Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nuteistojo G. G. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo G. G. gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą arba baudą arba, nusprendus, kad turi būti taikyta laisvės atėmimo bausmė, – ne didesnę nei šešiolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, susijusį su bausmės paskyrimu – BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismai neatsižvelgė į tai, kad jei byloje už padarytą labai sunkų nusikaltimą nebūtų teisiamas ir A. D., būtų galimybė taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, ir, remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (šiuo atveju G. G. paskyrus dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį būtų buvusi paskirta tik šešiolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Be to, nuteistasis kaltu prisipažino visiškai, nurodė kokaino įsigijimo aplinkybes, padėjo ikiteisminiam tyrimui nustatyti šio nusikaltimo aplinkybes ir asmenis, padariusius nusikaltimą; iki jam paskiriant bausmę, nuteistasis dirbo; jis išlaiko neįgalią sutuoktinę, kuriai nustatytas 55 procentų neįgalumas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, nesutinkant su bylą išnagrinėjusių teismų sprendimu G. G. netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, reiškiama subjektyvi nuomonė, kad turėjo būti pripažinta kaip išimtinė aplinkybė, dėl kurios gali būti taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tai, kad nuteistajam būtų galima taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį bei bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau dėl kartu su juo už labai sunkų nusikaltimą teisiamo A. D. jis tokios galimybės neteko. Be to, kasatoriaus manymu, teismai visiškai neįvertino ir to, kad nuteistajam paskirta reali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tokie subjektyvūs ir deklaratyvūs teiginiai kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo nepatvirtina. Teismas, skirdamas bausmę, laikėsi imperatyvių BPK 273 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, o kasatoriaus nurodomas tam tikras aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, vertino. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bausmės rūšimi, išdėstydamas motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga (per griežta) ir kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 1 ir 2 dalių) (ne)pritaikymą, taip pat nenurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. G. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.