Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2018-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-472-1015/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2018-01-02
Bylos Nr.
1-472-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62553-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-472-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62553-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2013 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 8 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2016 m. rugsėjo 2 d., atlikus bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. lapkričio 30 d., apie 00.30 val., Savanorių prospekte, ties sankryža su Vilkpėdės gatve, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip R. K. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

R. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 29 d., vakare, kartu su žmona automobiliu Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į svečius pas jų draugus Žemuosiuose Paneriuose. Būdami pas draugus vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po kurio laiko žmona išėjo iš buto, kuriame šventė, suprato, kad ji nuėjo pamiegoti į jų automobilį. Praėjus kuriam laikui nuėjo pažiūrėti, kaip jo žmona. Automobilis buvo šaltas. Nenorėjo, kad žmona sušaltų, todėl sėdo prie automobilio vairo, užvedė variklį ir pajudėjo link namų. Jam važiuojant Savanorių prospektu, artėjant prie sankryžos su Vilkpėdės gatve, netikėtai, dėl neaiškių priežasčių, nukrito automobilio priekinis dešinys ratas. Sustabdė vairuojamą automobilį ir pažadino žmoną. Ji, pamačiusi kur jie, aprėkė jį, buvo labai supykusi, kad jis sėdo prie vairo. Pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius, kad padėtų jam patraukti jo automobilį į šalia esančią aikštelę. Niekas jam padėti negalėjo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, pradėjo aiškintis, kas atsitiko, davė papūsti į alkotesterį. Po to nuvežė jį ir žmoną į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimti jų kraujo mėginiai ištyrimui. Prieš išvažiuojant į Priklausomybės ligų centrą, jis kartu su pareigūnais ieškojo nukritusio ir pradingusio rato, bet niekas iš jų jo taip ir nerado. Po Priklausomybės ligų centro juos su žmona nuvežė į 2-ąjį policijos komisariatą, iš kurio buvo paleisti, kai buvo atlikti visi procesiniai veiksmai su jais. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, pasistengs, kad ateityje tai nepasikartotų (b.l. 42);

Papildomos apklausos metu R. K. paaiškino, jog automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Šį automobilį jis nusipirko 2017 m. kovo 2 d. Su buvusiu savininku pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pateikė ir prašo pridėti prie jo apklausos protokolo (b.l. 43);

- liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. lapkričio 30 d., apie 00.30 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. B., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į Savanorių pr. – Vilkpėdės g. sankryžą, kur neblaivus automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas stabdo pravažiuojančius automobilius ir prašo padėti nutempti jo automobilį. Atvykus į nurodytą vietą, joje jau buvo 1739 ekipažo pareigūnai, kurie paaiškino, kad šiems atvykus į vietą buvo grupelė vaikinų, kurie paaiškino, kad šiuos sustabdė du piliečiai ir prašė šių pagalbos nutempti automobilį, tačiau, kas iš jų vairavo, nematė. Prie automobilio Audi buvo du piliečiai – A. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m., ir R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Paklausus, kas nutiko, A. K. paaiškino, kad ji vairavo minėtą automobilį ir jai bevažiuojant nukrito ratas. R. K. paaiškino, kad automobilį vairavo jis ir važiuojant namo jiems nukrito ratas. Bendraujant su piliečiais nuo šių sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus šių asmenų blaivumą, A. K. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, R. K. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Automobilis Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 27. A. K. ir R. K. buvo pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti ir į 2-ąjį policijos komisariatą tolesniam aiškinimuisi (b.l. 22);

- liudytojo Š. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. lapkričio 30 d., apie 00.30 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį kartu su 3 bendradarbiais, važiavo po darbo namo Savanorių prospektu, kryptimi nuo Žemųjų Panerių link Vilkpėdės gatvės, pirma eismo juosta. Buvo tamsus paros metas, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Artėjant prie posūkio į Vilkpėdės gatvę, pamatė priekyje, jo važiavimo juostoje, stovintį su įjungtomis avarinėmis šviesomis automobilį Audi A3, tamsios spalvos. Už šio automobilio prie jo galinės dalies stovėjo vyras su pakeltomis į šonus rankomis ir stabdė pravažiuojančius automobilius. Suprato, kad kažkas atsitiko ir sustojo. Jis ir dar vienas jo bendradarbis išlipo iš automobilio ir priėjo prie to vyro, paklausė, kas atsitiko. Vyras paaiškino, kad šiam važiuojant nukrito automobilio ratas, prašė padėti jam nutempti šį automobilį nuo kelio į šalia esančią aikštelę. Suprato, kad tai automobilio Audi A3 vairuotojas. Jo kalba buvo keista, pagalvojo, kad vyras turi kažkokią negalią. Jis priėjo prie Audi automobilio priekinės dalies ir pamatė, kad nėra šio automobilio priekinio dešinio rato. Kur buvo tas ratas, jis nežino, bet šalia automobilio jo nematė. Automobilio salonas buvo tuščias, tačiau toliau nuo automobilio, iš dešinės pusės nuo jo, apie 5 m atstumu, matė vaikštančią, bet nenueinančią moterį. Tada prie jo priėjo juos stabdęs vyras. Jis priėjo gana arti ir kai pradėjo kalbėti, pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą ir tada suprato, kodėl šio kalba buvo nerišli. Vyras buvo girtas. Jis paaiškino vyrui, kad tempti šio automobilio negalės, nes yra visiškai išlūžusi priekinė ašis, rato nėra ir automobilis Audi A3 viena puse tiesiog „gulėjo“ ant asfalto. Pagalvojo, kad Audi automobilis greičiausiai atsitrenkė į dešinį šaligatvio bortą, tačiau apžiūrėjęs bortus po dešine puse nuo automobilio niekur jokio apgadinimo nerado. Grįžęs į automobilį savo keleiviams pasakė, kad vyras girtas ir surinko 112 numerį, operatoriui papasakojo situaciją. Vienas iš jo bendradarbių paprašė liudytojo, kad šis jį nuvežtų namo į Naugarduko g. Įvertinęs, kad vyras niekur nepabėgs, jis išvažiavo. Nuvežęs bendradarbį į bendradarbį, su likusiais bendradarbiais jis vėl grįžo į vietą, kur liko Audi automobilis. Kai grįžo, ten jau buvo policijos pareigūnai. Jis priėjo prie policininkų, papasakojo ką matė, kad tai jis pranešė, paliko savo duomenis. Policijos pareigūnams leidus, jie išvažiavo namo. Jam išeinant girdėjo, kaip anksčiau pastebėta moteris aiškino policijos pareigūnams, kad tai ji vairavo automobilį. Patvirtina, kad jis nematė, kas vairavo automobilį Audi A3. Tik iš girto vyro kalbos suprato, kad vairavo būtent jis. Jo akivaizdoje nei vyras, nei moteris alkoholio nevartojo (b.l. 25);

- liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. lapkričio 29 d., vakare, kartu su vyru R. K. automobiliu Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugus, gyvenančius Žemuosiuose Paneriuose. Automobilį vairavo vyras, ji teisės vairuoti transporto priemones neturi. Vyras taip pat teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. Svečiuose abu kartu su šeimininkais vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent, gėrė degtinę. Kai jai pasidarė bloga, ji išėjo iš buto ir nuėjo pamiegoti automobilyje, kuriuo atvažiavo. Bute neliko todėl, kad ten buvo daug žmonių, triukšmas. Vyras liko bute švęsti toliau. Kada jis atėjo į automobilį, sėdo prie vairo ir jie pajudėjo link namų, ji nežino, nes tuo metu miegojo. Pabudo, kai Rimas pradėjo ją žadinti ir pamatė, kad jie stovi Savanorių prospekte ties sankryža su Vilkpėdės gatve. Vyras pasakė, kad pametė ratą. Paklausė jo, kodėl jis iš viso sėdo prie automobilio vairo. Į tai Rimas atsakė, kad labai norėjo grįžti namo. Po to vyras stabdė pravažiuojančius automobilis, norėdamas, kad jam padėtų patraukti automobilį Audi A3 nuo kelio į šalia esančią aikštelę. Kažkuriuo momentu ji išlipo iš automobilio ir vaikščiojo šalia jo, buvo labai pikta ant vyro. Netrukus iš priekio ir iš galo prie jų automobilio privažiavo du policijos ekipažai. Pareigūnai pradėjo bendrauti su jais, klausė kas vairavo automobilį. Pasakė, kad vairavo ji, o vyras pasakė, kad vairavo jis. Jiems abiems davė papūsti į alkotesterį, po ko abu nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimti jų kraujo mėginiai tyrimams atlikti. Kodėl pareigūnams pasakė, kad vairavo ji, paaiškinti negali, buvo susinervinusi (b.l. 27);

- BIRT atskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2017 m. lapkričio 30 d., 00.30 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad važiuojant link centro, ties posūkiu į Vilkpėdės gatvę, pranešėjas sustojo prie neblaivaus vairuotojo, kuris prašė pagalbos nutempti jo automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas pats vairavimo fakto nematė (b.l. 3-5);

- 2017 m. gruodžio 11 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad yra išlaužtas priekinis dešinys ratas, apgadintas priekinis dešinys sparnas, priekinis bamperis (b.l. 9-11);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio AUDI A3 (1996 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1030 eurų (b.l. 13, 14);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. N. (b.l. 15). Pagal 2017 m. vasario 10 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį L. N. šį automobilį pardavė A. K.. Pagal 2017 m. vasario 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį A. K. šį automobilį pardavė J. K.. Pagal 2017 m. kovo 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį J. K. šį automobilį pardavė R. K. (b.l. 44, 45).

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 rodmenimis, iš kurių matyti, kad R. K. 2017 m. lapkričio 30 d., 00.45 val., buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2018 m. kovo 7 d. (b.l. 54; 55);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12383/2017(01), kurioje konstatuota, jog R. K. kraujyje, paimtame 2017 m. lapkričio 30 d., 01.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio (b.l. 52).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad R. K. 2017 m. lapkričio 30 d., apie 00.30 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,99 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, tačiau prašė leisti jam arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, nes jis turi 6 mėnesių vaiką ir nori daugiau laiko praleisti su juo ir žmona, taip pat šiuo metu ieško darbo (b. l. 63-64).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. K. - anksčiau teistas šešis kartus, paskutinį kartą 2013 metais, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 56-60), baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, paskutinį kartą buvo nubaustas 2017 m. spalio 26 d. už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 61-62), nedirba, registruotas darbo biržoje, byloje nėra duomenų apie R. K. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 45 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, baustas administracine tvarka, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismui nustatyti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, jeigu areštas paskirtas iki 45 parų.

Atsižvelgus į tai, kad R. K. iš viso buvo teistas šešis kartus, paskutinį kartą iš įkalinimo vietos buvo paleistas tik 2016 m. rugsėjo 2 d. ir po paleidimo jau tris kartus buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti, be to, šiuo metu nedirba, teismas sprendžia, jog tenkinti R. K. prašymą atlikti arešto bausmę poilsio dienomis vien tuo pagrindu, kad jis turi mažametį vaiką ir ieško darbo, jokio pagrindo nėra.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

R. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,99 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Be to, kaip minėta, jis yra baustas ir administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. K. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise maksimaliam galimam terminui – trejiems metams. Nors R. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 46).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė R. K. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). 2017 m. kovo 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. K. (b.l. 44); todėl teismas, atsižvelgęs R. K. charakterizuojančius duomenis, sprendžia esant tikslinga konfiskuoti iš jo šį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Ši transporto priemonė yra grąžinta R. K., kuris paskirtas šio turto saugotoju (b.l. 47-50).

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. priklausantis automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Paskirti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti R. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), priklausančiam R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti R. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė