Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - galutine 50 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (bausmė neatlikta);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 40 (2 000 Eur) MGL dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 100 (5 000 Eur) MGL dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 8 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kuriuo paskirta 48 MGL (2 400 eurų) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metus (nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 8 d.), tyčia nevykdė minėtos baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2021 m. birželio 4 d. 15.43 val. Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti automobilį jam atimta.

Be to, V. M. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, jis, būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 8 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriuo paskirta 48 MGL, t. y. 2 400 eurų bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metus (nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 8 d.), tyčia nevykdė minėtos baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2021 m. balandžio 29 d. 14.40 val. Liepkalnio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti automobilį jam atimta.

V. M. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad būdamas policijos nuovadoje, apklausoje jis pareikalavo, kad jam parodytų nuotraukas, kur jis tiksliai vairavo. Jam pasakė, kad medžiagą turi, bet jos nerodys. Dėl to kaltę pripažįsta iš dalies, nes jeigu jam parodytų, tada jis pasakytų, kad ten buvo. Jis vairavo automobilį, mašina buvo drausta, bet jam parašė protokolą dėl; „Golf“, kai tos mašinos pas jį jau senai nėra. Mašina parduota. Jis vairavo automobilį „Golf“, kai neturėjo teisės vairuoti. Vairavo dėl šeimyninių aplinkybių, nes turi mažą vaiką, žmona mažai važinėja. Jis stengiasi kuo mažiau vairuoti, į darbą pėsčias eina, brolis padeda, nes turi teisę vairuoti. Jis pats vairuoja, kai būna situacijų, kad reikia važiuoti vaikui vaistų reikia, vaikams reikia į ligoninę ar į polikliniką. Neginčija, kad buvo atvejų, kai vairavo. Jis gal 30 kartų vairavo. Jis nežino, kiek kartų jį pagavo, bet daugiau kartų buvo kai jo policija nepagavo. 2021-04-29 vairavo automobilį „Opel Astra“ Liepkalnio g., nes staigiai reikėjo vaistų vaikams, jis važiavo į vaistinę. 2021-06-04 iš dalies pripažįsta, nes reikalavo parodyti nuotraukas, bet jam nuotraukų pareigūnai nerodė. Įvykio 2021-06-04 d. 15:43 val. Dariaus ir Girėno g. nelabai prisimenu. Jam protokolo pareigūnai nedavė.

Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nuo 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. sausio 16 d. baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-271-269/2019, teisminio proceso Nr. 1-01-1-60071-2018-8), kuriuo į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios priemonės, duomenų registrą pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį įtrauktas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutine 50 MGL dydžio bauda bei jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti 3 rūšių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga 2022 m. vasario 8 d. V. M. 2019 m. vasario 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygomis ir tvarka, jam išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo įsipareigojo teismo sprendimą vykdyti tinkamai (b. l. 1).

Iš bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano matyti, kad V. M. 2019 m. vasario 27 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygomis ir tvarka, jam išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo įsipareigojo teismo sprendimą vykdyti tinkamai (b. l. 5-18).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate registruotas Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko V. G. pranešimas „Dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 21 d. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 416 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, kurį išnagrinėjus 2021 m. liepos 5 d. priimtas nutarimas. Pranešime nurodyta, kad V. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 8 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, todėl jam tikslinga spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą (b. l. 41-42).

Iš Vilniaus regiono Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. sausio 16 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 100 Eur išieškojimas (b. l. 74-75).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnį ir jam paskirta galutinė 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda (b. l. 76-80).

- 2021 m. balandžio 29 d., 15.10 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR-P-34590-2021, kuriame nurodyta, kad V. M., 2021 m. balandžio 19 d., 14.40 val., Liepkalnio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai asmeniui ši teisė yra atimta, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (b. l. 105-106);

- 2021 m. birželio 4 d., 15.53 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR-P-42778-2021, kuriame nurodyta, kad V. M., 2021 m. birželio 4 d., 15.43 val., Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atimta ir automobiliui nustatyta tvarka nėra atlikta valstybinė techninė apžiūra, tuo padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (b. l. 111-112).

- 2021 m. gegužės 24 d. 10.20 val. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (protokolo Nr. 10-ANR-P-34590-2021) pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir V. M. paskirta 650 EUR bauda (b. l. 107-108);

- 2021 m. birželio 30 d. 10.45 val. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (protokolo Nr. 10-ANR-P-42778-2021) pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir V. M. paskirta 600 EUR bauda (b. l. 113-114).

- automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra V. M. (b. l. 110);

- automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujasis savininkas nuo 2020 m. spalio 7 d. yra M. S. (M. S.) (b. l. 115).

Iš teikimo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą matyti, kad prokuroras prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl V. M. nubaudimo dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai 2021 m. birželio 4 d., 15.43 val., Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 151-152).

- dėl 2021 m. balandžio 29 d. 14.40 val. įvykio V. M. nubaustas 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 650 EUR bauda;

- dėl 2021 m. birželio 4 d. 15.43 val. įvykio V. M. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena (b. l. 153-160).

Iš nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną matyti, kad 2021 m. lapkričio 16 d. V. M. nutraukta teisena dalyje dėl transporto priemonės vairavimo jam galimai įvykdžius nusikalstamą veiką (b. l. 161).

Iš 2021 m. birželio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. M. sutiko su pažeidimu, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta (teismo išreikalauti administracinio nusižengimo bylos medžiaga).

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nevykdymu, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 1A-180-843/2019, 1A-211-885/2020, 1A-255-468/2020, nuosprendis Nr. 1A-285-843/2020 ir kt.). Teismų praktikoje be minėto veikos sistemingumo požymio yra įvardijamas ir veikos piktybiškumo požymis, tuo pačiu pasisakant, kad pavieniai, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-671-873/2018, 1A-180-843/2019, 1A-255-468/2020).

Vengimas atlikti aktualią baudžiamojo poveikio priemonę reikalauja nustatyti, jog asmuo sistemingai, du ir daugiau kartų pažeidinėja draudimą po to, kai probacijos tarnybos buvo supažindintas su draudimo nevykdymo pasekmėmis arba piktybiškai, t. y. nuolat daro administracinius nusižengimus – vairuoja neturėdamas teisės ir (ar) tai daro dar ir būdamas neblaivus (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-642-926/2019, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-398-478/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 25 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-180-843/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-285-843/2020).

Visgi, remiantis aktualia ir vėliausia teismų praktika pripažįstama, kad net ir vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad kaltinamasis V. M., būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuriuo jam buvo paskirta ne tik bausmė, bet ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams- vengė vykdyti ir atlikti teismo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis V. M. teisme parodė, kad vairuoja dėl šeimyninių aplinkybių, nes turi mažą vaiką, žmona mažai važinėja. Jis stengiasi kuo mažiau vairuoti, bet būna situacijų, kad reikia važiuoti. Jis neginčija faktų, kad vairavo automobilį gal 30 kartų, jį pagaudavo, bet daugiau kartų buvo kai jo policija nepagavo. Bylos duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokoluose, jų pagrindu priimtuose nutarimuose ir daliniuose paties kaltinamojo paaiškinimuose, patvirtina, kad V. M. vairavo automobilį 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. birželio 4 d. Reikšminga šiuo atveju ir tai, kad automobilį V. M. vairavo ne tik būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuriuo jam buvo paskirta ne tik bausmė, bet ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, bet ir po jo nuteisimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais 2020 m. vasario 24 d. ir 2021 m. vasario 18 d. Nėra abejonės, kad automobilis buvo vairuojamas, kai teise vairuoti kelių transporto priemones V. M. naudotis negalėjo dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas patvirtina, kad V. M. 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono skyriuje buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo sąlygomis ir tvarka, jam tinkamai buvo išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis įsipareigojo teismo sprendimą vykdyti tinkamai. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. M. neteisėtai veikai dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, kaip jau minėta, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad V. M. už analogiškus pažeidimus, nesilaikant teismo sprendimu nustatyto draudimo vairuoti transporto priemonę ir po to, kai jis buvo supažindintas su minėto draudimo vykdymo sąlygomis ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, kaip minėta, 2 kartus buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, jam taikyta administracinė atsakomybė. Pats kaltininkas pripažino, kad eilę kartų vairavo transporto priemonę, daug kartų dėl to policijos pareigūnų nebuvo sustabdytas. Kaltininko nurodyti tokio neteisėto elgesio motyvai, apeliuojant į šeimos ir vaikų poreikius, asmens atsakomybės dėl pažeidimų nešalina. Tokiu būdu, V. M. pažeidus minėtą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, teismas daro išvadą, kad jo veika, atsižvelgiant į jo padarytus analogiško pobūdžio veiksmus, jų intensyvumą, skaičių ir taikytas priemones (atsakomybę) turi akivaizdžius sistemingumo ir piktybiškumo požymius, aiškų neatsitiktinį, bet sąmoningą teismo skirtų įpareigojimų ir įstatymo reikalavimų nevykdymą, dėl ko tokia pavojinga veika atitinkanti BK 243 straipsnyje numatytą nusižengimo turinį ir būtiną taikyti atsakomybę.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-64-511/2021).

Apibendrinant konstatuotina, jog V. M. veiksmai dėl automobilio vairavimo 2021 m. birželio 4 d. dėl jau minėtų kriterijų ir veikos požymių teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis sistemingai ir piktybiškai nevykdė 2019 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo atveju, nors kaltininkas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau ši buvo panaikinta ir administracinė teisena nutraukta pažeidėjui šios atsakomybės netaikant dėl to, kad vėliau paaiškėjo nežinomos aplinkybės dėl V. M. pradėto ikiteisminio tyrimo (administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 8 p.). Prokuroras turėdamas išankstinį įsitikinimą dėl galimos baudžiamosios atsakomybės taikymo teikimu kreipėsi į instituciją, kuri administracinę atsakomybę dėl šio pažeidimo V. M. panaikino. Tokiu būdu asmeniui išnyko dvigubo nubaudimo galimybė.

Kita vertus, V. M. veiksmai dėl automobilio vairavimo 2021 m. balandžio 29 d. buvo įvertinti, asmeniui dėl šių neteisėtų veiksmų buvo pritaikyta atsakomybė. 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. M. už tai, kad 2021 m. balandžio 19 d. 14.40 val. Liepkalnio g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Astra“ neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį 650 EUR bauda. Šis procesinis sprendimas įsiteisėjęs, galiojantis ir nepanaikintas. Dėl to, už tą patį pažeidimą V. M. taikant ir baudžiamąją atsakomybę būtų pažeistas non bis in idem principas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam yra įsiteisėjęs sprendimas dėl to paties kaltinimo.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis kaltę pripažino dalinai, iš esmės po to, kai teismas išreikalavo administracinio nusižengimo bylos medžiagą. V. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą taip pat nenustatyta, nes kaltininkas padarė baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurio nėra nusikaltimų recidyvo.

Abejonių dėl V. M. pakaltinamumo nenustatyta.

Pagrindų atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, V. M. kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, veikos stadiją ir baigtumą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

V. M. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), praeityje jis teistas 5 kartus, iš kurių 3 kartus už analogiškų baudžiamųjų nusižengimų padarymą (b. l. 70-73), eilę kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 81-102). V. M. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, teigė turintis pastovias pajamas, šeimoje vienintelis išlaiko žmoną ir vaiką. Teismas nenustatė V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. V. M. nusikalstamo elgesio modelis ir pasikartojantis nusikaltimų vykdymas rodo šio asmens pavojingumą ir nenorą laikytis teisės normų reikalavimų. Minėtų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad V. M. nusikalto ne atsitiktinai, bet dėsningai, yra pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų veikų darymas buvo tyčinis, ankstesniais teismo sprendimais paskirtos bausmės – baudos neatgrasė asmens nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo teismas mato pagrindą ir būtinybę V. M. už baudžiamąjį nusižengimą skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant pagal BK 61 straipsnio nuostatas.

V. M. naują nusikalstamą veiką padarė po to, kai nebuvo atlikęs jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės. Šiuo metu Vitalijus nėra atlikęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi jam nustatytos 90 parų arešto bausmės, kuri jam skirta dėl pakeistos minėtu 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Dėl to šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas subendrina taikydamas baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisykles, su šio straipsnio 4 dalyje numatytomis išimtimis.

Teismas vertino ir nenustatė pagrindo, dėl ko kaltininkui V. M. būtų galima atidėti paskirtos galutinės bausmės vykdymo. Šiuo metu dėl priimtų apkaltinamųjų teismo sprendimų skaičiaus, dėl nuolat darom administracinių nusižengimų, dėl praeityje paskirtų bausmių nevykdymo nėra pagrindo pripažinti, kad V. M. ateityje daugiau tikrai nebenusikals.

Kaltinamajam V. M. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsniu, 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. nutraukti baudžiamąją bylą pagal 243 straipsnį (dėl 2021 m. balandžio 29 d. vairavimo).

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (dėl 2021 m. birželio 4 d. vairavimo) ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų areštą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2019 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, dėl ko V. M. skirti galutinę bausmę - 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.