Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. (toliau – A. S.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1871 redakcija) ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant A. S. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmę – baudą, skiriant A. S. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 12 MGL (451,92 eurų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą baudą įskaitant A. S. sumokėtas (jei tokios yra) įmokas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamąjį įsakymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. S. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai jis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir transporto priemonės konfiskavimo.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti ir paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti A. S..

Automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį A. S. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3.2. Prokurorė pažymi, kad savo kaltę padaręs BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką A. S. pripažino, paaiškino, jog žinodamas, kad jam yra uždrausta vairuoti transporto priemones, jis tyčia nevykdė teismo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste atkreipiamas teisėjų kolegijos dėmesys, jog A. S. jau buvo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taip pat už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą baustas ir administracine tvarka, jam skirtos piniginės baudos nemokamos.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliacinio skundo motyvams ir prašė jį tenkinti. Nuteistasis A. S. pripažino padaręs BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad padarė klaidą, tačiau dėl prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nepasisakė. Nuteistojo gynėja, nepritardama prokurorės apeliacinio skundo motyvams, teigdama, kad vertinamu atveju nenustatytas A. S. piktybiškumas ir sistemingumas, prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame prokurorės skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ar už šio nusikaltimo padarymą A. S. skirtos bausmės rūšis bei dydis, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje teisinio pagrindo neturi, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti A. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių, tame tarpe ir prokuroro, pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Nors nesutikdama su A. S. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, prokurorės apeliacinio skundo argumentų kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad A. S. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnio, požymių.

9. Motyvuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant prokurorės apeliacinį skundą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar išvis, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

10. Prokurorės skunde, ginčijant A. S. išteisinimą pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiškumo, išskiriant ir tai, kad šis draudimas A. S. pirmiau buvo skirtas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Tačiau šios aplinkybės, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018).

11. Šioje byloje nustatytas tik vienkartinis tokio pobūdžio A. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių, tuo pačiu neturėtų lemti ir asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad A. S. iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Duomenų, kad po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdymo jis būtų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija nepateikė, todėl darytina išvada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai A. S. pažeidė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. A. S. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog praeityje A. S. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą šiam neturint tokios teisės, kadangi tuo metu Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, už kurios nevykdymą šiuo konkrečiu atveju ir prašoma A. S. atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, dar negaliojo. Su jos vykdymo sąlygomis ir nevykdymo pasekmėmis A. S. buvo supažindintas tik 2018 m. spalio 23 d. (b. l. 92), kai tuo tarpu paskutinis administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neturint tokios teisės A. S. buvo inkriminuotas dar 2015 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 113-117). Esant šių aplinkybių visumai net ir tai, kad vertinamu atveju A. S. pripažįsta padaręs BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti. Juo labiau, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui A. S. buvo paskirta dar 2018 m. liepos 16 d., o naują nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonės vairavimu, t. y. su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu, A. S. padarė praėjus beveik vieneriems metams po komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimo, kas įvertinus ir jauną A. S. amžių, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti ne į BK 243 straipsniu saugomų vertybių pažeidimą, bet buvo sąlygoti neatsakingo jauno asmens poelgio, kurio, sprendžiant tiek iš A. S. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, tiek iš jo apeliacinės instancijos teisme išdėstytų pasisakymų, A. S. nuoširdžiai gailisi.

12. Nors prokurorės apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas ir skundžiamu nuosprendžiu A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui bei pobūdžiui, tačiau ir ši aplinkybė nėra pakankama spręsti A. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, klausimą. Už šios veikos padarymą skundžiamu nuosprendžiu A. S. buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką, nėra pagrindo. A. S. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau A. S. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.