- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 1A-325-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06335-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. L. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 10 MGL (376,60 eurų) bauda.
Nuteistajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1.A. L. nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: jis 2017 m. vasario 9 d., apie 10.28 val. Geležinkelio gatvėje, Balceriškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., siekdamas išvengti atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje, siekė neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus ir tarnybiniame automobilyje Škoda Oktavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai į rankas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui G. K. davė 100 eurų kyšį. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį - atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą vieno iš pateiktų laiduotojų atsakomybėn, be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti arba baudžiamąją bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinkamai su BK 40 straipsnio nuostatomis, jis teismo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis ir įrodymų visuma, nagrinėjamu atveju gali būti nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti jo atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., jis anksčiau neteistas, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dirbantis, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
4. Apeliantas skunde pažymėjo, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. anksčiau neteistas, turintis aukštąjį išsilavinimą, yra pensininkas, jį su jo sutuoktine sieja artimi ryšiai, todėl tikėtina, kad ateityje jo sutuoktinė gali daryti teigiamą įtaką vyro elgesiui ir būti jo laiduotoja.
5. Apelianto teigimu, teismas neišsamiai išnagrinėjo prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą esminius argumentus ir netinkamai aiškino bei taikė BK 40 straipsnio nuostatas, taip iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. Apelianto nuomone, buvo visos sąlygos bei pagrindai jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
6. Apeliantas pažymėjo, kad paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje buvo pateiktas apelianto sutuoktinės T. L. prašymas dėl kaltinamojo A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį įteikė teismui pats apeliantas. Tačiau apeliantui nei valstybės paskirtas gynėjas, nei teismas neišaiškino jo procesinių teisių ir pareigų pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apylinkės teismas, byloje gavęs prašymą dėl laidavimo, net nebandė byloje nustatyti duomenų apie apelianto ir laiduotojo šeimyninį ryšį, ar pagal asmenines ir kitas savybes gali būti laiduotoja, ar turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. To nebuvo aiškintasi teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliantui nebuvo išaiškinta, kad jis gali prašyti teismo atidėti teismo posėdį tam, kad reikiami įrodymai būtų pateikti į bylą. Pirmosios instancijos teismas posėdyje tik priėmė laiduotojo prašymą dėl laidavimo, posėdyje nebuvo apklausta pati laiduotoja, teismas nesiaiškino dėl jos asmeninių savybių (ar gyvena kartu, ar dirba, ar nebuvo teista, ar turi autoritetą ir gali daryti įtaką nuteistajam ir pan.), kas kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir teismo teiginys, kad T. L. turėjo ir galėjo imtis veiksmų, sustabdant apeliantą nuo pažeidimo, o faktiškai T. L. tuo metu buvo kitame, ne apelianto vairuojamame automobilyje, ir teisės pažeidimo nematė.
8. Nuteistasis prie apeliacinio skundo pateikė du prašymus perduoti jį pagal laidavimą žmonai T. L. arba kolegai A. Š.. Apelianto žmona T. L. yra pensininkė, gyvena kartu, turi bendrų vaikų bei anūkų. T. L. nėra teista, yra teigiamai charakterizuojama (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos charakteristika). A. Š. dirba UAB „G (duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, apeliantą ir A. Š. sieja tik darbiniai santykiai, kurie pagrįsti darbo sutartimis. A. Š. nėra teistas, yra teigiamai charakterizuojamas (UAB „F (duomenys neskelbtini)“ charakteristika). Taigi, esant visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms ir asmens, verto teismo pasitikėjimo prašymui, apelianto nuomone, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.
9. Teismo posėdyje nuteistasis A. L. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė neprieštaravo dėl apeliacinio skundo tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau mano, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė BK 40 straipsnio nuostatas, taip iš esmės pažeisdamas BPK normas, nes, apelianto nuomone, buvo visos sąlygos bei pagrindai jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto A. L. prašymo dėl LR BK 40 straipsnio nuostatų taikymo - neatleido A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos ir yra laiduotojas, atitinkantis BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.
13. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).
14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. yra padaręs apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 39). Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis savo kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad vienam iš pareigūnų davė 100 eurų kyšį, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės ir išsaugoti vairuotojo pažymėjimą, kuris jam labai reikalingas darbo reikalais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad A. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
15. Kaip jau minėta, A. L. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Iš Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. L. paskutinį kartą administracinį teisės pažeidimą padarė 2015 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 37), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. A. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, yra aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „F (duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku.
16. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, apibūdinančias veikos, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, pateikusio prašymą asmens (T. L.) galimybes įtakoti kaltinamojo elgesį, padarė išvadą, kad, nors kaltinamasis atitinka įstatymo numatytus kriterijus kaltinamo asmens, kuris gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti dėl T. L. tinkamumo būti laiduotoja. Teismas pažymėjo, kad vien santuokos faktas su kaltinamuoju pats savaime nereiškia, kad ji gali daryti teigiamą poveikį kaltinamajam, jokių duomenų, iš kurių galima būti spręsti apie T. L. asmenybę, byloje nėra. Pati T. L. į teisiamąjį posėdį neatvyko, pagal byloje ištirtus įrodymus jos asmeninės savybės ir galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra abejotinos. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinamojo žmona – laiduotoja važiavo kartu su juo, buvo automobilyje, sustabdžius policijos pareigūnams, bei netoliese nusikaltimo padarymo metu, tačiau nesustabdė savo sutuoktinio nuo neteisėtų veiksmų. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ji, kaip laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti didelę bei teigiamą įtaką kaltinamajam, - todėl prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmetė. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamą išvadą padarė, neišklausęs T. L. teismo posėdyje, nesant jokių T. L. charakterizuojančių duomenų, neišaiškinęs apeliantui teisės prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą grįsti siūlomo laiduotojo asmenines, darbines savybes, tinkamumą būti laiduotoju patvirtinančiais dokumentais.
17. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliantas prašo laiduotoju paskirti jo sutuoktinę T. L. arba jo bendradarbį A. Š.. Teisėjų kolegija, apklaususi prašomus skirti laiduotojais asmenis teismo posėdyje, išreikalavusi atitinkamus duomenis apie jų teistumą ir taikytas administracines nuobaudas, įvertinusi abiejų asmenų charakteristiką, kaltinamojo ir siūlomų laiduotojų tarpusavio santykius, galimą daryti teigiamą įtaką, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas laiduotoju paskirti A. L. bendradarbį A. Š.. Dėl T. L. taikytų administracinių nuobaudų, administracinių teisės pažeidimų pobūdžio ir skaičiaus negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog T. L. darys apeliantui pakankamą teigiamą įtaką, kad jis nedarytų teisės pažeidimų ateityje.
19. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. Š. yra A. L. bendradarbis. Jis dirba UAB „F (duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi (b.l.71-75), charakterizuojamas teigiamai (b.l.77), yra neteistas (b.l.107), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.114). Baudžiamojoje byloje nėra A. Š. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš A. Š. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis su A. L. kaip bendradarbiai kartu praleidžia didžiąją dienos dalį; jam žinoma A. L. pozicija dėl padaryto teisės pažeidimo, kai jis įvertino savo veiksmus, jų pasekmes, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, jis ( A. Š.) kaip bendradarbis gali turėti jam auklėjamąjį poveikį ir atitinkamą įtaką. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad A. Š. asmeninės savybės, darbiniai ir tarpusavio santykiai su A. L. leis daryti teigiamą įtaką A. L..
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats baudžiamasis procesas nuteistajam A. L. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jo bendradarbio A. Š. atsakomybei. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.
21. Spręsdama dėl laidavimo termino, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojo A. Š. asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojo tarpusavio santykius, bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamam asmeniui.
22. Atleidus A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. L. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 235 straipsnio 1 dalimi, nutraukiama.
23. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš A. L. valstybės naudai priteisti 46,32 eurus valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų.
29. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė R. V. Š. kaltinamam asmeniui A. L. buvo paskirta BPK 322 straipsnio 1 dalies, kurioje imperatyviai nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, pagrindu. Tačiau apeliantas pasinaudojo teise daryti susitarimą dėl gynybos su savo pasirinktu advokatu, todėl advokatė R. V. Š. bylos nagrinėjime apeliacine tvarka nedalyvavo, nuo dalyvavimo teismo posėdyje buvo atleista. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. L. atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 307 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį dalyje, kuria A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda, ir A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui A. Š..
Laidavimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti A. L., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui A. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baudžiamąją bylą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.