Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio procesinio tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko E. S. atžvilgiu išdavimo, nustatė:

Aprašomoji dalis

Pareiškėja E. G. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti ieškotoją Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-2195-33/07. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. įsakymu iš skolininko E. S. kreditoriui J. J. priteista 109314 Lt. Kreditorius J. J. 2008 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, perleido pareiškėjai E. G. minėtą finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti išieškotoją civilinėje byloje į pareiškėją E. G..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 596 str. 1 d. numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Taigi, pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad kreditorius J. J. pareiškimu prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko E. S.. Kreditorius pareiškimą grindė 2006 m. liepos 22 d. paskolos raštu. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. teismo įsakymu kreditoriui J. J. iš skolininko E. S. priteisė 105 000 Lt skolos, 3 500 Lt delspinigių bei 814 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 109 314 Lt). Teismo išduotas įsakymas, skolininkui nepareiškus prieštaravimų, įsiteisėjo.

2007 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paskolos rašto, kuriuo buvo grindžiamas J. J. pareiškimas išduoti teismo įsakymą, suklastojimo.

2010 m. gruodžio 13 d. pareiškėja E. G. pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo J. J. pakeitimo į E. G.. Prašyme nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį ji perėmė iš išieškotojo J. J. reikalavimo teisę į 109 314 Lt, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. įsakymu civ. byloje Nr. L2-2195-33/07 priteisė J. J. iš skolininko E. S..

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sustabdytas E. G. pareikšto prašymo dėl išieškotojo pakeitimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. J. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko E. S. atžvilgiu išdavimo nagrinėjimas iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje E. S. kaltinamas minėto paskolos rašto klastojimu ir sukčiavimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., ir jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Byla pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Minėtame nuosprendyje teismas konstatavo, kad kaltinamieji, turėdami tikslą E. S. naudai įgyti teisę į E. S. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, 54 250 Lt vertės, žinodami, jog J. J. statybos Smalakių gyvenamajame name darbų nėra atlikęs bei E. S. pastarajam nėra įsiskolinęs, panaudojo žinomai netikrą dokumentą - E. S. vardu surašytą 2006-07-22 paskolos raštą, netikrus bei suklastotus tikrus dokumentus inicijavo tariamos skolos priteisimo ir išieškojimo procesus. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės dydžio.

Pažymėtina, kad kai suinteresuotas asmuo teismui paduotą prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese grindžia kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi, šio prašymo pagrįstumo klausimas sprendžiamas ir remiantis materialiosios teisės normomis, šiuo atveju pagal CK 6.101 – 6.110 straipsnius. Juose numatytos sąlygos reikalavimo perleidimui, įvardyti atvejai, kuomet draudžiama perleisti reikalavimą kitam asmeniui, nustatyta pareiga apie reikalavimo perleidimą informuoti skolininką (CK 6.101, 6.102, 6.109 str.). Esant duomenims, jog dokumentas, kuriuo remiantis priimtas atitinkamas teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis vykdymo procesas, baudžiamąja tvarka pripažintas suklastotu ir (ar) nustačius, jog yra suklastota reikalavimo perleidimo sutartis, suinteresuoto asmens prašymas dėl išieškotojo pakeitimo gali būti atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1706/2011).

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog baudžiamąja tvarka nustačius, jog dokumentas (2006 m. liepos 22 d. paskolos raštas), kuriuo remiantis priimtas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. įsakymas yra suklastotas, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog 2008 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas objektas (109314 Lt skola) neegzistuoja, todėl šia sutartimi pareiškėja neįgijo jokių J. J. materialinių ar subjektinių teisių ir toks reikalavimo teisių perleidimas yra negalimas (CK 6.101 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui 2008 m. rugsėjo 13 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ex officio laikyti niekine. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškotojo pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos E. G. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.