Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1033/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-01-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-03-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
1-310-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35347-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-310-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.1.3.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam A. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 68, 72 straipsniais – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemone 2 metams bei konfiskuotas automobilis „Kia Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda (sumokėti iki 2019-01-27) ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemone 2 metams bei konfiskuotas automobilis „Kia Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baudos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ,kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad reikėjo nuvažiuoti iki ligoninės Utenoje, bet nebuvo kam jo nuvežti. Automobilį jam paskolino draugas, kuris nežinojo, kad jam atimta teisė vairuoti. Nuo Lazdynų ligoninės turėjo paimti kitas draugas ir pavežti jį iki Utenos ligoninės dėl mamos sveikatos. Jis buvo sustabdytas už Grigiškių, prie „Maxima bazė“. Pareigūnams pasakė, kad jam atimtos teisės, iškvietė draugą, kuris laukė prie Lazdynų ligoninės ir, kuris paėmė automobilį. Prašo neskirti arešto, o skirti baudą, nes vaikai dirba užsienyje, sakė atsiųs pinigų. Anksčiau paskirtos baudos sumokėti negalėjo, nes vyksta skyrybų procesas, butas dalinamas per pusę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, buvo dviem savaitėms išvykęs pas dukrą į užsienį. 2019 m. liepos 16 d., apie 11.00 val., važiavo magistraliniu keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda, automobiliu BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į Uteną, nes mamą paguldė į ligoninę. Niekas jo nuvežti negalėjo, todėl pats vairavo automobilį (b. l. 36).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai nustatyta, kad probacijos tarnyba nuo 2018 m. gruodžio 12 d. vykdo probuojamojo A. T. priežiūrą, kuriam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Probacijos laikotarpiu A. T. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, t. y. jis, 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo transporto priemonę ir gavo administracinę nuobaudą už automobilio vairavimą, kai neturima tam teisės. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, 243 straipsniu, siūlo A. T. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 5).

Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas patvirtina, kad A. T. pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 21-29).

Motyvuojamoji dalis

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendis, kuriuo A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d. (b. l. 49-50).

Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. T. nubaustas administracine nuobauda – 400 Eur bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes 2019 m. liepos 16 d. 10.57 Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairėje pusėje) 14 kilometre, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (LR Saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Nutarimas įsiteisėjęs (b. l. 39, 44-48).

BK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami, kaip vengimas. Pagal suformuotą teismų praktiką vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu. Vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-671-873/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-322/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi, tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį.

Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi, tačiau, pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemiškumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012). Kasacinės instancijos teismas be to, išaiškino, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejais įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. T. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį. Kartu su bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, t. y. jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metus. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d. 2018 m. gruodžio 12 d. A. T. įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje. 2019 m. sausio 10 d. A. T. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir pasekmėmis. 2019 m. rugpjūčio 6 d. A. T. buvo nubaustas administracine 400 Eur dydžio bauda už pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nes 2019 m. liepos 16 d. 10.57 Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairėje pusėje) 14 kilometre, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (LR Saugaus eismo keliais įstatymas)). 2019 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas A. T. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo.

Nagrinėjamu atveju iš esmės formaliai egzistuoja aplinkybės, atitinkančios BK 243 straipsnio nuostatas, nes A. T. vairavo transporto priemonę, kai teismas uždraudė jam tai daryti, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. T. iki 2019 m. liepos 16 d. ar po to būtų pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. kad jo veiksmuose yra sistemiškumas. Tokių duomenų nepateikė ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojanti institucija. Dėl to teismas daro išvadą, kad tai buvo vienkartinis baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimas, kuris negali būti piktybišku ar sistemingu. Toks vienkartinis A. T. veiksmas neįrodo vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę fakto. Šiuo atveju A. T. veiksmuose nebuvo tęstinumo, kas, remiantis suformuota teismų praktika, yra būtina siekiant įrodyti vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl to teismas daro išvadą, kad A. T. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 2 straipsnio 6 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Taigi šioje teisės normoje yra įtvirtintas dvigubo baudimo draudimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžia dvigubą baudimą. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018). Tiek Lietuvos teismų, tiek ir tarptautinėje praktikoje išaiškinta, jog administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-696/2015, 2K-36-697/2019, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-37-648/2018, 2AT-11-628/2019).

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT4-N3/2017 pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn. Analogiška pozicija išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-226/2014, 2K-36-697/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14896-2019 A. T. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, dėl to paties įvykio, nes 2019 m. liepos 16 d. 10.57 Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (nutarimas įsiteisėjęs). Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinę nuobaudą paskyrusi institucija, skirdama administracinę nuobaudą A. T. už šio administracinio nusižengimo padarymą, netiksliai kvalifikavo A. T. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nes A. T. laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl laikoma, kad jam šiuo laikotarpiu atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo A. T., jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad šis faktas, jog A. T. administracinis nusižengimas buvo netinkamai kvalifikuotas, nepašalina aplinkybės, kad A. T. buvo nubaustas administracine tvarka už tą pačią veiką – transporto priemonės vairavimą, kai tokia teisė jam atimta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. T. nubaudimas pagal BK 243 straipsnį reikštų non bis in idem principo pažeidimą (BK 2 straipsnio 6 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. T. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. T. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas