- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-2208-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13579-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- G. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. B., E. A., uždaroji akcinė bendrovė „EB teisė ir konsultacijos“, „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. A. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00373, kuriame prašė: 1) panaikinti 2021 m. kovo 15 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-42-3092, Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-21-42-3093, Raginimą Nr. S-21-42-3095 ir 2021 m. kovo 13 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-42-4225; 2) užbaigti vykdomąją bylą pareiškėjos atžvilgiu, ją nutraukiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 9 punkto pagrindu; 3) grąžinti pareiškėjai nuo jos asmeninės sąskaitos banke priverstinai nurašytas 31 301,21 Eur lėšas; 4) sustabdyti ar atidėti pareiškėjos atžvilgiu vykdymo veiksmus ir lėšų išmokėjimą kreditoriui, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl paduoto skundo. Skunde nurodė, kad pareiškėja G. A. ir suinteresuotas asmuo E. A., būdami santuokoje, 2006 m. rugpjūčio 3 d. Kredito sutartimi Nr. 06-056327-FA iš suinteresuoto asmens AB banko „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“, AB), pasiskolino 600 000 Eur (šiuo metu atitinka 173 772,01 Eur). Kreditui užtikrinti hipotekos lakštu Nr. 01120060018833, įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo skyriuje, buvo įkeistas E. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu tarp pareiškėjos G. A. ir suinteresuoto asmens E. A.. Šiuo teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. A. prisiima visas teises ir pareigas pagal kredito sutartį Nr. 06-056327-FA, sudarytą AB banku „Hansabankas“ (šiuo metu „Swedbank“, AB). „Swedbank“, AB sutiko, kad visas teises ir pareigas pagal paskolos sutartį perimtų suinteresuotas asmuo E. A. Pareiškėjos nuomone, įsiteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimui, pareiškėja nebėra suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB skolininke, kadangi prievolė modifikuota. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. vasario 25 d. nutartimi, „Swedbank“, AB nutraukus kredito sutartį dėl jos nevykdymo ir kreipusis į hipotekos skyrių, areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininkus – G. A. ir E. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas šia nutartimi pažymėjo, kad nepaisant to, jog prievolė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. sprendimu, nutraukus skolininkų santuoką ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo modifikuota, hipotekos lakšte nebuvo padaryti pakeitimai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi pagrįstai skolininkais buvo laikyti abu asmenys. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 9 d. nutartimi nutarta išieškoti 550 006 Lt (159 292,75 Eur) negrąžintos paskolos, 24 773,06 Lt (7 174,77 Eur) nesumokėtų palūkanų, 1 668,30 Lt (483,17 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 1 587,42 Lt (459,75 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 128 Lt (37,07 Eur) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio įstatyminių palūkanų ir 9,780 proc. sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo padavimo dienos, t. y. 2009 m. liepos 7 d. Taip pat nutarta priverstinai parduoti įkeistą turtą. Turtą pardavus, buvo gauta mažesnė suma, nei hipoteka užtikrinta suma, todėl „Swedbank”, AB prašė tęsti vykdymo veiksmus tik iš skolininko E. A. „Swedbank”, AB perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „EB teisė ir konsultacijos“, kuri 2021 m. kovo mėnesį kreipėsi į antstolį A. B. dėl išieškojimo iš abiejų skolininkų pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 9 d. nutartį. Pareiškėja mano, kad suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB negalėjo perleisti UAB „EB teisė ir konsultacijos“ reikalavimo teisės į pareiškėją, kadangi tokios teisės nebeturėjo. Antstolis priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo pateikti, taip pat inicijavo išieškojimą iš asmens, kuris pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą jau nėra skolininkas, nors turėjo pareigą išsiaiškinti aplinkybes dėl prievolės modifikavimo, reikalavimo perleidimo apimties, tik tuomet spręsti vykdomosios bylos užvedimo klausimą, arba ją užvedus, nutraukti neteisėtai pradėtus vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis A. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad išieškotoja UAB „EB teisė ir konsultacijos“ pateikė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį, kuria nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. vasario 25 d. nutartį ir kurioje konstatuota, kad hipotekos lakšto, kaip sandorio, duomenys nepakeisti ar nepanaikinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje skolininkais įvardijo E. A. ir skolininkę G. A.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą patenkinti. Atsiliepimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėja.
4. Išieškotoja UAB „EB teisė ir konsultacijos“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjos išieškotojos naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartis, kuria patenkintas „Swedbank“, AB pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų yra nepanaikinta. Antstolio mėginimai aiškintis dėl prievolės modifikavimo reikštų teismų sprendimų kvestionavimą ir neteisėtą veikimą.
5. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nebuvo davęs sutikimo dėl solidariosios prievolės modifikavimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartį Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą. „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę UAB „EB teisė ir konsultacijos“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos G. A. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patenkintas AB banko ,,Hansabankas” pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų E. A. ir G. A., kaip solidarių skolininkų. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi 2009 m. vasario 25 d. nutartis buvo palikta nepakeista. „Swedbank“, AB 2018 m. sausio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-18-12281/18P-004 perleido reikalavimą į skolininkus E. A. ir G. A. naujajam kreditoriui UAB „EB Teisė ir konsultacijos“. Antstolis skundžiamu 2021 m. kovo 15 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartį Nr. 184V/2009 dėl skolos išieškojimo iš E. A. ir G. A. išieškotojo UAB „EB Teisė ir konsultacijos“ naudai.
8. Teismas sprendė, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė UAB „EB Teisė ir konsultacijos“, kuris reikalavimo teisę į skolininkus įgijo 2018 m. sausio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-18-12281/18P-004 pagrindu. Ši sutartis nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos argumentas, kad antstolis priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą iš asmens, kuris neturėjo teisės jo pateikti, pripažintinas nepagrįstu.
9. Teismas išaiškino, kad skundu pareiškėjai ginčijant reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumą, tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka, todėl šiuo klausimu skunde nurodyti pareiškėjos argumentai ir aplinkybės nelaikytini reikšmingais, sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų pagrįstumo.
10. Teismas konstatavo, kad antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą veikė laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
11. Teismas priteisė iš pareiškėjos G. A. suinteresuoto asmens UAB „EB teisė ir konsultacijos” naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kadangi nagrinėjamu atveju proceso dalyvių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Pareiškėja G. A. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti pareiškėjos skundą; panaikinti 2021 m. kovo 15 d. Patvarkyma? priimti vykdoma?ji? dokumenta? vykdyti Nr. S-21-42-3092; Vykdymo is?laidu? paskaic?iavima? Nr. S-21-42-3093; Raginima? Nr. S-21-42-3095 ir 2021 m. kovo 13 d. nurodyma? priverstinai nuras?yti pinigines le?s?as Nr. S-21-42-4225; uz?baigti vykdoma?ja? byla? G. A. atz?vilgiu, ja? nutraukiant CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 9 punkto pagrindu; gra?z?inti G. A. nuo jos asmenine?s sa?skaitos banke priverstinai nuras?ytas 31 301,21 Eur le?s?as; nesant galimybe?s bylos is?nagrine?ti apeliacinėje instancijoje, gra?z?inti bylą pirmosios instancijos teismui nagrine?ti is? naujo; priteisti byline?jimosi is?laidas, patirtas apeliacine?s instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrine?damas byla? ypatingosios teisenos tvarka bei nustate?s, kad reikalavimo perleidimo sutartis negali bu?ti laikoma teise?ta, ture?jo pagrinda? s?i? fakta? vertinti tiek kaip neteise?tus antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdoma?ji? dokumenta? ir ji? vykdant, tiek ir pagrinda? ex officio taikyti niekinio sandorio negaliojimo pasekmes.
12.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 5 dali? niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio fakta? teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). S?i norma yra bendroji, tode?l taikytina visais atvejais nepaisant to, kokia tvarka nagrine?jama civiline? byla (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 2-2109-619/2017).
12.3. Kasacinis teismas taip pat yra paz?yme?je?s, kad teismas savo iniciatyva konstatuoja, jog sandoris yra niekinis, tik tada, kai s?is yra tiesiogiai susije?s su byloje pareiks?tais reikalavimais, toks konstatavimas yra bu?tinas, ginant asmens paz?eistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).
12.4. Antstolis paz?eide? pareiškėjos interesus, kadangi prie?me? vykdymui vykdoma?ji? dokumenta? is? asmens, kuris neture?jo teise?s jo pateikti, taip pat inicijavo is?ies?kojima? asmens, kuris pagal pateikta? vykdoma?ji? dokumenta? jau ne?ra skolininkas, atz?vilgiu, taigi prade?jo neteise?tus veiksmus. Iš pateiktu? duomenu? i? vykdoma?ja? byla? akivaizdu, kad „Swedbank“, AB, perleisdama reikalavima? pagal kredito sutarti? Nr. 06-056327-FA naujai išieškotojai UAB ,,EB teise? ir konsultacijos”, neture?jo reikalavimo teise?s i? pareiškėją, kadangi prievole? pagal kredito sutarti? buvo modifikuota 2007 m. liepos 17 d. Vilniaus rajono apylinke?s teismo sprendimu E. A. ir G. A. santuokos nutraukimo byloje, nustatant, kad E. A. prisiima visas prievoles ir teises pagal kredito sutarti? Nr. 06-056327-FA, sudaryta? su „Swedbank“, AB, taigi pareiškėja G. A. pas?alinta is? skolininku? daugeto. S?ios aplinkybe?s patvirtinamos ir i?siteise?jusiu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birz?elio 1 d. procesiniu sprendimu civiline?je byloje Nr. 2S-618-567/2009. „Swedbank“, AB buvo informuota, jokiu? pries?taravimu? nepareis?ke? (sutiko su prievole?s modifikavimu), kas patvirtinama ir jos veiksmais po i?keisto turto pardavimo, kai nurode? te?sti is?ies?kojima? de?l likusios negra?z?intos kredito dalies tik E. A. atz?vilgiu. Pareis?ke?ja laike?si nuomone?s, kad negaliojanc?io reikalavimo perleidimas paz?eidz?ia imperatyvia? norma? – CK 6.102 straipsnio 1 dali?, tode?l yra niekinis ir negalioja nuo tokio sandorio sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
12.5. Pirmosios instancijos teismas net neture?jo pakankamai duomenu? s?iam klausimui spre?sti ir ju? nepareikalavo – teismui nei antstolis, nei „Swedbank“, AB nepateike? pac?ios reikalavimo perleidimo sutarties, kurios neteise?tumo klausimas buvo is?keltas.
12.6. Pirmosios instancijos teismas, nusprende?s neanalizuoti niekini? sandori? patvirtinanc?iu? aplinkybiu?, netenkino pareis?ke?jos pras?ymo atide?ti bylos nagrine?jima?, tam, kad bu?tu? pateikti reikalingi papildomi duomenys, susije? su ginc?o klausimu (duomenys apie kreditoriaus procesini? elgesi? – sutikimo is?reis?kima? de?l prievole?s modifikavimo skolininku? skyrybu? byloje), kuris buvo esminis, – tiesiogiai susije?s su byloje pareiks?tais reikalavimais, taigi nesieke? to, kad byla bu?tu? teisingai is?nagrine?ta, nors toks konstatavimas buvo bu?tinas, ginant asmens paz?eistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).
12.7. Pareis?ke?ja nurode?, kad padaryti pakeitimus apie pasikeitusius skolininkus hipotekos laks?te ir hipotekos registre pareiga? ture?jo pradinis kreditorius vadovaudamasis 2002 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro i?sakymu Nr. 46 ,,De?l hipotekos, i?keitimo, priverstine?s hipotekos, priverstinio i?keitimo laks?tu? formu? ir hipotekos, priverstine?s hipotekos, i?keitimo ir priverstinio i?keitimo laks?tu? pildymo instrukcijos patvirtinimo”. Dėl pirminio kreditoriaus „Swedbank”, AB pareigos pakeisti hipotekos laks?to duomenis padarant i?ras?a? pac?iame laks?te nevykdymo, duomenų Hipotekos registre nepakeitimo, neteise?to reikalavimo, perleidimas naujajam kreditoriui, neture?tu? sudaryti sa?lygų nukente?ti niekuo de?tam asmeniui, t. y. pareiškėjai.
12.8. Skyrybu? byloje dalyvave? asmenys taip pat negali prisiminti ir ture?ti visu? bylos dokumentu?, taipogi duomenu?, kokiu bu?du kreditorius buvo informuotas apie skyrybu? procesa?, is?reis?ke? byloje savo pozicija?, ar neis?reis?ke?, tode?l atsikirsti i? „Swedbank“, AB nurodytus argumentus, nesusipaz?inus su skyrybu? bylos visa medz?iaga, ne?ra galimybe?s. Kadangi tik susipaz?inus su suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB atsiliepimu, byloje is?kilo bu?tinybe? susipaz?inti su Vilniaus miesto apylinke?s teismo archyvine?s bylos Nr. 2-1898-494/2007 medz?iaga, tode?l buvo pras?oma suteikti tokia? galimybe? atidedant bylos nagrine?jima? ir paskiriant kita? teismo pose?dz?io data? ir laika?. Duomenys apie kreditoriaus pozicija? skolininku? skyrybu? byloje yra tiesiogiai susije? su skunde nurodomomis aplinkybe?mis, tode?l, pareis?ke?jos nuomone, yra reiks?mingi siekiant teismui teisingai is?spre?sti kilusi? ginc?a?.
12.9. Kartu Pareis?ke?ja pras?yme atide?ti bylos nagrine?jimą pastebe?jo, kad suinteresuoto asmens nurodoma teismine? praktika yra pateikiama ne visis?kai tiksliai, kadangi Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas yra is?ais?kine?s, kad tuo atveju, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktiniu? prievole?s nedalijamos ir nemodifikuojamos – buve? sutuoktiniai lieka bendraskoliai, is?skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktu? vienas skolininkas (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2007 m. birz?elio 22 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. 3K-3- 275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2009 m. geguz?e?s 18 d. nutartis, priimta civiline?je byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Tai reis?kia, kad s?i teismine? praktika patvirtina, jog esant kreditoriaus sutikimui prievole? gale?jo bu?ti modifikuota taip, kaip nurodoma Vilniaus miesto apylinke?s teismo civiline?je byloje Nr. 2-1898-494/2007 priimtame 2007 m. liepos 17 d. sprendime, be kita ko, tai, kad prievole? buvo modifikuota, paz?ymima ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birz?elio 1 d. nutartyje, tode?l pareis?ke?jos vertinimu, yra svarbu is?siais?kinti kreditoriaus sutikimo skolininku? skyrybu? byloje davimo aplinkybes.
12.10. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjos iškeltus klausimus apie aplinkybes, kad hipotekos laks?tu i?keistas daiktas vykdymo procese buvo parduotas ir s?ios aplinkybe?s teisinę reiks?mę. CK 4.197 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinis i?keisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus pras?ymu is?laisvina ji? nuo visu? galiojanc?iu? hipoteku?. Kas reis?kia, jog hipoteka pasibaige?. Pasibaigusi hipoteka is?registruojama is? Hipotekos registro. Taigi, tokiu atveju reike?tu? spre?sti de?l hipotekos nutarties galiojimo apimties.
12.11. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjos iškeltus klausimus apie aplinkybę, kai realizavus i?keista? daikta? gaunama maz?esne? suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui ir jis turi teise? reikalauti is?ies?koti is? kito skolininko turto bendra i?statymu? nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis) ir šios aplinkybės teisinę reiks?meę. Pareis?ke?jos vertinimu ir remiantis teismine praktika, tokiu atveju kreditorius jau nebeturi pirmumo teise?s pries? kitus kreditorius, ir gali is?siies?koti likusia? neis?ies?kota? skolos dali? is? kito skolininko turto bendra tvarka. Pareis?ke?jos pagri?stu i?sitikinimu, kadangi is?ies?kojimas vyksta tik pagal kreditoriaus kreipima?si de?l likusios neis?ies?kotos skolos sumos bendra tvarka, pirmine? hipotekos teise?jo nutartis, kuria buvo nutarta is?ies?koti skola? ir priverstinai parduoti i?keista? turta? tampa nebeaktuali (tai tik formalus vykdymo veiksmu? pagrindas).
12.12. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjos iškeltus klausimus apie Hipotekos nutarties, kaip formalaus vykdymo veiksmu? pagrindo ir teismo sprendimo, modifikavusio prievole?, sa?veiką. Esant tokiai situacijai, kai konkuruoja hipotekos teise?jo nutartis de?l priverstinio skolos is?ies?kojimo, kurioje skolininkais i?vardijami du asmenys, taip pat i?siteise?je?s teismo sprendimas, pagal kuri? skolininku pripaz?i?stamas tik vienas asmuo, ne?ra logis?ka teigti, kad hipotekos teise?jo nutartis de?l kaz?kokiu? priez?asc?iu? yra auks?tesne?s galios, o tuo tarpu teismo sprendimo galima ir nevykdyti.
12.13. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, kaip reike?tu? spre?sti situacija?, kai is? esme?s de?l pradinio kreditoriaus kaltu? veiksmu? (pakeitimu? hipotekos lapks?te ir hipotekos registre nepadarymo ir vengimo ta? daryti) nukenc?ia nekalti asmenys.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.
14. Išieškotoja UAB „EB teisė ir konsultacijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti, 2021 m. birželio 15 d. Vilniaus apylinkės teismo nutarti? palikti nepakeista? ir priteisti iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Bylos de?l antstoliu? veiksmu? apskundimo nagrine?jamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Jose nagrine?jami skundais apsku?sti antstoliu? procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundu pareiškėjai ginčijant reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumą, tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka.
14.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2- 2109-619/2017 ne?ra pateikta is?ais?kinimo, kad sandorio niekinis pobu?dis turi bu?ti konstatuojamas nepaisant to, kokia tvarka yra nagrine?jama byla. Nagrine?jamos bylos ir civiline?s bylos Nr. 2-2109-619/2017 ratio decidendi (ieškinio pagrindas) yra visis?kai skirtingi, tode?l Skunde cituojamos 2017 m. vasario 2 d. apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-2109-619/2017 is?ais?kinimais remtis ne?ra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-618-567/2009, atmesdamas pareiškėjos atskirąji? skunda? dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hiptekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutarties, konstatavo, kad Hipotekos laks?to Nr.01120060018833, kaip sandorio, duomenys de?l to, kad G. A. (t. y. Pareis?ke?ja) yra skolininke?, nepakeisti ar nepanaikinti, tode?l pirmosios instancijos teismas pagri?stai skundz?iamoje nutartyje skolininkais i?vardijo E. A. (i?keisto daikto savininka?) ir G. A. (pareis?ke?ja?). Tai, kad kreditorius apie toki? skolininku? pasikeitima? buvo informuotas dar iki teismo sprendimo prie?mimo, savaime nesudaro pagrindo pakeisti ar pana.), tiek skolininke? (pareis?ke?ja) turi teise? ies?kinine tvarka ginc?yti kreditoriaus veiksmu? teise?tuma?.
14.4. Pirminis is?ies?kotojas (t. y. „Swedbank“, AB) teisiu? perėme?ju vykdymo procese – UAB „EB teise? ir konsultacijos” buvo pakeistas CPK 596 straipsnyje nustatyta tvarka 2021 m. kovo 15 d. antstolio patvarkymu. Pareis?ke?ja kvestionuoja UAB „EB teise? ir konsultacijos” ir „Swedbank“, AB sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teise?tuma?, tačiau ji ne?ra pareis?kusi reikalavimo panaikinti 2021 m. kovo 15 d. antstolio A. B. patvarkymą de?l išies?kotojo pakeitimo. Antstolio me?ginimai ais?kintis de?l prievole?s modifikavimo ir pan., reiks?tu? ne ka? kita?, o teismu? sprendimu? kvestionavima? ir neteise?ta? veikima? ultra vires (viršijant įgaliojimus).
14.5. Atskirojo skundo argumentais de?l hipotekos pabaigos (CK 4.197 straipsnis) ir is?ies?kojimo is? kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnis) nebuvo remiamasi teikiant skunda? de?l antstolio A. B. veiksmu?, tode?l jais negali bu?ti remiamasi ir atskirajame skunde. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimu?, kurie nebuvo pareiks?ti nagrine?jant byla? pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Ta pati taisykle? galioja ir nagrine?jant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu is? i?keisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomu? procedu?ru? to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau te?sia is?ies?kojima? is? kito skolininko turto (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stine?s teise?ju? kolegijos 2010 m. lapkric?io 23 d. nutartis, priimta civiline?je byloje AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). De?l s?ios priez?asties, šie atskirojo skundo argumentai yra atmestini kaip nepagri?sti.
14.6. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai netenkino pras?ymo de?l teismo pose?dz?io atide?jimo ir jokiu? procesiniu? paz?eidimu?, galinc?iu? i?takoti skundz?iamos nutarties teise?tuma? ir pagri?stuma?, nepadare?. Bylos nagrine?jimo atide?jimas yra galimas ir tikslingas tik tuo atveju, jei yra bu?tina gauti papildomus i?rodymus, susijusius su bylos dalyku.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai turi teise? tarpusavyje nusistatyti kiekvieno is? sutuoktiniu? dali? solidariojoje prievole?je ar susitarti, kad solidarioji prievole? bus i?vykdyta vieno is? sutuoktiniu? sa?skaita, tac?iau pries? kreditoriu? uz? prievoliu? pagal kredito sutarti? i?vykdyma? abu skolininkai turi is?likti atsakingi solidariais (tokia? is?vada? yra konstatave?s Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P- 186/2010). Bankas ne?ra dave?s sutikimo de?l solidarios prievole?s modifikavimo nutraukiant pareis?ke?jos santuoka?, tode?l pareis?ke?jos minimo Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-1898-494/2007 pagrindu solidari prievole? pagal kredito sutarti? Nr. 06-056327-FA nepasibaige?.
15.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birz?elio 18 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. 3K-3-274/2009 yra konstatave?s, kad sudarydamos sutarti? s?alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teise?tai sudaryta ir galiojanti sutartis jos s?alims turi i?statymo galia?. Ve?lesnis sutarties pakeitimas reis?kia i?sikis?ima? i? jau tarp s?aliu? egzistuojanc?ia? teisiu? ir pareigu? pusiausvyra?, tode?l CK 1.2 straipsnyje i?tvirtintas s?aliu? lygiateisis?kumo principas reikalauja, kad sutartis bu?tu? keic?iama tik s?aliu? susitarimu, kaip tas ir numatyta CK 6.223 straipsnio 1 dalyje.
15.3. Kaip mine?ta, tarp kredito sutarties s?aliu? nebuvo sudarytas susitarimas de?l kredito sutarties sa?lygu? pakeitimo, bankas ne?ra ir nebuvo dave?s sutikimo atsisakyti vieno is? solidariu? bendraskoliu?, bankas taip pat nebuvo patrauktas atsakovu ir banko atz?vilgiu nebuvo pareiks?ti savarankis?ki reikalavimai de?l kredito sutarties sa?lygu? pakeitimo pareiškėjos santuokos nutraukimo byloje, tode?l ne?ra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais de?l solidarios prievole?s pasibaigimo nutraukus santuoka?.
15.4. Vilniaus miesto 1 -ojo apylinke?s teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patenkintas banko pareis?kimas de?l priverstinio skolos is?ies?kojimo is? skolininku? E. A. ir G. A., kaip solidariu? skolininku?. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista. I?vertinus s?ias aplinkybes, pareis?ke?jos argumentai de?l jos atleidimo nuo solidarios prievole?s yra nepagri?sti ir atmestini, kadangi mine?ti teismu? procesiniai dokumentai yra i?siteise?je?, galiojantys bei vykdytini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl antstolio veiksmų
17. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas).
19. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (pvz., vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisės neturintis asmuo), o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pavyzdžiui, užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Jeigu vėliau paaiškėja, kad vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, antstolis vykdomąją bylą turi nutraukti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
21. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0042/21/00373 nustatyta, kad antstolis skundžiamu 2021 m. kovo 15 d. Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-42-3092 priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 9 d. nutartį, kuria nutarta išieškoti iš skolininkų G. A. ir E. A. 550 006 Lt (159 292,75 Eur) negrąžintos paskolos, 24 773,06 Lt (7 174,77 Eur) nesumokėtų palūkanų, 1 668,30 Lt (483,17 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 1 587,42 Lt (459,75 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 128 Lt (37,07 Eur) žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio įstatyminių palūkanų ir 9,780 proc. sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo padavimo dienos, t. y. 2009 m. liepos 7 d. Taip pat nutarta priverstinai parduoti įkeistą turtą. Apeliantė pripažįsta, kad antstolio priimtame vykdyti vykdomajame dokumente skolininke nurodyta ir apeliantė G. A. Išieškotoju nurodytas „Swedbank“, AB. Skirtingai nei nurodo apeliantė, vykdomojoje byloje yra 2018 m. sausio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. ST-18-12281/18P-004 (ją vertino ir pirmosios instancijos teismas) ir šios sutarties priedo išrašas, iš kurių matyti, kad „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į abu skolininkus – E. A. ir G. A. naujajam kreditoriui UAB „EB Teisė ir konsultacijos“. Nurodyta likusi neišieškota suma – 86 513,79 Eur. Taigi, darytina išvada, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo. Vykdymo veiksmai pagrįstai pradėti apeliantės, kaip skolininkės, atžvilgiu. Akivaizdžių kliūčių antstoliui nepriimti vykdomojo dokumento apeliacinės instancijos teismas nenustatė. O vertinti vykdomojo dokumento, taip pat ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo antstolis, kaip minėta, neturi teisės. Todėl antstolis pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus, o juos pradėjęs, neturėjo pareigos vykdomąją bylą nutraukti.
Dėl teismo pareigos ex officio taikyti niekinio sandorio negaliojimo pasekmes
22. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrine?damas byla? ypatingosios teisenos tvarka, nustate?s, jog reikalavimo perleidimo sutartis negali bu?ti laikoma teise?ta, ture?jo pagrinda? s?i? fakta? vertinti tiek kaip neteise?tus antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdoma?ji? dokumenta? ir ji? vykdant, tiek ir pagrinda? ex officio taikyti niekinio sandorio negaliojimo pasekmes, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2- 2109-619/2017 ne?ra išaiškinta, kad sandorio niekinis pobu?dis turi bu?ti konstatuojamas nepaisant to, kokia tvarka yra nagrine?jama byla, o nagrine?jamos bylos ir civiline?s bylos Nr. 2-2109-619/2017 ratio decidendi (ieškinio pagrindas) yra visis?kai skirtingi, tode?l skunde cituojamos 2017 m. vasario 2 d. apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2109-619/2017 is?ais?kinimais remtis ne?ra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi nurodytoje civilinėje byloje, kurioje buvo išduotas teismo įsakymas išieškoti skolą, buvo sprendžiamas išieškotojo pakeitimo klausimas. Prašymas netenkintas todėl, kad baudžiamąja tvarka buvo neginčijamai konstatuotas paskolos rašto, kuriuo remiantis išduotas teismo įsakymas, suklastojimas.
23. Tačiau nagrinėjamu ginčo atveju tikslinga remtis apeliantės nurodyta Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-95/2012, kurioje išaiškinta kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009; kt.).
24. Pirma, šioje nagrinėjamojoje byloje apeliantė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė, nes pradinė išieškotoja „Swedbank“, AB neturėjo reikalavimo teisės į skolininkę. Pažymėtina, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birz?elio 1 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinke?s teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimu prievole? buvo modifikuota. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birz?elio 1 d. nutarties turiniu matyti, kad joje, sprendžiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipetekos skyriaus 2009 m. vasario 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas konstatavo, jog tai, kad santuokos nuraukimo pasekmių sutartimi sutuoktinis prisiėmė visas prievoles ir teises pagal kredito sutartį, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri priimama nevertinant šalių ginčo. Šia nutartimi teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktiniai turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą. Tuo pačiu, apeliantė pripažįsta, kad neatsimena tikslių skolininkų santuokos nutraukimo bylos duomenų, ar buvo „Swedbank“, AB sutikimas, kokiu būdu bankas buvo informuotas apie santuokos nutraukimo bylą. Todėl sandoriui nesant akivaizdžiai niekiniu, pirmosios instancijos teismas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo spręsti sandorio (reikalavimo teisių perleidimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu klausimo.
25. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti. Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
26. Antra, apeliantė šioje byloje nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad skundu pareiškėjai ginčijant reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumą, tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir apeliantės prašymo atidėti teismo posėdį bei išreikalauti įrodymus, nes jie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės skundo dėl antstolio A. B. veiksmų turiniu, nustatė, kad jame, kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė išieškotoja, nebuvo keliami klausimai dėl hipotekos pabaigos (CK 4.197 straipsnis) ir išieškojimo iš kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnis), todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsakė į šiuos klausimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Pritartina išieškotojai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Ta pati taisykle? galioja ir nagrine?jant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas pritaria išieškotojai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, jeigu is? i?keisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomu? procedu?ru? to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau te?sia is?ies?kojima? is? kito skolininko turto (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stine?s teise?ju? kolegijos 2010 m. lapkric?io 23 d. nutartis civiline?je byloje bylos Nr. 3K-7-364/2010). Todėl antstolis, pardavęs įkeistą turtą, pagrįstai pagal išieškotojo prašymą tęsė to paties vykdomojo dokumento pagrindu vykdymo veiksmus iš abiejų skolininkų.
Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų
28. Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinė instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsniai). Išieškotoja UAB „EB teisė ir konsultacijos“ prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Atskirojo skundo netenkinus, laikytina, kad sprendimas priimtas išieškotojos naudai, todėl yra pagrindas priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
31. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Išieškotojos UAB „EB teisė ir konsultacijos“ prašomos priteisti 500 Eur išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neviršiją Rekomendacijų 8.16 punkte už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą, maksimalus atlygio, todėl priteistinos iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai.
32. Pareiškėja G. A. prašo teismo priteisti jai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atskirojo skundo netenkinus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos G. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“, juridinio asmens kodas 300611884, naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.