- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-28
- Bylos Nr.
- 1-2710-1017/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00208-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto;
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme; į bausmės laiką įskaičius atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2007 m. birželio 22 d., laikomas bausmę atlikusiu;
3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio bauda. 2010 m. vasario 10 d. teismo nutartimi skirta ir nesumokėta 4 MGL (520 Lt) bauda pakeista į 2 parų areštą;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1, 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2011 m. rugsėjo 30 d. bausmę atlikęs);
Žemesnės instancijos teismas
5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 mėnesių laisvės atėmimo;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2016 m. rugsėjo 2 d. bausmę atlikęs);
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 65, 66 straipsniais, 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda (bauda išieškoma priverstinai);
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams draudimas vairuoti kelių transporto priemones – vykdoma nuo 2018 m. kovo 29 d., nuteistajam atlikus arešto bausmę (2018-02-05 teismo nutartis). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d., įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą 2018 m. sausio 31 d.;
Žemesnės instancijos teismas
8) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 3 dalį (veikos nuo 2011-11-24 iki 2011-12-28), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 8 mėnesių laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs); jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-1807-1053/2018 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent, kad jis 2018 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1015/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę 3 metams uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-01-25), 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Bylos duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. vasario 8 d. važiavo iš mamos namų, (duomenys neskelbtini), namo į (duomenys neskelbtini) g. Vairavo jam priklausantį automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį seniai jau yra pardavęs. Faktiškai žinojo, kad uždrausta vairuoti transporto priemones, bet nelabai suvokė, tik vėliau įsigilino, gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą bei probacijoje 2018 m. kovo arba balandžio mėnesį paaiškinus, kad 3 metus negalės vairuoti ir įgyti teisės. Jis nebuvo įgijęs vairavimo teisės. Po 2018 m. sausio mėnesio vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, vieną kartą. Prašo skirti mažesnę bausmę, augina (šiuo metu prižiūri) mažametį vaiką, dirba neoficialiai, registruotas darbo biržoje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. Š. nurodė, kad 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu V. P. ir T. B., (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K., kuris neturėjo teisės vairuoti šios transporto priemonės, t. y. neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Už tai jam vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį Su pažeidimu jis sutiko (b. l. 24).
Vilniaus apskrities VPK pareigūno T. Š. 2018 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, kurias jis nurodė ir apklausos metu (b. l. 19).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta 30 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones; šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d. (b. l. 6-11).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinė dalis, nurodant, jog R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliks arešto bausmę (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). R. K. 2018 m. sausio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymu paskirtą 30 parų areštą atliko 2018 m. kovo 29 d. (b. l. 36).
Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų bei Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7032-2018 matyti, kad R. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, kadangi 2018 m. vasario 8 d., 20.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę; jam paskirta 370 Eur bauda (ROIK 18077988824) (b. l. 12-16, 21).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011,2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).
BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. BK 243 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamas bauda arba areštu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (pavyzdžiui BK 75 str. 4 d. 3 p.; 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija; vengiant sumokėti baudą – bauda gali būti pakeista į areštą, vengiant atlikti viešuosius darbus – jie gali būti pakeisti į baudą arba areštą ir pan.; BK 46 str. 7 d., 47 str. 8 d.). Tačiau kasacinio teismo nagrinėtoje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą ne BK 75 straipsnio, bet BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, t. y. kartu su bausme, todėl sprendė, kad kasatorius nuteistas pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).
Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012).
Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių aukščiau išvardintų duomenų (kaltinamojo R. K. paaiškinimų teisme, kurie sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo T. Š. parodymų, 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio pranešimo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje duomenų), kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), visumos nustatyta, kad kaltinamasis R. K. 2018 m. vasario 8 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šios faktinės aplinkybės byloje ginčo nėra, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
Kaltinimas šioje byloje yra grindžiamas tuo, kad R. K. 2018 m. vasario 8 d. vairavo transporto priemonę po to, kai 2018 m. sausio 25 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. baudžiamasis įsakymas (priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-472-1015/2018), kuriuo jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Byloje nenustatyta, kad po to, kai įsiteisėjo paminėtas teismo baudžiamasis įsakymas (t. y. po 2018 m. sausio 25 d.), kaltinamasis R. K. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones. Tai neigia ir pats kaltinamasis, nurodydamas, jog po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo jis transporto priemonę vairavo tik kartą – būtent 2018 m. vasario 8 d.
Minėta, jog pagal teismų praktiką tam, kad konstatuoti, jog asmuo vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numatyta BK 243 straipsnyje, reikalinga nustatyti, kad jo veiksmai pasižymi piktybiškumu arba sistemingumu. Tuo tarpu vienkartiniai pažeidimai neturėtų sukelti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nustatytas vienkartinis transporto priemonės vairavimo faktas po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, todėl, teismo nuomone, kaltinamojo veiksmuose nenustatytas sistemiškumas ir piktybiškumas. Tokios nuomonės iš esmės laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-726-380/2014, 1A-343-557/2013).
Be to, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas kaltinamojo veiksmų piktybiškumas ne tik dėl vienkartinio pažeidimo atvejo, bet ir dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jog jam iki 2018 m. vasario 8 d. buvo išaiškintos baudžiamojo poveikio nevykdymo pasekmės ir kad jis dėl to būtų įspėtas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. baudžiamasis įsakymas kaltinamajam buvo įteiktas paštu 2018 m. sausio 10 d., tačiau teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, kaltinamajam teismo posėdyje nedalyvaujant, baudžiamajame įsakyme nebuvo nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės. Vykdymui (Vilniaus probacijos skyriui) šis teismo baudžiamasis įsakymas buvo išsiųstas 2018 m. sausio 25 d., kurį Probacijos tarnyba gavo ir pradėjo vykdyti 2018 m. sausio 31 d. Iš 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties matyti, kad iš karto, t. y. 2018 m. sausio 31 d., Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu patikslinti, nuo kada skaičiuoti kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią. Po ko buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis, kuria patikslintas 2018 m. sausio 2 d. baudžiamasis įsakymas, nurodant, jog kaltinamajam R. K. skirtas draudimas naudotis specialia teise pradedamas vykdyti, kai nuteistasis atliks arešto bausmę. Bylos duomenimis, kaltinamasis arešto bausmę atliko 2018 m. kovo 29 d. Kaltinamojo teigimu, probacijos tarnyboje jis pirmą kartą lankėsi 2018 m. kovo arba balandžio mėnesį, t. y. jau po arešto bausmės atlikimo.
Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2018 m. vasario 8 d., kaltinamasis R. K. nebuvo įspėtas dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo galimų pasekmių. Be to, dėl draudimo kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdymo pradžios buvo kilę neaiškumų teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo metu, kadangi baudžiamajame įsakyme nebuvo nurodyta šios poveikio priemonės termino pradžia, o patikslinus teismo baudžiamąjį įsakymą, nustatyta, jog šis terminas skaičiuoti pradedamas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks arešto bausmę. Minėta, jog kaltinamasis teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę atliko 2018 m. kovo 29 d., t. y. jau po nagrinėjamo įvykio. Vadinasi, pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo nutartį, kuria patikslintas teismo baudžiamasis įsakymas, 2018 m. vasario 8 d. R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones – netgi nebuvo pradėta vykdyti. Kita vertus, nagrinėjamo įvykio metu minėta 2018 m. vasario 5 d. teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, o paprastai tokiu atveju, kai nenurodytas baudžiamojo poveikio taikymo pradžios terminas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 25 d., t. y. iki nagrinėjamo įvykio.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog dėl teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios kilo neaiškumų teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procese, o nagrinėjamas įvykis įvyko iki 2018 m. vasario 5 d. teismo nutarties priėmimo, kuria buvo išspręstas minėtas neaiškumas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis R. K. piktybiškai pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi netgi ir šią priemonę vykdančiai institucijai kilo klausimų dėl jos vykdymo pradžios. Be kita ko, vien tai, kad kaltinamasis pripažino įvykio aplinkybes bei savo kaltę, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad kaltinamasis įvykdė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi įvertinus sistemiškumo ir piktybiškumo nebuvimą, jam negali kilti baudžiamoji atsakomybė.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog šioje byloje neįrodyta, kad kaltinamasis R. K. savo sąmoningais tyčiniais veiksmais, suvokdamas gręsiančias pasekmės dėl to, sistemingai ar piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numato įstatymai bei formuojama teismų praktika, todėl konstatuotina, kad jo veikoje nėra BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyviosios pusės požymių. Dėl to kaltinamasis R. K. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
I. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.