- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-255-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35347-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 nuosprendžio, kuriuo A. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. T. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2019-07-16 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo automobilį BMW X5, valst. (duomenys neskelbtini), kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. A. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 nuosprendį panaikinti ir A. T. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti 30 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.
2.1. Nurodo, kad apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, išteisintasis ir anksčiau vairavo transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta, todėl jo padarytas teisės pažeidimas negali būti laikytinas vienkartiniu bei nepiktybišku ir įrodo A. T. vengimą vykdyti jo atžvilgiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2.2. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi principu non bis in idem. Ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o ne dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės. Nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad A. T. turėjo būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad A. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, teisė vairuoti buvo atimta Trakų rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimu, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui asmuo neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o ne pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis A. T. ir jo gynėjas A.Gurauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Prokurorės apeliaciniame skunde yra keliami A. T. veiksmų pripažinimo nusikalstama veika ir non bis in idem principo aiškinimo klausimai, prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-23 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir A. T. atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį pripažįstant jį kaltu dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, prokurorės apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai A. T. išteisino pagal BK 243 straipsnį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Dėl A. T. veiksmų kvalifikavimo
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-11-13 nutarimas). Įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu daro žalą asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, valstybė turi pareigą nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių – teisinės atsakomybės asmenims, nevykdantiems teismo sprendimų, įtvirtinimas. Skiriamos poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimus – priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo, asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikoma administracinė ar civilinė atsakomybė, o už pavojingiausius, šiurkščiausius pažeidimus – ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. T. 2019-07-16 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžiu jam buvo uždrausta 2 metus vairuoti transporto priemones, t. y. nevykdė teismo sprendimo. Analizuojant, ar šie asmens veiksmai gali būti pagrindu baudžiamajai atsakomybei kilti, yra būtina nustatyti ne tik jų formalų atitikimą baudžiamajame įstatyme įtvirtintoms nusikalstamų veikų sudėtims, bet ir jų pavojingumą, dėl kurio turi būti pritaikomos baudžiamojo įstatymo nuostatos, nes ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama.
8. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinuoju BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu yra jos sistemingumas, rodantis aiškų paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, tuo tarpu pavieniai teismo sprendimo vykdymo pažeidimai negali būti vertinami kaip sistemingi, dėl kurių asmeniui taikytina baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atveju įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir nėra teisinių kliūčių jiems taikyti, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).
9. Prokurorė skunde nurodo, kad, remiantis administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l. 44, 46), išteisintasis 2017-07-15 ir 2018-06-20 padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, t. y., kaip ir nagrinėjamu atveju, vairavo transporto priemones neturėdamas teisės tą daryti, už tai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Prokurorės teigimu, šie duomenys rodo, kad A. T. 2019-07-16 padarytas teisės pažeidimas yra nevienkartinio pobūdžio, o sistemingas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, prokurorė, pagrįsdama A. T. veiksmų piktybiškumą ir sistemiškumą, pateikė teismui duomenis, kad pastarasis 2019-07-04 kirsdamas Latvijos-Rusijos sieną pateikė LT vairuotojo pažymėjimą su klastojimo požymiais ir šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojo persekiojimo perėmimo. Su prokurorės išvadomis - nesutiktina. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokurorės nurodomas aplinkybes, pažymi, kad duomenys apie A. T. ankstesnius teisės pažeidimus nors ir charakterizuoja išteisintąjį neigiamai, tačiau negali būti laikomi pagrindu konstatuoti sistemišką Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018-11-06 nuosprendžio nevykdymą, kadangi šie administraciniai nusižengimai padaryti iki nurodyto nuosprendžio ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus vairuoti transporto priemones, priėmimo. Tuo tarpu, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti kiti, išskyrus 2019-07-16 užfiksuotą, būtent 2018-11-06 nuosprendžiu, ne kitais teismų priimtais procesiniais sprendimais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo atvejai. O dėl galimai 2019-07-04 Latvijoje padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis persekiojimas nėra perimtas, jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu A. T. nėra pripažintas kaltu.
10. Pabrėžtina, kad įvairūs nedidelio pavojingumo teisės pažeidimai negali būti kriminalizuojami, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, priešingu atveju tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Baudžiamoji atsakomybė turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų neįmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, pavyzdžiui, administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-262/2011, 2K-409/2011).
11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. T. padarytas ir teisiškai įvertintas teisės pažeidimas buvo vienkartinis, todėl negali būti laikomas piktybišku ar sistemingu, rodančiu išteisintojo elgesio kryptingumą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. T. už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 2019-08-06 nutarimu buvo paskirta 400 Eur bauda, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, asmens veiksmai buvo tinkamai įvertinti teisiniu požiūriu taikant ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, kadangi nustačius tik vienkartinį pažeidimą baudžiamojo įstatymo taikymas būtų perteklinis.
Dėl non bis in idem principo taikymo
12. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai vadovavosi principu non bis in idem. Skunde nurodoma, ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o ne dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, todėl A. T. atžvilgiu kartu su administracine atsakomybe buvo galima taikyti ir baudžiamojo pobūdžio priemones, kadangi toks teismo sprendimas nepažeistų dvigubo baudimo draudimo principo.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nustatant, ar A. T. veiksmų kvalifikavimas ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pagal BK 243 straipsnį, negali būti vertinamas kaip non bis in idem principo pažeidimas, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su veiksmus, kuriuos siekiama pripažinti administraciniu nusižengimu ir nusikalstama veika padariusiu asmeniu, teisės pažeidimų padarymo laiką, vietą, objektus, į kuriuos buvo kėsinamasi kiekviena iš veikų.
14. Tiek ANK 424 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą transporto priemonės vairavimą. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės ją vairuoti, o BK 243 straipsnyje numatyta atsakomybė už teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Abiejose teisės normose asmuo traukiamas atsakomybėn už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti, šiuos veiksmus atliko, t. y. 2019-07-16 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pažeidžiant vieną teisės normą, abiejų nurodytų teisės normų paskirtis – sulaikyti asmenį nuo vairavimo transporto priemonių neturint tam teisės. Tai, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju įrodo šių veikų tapatumą, kurioms taikytinas dvigubo baudimo draudimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Todėl situacija, kai A. T. atžvilgiu būtų taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė būtų neteisėta ir pažeistų non bis in idem principą.
15. Prokurorės argumentai dėl A. T. veiksmų kvalifikavimo pagal atitinkamą ANK 424 straipsnio dalį, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingi ir plačiau neaptariami, nes teismas konstatuodamas non bis in idem principo pažeidimus vertina ne konkrečios teisės normos, bet pačios atsakomybės už analogišką veiką taikymo/pritaikymo faktą, o prokurorės argumentai negali pakeisti išvadų, susijusių su dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimu.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės apeliacinį skundą atmesti.