialinio fondo valdybos jam pervedama pinigų suma, kuri 2023 m. sausio – gegužės mėn. sudarė 308,96 Eur kas mėnesį, bei sutuoktinės atlyginimas, kuris 2023 m. sausio – liepos mėn. buvo vidutiniškai 2 404 Eur per mėnesį (neto). Be to, atsižvelgęs į E. R. turimą išlaikytinių kiekį, finansinius įsipareigojimus kredito įstaigai, jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas, teisėjų kolegija nustato 12 mėnesių terminą šios įmokos sumokėjimui.

23. Kartu su atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą E. R. gynėja pateikė prašymą priteisti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui iš valstybės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato darbo apmokėjimui. Tokio prašymo tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi BPK įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės tik asmeniui, kuris yra išteisinamas, o šiuo atveju E. R. nebuvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Jo atžvilgiu baudžiamoji byla taip pat nebuvo nutraukta tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą (pavyzdžiui, būtinosios ginties atveju).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį E. R. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti E. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos E. R. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti advokatės Raimondos Lazauskienės prašymą priteisti E. R. naudai jo patirtas išlaidas advokato darbui apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.