Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-497/2016

Teisėja Nijolė Žimkienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24284-2015-1

2017 m. sausio 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis I. B. IĮ „Delmantina“ marketingo vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, pripažintas kaltu pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį ir skiriant bausmę - 34 MGL (1280,44 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas E. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikant E. M. neatlikusiu 30 MGL (1129,80 Eur) baudos.

Nustatytas terminas baudai sumokėti – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. M. konfiskuota 300 Eur, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasą.

E. M. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal LR BK 258 str. 2 d. nutraukta.

E. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., laikotarpiu nuo 08.47 val. iki 10.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 8, būdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėdamas ant galinės sėdynės, tiesiogiai, žodine forma, pasiūlė savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams — Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. A. ir patruliui M. L., susitarti, kad jie nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to, kad E. M. 2015 m. balandžio 29 d., Vilniuje, Kalvarijų g. 8, vairavo transporto priemonę, automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Po to, būdamas įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti policijos pareigūnus, vykstant į policijos įstaigą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, Vilniuje, Žirmūnų g. 139A, tiesiogiai, žodine forma, pasiūlė minėtiems pareigūnams 300 eurų, bei atkišo praskleistą piniginę prie automobilio pertvaros, prašydamas susitarti, nevesti jo į policijos tarnybines patalpas bei nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiais savo veiksmais pasiūlė 300 eurų kyšį policijos pareigūnams už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-10-19 nuosprendį ir, pritaikius BK 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d., pagal laidavimą.

Apeliantas neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl veikos kvalifikavimo, apimties ir kaltės, tačiau mano, jog teismas netinkamai aiškino įstatymą (BK 40, 64¹ str., BPK 273 str. 1 d.), nepagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nepagrįstai netaikė laidavimo instituto. Toks nuosprendis, anot apelianto, negali būti laikomas teisėtu.

Byloje buvo pareikštas prašymas taikyti laidavimo institutą ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. Įstatymas nereglamentuoja, kokiu būdu teismas privalo įsitikinti laiduotojo patikimumu. Laiduotojo apklausa, kurios esmė įsitikinti, kad laiduotojas darys teigiamą įtaką kaltininkui, negali būti tapatinama su įrodymų dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimu, nes laiduotoju negali būti nei kaltinamasis, nei toje pačioje byloje apklaustas liudytojas, žinantis kokias nors nusikaltimo aplinkybes. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymą, reglamentuojantį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir užkirto kelią BK 64¹ str. taikymui, kas įtakojo bausmės paskyrimą.

Nuosprendyje teismas pripažino, kad apeliantas pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas nebuvo; nusikalstama veika materialinė žala niekam nebuvo padaryta, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d. Tačiau teismas netaikė laidavimo instituto ir savo sprendimą motyvavo tuo, kad apeliantas kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, kuris susijęs su siekiu išvengti atsakomybės už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų - vairavimą esant neblaiviam, kai atimta teisė vairuoti. Apeliantas buvo baustas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu už tai, kad vairavo automobilį įtariama neblaivus, atsisakė pasitikrinti, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, įvykio metu apgadino automobilį ir stulpą. Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d., padarymą.

BK 40 str. nuostatos nedraudžia taikyti laidavimo instituto administracine tvarka baustam asmeniui. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus apeliantas nubaustas administracine Akivaizdu, kad teismas, motyvuodamas savo sprendimą, apeliantą dar kartą baudžia už tą patį teisės pažeidimą ir kaip bausmę nepagrįstai netaiko BK 40 str.

Mano, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, gerai apgalvota, priešingai, ji padaryta spontaniškai susiklosčius aplinkybėms. Faktas, kad bandė pabėgti nuo pareigūnų, išmetė automobilio raktelius, yra faktinės tiriamo nusikaltimo padarymo aplinkybės, kurios negali įtakoti apelianto asmenybės pavojingumo vertinimui. Duomenų, kad būtų priešinęsis pareigūnams, juos užpuolęs ar sužalojęs, nėra. Todėl šie apelianto veiksmai yra susiję su siekiu išvengti administracinio teisės pažeidimo įforminimo. Pažymi, jog joks kaltinimas dėl šių valstybinių numerių jam nebuvo pareikštas, o jo nurodytos aplinkybės apie jų atsiradimą automobilyje, kurias patvirtino teisme liudytoju apklaustas tų valstybinių numerių savininkas M. K., paneigtos nebuvo. Pistoletas buvo gražintas kaip nedraudžiamas civilinėje apyvartoje, o dėl kovinės lazdelės byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Duomenų, kad minėti daiktai buvo naudoti žmonių gąsdinimui ar žalojimui, byloje nėra. Mano, jog teismas netinkamai vertino apelianto asmenybę kaip pavojingą, kas įtakojo nepagrįstą BK 40 str. netaikymą.

Laidavimo prašymą byloje pateikė apelianto mama. Ji praeityje teista nebuvo, dirba kartu su apeliantu vienoje įstaigoje, charakterizuojama teigiamai. Teismas netinkamai aiškino įstatymą, numatantį laiduotojo vertinimo kriterijus. BK 40 str. 3 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliantui inkriminuojamas nusikaltimas padarytas 2015 m. balandžio 29 d. Laiduotoja apklausta teisme (nors prašymas laiduoti buvo pateiktas dar ikiteisminio tyrimo metu) praėjus pusantrų metų po įvykio. Tikėtina, kad dėl praėjusio laiko ji negalėjo tiksliai prisiminti visų aplinkybių, todėl daryti išvadą, kad ji netinkama laiduotoja, nėra teisinio pagrindo.

Teismas nevertino duomenų, jog apeliantas ne tik gyvena kartu su laiduotoja (motina), tačiau ir dirba vienoje darbovietėje, o tai reiškia, kad didžiąją dalį laiko jie praleidžiame kartu; nevertino šiltų abipusių santykių, bendrų problemų sprendimo ieškojimo būdų, neatsižvelgė į laiduotojos užimtumą ir pateiktą charakteristiką, kas įtakojo netinkamą išvadą dėl galimos laiduotojos asmenybės ir būsimos įtakos apeliantui darymo vertinimui.

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau mano, jog teismas netinkamai aiškino įstatymą (BK 40, 64¹ str., BPK 273 str. 1 d.), nes nepagrįstai neatliko sutrumpinto įrodymų tyrimo ir nepagrįstai netaikė laidavimo instituto.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas vertindamas bylos aplinkybes, apibūdinančias veikos, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, pateikusio prašymą asmens galimybes įtakoti kaltinamojo elgesį, padarė išvadą, kad nenustatyta sąlygų kaltinamajam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes apysunkį nusikaltimą jis padarė siekdamas išvengti atsakomybės už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų; po to, kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., padarymą; kaltinamasis bandė pabėgti nuo atvykusių pareigūnų. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą apie didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei atkreipė dėmesį, kad asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. apelianto motina, neatitinka BK 40 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų, nes tiksliai nežino veikos aplinkybių ir pati yra bausta administracinėmis nuobaudomis.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiom išvadom nesutinka. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

E. M. yra padaręs apysunkį nusikaltimą (BK 227 str. 2 d.). Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (1 t., b.l.127). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog nežino kodėl taip pasielgė, jam labai gėda ( 1 t., b.l.179-184). Tai laikytina E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat yra pagrindas manyti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, E. M. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, jo veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Baudžiamosios bylos duomenimis, E. M. baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 98-99, 111-124), kita vertus, SODRA duomenimis, dirba nuo 2016 m. birželio 13 d. (t.1, b. l. 110), charakterizuojamas teigiamai ( t.1, b. l. 176). Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai savo veiksmus ir paskatino jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. apelianto motina yra neteista (1 t., b.l.193), dirba, charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l.133-138; 139). Šiuo metu, kaip nurodė apeliantas, jis gyvena kartu su laiduotoja (motina), dirba vienoje darbovietėje, t.y. praleidžia kartu daug laiko, jų santykiai šilti. Ta aplinkybė, kad pati I. M. yra bausta administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b. l. 190-192), nesudaro pagrindo apskritai nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, nes, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, BK 40 str. nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Be to laiduotoja I. M. apklausta teisme praėjus pusantrų metų po įvykio, tiksliai neprisimena visų aplinkybių, dėl to apylinkės teismo išvada, jog I. M. neatitinka BK 40 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų, nes tiksliai nežino veikos aplinkybių, yra nepagrįsta.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad I. M. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su apeliantu (sūnumi), leis daryti teigiamą įtaką E. M.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti E. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. M. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, E. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos I. M. veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas dvejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Patenkintus apeliacinį skundą dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, apeliacinis skundo reikalavimai dėl bausmės sumažinimo taikant BK 64¹ str. neteko teisinės reikšmės ir apeliacinė instancijos teismas dėl skundo argumentų šioje dalyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 307 str. 5 d., 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 1 d. 2 p., nusprendė:

nuteistojo E. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2016m spalio 19 d. nuosprendį dalyje, kurioje E. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 227 str. 2 d..

E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d. pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai I. M..

Laidavimo terminą nustatyti 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti E. M., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš E. M. konfiskuoti 300 Eur, perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasą (t.1, b. l. 31, 32, 29, 30).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kovines lazdeles, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą ( t.1, b. l. 57, 58), sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 500 BYR, 6 USD, 99,31 Eur, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus kasą (t.1, b. l. 31, 32, 25, 26, 27, 28, 29, 30), grąžinti E. M..

Baudžiamąją bylą pagal BK 227 str. 2 d. nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.