- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-671-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00208-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau – prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu R. K. išteisintas pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, kad jis 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1015/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę 3 metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d.), 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., Subačiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį: pripažinti R. K. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti 39 paras arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 26 paras arešto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas).
2.2. Prokuroro nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, kad R. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymima, kad nustačius duomenis, jog R. K. atžvilgiu 2018 m. sausio 2 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymas, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimas) įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d., o jis 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., buvo sustabdytas policijos pareigūnų Subačiaus g., Vilniuje vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, tai reiškia, kad asmuo tokiu būdu vengė vykdyti jam paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę. Pasak prokuroro, neturi teisinės reikšmės, ar asmuo buvo vieną kartą sustabdytas, ar daugiau kartų. Pažymima, kad įstatymiškai nėra įtvirtintas konkretus skaičius, pagal kurį būtų galima kategoriškai tvirtinti, jog asmuo vengia vykdyti jam paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymima ir tai, kad teismo priimtu procesiniu sprendimu jis tuo pačiu ir įspėjamas, kad jam taikomas toks draudimas, nenurodoma tai, kad nustačius pažeidimo faktą jis turės būti įspėtas.
2.3. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. yra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, iki 2018 m. vasario 8 d. padaryto pažeidimo jis 4 kartus buvo sulaikytas kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę niekada neturint teisės vairuoti transporto priemonę, be techninės apžiūros ir privalomojo civilinio draudimo. Nors šioje baudžiamojoje byloje kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2018 m. liepos 10 d. buvo priėmęs teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris nespėjo įsiteisėti R. K. paprašius surengti teisiamąjį posėdį ir galiausiai jis buvo išteisintas, prokuroro nuomone, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės, jų nevykdymas sukeltų realias pasekmes pažeidusiam asmeniui.
2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai kaip precedentu remiasi Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-136-332/2017 (2017 m. gegužės 18 d.), nes šio teismo nagrinėtoje byloje bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai vertino, kad R. K. iki įvykio 2018 m. vasario 8 d. nebuvo pradėta vykdyti baudžiamojo poveikio priemonė. Prokuroro vertinimu, teismas pats sau prieštarauja, nes baudžiamojo poveikio priemonė buvo pradėta vykdyti Probacijos tarnybai gavus įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą 2018 m. sausio 25 d.
2.6. Prokuroras pažymi ir tai, kad Probacijos tarnyba, kaip nurodo teismas, 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu patikslinti, nuo kada skaičiuoti kaltinamajam paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią, tačiau prokuroro vertinimu, toks Probacijos tarnybos prašymas savaime nepanaikino nuteistajam R. K. pareigos laikytis jam paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės (Teismo baudžiamasis įsakymas buvo įsiteisėjęs 2018 m. sausio 25 d.).
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, savo išvadas dėl R. K. išteisinimo, išdėstytas skundžiamame nuosprendyje, pagrindė išsamia, visapusiška bei nešališka byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Teismo išvados motyvuotos, priešingai nei teigia prokuroras, padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.
5. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. K. atžvilgiu 2018 m. sausio 2 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d. R. K. 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., Subačiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo“ V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš esmės formaliai egzistuoja aplinkybės, atitinkančios BK 243 straipsnio nuostatas, nes R. K. vairavo transporto priemonę, kai teismas atėmė iš jo teisę tai daryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išvadai, kad asmuo vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numatyta BK 243 straipsnyje, reikalinga nustatyti veiksmų piktybiškumą arba sistemingumą (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).
6. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad po 2018 m. sausio 25 d., tai yra po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, be nustatyto pažeidimo fakto, R. K. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones. Daugiau pažeidimų nebuvo užfiksuota. Taigi, jo veiksmuose nenustatytas sistemiškumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pažeidimą kaip vienkartinį. Tuo tarpu vienkartinis išteisintojo veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad piktybiškumas ar sistemingumas, kaip sąlygos, nėra numatytos BK 243 straipsnio dispozicijoje, tačiau nagrinėjamu atveju išteisintojo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kas, remiantis teismų praktika, yra būtina norint įrodyti vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Nors išteisintasis praeityje buvo sulaikytas kaip asmuo, vairavęs transporto priemonę, nors niekada neturėjo šios teisės, tačiau padaryti ankstesni pažeidimai nėra tos aplinkybės, kad išteisintojo atžvilgiu būtų taikytos BK 243 straipsnio nuostatos.
7. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog R. K. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio nevykdymo pasekmės ir jis dėl to būtų įspėtas. Išteisintojo teigimu, probacijos tarnyboje jis pirmą kartą lankėsi jau atlikęs arešto bausmę, tai yra, tik 2018 m. kovo arba balandžio mėnesį. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, išteisintajam posėdyje nedalyvaujant, baudžiamajame įsakyme nebuvo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Taigi, išteisintasis nebuvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą ir jam nebuvo priminta apie pareigą laikytis teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Galima būtų daryti prielaidą, jog asmuo turi suvokti, kad baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas gali sukelti realias pasekmes pažeidusiam asmeniu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad išteisintasis suprato ir žinojo, kokie padariniai kyla už jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo atsižvelgta ir į teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo metu kilusius neaiškumus, kadangi baudžiamajame įsakyme nebuvo nurodyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia. Vilniaus probacijos skyrius 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu patikslinti, nuo kada skaičiuoti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi patikslinus teismo baudžiamąjį įsakymą nustatyta, jog šis terminas skaičiuoti pradedamas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks arešto bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad R. K. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę atliko 2018 m. kovo 29 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis 2018 m. vasario 8 d. nebuvo įsiteisėjusi, nebuvo pradėta vykdyti.
8. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai kaip precedentu remiasi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi Nr. 1A-136-332/2017, nes šios bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos. Nors minėtoje nutartyje nurodytos aplinkybės nėra identiškos aplinkybėms, nagrinėtinoms šioje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas R. K. kaltės klausimu padarė teisingas išvadas ir pagrįstai išteisino jį pagal BK 243 straipsnį. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti išteisinimo teisėtumu, pagrįstumu ir daryti dėl R. K. kaltės klausimo priešingas išvadas negu tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.