Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. D. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino byloje surinktus įrodymus pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-5 dalies reikalavimus, nes išsamiai ir nešališkai neištyrė A. D. parodymų, jo rašytinio prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Priimtuose nuosprendžiuose teismai nemotyvavo, kodėl A. D. parodymų, rašytinio prisipažinimo nelaiko prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl pažeidė nuosprendžiui keliamus reikalavimus, nurodytus BPK 305 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga, neproporcinga bausmė. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nepatikrino jos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes atmetė prašymą apklausti liudytojus policijos pareigūnus, kurie galėjo paaiškinti nuteistojo parodymų ir jo prisipažinimo reikšmę ikiteisminio tyrimo sėkmei, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad bylą nagrinėję teismai darydami išvadą dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką nesilaikė iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančio abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo, nesuteikė kaltinimo ir gynybos šalims vienodų teisių baudžiamajame procese, todėl pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalies normas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio išplaukia, kad nuteistasis nesutinka su teismų sprendimu nevertinti jo parodymų ir prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką kaip įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad padėjo ją išaiškinti, tačiau kartu teigia, kad teismai neįrodė jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką, nes nesivadovavo abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu. Su tuo siejami pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pažeidimai. Taigi, nuteistojo kasaciniame skunde, vieną vertus, sutinkama su teismų išvada dėl nuteistojo kaltės, o kitą vertus ši išvada neigiama. Tokie vienas kitam prieštaraujantys kasacinio skundo argumentai neatitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir negali būti laikomi teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde neteisingas bausmės paskyrimas siejamas su baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Svarbu ir tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl neteisingos bausmės paskyrimo atitinka apeliacinio skundo argumentus, o dėl jų motyvuotai ir detaliai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.