Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį draudimą taikant visą arešto bausmės laiką bei nurodytą terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos;

- konfiskuoti automobilį ,,Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ aikštelėje (duomenys neskelbtini).

A. A. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. A. atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Automobilio „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. A. automobiliui „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti, terminą pratęsti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0375, nustatytas 2,09 promilių neblaivumas).

2. A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, jog 2019 m. birželio 12 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, kurios jis turėjo laikytis iki 2021 m. gegužės 24 d., 2020 m. vasario 18 d. apie 15.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl pareikšto kaltinimo pilnai įrodyta, veiksmai kvalifikuoti teisingai. Priimdamas A. A. atžvilgiui išteisinamąjį nuosprendį, teismas padarė išvadą, jog A. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje buvo ne kartą pažymėta, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 10d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad A. A. veiksmų prigimtis dėl jam inkriminuoto vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę, neleidžia minėtų jo veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl daro išvadą, kad A. A. pagal BK 243 straipsnį išteisintas pagrįstai konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti minėtos nusikalstamos veikos požymių.

10. BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vengusiam atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms, kad vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Kaip buvo paminėta, kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Taigi, nors BK 243 straipsnio dispozicijoje nėra nurodytas sistemiškumo ar piktybiškumo požymis, tačiau vien formalus asmens atliktų veiksmų atitikimas baudžiamajame įstatyme išdėstytai dispozicijai savaime nereiškia, jog asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

11. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo paskirta baudžiamojo poveikio – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jis 2020 m. vasario 18 d. vairavo automobilį, tokiu būdu pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio išteisintojo A. A. padarytas pažeidimas. Jis savo kaltę pripažino, nurodė, kad supranta savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padaryto. Per laikotarpį nuo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tai buvo vienintelis fiksuotas išteisintojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad BK 243 straipsnio dispozicijoje veikos sistemiškumo nereikalaujama, todėl ir nebuvo pagrindo pagal šį požymį vertinti A. A. veiksmus, nes pagal formuojamą teismų praktiką dėl BK 243 straipsnio taikymo matyti, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra nurodytas būtent veikos sistemingumas, kuris rodo aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

12. Pagal tą pačią teismų praktiką, sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

13. Prokuroras skunde nurodo, kad išteisintojo veiką žymiai pavojingesne daro tai, kad jis ne tik vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši atimta, bet dar ir būdamas neblaivus, dėl ko jam turi kilti baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro nurodomas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje jis buvo kaltinamas ir dėl vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, ir skundžiamu nuosprendžiu už šiuos neteisėtus veiksmus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl A. A. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas, už ką jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, negali būti vertinamas dar ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnio 1 dalį kontekste bei laikomas pagrindu konstatuoti didesnį išteisintojo veiksmų pavojingumą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo, ir tuo pačiu leistų šiuos jo veiksmus kriminalizuoti.

14. Pabrėžtina, kad įvairūs nedidelio pavojingumo teisės pažeidimai negali būti kriminalizuojami, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, priešingu atveju tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, pavyzdžiui, administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, 2K-409/2011). Taigi, nors byloje nustatytos faktinės aplinkybės objektyviai nepateisina A. A. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau akivaizdu, kad vieną kartą jo padarytas šio draudimo pažeidimas negali būti laikomas sistemingu ir piktavališku, rodančiu išteisintojo elgesio kryptingumą, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A. veiksmai nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Nustatytas A. A. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo požymius ir už šią veiką jam gresianti atsakomybė (jos taikymui teisinių kliūčių nėra) bei su ja sietini padariniai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami siekiant prevencinių tikslų.

15. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.