- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-201-1020/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35291-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 5 d.,
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent:
1.1. A. D. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Lietuvoje ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 1 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 11 129,704 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), 1 473,262 g narkotinės medžiagos – kokaino, 460,143 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 1,747 g narkotinės medžiagos – opijaus, 274,173 g psichotropinės medžiagos – psilocino, 87,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 0,01076 g psichotropinės medžiagos – LSD, 0,003 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, 0,0095 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 3,449 g psichotropinės medžiagos – dimetiltriptamino, jas parsigabeno ir laikė nuomojamuose butuose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei bute, (duomenys neskelbtini), ir minėtam butui priklausančiame garaže.
1.2. Dalį minėtos narkotinės medžiagos – 1,264 g kokaino 2021 m. gruodžio 1 d. apie 19 val. prie geležinkelio pervažos, esančios , (duomenys neskelbtini), A. D. už 350 eurų pardavė G. G., o likusią dalį laikė jau nurodytuose butuose ir garaže, t. y. iki 2021 m. gruodžio 3 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuomojamame bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 817,754 g kanapių (antžeminės dalys), 88,782 g kokaino, 54,984 g kanapių dervos, ir psichotropinių medžiagų – 5,479 g psilocino, 1,965 g MDMA, 0,00039 g LSD, 0,003 g tetrahidrokanabinolio; nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 9 299,23 g kanapių (antžeminės dalys), 1 383,216 g kokaino, 377,78 g kanapių dervos, 1,747 g opijaus, ir psichotropinių medžiagų – 268,694 g psilocino, 0,0095 g alprazolamo, 3,3449 g dimetiltriptamino, 0,01037 g LSD bei 85,405 g MDMA, kai 2021 m. gruodžio 1 d. atliktų kratų metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
1.3. Be to, A. D. iki 2021 m. gruodžio 4 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute ir garaže, esančiuose , (duomenys neskelbtini), laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – 12,72 g kanapių (antžeminės dalys), 27,379 g kanapių dervos, ir psichotropinės medžiagos – 0,412 g MDMA, tą pačią dieną atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis A. D. laikinai sulaikytas 2021 m. gruodžio 4 d., o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi suėmimo terminas A. D. buvo pratęstas iki 2022 m. birželio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. D. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais. Apygardos teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo A. D. gynėjas advokatas Darius Kurpavičius skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti ir kaltinamajam A. D. vietoje suėmimo paskirti užstatą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Anot gynėjo, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos nacionalinių teismų suformuota praktika, vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo termino pratęsimo pagrindu. Gynėjo teigimu, turi būti nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvūs faktai leidžiantys prognozuoti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tik nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitus, išvardintus BPK 122 straipsnio 2 dalyje.
4.2. Pasak gynėjo, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai konstatavo, jog A. D. su Lietuva nesieja jokie glaudūs ryšiai. Gynėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino to, kad kaltinamasis a) gyvena su sugyventine ir kartu su ja augina du mažamečius vaikus; b) turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); c) anksčiau neteistas; d) yra gavęs pažadą būti įdarbintas; e) padeda savo senyvo amžiaus sveikatos problemų turinčiai motinai bei neįgaliai sugyventinės motinai, o vienai sugyventinei, auginančiai du mažamečius vaikus, tai daryti sudėtinga. Gynėjo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo A. D. turimus tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje ir jie mažina tikimybę, kad siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo proceso. Be to, skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. D. turi ryšių užsienyje, kas taipogi mažina grėsmę, kad jis, būdamas laisvėje, gali vengti baudžiamojo proceso.
4.3. Gynėjas nesutinka ir su apygardos teismo išvadomis įžvelgiant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsiant šiuo pagrindu turi būti surinkti konkretūs faktiniai duomenys bylojantys apie tai, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau jokių duomenų ar faktinių aplinkybių, kurios šią aplinkybę pagrįstų, byloje nėra. Vadovaudamasis šio teismo sprendimo 4.2. pastraipoje minėtais argumentais, kaltinamojo gynėjas teigia, kad vien aplinkybė, jog A. D. nagrinėjamoje byloje yra pareikšti kaltinimai padarius labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nėra pakankami minėtam suėmimo pagrindui konstatuoti. Anksčiau minėtos aplinkybių visumos pakanka daryti priešingą išvadą – kad byloje nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas.
4.4. Vadovaudamasis jau minėta EŽTT praktika ir atsižvelgdamas į A. D. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę, gynėjas teigia, kad byloje siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nėra tikslinga taikyti pačios griežčiausios kardomosios priemonės. Pasak gynėjo, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo A. D. atžvilgiu galimybę patvirtina ir tai, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir aktyviais veiksmais padėjo tyrimo pareigūnams. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju siekiant procesinių tikslų kaltinamajam galėtų būti skiriama kardomoji priemonė – 30 000 Eur dydžio užstatas. Skunde nurodoma, jog, pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ši piniginė suma, kurią į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą jau įnešė kaltinamojo motina, pereitų valstybei, todėl ši priemonė užtikrintų tinkamą A. D. elgesį baudžiamojo proceso metu. Be to, gynėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje jo ginamajam galėtų būti taikoma ir intensyvi priežiūra, A. D. atžvilgiu nustatant griežtas šios priemonės taikymo sąlygas.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. D. gynėjo advokato D. Kurpavičiaus skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys yra išvardinti kaltinamajame akte, o konkrečiai užfiksuoti paties A. D., kaltinamųjų Š. R. ir G. G. bei liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, specialistų išvadose, kratos ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje. Apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą A. D. veikimą neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
8. Klaipėdos apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam A. D. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).
9.1. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Tokia bausmė iš tiesų yra labai griežta ir gali lemti asmens ketinimus pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo. Visgi nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nevertino vien tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumo – tokios rizikos realumą teismas įvertino kartu su kaltinamojo A. D. socialiniais ryšiais ir jo asmenybe.
9.2. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skunde išdėstytais argumentais dėl to, jog kaltinamasis Lietuvoje turi tam tikrus socialinius ryšius, kad apygardos teismas ne visiškai teisingai juos įvertino nurodydamas, kad jokie glaudūs socialiniai ryšiai kaltinamojo su Lietuva nesieja. Pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, jog kaltinamasis turi sugyventinę (būtent pastaroji sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su kaltinamąjį ginančiu advokatu) ir su ja augina du mažamečius vaikus; išlaiko ir padeda senyvo amžiaus motinai bei neįgaliai sugyventinės motinai ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, kaip ir faktai, kad A. D. Lietuvoje turi registruotą automobilį bei tam tikro nekilnojamojo turto, rodo, kad jis su Lietuva tam tikrais ryšiais yra siejamas. Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nustatyti A. D. socialiniai ryšiai savaime neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis, siekdamas išsaugoti turimus socialinius ryšius, nebandys pasislėpti ir nevengs baudžiamojo proceso, yra teisinga ir objektyvi. Teismo vertinimu, skunde akcentuojami kaltinamojo ryšiai su šeimos nariais, būtinybė padėti mamai ir uošvienei, vykdyta individuali veikla, pastovios gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto turėjimas egzistavo ir anksčiau, tačiau A. D. galimai nesulaikė nuo šioje byloje inkriminuojamo ir itin pavojingo nusikaltimo padarymo, aiškiai suvokiant galimas tokio elgesio teisines paskmes. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, gynybos akcentuojamos aplinkybės, nors ir leidžia įžvelgti tam tikrus kaltinamojo ryšius Lietuvos Respublikoje, visgi neeliminuoja jo pasislėpimo rizikos.
9.3. Tokią riziką teisėjų kolegija aiškiai įžvelgia ir vertindama byloje esančius duomenis apie kaltinamojo turimus ryšius užsienyje. Pats A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas jį rastų narkotikų įsigydavo iš amerikiečio gyvenančio (duomenys neskelbtini); kad turi draugų užsienyje, yra keliavęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), aplankydavo draugus tiek laisvalaikio, tiek poilsio tikslais; yra skridęs į žemės ūkio parodą, vykusią (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 129–131, 154–156); liudytojas T. R. nurodė, kad nors A. D., jo žiniomis, (duomenys neskelbtini) negyveno, jis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) rengiamus lietuvių bendruomenės vakarus, kuriuose dalyvavo; A. D. turėjo ir daugiau draugų (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 140–142); bylos duomenimis, per paskutinį dešimtmetį A. D. bent 7 kartus skrido į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 26–27). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės, kaltinamajam pareikštų kaltinimų kontekste apygardos teismui leido pagrįstai manyti, kad A. D., nors ir nenustatyta, kad pats būtų gyvenęs užsienio valstybėse, galimai turi ryšių užsienyje, kurie, viena vertus, galėjo būti panaudoti padarant inkriminuojamą veiką ir įsigijant itin didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, kita vertus, A. D. galėtų padėti slapstytis ir už Lietuvos Respublikos ribų. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkrečių A. D. ryšių užsienyje neįvardijimas, niekaip nepaneigia to, kad šie ryšiai egzistuoja objektyviai ir nėra tik teoriniai. Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis A. D., siekdamas išvengti gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės, pasinaudodamas savo ryšiais ir piniginėmis lėšomis (kratų metu jo išsinuomotuose butuose rastos didelės grynųjų pinigų sumos), gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
11. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, jog byloje yra dumenų apie tai, jog A. D. dar 2013 m. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už narkotinių medžiagų gamybą ne asmeniniam vartojimui (t. y. platinimo tikslais), už ką jam buvo skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė (t. 7, b. l. 31). Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis šias aplinkybes ginčija ir teigia, jog jis nebuvo teistas, kad jo tapatybe buvo pasinaudota, kad tą, be kita ko, patvirtina ir liudytojo T. R. parodymai (t. 1, b. l. 140–142). Tokių aplinkybių kontekste, bent jau šiame proceso etape, t. y. kol minėta kaltinamojo versija nėra paneigta ir patikrinta, daryti vienareikšmiškų išvadų dėl A. D. teistumo negalima. Kita vertus, apie naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką teismas gali spręsti ne tik iš duomenų apie A. D. teistumus, bet ir iš jam pareikštų kaltinimų pobūdžio, duomenų apie pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir pan.
12. A. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Įvertinus kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo aplinkybes, matyti, kad A. D. galimai padarytas nusikaltimas buvo iš anksto gerai suplanuotas – jis galimai laikė 10 rūšių psichotropines ir narkotines medžiagas, kurių bendras kiekis viršijo 13 kg ir kurių įgijimui reikėjo labai didelių piniginių lėšų. Pats A. D. paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiek jo turimas automobilis, tiek kratų metu jo nuomotuose butuose rasti 26 320 Eur grynaisiais pinigais, yra gauti už narkotines medžiagas bei paneigė ankstesnės apklausos metu nurodytą aplinkybę, jog dalis rastų pinigų ir automobilis galėjo būti įgyti iš jo vykdytos individualios veiklos (t. 6, b. l. 144). Taigi iš esmės pats kaltinamasis patvirtino, kad piniginių lėšų gaudavo iš nusikalstamos veiklos. Be to, pats A. D. tyrimo metu minėjo atvejus, kai iš nenustatyto asmens vienu atveju už 70 000 Eur, o kitu atveju už 44 000 Eur sumą įgijo narkotinių medžiagų. Tokių aplinkybių kontekste, turint omenyje ir inkriminuotų narkotinių bei psichotropinių medžiagų vertes juodojoje rinkoje (apie tai teismas sprendžia tiek iš gausios teismų praktikos, tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų bei narkotinių medžiagų pardavimo kainos, nurodytos pareikštuose kaltinimuose (Žr. šio sprendimo 1.2 pastraipą)), teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. D., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nes jo galimai padarytos veikos mastas byloja, kad ši veikla gali būti realiu jo pragyvenimo šaltiniu, kuriuo kaltinamasis gali naudotis būdamas laisvėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje konstatuotas pagrįstai.
13. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būdą ir pavojingumą bei įvertindama siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, be kita ko, ir siekį eliminuoti ar bent sumažinti naujų nusikalstamų veikų grėsmę, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į advokato skunde minimas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ar užstatą, taip pat ir į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net keletą jų. Iš teismui pateiktų duomenų apie galimos nusikalstamos veikos pobūdį ir mastą teismas negali konstatuoti, jog paskirta intensyvi priežiūra būtų efektyvi siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Ši kardomoji priemonė gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis ar per kitus asmenis, imtis organizacinių veiksmų disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo mamos sumokėtas 30 000 Eur užstatas šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje, neeliminuotų nei galimos kaltinamojo pasislėpimo, nei naujų nusikaltimų darymo rizikos. Antai, vien kratų A. D. nuomotuose butuose metu buvo rasta apie 26 000 Eur piniginė suma grynaisiais, kas galimai byloja apie iš šio neteisėto verslo gautą didelį pelną. Kaip jau minėta, A. D. tyrimo metu minėjo atvejus, kai iš nenustatyto asmens įgydavo narkotines medžiagas už ženkliai didesnes sumas nei įmokėtas užstatas. Tokių bylos duomenų kontekste, teisėjų kolegijos įsitikinimu, užstatas, kaip kardomoji priemonė šioje situacijoje, vertinant galimai itin pelningų naujų nusikalstamų veikų riziką, apskritai neleistų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, nes net ir kaltinamojo supratimas apie galimą jo fizinės laisvės netekimą, neatgrasė jo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, šiuo atveju, suėmimą siūloma pakeisti užstatu, kuris, viena vertus, visiškai neadekvatus, kita vertus, neeliminuotų nei kaltinamojo pasislėpimo, nei naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos, kurios galimai buvo daromos rizikuojant netekti kur kas svarbesnių teisių, taip pat ir asmens fizinės laisvės. Taigi visa tai rodo, kad jokios kitos švelnesnės kardomosios priemonės bent jau šioje proceso stadijoje negali būti taikomos.
14. Skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo nutarties pagrindu, kaltinamajam A. D. pratęsto suėmimo trukmė sieks 9 mėnesius, tačiau net ir tokio griežtumo kardomoji priemonė, turint omenyje ir bendrą suvaržymų trukmę bei įvertinant bylos stadiją, nevaržo kaltinamojo teisių labiau, nei to reikia aptartiems procesiniams tikslams pasiekti. Baudžiamoji byla, kurioje visi keturi kaltinamieji savo kaltę pripažįsta, Klaipėdos apygardos teismui buvo perduota nagrinėti tik 2022 m. balandžio 26 d. Bylos pobūdis ir ypatumai nesudaro pagrindo manyti apie galimą itin ilgą teisminį procesą. Taigi, A. D. taikomo suėmimo trukmė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Taikomo suėmimo terminas nepažeidžia nei BPK 127 straipsnio 2 dalies, nei to paties straipsnio 11 dalies reikalavimų. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas yra vilkinamas. Kaltinamajam A. D. suėmimo pratęsimas dar 3 mėnesiams yra proporcingas ir pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek BPK nuostatų požiūriu, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. D. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.