Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. M., jo gynėjams – advokatui Mariui Endzinui, advokato padėjėjai Justinai Čeponienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2022 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. laiptinėje, prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų (duomenys neskelbtini). tyčia garsiai daužant į jo buto duris, jis rankos kumščiu vieną kartą sudavė S. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldriniu, dešinės skruostinės ataugos įspaustiniu skeveldriniu lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose.

Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 11 d. 08:41 val. į BPC skambino S. V. ir pranešė, kad jį užpuolė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, sumuštas veidas, skauda žandikaulį, spjaudosi krauju, GMP veža į klinikas. Taip pat iš Kauno klinikų gautas pranešimas, kad pristatytas S. V. dėl žandikaulio ir nosies sumušimo (1 t., b. l. 6–9).

Iš Specialisto išvados 2022 m. kovo 14 d. Nr. G 465/2022(02) matyti, kad S. V. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, juosmenyje, nugaroje, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldrinis, dešinės skruostinės ataugos įspaustinis skeveldrinis lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose, padaryti kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, tikėtina 2022 m. kovo 11 d. Dėl dešinio žandikaulio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldrinio bei dešinės skruostinės ataugos įspaustinio skeveldrinio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų, dešinių V-VI ir kairių V-VII šonkaulių lūžiai vertinami kaip seni ir su šiuo įvykiu nesiejami. Poodinės kraujosruvos juosmenyje, nugarėjo, galėjo būti padaryti tiek griuvimo metu, tiek ir pašalinės jėgos poveikyje. Galvos sužalojimai griuvimui nebūdingi, jie padaryti kietu, buku, ribotu daiktu, kuo galėjo būti ir koja, apauta batu ar rankos kumštis (1 t., b. l. 33–35).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44–50).

Iš Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjos G. L. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad tikslinant aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08567-22 2022 m. kovo 13 d. buvo nuvykta į gydymo įstaigą LSMUL KK SPS dėl S. V. medicininių dokumentų išrašo. Gydymo įstaigoje gydytojas Š. A. pasakė, jog sistema neveikia ir medicininio dokumento išrašo pateikti negali, nes po pamainos visi dokumentai, išrašai, užvestos knygelės yra išvežami į archyvą. Pareigūnai, nuvykę 2022 m. kovo 11 d. į gydymo įstaigą LSMULL KK SPS, bendravo su S. V. apžiūrėjusiu gydytoju S. R.. Gydytojas nurodė, jog S. V. yra nustatyta dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienos lūžis ir lateralinės sienos lūžis su kampine deformacija. Dešinės akiduobės lateralinės sienos skeveldriniai lūžiai. Deš. procesus zygomaticus skeveldrinis lūžimas su impresija. 2022 m. kovo 13 d. papildomai tikslinant įvykio liudytojus buvo nueita į butus (duomenys neskelbtini) butų (duomenys neskelbtini), kurių durų atvykusiems pareigūnams niekas neatidarė. (duomenys neskelbtini), duris atidarė A. S. ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidarė G. S., reikšmingos informacijos abi moterys negalėjo nurodyti, tačiau teigė, kad kaimynas, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), S. V., yra labai konfliktiškas, jo bute yra daroma landynė, iš to buto nuolatos yra girdimas triukšmas, moterys įvykio nematė. Taip pat nuėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), duris atidarė D. M., kuris nurodė, jog laiku 2022 m. kovo 11 d. apie 08:00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo vienas su savo mažamečiu vaiku. Kad kaimynas S. V. beldė ilgą laiką jam į buto duris, šiam atidarius duris, S. jį rankomis pastūmė, o gindamasis D. pastūmė rankomis S. atgal. D. M. įteiktas šaukimas atvyti į policijos įstaigą. Įvykio metu naudotos kūno kameros Nr. B0F1EC5F1274, B0F1EC6193C4 (1 t., b. l. 54–55).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. 19:35 val. BPC užfiksuotas V. B. skambutis, kuriuo ji praneša, kad prieš porą valandų neblaivus kaimynas iš 4-to buto trankė duris, koliojosi, keikėsi, kabinėjosi prie gyventojų (b. l. 62) ir užfiksuota, kad 2022 m. kovo 10 d. 19:36 val. į BPC skambino O. V. pranešdama, kad prieš 15 min. sūnų sumušė kaimynas, kuris yra šiuo metu (duomenys neskelbtini)bute, vyrui 46 metai, skauda žandikaulį (1 t., b. l. 62, 63–64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas D. M. tyčiniais veiksmais S. V. nesunkiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, iš dalies nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto ir ekspertės parodymais, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, BPC registro duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis D. M. 2022 m. kovo 10 d., apie 18.00 val. laiptinėje, prie savo buto (duomenys neskelbtini), S. V. tyčia garsiai daužant į jo buto duris, jis rankos kumščiu vieną kartą sudavė S. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių, dešinės akiduobės šoninės sienelės skeveldriniu, dešinės skruostinės ataugos įspaustiniu skeveldriniu lūžiais, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokuose.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamojo sugyventinė S. B., tiek ir pats kaltinamasis prašė atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sugyventinės S. B. atsakomybėn. Prokurorė tam neprieštaravo.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, kad būtų galima taikyti laidavimo institutą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 106). Tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, paaiškino įvykio aplinkybes, atsakomybės nevengia, savo poelgį vertina kritiškai, gailisi. Teigė, kad šiuo atveju buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, kadangi šis garsiai rėkavo, trankė į jo buto duris, kuriame buvo mažametis jo vaikas, kuris nukentėjusiojo bijojo, net ir prašant nukentėjusiojo nustoti triukšmauti ir trankytis, šis neklausė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad toje pačioje laiptinėje, kuriame yra nukentėjusiojo ir kaltinamojo butai, gyvenantys kaimynai patvirtino, jog nukentėjusysis S. V. yra konfliktiška asmenybė, nuolat triukšmauja, trukdo kaimynams ilsėtis. Tuo tarpu, kaltinamojo sugyventinės mama, liudytoja V. B. pažymėjo, kad kaltinamasis yra ramus žmogus, šeimos žmogus, rūpestingas tėtis, kuris šiuo atveju buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio ir neatlaikius nervams, kovodamas už savo šeimą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis nėra atlyginęs nukentėjusiajam dėl jo neteisėtų veiksmų padarytos žalos, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis su advokatų pagalba kreipėsi į nukentėjusįjį, siūlydamas sumokėti jam 500 eurų už patirtą žalą bei 500 eurų už nukentėjusiojo patirtas atstovo išlaidas, viso 1000 eurų, tačiau su nukentėjusiuoju susitarti nepavyko (2 t., b. l. 169). Iš kaltinamojo gynėjo advokato pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis sutinka atlyginti tokį žalos dydį, kokį nustatys teismas, ir prašo priteistą sumą leisti sumokėti per 6 mėnesius (2 t., b. l. 162–167). Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad išpildyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – kaltinamasis yra įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

S. B. yra kaltinamojo sugyventinė, jie pažįstami 13 metų, kartu gyvena 7 metus, turi bendrą vaiką. Jų tarpusavio santykiai geri, jis yra linkęs jos klausyti. Jie yra abipusiai partneriai, problemas sprendžia kartu, gerbia vienas kitą. S. B. sutinka už vyrą prisiimti atsakomybę, pasitiki D. ir žino, kad toks jo elgesys nepasikartos. S. B. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 45), dirbanti. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, nepriekaištingu elgesiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, juo labiau, kad kaltinamasis su sugyventine kartu gyvena, ji yra pasiruošusi visapusiškai padėti savo sugyventiniui. Pažymėtina, kad anksčiau teismo sprendimu S. B. nebuvo pavesta atsakomybė už D. M. elgesį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su sugyventine, sugyventinės pasiryžimą prisiimti atsakomybę, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus jį sugyventinės S. B. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o sugyventinė savo elgesiu, pavyzdžiu ir kasdieniniu bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams.

Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes charakterizuojančius duomenis, laiduotojos finansinę padėtį, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis S. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jo naudai 14 570 eurų turtinei žalai atlyginti, 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų už jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 91–94).

Dėl turtinės žalos nurodo, kad norint bent dalinai pašalinti kaltinamojo suduotais smūgiais jam padarytų veido kaulų lūžių sukeltas pasekmes, specialistų nuomone, jam būtina atlikti veido rekonstrukciją implantais. To neatlikus, specialistų nuomone, veido deformacija progresuos, gali kilti kramtymo ir kalbos sutrikimai. Pagal ortopedijos technikos kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą išankstinę sąskaita, vien implantų kaina 14 520 eurų. Be to, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo nukreiptas po apžiūros UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur apžiūra jam kainavo 50 eurų, todėl bendrai jo patirta turtinė žala – 14 570. Pačios operacijos kainos bendrovė kol kas negali nurodyti, nes ji konkretizuojama proceso eigoje.

Pažymėtina, jog atlyginamos tik tos išlaidos ir nuostoliai, kurie buvo būtini atstatyti sveikatą ir neišvengiami ir nulemti būtent neteisėtų nusikalstamų veiksmų, o ne paties nukentėjusiojo netinkamu elgesiu. Be to, tai yra civilinio ieškovo pareiga įrodyti šių išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad dėl neteisėtų, nusikalstamų D. M. veiksmų S. V. buvo sužalotas – lūžo kaukolės kaulai, tačiau taip pat paties nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po sužalojimo nesigydė. Kaip matyti iš žandikaulių chirurgo specialisto D. S. paaiškinimų, ši trauma turėjo ir galėjo būti gydoma operacijos būdu iš karto po įvykio atslūgus patinimui, t. y. praėjus maždaug 7 dienoms, tačiau tai nebuvo padaryta. Į gydytojus dėl veido rekonstrukcijos nukentėjusysis kreipėsi beveik po metų, t. y. 2023 m. vasario mėnesį. Be to, specialistas paaiškino, jog rekomenduotas gydymas individualiau implantu, kadangi tai pats progresyviausias ir geriausias metodas šiuo metu veido rekonstrukcijai, tačiau S. V. atveju implantas nėra kompensuojamas iš ligonių kasų lėšų, nes jis kompensuojamas tik sunkių ligų atvejais. Taip pat specialistas paaiškino, jog šiuo metu veido kaulų deformacija jokių funkcinių sutrikimų nelemia ir tai būtent paciento pasirinkimas tokią operaciją atlikti. Pažymėtina, jog S. V. pripažino, jog nesigydė iš karto po įvykio. To priežastis nurodė – įvairūs reikalai po močiutės laidotuvių bei mamai nustatyta depresija. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra objektyvios priežastys, sukliudžiusios gydytis iš karto po įvykio. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog žalos dydis neįrodytas ir civilinis ieškovas neįrodė, jog jo prašomą priteisti dydžio žalą lėmė būtent neteisėti kaltinamojo veiksmai. Kaip matyti, operacija įdedant implantą nėra būtina, kad būtų atstatyti kokie nors funkciniai sutrikimai ir S. V. atveju nekompensuojama iš ligonių kasų, tačiau, jeigu asmuo būtų gydęsis iš karto po įvykio, jam gydymo išlaidos būtų kompensuotos iš ligonių kasų. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog veido deformaciją, dėl kurios korekcijos nukentėjusysis nori dėtis implantą, lėmė paties nukentėjusiojo nerūpestingas elgesys, t. y. netinkamą kaulų sugijimą ir dėl to atsiradusią veido deformaciją, dėl kurios korekcijos nukentėjusysis ketina dėtis implantą nulėmė paties nukentėjusiojo nerūpestingas elgesys. Todėl nors ir nustatyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais sutrikdė sveikatą – nukentėjusiajam lūžo kaukolės kaulai, tačiau tokie veiksmai nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su netinkamu kaulų gijimu ir poreikiu dėti implantą. Poreikį dėti implantą nulėmė neatsakingas paties nukentėjusiojo elgesys.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas konstatuoja, jog prašomos priteisti turtinės žalos dydis neįrodytas, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad mušamas ir žalojamas patyrė didelį fizinį skausmą, jam buvo sužalotas veidas, dar ilgai po įvykio skaudėjo tiek veidą, tiek kūną. Buvo dvasiškai sukrėstas, pažemintas. Patyrė ir patiria nepatogumus, neišvengiamus dėl gydymosi proceso bei lankymosi policijoje ir teisme. Dėl kraujosruvų veide ilgą laiką buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, nes jis vengė rodytis viešumoje. Dėl tų pačių priežasčių akivaizdžiai pablogėjo ir jo reputacija – ne visais atvejais ir ne visiems, su kuo teko bendrauti, turėjo galimybę paaiškinti sužalojimų veide atsiradimo aplinkybes. Dvasinius išgyvenimus patyrė ir patiria ne tik dėl paties įvykio, bet ir dėl nežinios, kokios bus pasekmės sveikatai, kaip pavyks gydymas, ar pajėgs už jį susimokėti. Tokius išgyvenimus paprastai ir lydi emocinė depresija, ko neišvengė ir jis.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatai. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sukeltas fizinis skausmas, sužalota dešinė akiduobė, dėl neteisėto kalinamojo elgesio lūžo aplink akiduobę esantys kaulai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, pergyvenimą dėl savo sveikatos, buvo nejauku pasirodyti pieš kitus asmenis, kai turėjo dalyvauti artimojo laidotuvėse. Taip pat įvertinama ir tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nesigydė stacionare. Būtent toks paties nukentėjusiojo elgesys ir lėmė ilgalaikes sužalojimo pasekmes – netaisyklingai sugijusius kaulus ir vis dar išlikusią veido deformaciją bei su tuo susijusius nepatogumus. Iš specialisto D. S. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo patirtas sužalojimas turėjo ir galėjo būti gydomas operacijos pagalba iš karto po sužalojimo, atslūgus patinimui, operacijos metu, kuri būtų kompensuota ligonių kasų, kaulai būtų atstatyti specialių priemonių pagalba. Taip pat specialistas parodė, kad jokių funkcinių sutrikimų dėl veido deformacijos nenustatyta. Kaip matyti iš bylos duomenų dėl veido deformacijos ir operacijos į specialistus nukentėjusysis kreipėsi tik tada, kai byla buvo nagrinėjama teisme, t. y. 2023 m. vasario mėnesį. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų dėl savo sveikatos, dėl estetinės veido išvaizdos nemaža dalimi prisidėjo ir paties nukentėjusiojo veiksmai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją, atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta tyčia, tačiau teismas nustatė, jog buvo suduotas vienas smūgis, neteisėtą kaltinamojo elgesį nulėmė ir paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, trikdantis ramybę laiptinėje. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau jų ilgalaikiškumą nulėmė ir paties nukentėjusiojo neatsakingas elgesys ir nesirūpinimas ilgą laiką sveikata, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiant 2600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta sąskaita ir kvitas, patvirtinantys, kad nukentėjusysis už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 500 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l., 93–94).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje teisme nukentėjusiojo interesus atstovavo advokatas Evaldas Liutkevičius. Ji padėjo nukentėjusiajam paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad atstovui buvo reikalinga susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bylos nagrinėjimas teisme užtruko, buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, darytina išvada, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 500 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo visa apimtimi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktiniai diskai, saugomi byloje (1 t., b. l. 80,88, 2 t., b. l. 38, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. 2600 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

S. V. ir D. M. priteisti 500 eurų proceso išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – kompaktinius diskus, saugomus byloje (1 t., b. l. 80, 88, 2 t., b. l. 38, 108), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.